2019-10-16 Nr. AB-19906-3-61-3-02762-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4327-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pareiškėjui neišmokėtą 835 Eur 24 ct darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniuoju specialistu. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – Tarnybos pareigūnas, kurio darbas priskirtas prie pamaininio darbo. Užimamos pareigos – Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesnysis specialistas – pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Pareiškėjo darbo pamainos trukmė ženkliai viršijo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką. Faktinė pamainos trukmės viršijimo priežastis – vykimas laivu į darbo vietą, laivą plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, instruktavimas, postų keitimas, ginklų išdavimas / pridavimas. Dėl šios priežasties pareigūnų pamainos pabaiga buvo pratęsiama galimai bent 2 valandomis.

2.2. Kartu su kitais Tarnybos pareigūnais pareiškėjas jau kreipėsi dėl jam neišmokėtų viršvalandžių ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 iš dalies tenkino skundą. Teismas nutarė priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 1 125,30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui turėjo būti mokama už atliktą viršvalandinį darbą ne mažiau kaip pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio, o tais atvejais, kai viršvalandinis darbas buvo atliekamas švenčių dienomis, pareiškėjui turėjo būti apmokama už tokį darbą ne mažiau kaip dvigubai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjui 26 Eur 08 ct neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o kitą skundo dalį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo skundas surašytas abstrakčiai, teikia deklaratyvaus pobūdžio reikalavimą, nepagrįsdamas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas aplinkybių, neapibrėždamas jų laike ir konkrečioje situacijoje.

3.2. Pareiškėjas skunde nenurodė kada, kurios sargybos pamainos metu ir kiek galimai viršvalandžių pareiškėjas dirbo. Pareiškėjas pateikė abstrakčius teiginius dėl galimai dirbto viršvalandinio darbo, pagrįsdamas juo subjektyviomis nuomonėmis ir emocijomis. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų sargybos pamainų įvykių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo skundo dalyko pagrįsdamas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

3.3. Sutiktina, jog visą ginčo laikotarpį laikas, skirtas apsiginkluoti ir nusiginkluoti įskaitomas į darbo laiką. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), 37 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 37 straipsnio 4 dalies (redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d. iki šiol), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 3 punkto (redakcija galiojusi nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), 111 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos Tarnybos pareigūnų darbo laiko apskaitai. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad laikas, skirtas apsiginkluoti ir nusiginkluoti, laikomas darbo laiku bei apmokamas darbo užmokesčiui, pradedant tarnybą, pareiškėjui buvo išduodamas tarnybinis ginklas (toliau – apsiginklavimas), o pasibaigus pamainai, pareiškėjui ginklą grąžindavo (toliau – nusiginklavimas).

3.4. Nebuvo Tarnybos (kaip darbdavio) pavedimo pareiškėjui vykdyti darbo funkcijas prieš pamainos pradžios laiką ir po pamainos darbo laiko. Atsakovo nuomone, su pareiškėju ginčo laikotarpiu visiškai atsiskaityta jam išmokėjus darbo užmokestį. Pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis už tarnybą pamainose – taip pat už apsiginklavimą ir nusiginklavimą, pateiktuose Tarnybos organizavimo dokumentuose tiksliai nurodyta tarnybos eiga – tikslus tarnybos laikas. Tarnybos organizavimo dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dirbęs faktiškai daugiau laiko nei tęsėsi tarnybos laikas 12 val. ir 24 val. trukmės pamainose.

3.5. Pareiškėjas per nagrinėjamą laikotarpį nesikreipė į savo tiesioginį vadovą ar Tarnybos vadovus, neinformavo, kad galimai neteisingai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nepateikė skundų, prašymų dėl jo teisių galimo pažeidimo. Vadovaujantis Tarnybos ir profesinių sąjungų atstovybės 2015 m. birželio 29 d. sudarytos kolektyvinės sutarties 21 punktu, nurodė, kad pareiškėjo profesinė sąjunga, atstovaujanti pareiškėją byloje, nevykdė šios sutarties nuostatų, neteikė informacijos apie tariamai dirbamus viršvalandžius į laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m.

3.6. Pamainos metu buvo skiriamas laikas pertraukoms (pavalgyti ir poilsiui). Sudėjus pamainos metu apsaugos pamainos postų žiniaraštyje numatytu laiku faktiškai dirbtą laiką, vykdant tarnybines pareigas ir protingumo kriterijus atitinkantį skirtą pertraukoms laiką, kiekvienos 24 darbo valandų pamainos metu pareiškėjas faktiškai dirbo mažiau nei nustatyta 24 valandų pamainos trukmė. Tarnyba, pareiškėjui suteikusi pertraukas pailsėti ir pavalgyti, kurias pareiškėjas galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku galėjo palikti darbo vietą, faktiškai pareiškėjui sumokėjo daugiau nei privalėjo, nes buvo siekiama sudaryti kuo geresnes ir patrauklesnes tarnybos, poilsio ir darbo užmokesčio mokėjimo už tarnybą sąlygas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjo tarnyboje faktiškai būtas laikas (už faktiškai dirbtą laiką) ir nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pareiškėjui realiai nebuvo pavesta dirbti ilgesnes nei 24 val. ar 12 val. pamainas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo: neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbtus viršvalandžius 835,24 Eur ir 80 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesumokėtų viršvalandžių (tik už kitą laikotarpį) nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir administracinėse bylose Nr. I-6766-790/2016 ir Nr. eA-640-520/2018, todėl dėl pareiškėjo dirbto viršvalandinio darbo plačiau nepasisakė.

6. Pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė jo dirbto viršvalandinio darbo apskaičiavimus. Teismas, sulyginęs šių apskaičiavimų duomenis su duomenimis, nurodytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir laivo plaukimo grafikuose, darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktuose apskaičiavimuose iš esmės teisingai apskaičiuota viršvalandinio darbo trukmė. Palyginus darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir plaukimo grafikų duomenis, matyti kad pareiškėjui dirbant paros pamainą, atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nenurodydavo po 1.20 val. pareiškėjo faktiškai dirbto laiko. Dirbant po nepilną parą (12 val.) pareiškėjo faktiškai dirbto laiko trukmė viršydavo 48 val. per savaitę. 2016 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas šį mėnesį dirbo daugiau nei 48 val. per savaitę, todėl susidarė 16 val. viršvalandžių, rugpjūčio mėn. – 9.20 val., rugsėjo mėn. – 8.00 val., spalio mėn. – 6.40 val., lapkričio mėn. – 6.40 val., gruodžio mėn. – 8.00 val. Taigi per 2016 m. pareiškėjas dirbo 54.40 val. viršvalandžių. 2017 m. sausio mėn. – 8.00 val., vasario mėn. – 6.40 val., kovo mėn. – 9.20 val., balandžio mėn. – 8.00 val., gegužės mėn. – 4.00 val., birželio mėn. – 9.20 val. liepos mėn. – 4 val., rugpjūčio mėn. – 6.40 val., rugsėjo mėn. – 9.20 val., spalio mėn. – 4.00 val., lapkričio mėn. – 8.00 val., gruodžio mėn. – 6.40 val. Taigi per 2017 m. pareiškėjas dirbo 84.00 val. viršvalandžių. 2018 m. sausio mėn. – 10.40 val., vasario mėn. – 6.40 val. Taigi per 2018 m. pareiškėjas dirbo 17.20 val. viršvalandžių.

7. Remdamasis Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 266 „Apie pareigūno darbo užmokestį“ (II t., b. l. 62), teismas nurodė, kad valandinis pareiškėjo atlygis (pareiginė alga su priedais) 2016 m. 4,89 Eur, 2017 m. 5,56 Eur, 2018 m. 5,82 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas už 2016 m. dirbtą 54.40 val. viršvalandinį darbą apskaičiavo 267,32 Eur (54,40×4,89 Eur), už 2017 m. dirbtą 84.00 val. viršvalandinį darbą apskaičiavo 467,04 Eur (84×5,56 Eur), už 2018 m. dirbtą 17.20 val. viršvalandinį darbą apskaičiavo 100,88 Eur (17.20×5,82 Eur). Teismas sprendė, kad priteistinas 835,24 Eur (267,32+467,04+100,88) darbo užmokestis už viršvalandinį darbą.

8. Teismas pareiškėjo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, priteisė 80 Eur.

III. 9. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; 3) teismui nutarus, grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus įrodymų vertinimo pareigos vykdymui keliamus reikalavimus, nešališkumo, šalių lygybės, teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, teismas šališkai, darydamas akivaizdžiai nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė iš esmės visą bylos faktinę situaciją, nes nepagrįstai taikė analogiją pagal kitus teismų sprendimus.

9.2. Teismas nepagrįstai taikė analogiją su sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016, t. y. teismas, nepatikrinęs ir neįvertinęs reikšmingų bylos išsprendimui bylos aplinkybių, faktų, remdamasis tik subjektyviomis prielaidomis apie reikšmingas aplinkybes, a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) nusprendė taikyti analogiją nagrinėjamoje byloje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė skirtingas viršvalandinio darbo valandas.

9.3. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms, nes iš daugiau nei 100 skundžiamų pareiškėjo darbo pamainoje atvejų tik 1/3 jų atitinka pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes „faktinė pamainos trukmės viršijimo priežastis – vykimas laivu į darbo vietą, laivą plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“. Teismas, priimdamas sprendimą, visus pareiškėjo darbo pamainoje atvejus nagrinėjamu laikotarpiu priskyrė atitinkančius skunde nurodytas aplinkybes. Tai prieštarauja byloje esantiems duomenims (posto žiniaraščiuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, įeigos skaitmeninės kontrolės ataskaitose, dalinio vado įsakymuose, prieštaringuose pareiškėjo kviestų liudytojų parodymuose) apie objektyvias faktines aplinkybes. Teismas sprendime nustato juridinius faktus, neturinčius jokio objektyvaus pagrindo ir prieštaraujančius objektyviai tikrovei.

9.4. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant administracinę bylą ir priimant sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeisti nešališkumo, objektyvumo, proceso šalių lygybės, teisėtumo principai. Byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas šališkai, nes procesiniai veiksmai ir priimtas sprendimas liudija, kad teismas vienašališkai rėmėsi pareiškėjo reikalavimų pagrindimu subjektyviomis aplinkybėmis.

9.5. Teismo sprendime esant netikslumams, jeigu jie yra esminiai, atsiranda pagrindas sprendimą naikinti. Teismas sprendime nurodo, kad skaičiuojant 1.20 val. trukmės neapskaitytą ir neapmokėtą viršvalandinį darbą, priteisiama pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Tačiau, kaip teigia atsakovas, neaišku, kokią faktinę viršvalandinio darbo kiekvieną pareiškėjo dirbtą pamainą laiko trukmę teismas nustatė: 1.20 val. ar 1.33 val. Kadangi nėra įvardinta tiksli trukmė (tik dviprasmiška), kuria vadovaujantis apskaičiuojama ir priteisiama pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis, akivaizdu, kad teismo sprendimas yra dviprasmiškas ir netikslus. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas tik 2016 m. balandžio 11–17 d. dirbo 4 pamainas viršijant nustatytą pamaininio darbo 48 valandų savaitinę normą 5.20 val., kitomis mėnesio savaitėmis pareiškėjas dirbo 4 pamainas neviršijant nustatytos pamaininio darbo 48 val. savaitinės normos.

10. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas dirbo Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniuoju specialistu ir faktinė pamainos trukmė nuolatos buvo viršijama. Dėl vykimo laivu į darbo vietą, instruktavimo, postų keitimo, ginklų išdavimo / pridavimo pareiškėjo pamainos pabaiga buvo pratęsiama apie 1 val. 20 min. Be to, Tarnyba netinkamai pildė darbo laiko žiniaraščius, nesuteikdavo pertraukų pailsėti ir pavalgyti (arba suteikdavo vėliau nei priklauso).

10.2. Atsakovo atstovas viso teismo proceso metu piktnaudžiavo savo procesine padėtimi, t. y. įrodymus pateikinėjo diena prieš teismo posėdį, taip pat pateikti ne visi įrodymai. Be to, kaip teigia pareiškėjas, Tarnybos pateikti įrodymai yra neaktualūs ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovas nepakvietė į teismo posėdį nei vieno savo darbuotojo, todėl pareiškėjo atstovė negalėjo jų apklausti.

10.3. Atsakovas teismo posėdžio metu nepagrįstai teigė, jog tekdavo dirbti viršvalandžius tik tiems, kas plaukdavo laivu. Pareiškėjas paaiškina, kad visa pamaina nusiginkluodavo kartu.

11. Atsakovas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir grąžinti bylą išsamiai bei objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas atsikirtime į atsiliepimą nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Eveda“ įrodymų bei jais nepagrindė sprendimo, galimai juos nepagrįstai atmesdamas kaip prieštaraujančius priimtam sprendimui. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo skundo teiginius apie darbo organizavimo aplinkybes ir faktinę darbo pamainos trukmę. Be to, šių įrodymų reikalavo pareiškėjas, bet savo skundo reikalavimų jais nepagrindė. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai naudojo analogiją nagrinėdamas administracinę bylą, nes ankstesnės administracinės bylos sąlygos neatitiko nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių.

