2018-03-21 Nr. AB-5984-3-62-3-02236-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1529-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02236-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo patalpose bei kamerose. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas atvyko į Pravieniškių PN-AK 2013 m. lapkričio 4 d. ir išvyko 2016 m. birželio 2 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. birželio 2 d. buvo paskirtas gyventi 1, 9 ir 12 būriuose. Taip pat pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas kamerose Nr. 5, 6, 8, 9, 14 ir 15. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, pareiškėjas turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas atliko bausmę laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. birželio 2 d.

7. Įvertinęs bendrabučio tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas), teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas 16 parų atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,16 kv. m mažesnis, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m.

8. Išanalizavęs kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas), teismas nustatė, kad pareiškėjas 34 paras atliko laisvės atėmimo bausmę kamerose, kurių plotas 1,17 kv. m ir 1,01 kv. m buvo mažesnis, nei numatyta Taisyklių 111.2 punkte, pagal kurį pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

9. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, kurios galėtų būti prilyginamos kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Vis dėlto teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai.

11. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis. Taip pat pažymi, kad kamerose Nr. 5 ir 6 gultai buvo netinkami (grandinėmis prikabinti prie sienų), buvo neįmanoma ant jų miegoti, nes kojos įsipindavo į grandines. Šiose kamerose lakstydavo tarakonai ir blakės. Nebuvo išduodamos jokios priemonės sanitariniam mazgui valyti. Kamerų langai vos prasiverdavo. Dėl savo tautybės pareiškėjas teigia buvęs diskriminuojamas. Pabrėžia, kad buvo žeminamas, užgauliojamas pareigūnų. Dėl netinkamų jo kalinio sąlygų, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

13. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, kalėdamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija patirtai skriaudai atlyginti. Nustatytas ploto trūkumas pareiškėjui buvo nežymus, šis pažeidimas nesitęsė visą jo kalinimo laiką. Todėl, Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra jam pakankama satisfakcija.

14. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pravieniškių PN-AK iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

19. Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ginčija skirtingais pagrindais. Pareiškėjas teigia, kad jam priteista per maža suma neturtinei žalai atlyginti, o Pravieniškių PN-AK mano, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti pakankama satisfakcija yra pripažinimas, jog jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

21. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, o Taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje buvo laikomas nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. birželio 2 d. (b. l. 16–20).

26. Įvertinusi byloje pateiktus Pravieniškių PN-AK duomenis apie bendrabučio tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų lovų skaičių (b. l. 22) (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrabučio tipo patalpose nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. birželio 2 d. (iš viso – 16 parų) pareiškėjui teko 2,937 kv. m ploto, t. y. mažiau ploto nei nustatyta Taisyklių 111.1 punkte.

27. Išanalizavusi byloje pateiktus Pravieniškių PN-AK duomenis apie kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų lovų skaičių (b. l. 23) (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kamerų tipo patalpose nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 12 d. (iš viso – 10 parų) pareiškėjui teko 2,435 kv. m ploto, o nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 7 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. spalio 3 d. (iš viso – 24 paras) – 2,595 kv. m ploto, t. y. mažiau ploto, nei nustatyta Taisyklių 111.2 punkte.

28. Taigi byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. bendrabučio tipo patalpoje ir kamerų tipo patalpose 50 parų pareiškėjas buvo laikomas mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis, taip pažeidžiant Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktus. Todėl Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

30. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (buvo kalinimas per mažo ploto sąlygomis), trukmę (50 parų) ir mastą (teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kamerų tipo patalpų plotą taip pat užėmė sanitarinis mazgas) bei atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią asmens kalinimas mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Todėl konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nagrinėjamu atveju ir pripažintina, kad adekvati suma patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra 400 Eur.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (t. y., kad kamerose Nr. 5 ir 6 gultai buvo netinkamos (grandinėmis prikabinti prie sienų), buvo neįmanoma ant jų miegoti, nes kojos įsipindavo į grandines; minėtose kamerose lakstydavo tarakonai ir blakės; nebuvo išduodamos jokio priemonės sanitariniam mazgui valyti; kamerų langai vos prasiverdavo; dėl savo tautybės buvęs diskriminuojamas; buvo žeminamas, užgauliojamas pareigūnų).

32. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.

33. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė