2016-05-31 Nr. ATPB-580-4-68-3-06916-2014-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-50-788/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06916-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2; 2.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d nutarimu Nr. 10N-12503696-14 V. Š. nubaustas pagal ATPK 124(1) straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį subendrinta 200 Lt (57 Eur) bauda už tai, kad jis 2014 m. gegužės 4 d., apie 16.05 val., Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, taip pat dėl to, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9, 88.2, 238 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad V. Š., dėl chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo kelyje ir taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, nutraukta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko skundą, 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą, kuriuo V. Š. pripažino kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir nubaudė 90 Lt (26 Eur) bauda, pagal 124(2) straipsnio 2 dalį ir nubaudė 1100 Lt (318 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 1100 Lt (318 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi V. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko skundą, 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10N-12503696-14 ir priėmė naują nutarimą, kuriuo V. Š. pripažino kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir paskyrė jam 23 Eur baudą, pagal 124(2) straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam 200 (Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda V. Š. paskirta – 200 (Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu devyniems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties priimtas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis buvo kaltinamas chuliganiškai vairavęs, nes neparodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo. Pareiškėjo nuomone, toks ATPK 124(2) straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad veika gali pasireikšti ir vienkartiniu posūkio signalo neparodymu, yra nepagrįstas. Pirma, atsakomybė už KET 88.2 punkto pažeidimą yra numatyta ne ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje, o konkrečioje teisės normoje – ATPK 124(1) straipsnio 2 dalyje.

Dėl to, nepriklausomai nuo šio KET pažeidimo padarymo aplinkybių ir priežasčių už tai, kad neparodė posūkio signalo, jis gali būti baudžiamas tik pagal ATPK 124(1) straipsnio 2 dalį, nes tik šioje normoje numatyta atsakomybė už KET nustatytų įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Antra, chuliganiškos paskatos, kaip išaiškinta teismų praktikoje, reiškia, kad asmuo veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad jis siekia atvirai pasipriešinti visuomeninei tvarkai, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį.

Pareiškėjo nuomone, vieną kartą neparodydamas posūkio signalo prieš manevro atlikimą, asmuo negali siekti pademonstruoti nepagarbos visuomenei, moralės normoms, priešpastatyti save aplinkiniams, nes toks veiksmas tėra visiškai nežymus KET pažeidimas. Posūkio neparodymas prieš apsisukant buvo vienkartinis, trumpalaikis veiksmas tuščiame kelyje, kuriame nebuvo eismo dalyvių, todėl vien dėl to jis negali būti laikomas chuliganišku, tuo labiau, kad posūkio signalo neparodymas yra vienas smulkiausių ir dažniausiai pasitaikančių KET pažeidimų, už kurį atsakomybė praktikoje apskritai nėra taikoma, nes jis paprastai neturi jokios esminės įtakos eismo saugumui.

Pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo tyčios padaryti ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Posūkio signalo prieš atlikdamas manevrą neparodė ne siekdamas pateikti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ar panašių tikslų, o dėl to, kad jis nematė kitų eismo dalyvių, kuriuos būtų turėjęs įspėti apie manevro atlikimą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl kitų skundžiamuose nutarime ir nutartyje nurodytų jo veiksmų detaliau nepasisako, nes šie veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti, t. y. dėl jų padarymo jis nebuvo kaltinamas, kartu pažymi, kad tokių veiksmų jis nepripažįsta ir su jais nesutinka.

Pareiškėjas teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį, iš esmės pažeidė ATPK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnyje, 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proceso teisės normas. Aiškinant nurodytas teisės normas teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę – jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Šioje byloje priimtame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo suformuluotas kaltinimas, kad jis vairavo automobilį ir dėl chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo automobiliu, taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui. Dėl to, atsižvelgiant į protokole suformuluotą kaltinimą, galėjo būti sprendžiama tik tai, ar posūkio nerodymas gali būti laikomas chuliganišku vairavimu, nes kaltinimai padarius kitus veiksmus, kuriais galėjo pasireikšti chuliganiškas vairavimas, jam nebuvo pareikšti.

Nesant kaltinimo, teismai priimtų baigiamųjų aktų neturėjo teisės motyvuoti aplinkybėmis, kurios nebuvo aiškiai aprašytos protokole, o buvo išdėstytos vėliau, surašant abejones keliančius identiškus tarnybinius pranešimus ir duodant paaiškinimus teisme. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas netinkamai, jo esminis trūkumas yra tas, kad kaltinimas suformuluotas apibendrintai, neatskleidžiant, kokiais konkrečiais faktiniais veiksmais pasireiškė chuliganiškas vairavimas.

Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad trūkumai būtų pašalinti, t. y. negrąžino protokolo institucijai papildyti ir taip šio trūkumo neištaisė. To nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas. Nepašalinus kaltinimo trūkumų, susidarė situacija, kai neaišku, už kokius veiksmus jam buvo pritaikyta atsakomybė ir nuo kokių kaltinimų jam nuo pat bylos pradžios reikėjo gintis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl chuliganiško vairavimo, rėmėsi ir iš kitų šaltinių gautais duomenimis, t. y. važiavimu akivaizdžiai didesniu nei leidžiama greičiu, pavojingu manevravimu nerodant posūkio signalo, staigiu akceleratoriaus paspaudimu, automobilio slydimu ir tyčiniu pavojingu vairavimu, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą, nes turėdamas neaiškų administracinio teisės pažeidimo protokolą jis negalėjo pasiruošti efektyviai gintis nagrinėjant bylą ir pan.

Dėl to pareiškėjas mano, kad pagal jam šioje byloje surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą negalėjo būti priimtas nutarimas pripažinti jį kaltu pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį, iš esmės pažeidė ir procesinės teisės normas, įtvirtintas ATPK 256, 257 straipsniuose. Anot pareiškėjo, tai, ar konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti laikomi chuliganiškais, yra vertinimo dalykas, todėl išvada dėl to turėtų būti daroma ne tik pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus ir parodymus teisme, bet įvertinus objektyvius bylos duomenis, kaip vaizdo ir garso įrašą. Šioje byloje tokių įrodymų nėra, nes dėl neaiškių priežasčių tokie įrašai nepadaryti, nors tokių įrašų darymo būtinybę imperatyviai numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Vaizdo ir garso įrašų darymo įrangos naudojimą numato ir ATPK 256 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina ir tai, kad įrodymai, kurių šaltinis policijos pareigūnai, šioje byloje yra prieštaringi, remiantis kiekvienu iš jų galima padaryti skirtingas išvadas apie įvykio aplinkybes. Dėl to, nesant byloje neginčijamų ir objektyvių duomenų, užfiksuotų vaizdo ir garso įrašymo įranga, pareiškėjo nuomone, negalima teigti, kad pažeidimas yra įrodytas. Jam neigiant tai, kad jis tyčia, chuliganiškai pažeidė KET, nesant šiuos jo teiginius paneigiančių neginčijamų įrodymų, remiantis in dubio pro reo (lot. abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjo teigimu, teismai šioje byloje iš esmės pažeidė ir ATPK 35 straipsnį, nes skundžiami nutarimas ir nutartis negalėjo būti priimti dėl pasibaigusio patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovaudamiesi ATPK 35 straipsnio 5 dalimi laikė, kad patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo 2015 m. gegužės 4 d., kai apeliacinės instancijos teismas panaikino anksčiau šioje byloje pirmosios instancijos teismo nutarimą. Ši teismų išvada nepagrįsta, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas atnaujinamas, kai administracinę nuobaudą pagal ATPK skiria teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 35 straipsnio 5 dalyje kalbama tik apie pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimą apeliacine tvarka, tačiau neužsimenama apie institucijos priimtą nutarimą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nuobaudą privalėjo skirti policijos įstaiga, o ne teismas. Apeliacinės instancijos teismui 2015 m. gegužės 4 d. panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, liko galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimas, pagal kurį administracinio teisės pažeidimo byla dėl jo veikos, numatytos ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje, nutraukta. Šio nutarimo apskundimas, pareiškėjo nuomone, negali būti vertinamas kaip apeliacinis procesas, numatytas ATPK 35 straipsnio 5 dalyje, ir jo metu priimti sprendimai neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Dėl to apkaltinamojo nutarimo priėmimui turėjo būti taikomi bendrieji ATPK numatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, kurie skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 14 d., buvo pasibaigę. Dėl to, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, remiantis ATPK 35 straipsniu, 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta ir skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas.

Atsiliepimu į prašymą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas prašo vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymus teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodoma, kad ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog byla gali būti atnaujinama, jeigu proceso metu buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Analizuodami šią teisės normą, teismai išaiškino, kad materialiosios ar proceso teisės pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai bylos atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvus teisės normų aiškinimas, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusiu teismo procesinių sprendimu paremtas susiklosčiusių santykių stabilumas. Bylos atnaujinimas galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtaką neteisėto sprendimo, nutarimo ar nutarties priėmimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009). Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka, kad 2015 m. gegužės 4 d., apie 16.05 val., Elektrėnuose vairavo automobilį dėl chuliganiškų paskatų, abejoja protokole pateiktų kaltinimų pagrįstumu. Šie pareiškėjo argumentai nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo klausimas byloje nėra atnaujinto administracinio teisės pažeidimo proceso dalykas, nes nagrinėdamas pareiškėjų prašymus dėl bylos atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų nevertina, o sprendžia dėl teisės normos taikymo klaidos, padarytos teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-72-2014). Iš bylos medžiagos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo matyti, kad įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, buvo ištirti ir įvertinti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko galioti, pažymėjęs, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pakartotinai vertinti įrodymus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į prašymą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Vladas Milius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. Š. prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo pagal ATPK 302(16), 302(17), 302(18), 302(20) straipsnių normas, tačiau iš prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas pateiktais argumentais siekia paneigti teismų atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir netiesiogiai prašo teismo iš naujo įvertinti įrodymus, tačiau tai nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2ATP-446/2015). Pareiškėjo pozicija, kad šioje byloje yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai, nepagrįsta, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo iš naujo gali būti taikoma tik tada, kai, panaikinus nutarimą (nutartį), priimtą iš esmės išnagrinėjus bylą, ji grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai ar iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl iš naujo skaičiuotina ir termino eiga. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimą priėmė 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo bylos grąžinimo, todėl patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas šioje byloje dėl V. Š. pateiktų kaltinimų padarius administracinius teisės pažeidimus nėra suėjęs.

Prašymas netenkintinas.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

Pareiškėjas teigia, kad teismai iš esmės pažeidė ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai suformuluota, kaip konkrečiai pasireiškė jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir tai pažeidė jo teisę į gynybą. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos darytina išvada, kad pareiškėjas tvirtina nesupratęs, kad pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir nubaustas ne tik už įspėjamojo kairiojo posūkio signalo neparodymą, bet ir už tai, kad pavojingai manevravo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tai, kad jis suprato, jog yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už pavojingą manevravimą, aiškiai patvirtina jo paaiškinimas administraciniame teisės pažeidimo protokole, taip pat jo paaiškinimas, adresuotas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui, jo apeliacinio skundo, surašyto 2014 m. liepos 30 d., taip pat prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą argumentai, pareiškėjo parodymai apylinkės teisme pakartotinai nagrinėjant bylą administracinę bylą, kuriais jis mėgina paaiškinti, kodėl jo atliktas „koks jis bebūtų“ apsisukimo manevras negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas, kad ratai galbūt praslydo dėl šlapios kelio dangos, ir pan. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinai nagrinėjant bylą apylinkės teisme pareiškėjas pateikė savo įvykio versiją, jo atstovas uždavė klausimus dėl pavojingo manevravimo liudytojams ir atliko kitus veiksmus, kuriais realiai buvo įgyvendinama V. Š. teisė gintis nuo kaltinimo dėl pavojingo manevravimo. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nuo pat administracinio teisės pažeidimo proceso pradžios suprato, kuo yra kaltinamas ir už ką buvo nubaustas, taip pat bylos nagrinėjimo metu ne tik turėjo teisę į gynybą, bet ir aktyviai šia teise naudojosi. Nenustačius, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo trūkumų, daryti išvadą, kad šioje byloje buvo iš esmės pažeisti ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 256, 257 straipsnio reikalavimų laikymosi

Pareiškėjas teigia, kad teismas iš esmės pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus, nes išvadą dėl to, kad jis vairavo chuliganiškai padarė pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus ir parodymus teisme, tuo tarpu byloje dėl nepateisinamų priežasčių nėra objektyvių duomenų, kaip vaizdo ar garso įrašo, iš kurių galima būtų spręsti apie jo elgesį. Esant tokiai situacijai, abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai. ATPK 256 straipsnis įtvirtina reikalavimus duomenims, kurie gali būti laikomi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, o ATPK 257 straipsnis įtvirtina įrodymų vertinimo reikalavimus, konkrečiai tai, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Kolegija pažymi, kad teismai išvadas apie bylos faktines aplinkybes padarė pagal byloje surinktų įrodymų visetą, kurį sudaro pareiškėjo V. Š., liudytojų policijos pareigūnų I. I., S. G. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos schema ir nuotraukos. Visus šiuos įrodymus teismai įvertino tiek atskirai, tiek palygindami su kitais įrodymais, nurodydami teisinius logiškus argumentus dėl jų vertinimo, o tai leido padaryti pagrįstas ir konkrečiais išvadas apie faktines bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai tik tada, kai jų nepavyko pašalinti išnaudojus įstatyme numatytas priemones. Šioje byloje išnaudojus įstatymo numatytas priemones bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos konkrečiai, dėl jų abejonių neliko, todėl nebuvo pagrindo kurių nors iš jų aiškinti pareiškėjo V. Š. naudai. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės ir apygardos teismai šioje byloje ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimų pažeidimų nepadarė. Vien tai, kad apylinkės ir apygardos teismai ištyrę ir įvertinę byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus padarė išvadas apie faktines aplinkybes, kurios netenkina pareiškėjo, negali būti laikoma ATPK 256, 257 straipsnių pažeidimu.

Dėl ATPK 124(2) straipsnio 2 dalies taikymo

Pareiškėjas teigia, kad jo manevravimas kelyje negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas, nes vienkartinis posūkio neparodymas yra vienas dažniausiai padaromų ir smulkiausių Kelių teismo taisyklių pažeidimų, jis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, neturėjo chuliganiškų paskatų tai daryti.

Pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės ir apygardos teismai nustatė, kad V. Š. vairavo automobilį ir nerodydamas kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo, t. y. automobilis slysdamas apsisuko. Kolegijos manymu, toks automobilio judėjimas kelia akivaizdų pavojų eismo saugumui, paties pareiškėjo ir kitų žmonių saugumui, nes automobilio vairuotojas ne visada teisingai įvertina visas reikšmingas aplinkybes tam, kad toks manevras būtų saugus, be to, slystant automobiliui jo vairuotojas turi itin ribotas galimybes jį bet kuriuo metu suvaldyti, kad nekiltų žala pačiam vairuotojui, kitiems asmenims, jų turtui ir eismo saugumui apskritai.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, V. Š. atliekant šį manevrą automobiliu, būtų imtasi visų šioje situacijoje reikalingų ir protingų priemonių, kad neiškiltų jokia grėsmė nei pačiam V. Š., nei kitiems žmonėms, nei jų turtui, nei apskritai eismo saugumui. V. Š. tokį manevrą atliko tyčia, nes, atsižvelgus į automobilį, įvykio metu buvusias oro sąlygas, asfalto dangos būklę, dėl neatsargumo padaryti tokią veiką nebuvo galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pažeidimą padarė žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje, t. y. važiuodamas gatve Elektrėnuose.

Byloje nustatytos objektyvios pareiškėjo veikimo aplinkybės atskleidžia, kad toks jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui. Dėl to teismai V. Š. veiką kvalifikuodami pagal ATPK 124(2) straipsnio 2 dalį tinkamai pritaikė įstatymą.

Dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalies taikymo

Pareiškėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė ATPK 35 straipsnį, nes pripažino, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, nors nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, priėmimo dieną administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį šiame straipsnyje (taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje) nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos ir tada, kai išnagrinėjus bet kokią administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-10-2013).

Nagrinėjamoje byloje V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį bei 124(2) straipsnio 2 dalį 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, kuris priimtas po to, kai 2014 m. liepos 14 d. priimtas apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Dėl to darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas nepraėjus pradėtam iš naujo skaičiuoti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, t. y. šešiems mėnesiams. Pareiškėjo pažymima aplinkybė, kad nutarimą šioje byloje turėjo priimti pareigūnas, o ne teismas, neturi reikšmės šioje byloje, nes V. Š. buvo nubaustas ne pareigūno nutarimu, o apylinkės teismo nutarimu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad šioje byloje susiklosčiusi teisinė situacija yra iš esmės skirtinga nei susiklosčiusi jo nurodomoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2013, nes šioje byloje V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas apylinkės teismo nutarimu, o pareiškėjo nurodomoje byloje asmuo buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pareigūno nutarimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. prašymą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas

Olegas Fedosiukas