8a288e1d-2ada-4f0e-bed2-d97e5e6f9db0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2700-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11367-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.3.2.4; 3.2.6.12.2; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal (apeliantės) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

B. ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir S. R., trečiajam asmeniui Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarei R. M. dėl vienaÅ¡alio sandorio dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. B. į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu jo 2021 m. kovo 15 d. atsisakymÄ nuo palikimo į jam priklausančiÄ dalį po motinos D. R. mirties;

2) pripažinti negaliojančiu atsakovams G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ paveldėjimo teises pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3) atnaujinti jam praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

2. Teismui buvo pateikta ieÅ¡kovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartis, Å¡alys prašė jÄ patvirtinti, o civilinę bylÄ nutraukti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. patvirtino ieÅ¡kovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylÄ Nr. e2-15943-433/2022 pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir S. R., trečiajam asmeniui Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarei R. M. dėl vienaÅ¡alio sandorio dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui G. B.. Paminėjo, kad proceso Å¡alims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarkÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos, kaip atskiros specifinės iÅ¡laidos, Å¡iuo atveju paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sÄ lygas.

Tarnyba pateikė teismui 2022 m. spalio 4 d. pažymÄ Nr. (12.33Mr) PT-7350, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos iÅ¡laidos už sprendimu Nr. (8.2)TP-22-T-681-2586 G. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sudaro 545,59 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo. 5.1. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje patyrė 545,59 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro advokato užmokestis.

Tačiau teismas pažymėjo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-22-T-681-2586 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovas G. B. 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. 5.2.

Pažymėta, kad Å¡alys 2022 m. rugsėjo 26 d. Taikos sutarties 5 punktu susitarė, kad ginčo Å¡alys pasilieka prie savų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nepraÅ¡o jų priteisti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies. Byloje nėra duomenų apie atsakovų netinkamÄ elgesį, dėl kurio ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į teismÄ (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl sprendė, kad nėra pagrindo priimti papildomÄ sprendimÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų klausimÄ , kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbÄ G.

B., t. y. 545,59 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pažymėjo, kad teismas sprendžia klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių iÅ¡laidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi bÅ«ti paskirstytos tarp Å¡alių. Spręsti klausimÄ ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos Å¡alių iÅ¡laidas ir kaip jas paskirstyti teisė yra suteikta tik teismui, o ne bylos Å¡alims. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymÄ ir jo pagrindu spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas ex officio privalo spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi iÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patiria ne Å¡alis, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018). 6.2. Tarnybai nusprendus teikti ieÅ¡kovui valstybės garantuojamÄ , t. y. apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus ieÅ¡kovui advokatÄ , valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas teismas turi priteisti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles ir ginčo Å¡alys dėl jų paskirstymo negali susitarti (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-897-773/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-638/2018; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017 ir kt.).

Bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti papildomÄ sprendimÄ , pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų paskirstymo 10. Teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ (nutartį), jeigu teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai). Tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo nutartimi, kuria neiÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, jis gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogijÄ taikant papildomo sprendimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 24 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-22-T-681-2586 ieÅ¡kovui G. B. teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieÅ¡kovÄ 100 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo G. B. ir atsakovų G. R. ir S. R. 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukė. Nutartimi nebuvo spręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Skundžiama 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡sprendė klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų paskirstymo. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ Å¡aliai bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas teismo sprendime dėl bylos esmės, valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys susitarė pasiliekančios prie savų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nepraÅ¡o jų priteisti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies (taikos sutarties 5 punktas). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra sutapatinamos su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kurias patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėtoje civilinėje byloje. Teisės aktai nenumato Å¡alims teisės atsisakyti valstybės patirtų iÅ¡laidų priteisimo valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis jau minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021). Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo. Šalims sudarius taikos sutartį, tokios išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 99, 96 ir 94 straipsniais.

14. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, t. y. vertintina, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kuriÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). 15.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Å alies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei Å¡alis Å¡ių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

16. Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė taikos sutartį, kuria iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo G. B. siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas, t. y. atsakovė G. R. perleido ieÅ¡kovui dalį nekilnojamojo turto (taikos sutarties 1.1 – 1.14 punktai), paveldėto po G. B. ir G. R. motinos D. R. mirties. Nors atsakovė G. R. nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tačiau parengiamajame teismo posėdyje sutiko sudaryti taikos sutartį, nurodė, kad ginčo byloje nėra. Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ginÄÄ perduoti spręsti mediacijos bÅ«du, o nepavykus susitarti – ieÅ¡kinį atmesti.

Parengiamame teismo posėdyje atsakovas S. R. nedalyvavo, tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį pasirašė. Paminėtina, taikos sutartimi nustatyta, kad atsakovo S. R. turto dalis paveldėta po sutuoktinės D. R. mirties lieka nepakitusi (taikos sutarties 3 punktas). Byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, po kurio buvo sudaryta taikos sutartis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovo, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, kuris atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, tiek ir atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

Kadangi abiejų Å¡alių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi iÅ¡laidų nesÄ lygojo netinkamas prieÅ¡ingos Å¡alies procesinis elgesys byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovų yra nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , nepagrįstai neiÅ¡sprendė klausimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų paskirstymo, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Urmila Valiukienė