Legislator Case Law & Legislation
8a1db7df-c8ec-49b7-805a-eac9bb055165 AI generated

8a1db7df-c8ec-49b7-805a-eac9bb055165 · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Case Number 8a1db7df-c8ec-49b7-805a-eac9bb055165
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., atsakovo G. B. atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų A. K. ir S. K. ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl žemės nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai A. K. ir S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1-4 b.l), praÅ¡ydami pakeisti Valstybinės žemės nuomos 2008 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 1014 (toliau ir Žemės nuomos sutartis), sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, kurio teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir atsakovo G.

Legislator headnote

AI generated

8a1db7df-c8ec-49b7-805a-eac9bb055165 · Ukmergės rajono apylinkės teismas: Atsakovas paaiÅ¡kina, jog 2008 metais pasiraÅ¡ydamas valstybinės žemės nuomos sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad Å¡iÄ Å¾emę galės dirbti iki 2018 metų. Atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovų reikalavimu pakeisti žemės nuomos mokesčio dydį. Pažymi, jog nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas nuomotojo ir jo susitarimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, o 2015 m. pakeitus žemės nuomos mokesčio dydį, bÅ«tų pažeistos jo teisės, teisėtų lÅ«kesčių ir teisingumo principai.Atsakovo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-756-981/2015Teismo proceso Nr. 2-49-3-00456-2015-1                                       Procesinio sprendimo kategorija: 42.; 50.; 50.8.; 99.5.; 99.7; 116.1. (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 23 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei, dalyvaujant ieškovams A. K. ir S. K., jų atstovei advokatei V.

B., atsakovo G. B. atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų A. K. ir S. K. ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl žemės nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai A. K. ir S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1-4 b.l), praÅ¡ydami pakeisti Valstybinės žemės nuomos 2008 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 1014 (toliau ir Žemės nuomos sutartis), sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko, kurio teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir atsakovo G.

B., ir Žemės nuomos sutarties 1, 10 ir 11 punktus iÅ¡dėstyti taip: 1 punktÄ : „Nuomotojas iÅ¡nuomoja, o nuomininkas iÅ¡sinuomoja 5,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal pridedamÄ Å¾emės sklypo planÄ , parengtÄ 2014-12-09.“; 10 punktÄ : „Metinio žemės nuomos mokesčio dydis – 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, už 1 ha.“; 11 punktÄ : „Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki einamųjų metų lapkričio 1 d. imtinai.“; 4) 15 punktÄ panaikinti, nes privačios žemės nuomos sutarčiai jis yra nebeaktualus.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, 2008 m. birželio 11 d. su atsakovu G.

B. 10 (deÅ¡imčiai) metų sudarė 11,40 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 1014. PaaiÅ¡kina, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2012 m. kovo 28 d. sutarties Nr. RS-2120 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jie šį žemės sklypÄ nusipirko ir perėmė nuomotojo teises. Atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi tik dalimi, t.y. 5,30 ha žemės sklypo, kuriÄ ir deklaruoja iÅ¡mokoms iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gauti, kita žemės sklypo dalis – 6,10 ha yra nedirbama, apleista.

Nurodo, jog 5,0 ha nedirbama žemė, užpelkėjusi ir apaugusi krÅ«mais. Žemės sklypas 11,40 ha yra žemės Å«kio paskirties, o pagal Žemės nuomos sutartį atsakovas šį sklypÄ privalo naudoti pagal paskirtį ir tinkamai, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė: krÅ«mais apaugusios žemės netvarkė, jÄ dar labiau apleido, neremontavo melioracijos įrenginių. Dėl Å¡ių priežasčių 6,10 ha žemės sklypas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį žemės Å«kio veiklai. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog žemė buvo apaugusi krÅ«mais iki Žemės nuomos sutarties sudarymo, yra nepagrįsti.

IÅ¡sinuomojęs žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , atsakovas privalėjo jį tinkamai naudoti pagal paskirtį: iÅ¡kirsti krÅ«mus, medžius, iÅ¡valyti sklypÄ , sutaisyti melioracijos įrenginius, paruoÅ¡ti žemę žemės Å«kio veiklai ir jÄ naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog Žemės nuomos sutarties 6 punkte nurodyta, jog žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai. Atsakovas pažeidė nuomininko pareigas, nenaudojo žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę paskirtį:

žemę apleido, nedirbo, dėl ko ji apaugo krÅ«mais ir medžiais bei užmirko. IeÅ¡kovas A. K. yra Å«kininkas, todėl atsakovo nenaudojamoje pagal paskirtį 6,10 ha žemės sklypo dalyje nori Å«kininkauti. IeÅ¡kovu vertinimu, atsakovų veiksmais yra Å¡iurkščiai pažeidžiamos jų teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. PaaiÅ¡kina, kad 2014 m. gruodžio 8 d. jie sutvarkė 6,10 ha atsakovo nenaudojamo žemės sklypo, kad neprarastų galimybės ateityje juo naudotis pagal paskirtį ir jiems nebÅ«tų taikoma atsakomybė: iÅ¡rovė krÅ«mus, medžius, parengė sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai, už Å¡ias paslaugas sumokėjo pagal pateikiamÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

IeÅ¡kovai pateikia teismui žemės sklypo planÄ , kuriame nurodytas atsakovo faktiÅ¡kai dirbamas 5,30 ha žemės sklypas ir nenaudojamas 6,10 ha žemės sklypas. Pagal šį pateikiamÄ planÄ ir pageidauja pakeisti žemės nuomos sutartį, pakeičiant nuomojamos žemės plotÄ iÅ¡ „11,40 ha“ į „5,30 ha“, kÄ faktiÅ¡kai atsakovas ir naudoja bei nustatant metinio žemės nuomos mokesčio dydį 400 litų (be PVM), kas atitinka 115,85 EUR už 1 ha. Pažymi, jog tokia yra (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje ir kituose aplinkinėse teritorijose nusistovėjusi žemės nuomos rinkos kaina.IeÅ¡kovai A.

K., S. K. ir jų atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teisme ieÅ¡kovai papildomai paaiÅ¡kino, kad žemės nuomos sutarties su atsakovu nutraukti nepraÅ¡o, tik siekia užfiksuoti tikrÄ jÄ Å¾emės sklypo naudojimo padėtį bei gauti už Žemės sklypo nuomÄ rinkoje vyraujančiÄ kainÄ . Atsakovas dirba žemę nuo 2008 metų, tačiau neprižiÅ«rėjo ir neprižiÅ«ri, kaip ji dirbama. Atsakovas G. B. teismui pateikė atsiliepimÄ (45, 46 b.l.), kuriame nurodė nesutinkantis su ieÅ¡kovų pateiktu ieÅ¡kiniu.

Patvirtina faktines aplinkybes, kad 2008 metų birželio 11 d. sudarė Valstybinės žemės (asmeninio Å«kio) nuomos sutartį Nr. 1014. Å ia sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė per įgaliotus asmenis iÅ¡nuomojo jam 11,4000 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PasiraÅ¡ytos sutarties 2 punktas numatė, kad žemės sklypas iÅ¡nuomojamas deÅ¡imčiai metų iki 2018 metų birželio 11 d. PasiraÅ¡yta Valstybinės žemės (asmeninio Å«kio) nuomos sutartis Nr. 1014 2008 metų birželio 12 d. buvo įregistruota vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre.

IeÅ¡kovai 2012 m. kovo 28 d. nusipirko šį žemės sklypÄ , todėl jiems galioja pasiraÅ¡yta ir iki 2018 metų birželio mėnesio vieÅ¡ame registre įregistruota Žemės nuomos sutartis. PasiraÅ¡ytos valstybinės žemės nuomos sutarties 2 punktas aiÅ¡kiai numatė, kokioms aplinkybėms esant gali bÅ«ti keičiamos sutarties sÄ lygos, tačiau nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nėra, todėl ieÅ¡kovas negali reikalauti pakeisti pasiraÅ¡ytÄ Å½emės nuomos sutartį. PaaiÅ¡kina, kad dalis pagal minėtÄ Å½emės nuomos sutartį iÅ¡nuomotos valstybinės žemės buvo apaugusi krÅ«mais, ji nebuvo dirbama bemaž nuo 1991 metų.

Nurodo, visÄ laikÄ dirbęs tik apie 6 ha ploto, panaÅ¡aus dydžio plotÄ kiekvienais metais deklaruodavo. Kita žemės dalis buvo užpelkėjusi. Tuo metu, kai buvo sudaroma Žemės nuomos sutartis, jis norėjo nuomotis tiktai dirbamÄ Å¾emę, tačiau nuomotojas su tokiu jo praÅ¡ymu nesutiko, todėl buvo priverstas nuomotis visÄ sklypÄ . Pabrėžia, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma, jog dalis minėtos žemės yra nedirbama, užpelkėjusi. Nepaisant tokių apribojimų, vis dėlto sutiko pirkti šį žemės sklypÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kina, jog 2008 metais pasiraÅ¡ydamas valstybinės žemės nuomos sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad Å¡iÄ Å¾emę galės dirbti iki 2018 metų. Atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovų reikalavimu pakeisti žemės nuomos mokesčio dydį. Pažymi, jog nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas nuomotojo ir jo susitarimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, o 2015 m. pakeitus žemės nuomos mokesčio dydį, bÅ«tų pažeistos jo teisės, teisėtų lÅ«kesčių ir teisingumo principai.Atsakovo G.

B. atstovas teisme papildomai paaiÅ¡kino, kad pirkdami žemės sklypÄ atsakovai žinojo apie Žemės nuomos sutartį, jos nutraukti nepraÅ¡o, o jos sÄ lygų pakeitimas tokiu bÅ«du, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovai, pablogintų atsakovo kaip nuomininko padėtį ir jis negalėtų nuomojamoje žemėje Å«kininkauti. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismui pateikė atsiliepimÄ (36-41 b.l.), kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovai A. K. ir S. K. žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės įsigijo 2012 m. kovo 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RS-2120 pagrindu. Žemės sklypo plotas 11,4 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio. 2008 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Å¡io žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1014, kurios Å¡alys – Lietuvos Respublikos valstybė ir atsakovas G. B.. 2014 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovas A.

K. su praÅ¡ymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyrių, nurodydamas, kad žemės sklypo nuomininkas G. B. galimai nesinaudoja dalimi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra apleista, apaugusi krÅ«mais, piktžolėmis bei užmirkusi. A. K. praÅ¡ymas buvo įtrauktas į 2014 metų žemės naudojimo kontrolės vykdymo planÄ . 2014 m. lapkričio 12 d. Ukmergės skyriaus specialistai atliko žemės naudojimo kontrolę vietoje, kurios metu nustatyta, kad dalis žemės sklypo (apie 5 ha) yra netinkama dirbimui, užpelkėjusi (apie 1,6 ha), o kita žemės sklypo dalis yra dirbama, sėjama ir naudojama pagal paskirtį (žemės naudojimo patikrinimo aktas nr. 47ŽN-(14.47.73.)-114).

Patikrinime dalyvavęs žemės sklypo nuomininkas G. B. patvirtino ir patikrinimo akte nurodė, kad dalies žemės sklypo negali naudoti, nes ji yra užmirkusi, kita dalis apaugusi krÅ«mais ir medžiais, jie augo dar prieÅ¡ sudarant žemės nuomos sutartį. Apie žemės sklypo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovas A. K. buvo informuotas, jam iÅ¡siųsta žemės naudojimo patikrinimo akto kopijÄ . Nuo 2012 m. kovo 28 d., kuomet buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kovais A.

K. ir S. K., nuomos sutartis iki 2018 m. birželio 11 d. galioja jiems kaip naujiesiems žemės savininkams. Nuomos sutarties galiojimas reiÅ¡kia visų sutartyje nustatytų sÄ lygų galiojimÄ . Žemės sklypo nuosavybės teisė, o kartu ir žemės savininko teisės bei pareigos, po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo perėjo ieÅ¡kovams. Pažymi, kad ieÅ¡kinio pagrindas, kuriuo ieÅ¡kovai grindžia keliamus reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai nurodytas ir suformuluotas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas savo veiksmais (neveikimu), pažeidžia žemės nuomos sutarties sÄ lygas, dėl ko atsiranda teisinis bei faktinis pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį, tačiau ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti sutarties sÄ lygas.

IeÅ¡kovų pateiktas žemės sklypo planas, kuriame, kaip teigia ieÅ¡kovai, nurodytas atsakovo faktiÅ¡kai dirbamas 5,3 ha žemės sklypas ir nenaudojamas 6,10 ha žemės sklypas. Žemės nuomos sutartį praÅ¡oma pakeisti pagal pateikiamÄ planÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo naudojama žemės sklypo dalis (apie 5 ha) yra ne toje vietoje, kuri yra nurodoma pateikiamame žemės sklypo plane, pažymėta kaip dalis „A“. Pagal VÄ® Registrų centro ortofotografinio žemėlapio iÅ¡traukÄ matyti, kurioje vietoje žemė yra dirbama, t.y. vidurinė žemės sklypo dalis.

IeÅ¡kovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad dalis žemės sklypo yra netinkama naudoti pagal paskirtį ir iÅ¡reiÅ¡kia siekį, jog visas žemės sklypas bÅ«tų tvarkomas ir naudojamas žemės Å«kio veiklai, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu žemės sklypas į dalis dalijamas bÅ«tent taip, kaip nurodyta ieÅ¡kovų pridedame plane. Tuo atveju, jeigu Žemės nuomos sutartis bÅ«tų pakeista pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemės sklypo dalies, plane žymimos „A“, dalis vis tiek liktų nedirbama ir nenaudojama, kaip iki Å¡iol, todėl nebÅ«tų pasiektas ieÅ¡kovų tikslas, kad visas žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas į teismo posėdyje neatvyko, byloje yra praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant (61 b.l.). IeÅ¡kinys atmestinas. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams S. K. ir A.

K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovai įgijo Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RS-2120, sudarytos 2012 m. kovo 28 d., pagrindu (22-26 b.l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad dėl Å¡io žemės sklypo nuo 2008 m. birželio 12 d. vieÅ¡ame registre galioja įraÅ¡as apie 2008 m. birželio 11 d. sudarytÄ Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 1014 su atsakovu G.

B. nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 11 d. (22-26 b.l.). Ä® bylÄ pateikta 2008 m. birželio 11 d. Valstybinės žemės (asmeninio Å«kio) nuomos sutartis Nr. 1014 (11 b.l.) patvirtina, kad atsakovas G. B. iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 10 (deÅ¡imties) metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos, žemės Å«kio paskirčiai iÅ¡sinuomojo 11,40000 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsniu bei 6.556 straipsniu, nori pakeisti Å¡iÄ Valstybinės žemės nuomos sutartį į Privačios žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui iÅ¡nuomojamos žemės sklypo plotas sudarytų 5,30 ha žemės pagal 2014-12-09 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , o metinis žemės nuomos mokesčio dydis bÅ«tų 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, už 1 ha, nustatant žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminÄ iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas realiai pagal paskirtį naudoja ne visÄ iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės plotÄ , o tik 5,30 ha, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi krÅ«mais, užpelkėjusi, taip pat nustatyta nuomos kaina neatitinka realios žemės nuomos rinkos kainos.Vadovaujantis CK 6.559 straipsniu, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.

Kaip jau buvo paminėta, toks įraÅ¡as apie ginčo sutartį vieÅ¡ame registre galioja nuo 2008 m. birželio 12 d. (10 b.l.). Taigi, ieÅ¡kovai, įsigydami šį žemės sklypÄ , iÅ¡ anksto buvo informuoti apie esančius žemės sklypo apribojimus ir jų galiojimo terminÄ , todėl ieÅ¡kovams, kaip naujiesiems žemės savininkams, galioja ir iki žemės sklypo įsigijimo su pradiniu savininku atsakovo sudaryta žemės nuomos sutartis. Pabrėžtina, kad nuomotojo pasikeitimas neturi įtakos sudarytos žemės nuomos sutarties tęstinumui, t.y. sutartis galioja ir naujiesiems nuomotojams, t.y. ieÅ¡kovams.

Å iuo atveju keičiasi tik žemės nuomos sutarties dalykas – iÅ¡ valstybinės žemės sklypo į privačios žemės sklypÄ (CK 6.546 straipsnis), tuo tarpu pati sutartis naujajam savininkui lieka galioti (CK 6.559 straipsnis). Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiÅ¡kia ir tai, kad žemės nuomos sutartis toliau galioja tomis pačiomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams yra taikomos visos 2008 m. birželio 11 d. Valstybinės žemės (asmeninio Å«kio) nuomos sutarties sÄ lygos, kokios jos buvo iki žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. IÅ¡analizavus ginčo Žemės nuomos sutarties nuostatas, matyti jog pagal sutarties 1 punktÄ , nuomotojas iÅ¡nuomoja, o nuomininkas, t.y. atsakovas G. B., iÅ¡sinuomoja 11,4000 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o pagal sutarties 2 punktÄ â€“ žemės sklypas iÅ¡nuomojamas 10 (deÅ¡imčiai) metų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams; jeigu į šį žemės sklypÄ numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , arba iki žemės sklypo panaudojimo ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) dienos, jeigu žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta šį žemės sklypÄ panaudoti ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai).

Žemės nuomos sutartyje daugiau jokių aplinkybių, dėl kurių gali bÅ«ti keičiamas sutarties terminas ar kitos sÄ lygos, tarp jų ir iÅ¡nuomoto sklypo dydis, nenumatyta. Byloje atsakovas neginčija, kad iÅ¡ nuomojamo 11,4000 ha žemės sklypo ploto realiai pagal žemės tikslinę paskirtį, t.y. žemės Å«kiui jis naudoja tik apie 6 ha žemės ploto, kadangi kita dalis žemės ploto yra nuo pat jos nuomos pradžios užpelkėjusi bei apaugusi krÅ«mais. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 47ŽN-(14.47.73.)-114, kuriame nustatyta, kad dalis žemės sklypo (apie 5 ha) netinkama dirbimui, užpelkėjusi (1,6 ha), kita dalis žemės dirbama, sėjama ir naudojama pagal paskirtį (20 b.l.).

Byloje duomenų, kad dalis žemės tapo netinkama naudoti pagal paskirtį dėl atsakovo kaltės, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovui būtų pateiktos pretenzijos dėl netinkamai naudojamo valstybinės žemės sklypo iš valstybę atstovaujančių institucijų, juolab, kad pagal CK 6.555 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiga remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius, tenka nuomotojui.

Tuo tarpu į bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog bÅ«tent atsakovas apleido iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ ir bÅ«tent dėl jo veiksmų ar neveikimo dalis žemės sklypo užpelkėjo bei apaugo krÅ«mais.   Tiek žemės nuomos sutarties 16 punkte, tiek CK 6.564 straipsnio 1 dalies punkte, kuriuo remiasi ieÅ¡kovai, nustatyta žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu sÄ lyga, pagal kuriÄ Å¾emės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau ieÅ¡kovai tokio reikalavimo nei ieÅ¡kinyje, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nenurodė.

Be to, pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį apie žemės nuomos sutarties nutraukimÄ nuomotojas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti žemės Å«kio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 (tris) mėnesius. IeÅ¡kovai, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį teismui, jį grindžia CK 6.564 straipsniu, tačiau į bylÄ duomenų, kad jie laikėsi Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, nepateikė.IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o bei Žemės nuomos sutarties 6 punkto matyti, kad ginčo žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos ir įrenginiai.

Vadovaujantis CK 6.556 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Tuo atveju, jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai žemės nuomos sutarties nutraukti nesiekia, tai jie aiÅ¡kiai patvirtino teismo posėdžio metu, ir, be žemės nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, kitų jų kaip ginčo žemės sklypo savininkų teisių gynybos bÅ«dų taikyti teismo nepraÅ¡o. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai pasirinkdami tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ pakeisti Žemės nuomos sutartį sumažinant iÅ¡nuomojamos žemės sklypo plotÄ â€“ nepagrįstai rėmėsi CK 6.564 ir 6.556 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ nuomotojo ar nuomininko reikalavimu, todėl Å¡iais pagrindais ieÅ¡kovų reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovai, kuriems byloje teisinę pagalbÄ teikė advokatė, nagrinėjamoje situacijoje turėjo teisę pasinaudoti Å¡iuose straipsniuose nustatytu teisių gynimo bÅ«du, reikalaudami nutraukti Žemės nuomos sutartį ar atlyginti nuostolius, patirtus dėl nuomininko pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdyje tokių reikalavimų nereiÅ¡kė. Netenkintinas ir ieÅ¡kovų atstovės teismo posėdyje pareikÅ¡tas reikalavimas Žemės nuomos sutartį pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu dėl esminės Å¡alių nelygybės, kadangi ieÅ¡kovai neįrodė, jog Å¡iuo atveju egzistuoja CK 6.228 straipsnio taikymo sÄ lygos.

Pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , tačiau Å¡i aplinkybė turi egzistuoti sutarties sudarymo metu. Tuo tarpu Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp valstybės ir atsakovo, todėl spręsti, jog sutarties sÄ lyga dėl atsakovui iÅ¡nuomoto žemės sklypo ploto, ieÅ¡kovams bemaž po 4 (ketverių) metų perėmus iÅ¡ valstybės teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį, suteikia atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , nėra pagrindo.

 Pažymėtina, jog praÅ¡ydami teismo pakeisti Žemės nuomos sutartį, ieÅ¡kovai nesikreipė raÅ¡tu į atsakovÄ su praÅ¡ymu (pasiÅ«lymu) keisti Å¡ios sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovams nepateikus įrodymų, kad prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ su ieÅ¡kiniu jie pateikė atsakovui pasiÅ«lymÄ pakeisti Žemės nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo spręsti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas ar dėl sutarties pakeitimo pagal CK 6.223 straipsnį sÄ lygų egzistavimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais, kad yra pagrindas CK 6.487 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka teismui nustatyti Å¡alims žemės nuomos mokestį bei jo mokėjimo tvarkÄ . Žemės nuomos sutarties 9, 10 bei 11 punktais buvo nustatyta žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka bei terminai. BÅ«tent žemės nuomos sutarties 15 punktas numato, kad žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir kiti reikalavimai keičiami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat savivaldybės tarybai pakeitus žemės mokesčio tarifÄ .

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pagal ginčo sutartį žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nustato Vyriausybė, o privačios žemės nuomos rinkos kaina yra žymiai didesnė, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi. PrieÅ¡ sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovai turėjo pasidomėti, kokiomis sÄ lygomis žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas atsakovui ir tik tada apsispręsti, ar jie nori įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ su tokiais apsunkinimais. IeÅ¡kovų teiginiai, jog nepriklausomai nuo to, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl valstybinės žemės nuomos, žemei perėjus privačion nuosavybėn, nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nėra pagrįsti.

Viena vertus, sudarant 2008 m. birželio 11 d. nuomos sutartį, buvo tariamasi ne dėl privačios žemės, bet dėl valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo, todėl pasiraÅ¡ydamos tokiÄ sutartį Å¡alys privalėjo vadovautis Vyriausybės nustatyta žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Kita vertus, tokie ieÅ¡kovų teiginiai prieÅ¡tarauja teisės normoms, reglamentuojančioms žemės nuomos sutarties galiojimÄ pasikeitus žemės nuomotojui. Ä®vertinus tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ , o bÅ«tent, kad valstybinės žemės sklypÄ Ä¯sigijo fiziniai asmenys, t.y. pasikeitė nuomotojas ir nėra sudaryta nauja nuomos sutartis, Å¡iuo atveju taikytinos CK 6.559 straipsnio nuostatos, pagal kurias perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, žemės nuomos sutartis tebegalioja naujajam žemės savininkui visa apimtimi.

Atitinkamai ieÅ¡kovams galioja ir žemės nuomos sutarties sÄ lygos, numatančios, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, nustatyta tvarka. Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nuomininko, sudariusio valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtus lÅ«kesčius, jog visÄ Å½emės nuomos sutarties galiojimo laikÄ nuomos sutarties sÄ lygos liks nepakitusios, todėl keisti žemės sklypo nuomos mokestį ir jo tvarkÄ , kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovai, nėra pagrindo.Pažymėtina, kad žemės nuomos sutarties 9 punkte nustatyta, jog nuomotojas turi teisę kas 3 (tris) metus Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija), nustatyta tvarka perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

Atsiradus teisiniam pagrindui ir poreikiui perskaičiuoti iÅ¡nuomoto sklypo vertę, tai turi bÅ«ti atliekama laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Byloje duomenų, kad ieÅ¡kovai į atsakovÄ bÅ«tų kreipęsi dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, nėra. (CPK 178 straipsnis).Esant nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytiems pagrindams, bei atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi teisės pažeisti ieÅ¡kovų dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis), ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas.Ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ nuomos teisinių santykių, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apmokestinamas 57 eurų dydžio žyminiu mokesčiu.

IeÅ¡kovai byloje yra sumokėję 144 EUR žyminį mokestį (5, 31 b.l.), t.y. 87 eurais per daug. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina 87 EUR žyminio mokesčio.IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos 350 EUR atsakovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (66, 67 b.l.) atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistinos patirtos 5,80 EUR dydžio paÅ¡to iÅ¡laidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kovų A. K. ir S. K. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 175 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 2,90 EUR (du eurus 90 centų) iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Informuoti ieÅ¡kovus, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodÄ 5660.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams A.

K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 87 EUR (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2015 m. kovo 25 mokėjimo nurodymu Nr. 169 Lietuvos kredito unijoje.IeÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismÄ .  Teisėja                                                                                                                   Dalia Trumpulienė                                                                                     Â