11.2. Tarnyba su prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą 2019 m. sausio 22 d. kviesti liudyti 12 žmonių, t. y. tik 5 dienomis vėliau nei pareiškėjas kreipėsi su prašymu kviesti liudyti 2 žmones. Pareiškėjas kvietė liudyti tik tuos, kurie, kaip ir pareiškėjas, yra atleisti iš vidaus tarnybos už padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą.

11.3. Pareiškėjas dirbo skirtinguose objekto apsaugos postuose, kuriuose yra skirtingas darbo organizavimas. Šį Tarnybos teiginį patvirtina akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Tarnybos pateikti įrodymai, kurių pareiškėjas neneigė. Pareiškėjas tik su prielaida teigia apie dirbtų viršvalandžių trukmę.

11.4. Nuo 2016 m. balandžio mėn. pareiškėjas dirbo 12 val. trukmės pamainų režimu. Po nuolatinių ir ilgalaikių pareigūnų, saugančių suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, prašymų, Tarnyba nuo 2016 m. rugsėjo mėn. leido pareigūnams dirbti 24 val. trukmės pamainų režimu, naujais vidiniais teisės aktais aiškiai reglamentuojant pertraukų pailsėti ir pavalgyti bei pertraukų pavalgyti suteikimą bei sąlygas. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti tarnybos įrodymai. Tarnyba pripažino bylos nagrinėjimo metu, kad 2016 m. balandžio mėnesį buvo viršyta pareiškėjo savaitinė darbo laiko norma, bet pirmosios instancijos teismas į savo sprendimą šios faktinės aplinkybės neįtraukė.

11.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnybos atstovas viso teismo proceso metu piktnaudžiavo savo procesine padėtimi. Pareiškėjas klaidina teismą, nes nepateikia įrodymų, kad Tarnybos atstovas, atstovaudamas valstybinės valdžios instituciją, veikė netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į, jo teigimu, jam neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas buvo šališkas ir netinkamai vertino įrodymus.

14. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

15. Pirmiausiai teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytą pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teisėjo šališkumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sprendimą priėmė šališkas teismas. Abstraktaus pobūdžio argumentai, kad teisėjas šališkas vien dėl to, jog priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nėra teisinis pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.

16. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, paminėtina, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

18. Iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, be kita ko, konstatavo, jog „pareiškėjas ir vėl nurodo tas pačias aplinkybes dėl nesumokėtų viršvalandžių tik už kitą laikotarpį, todėl teismas dėl pareiškėjo dirbto viršvalandinio darbo plačiau nepasisakys, kadangi šios aplinkybės buvo įvertintos administracinių bylų Nr. I-6766-790/2016 ir Nr. eA-640-520/2018 nagrinėjimo grandyse“. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai reglamentuojami ABTĮ 57 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (2 d.). Administracinėse bylose Nr. I-6766-790/2016 ir Nr. eA-640-520/2018 buvo sprendžiama, inter alia (be kita ko), dėl pareiškėjo teisės į viršvalandinį apmokėjimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., taigi buvo vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos būtent paminėtu ginčo laikotarpiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtose bylose nustatytas faktines aplinkybes vertino kaip turinčias prejudicinę galią ir dėl šios priežasties netyrė ir nevertino visų pareiškėjo ir atsakovo pateiktų įrodymų, reikšmingų nustatinėjant faktines aplinkybes dėl pareiškėjo galimai dirbto ir neapmokėto viršvalandinio darbo ginčo laikotarpiu (t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.).

19. Pirmosios instancijos teismas viršvalandinio darbo trukmę paskaičiavo iš esmės remdamasis tik pareiškėjo pateiktais skaičiavimais. Teismas konstatavo, kad „palyginus darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir plaukimo grafikų duomenis, matyti kad pareiškėjui dirbant paros pamainą, atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nenurodydavo po 1.20 val. pareiškėjo faktiškai dirbto laiko. Dirbant po nepilną parą (12 val.) pareiškėjo faktiškai dirbto laiko trukmė viršydavo 48 val. per savaitę“, taip pat tai, kad per 2016 m. 2017 m., 2018 m. pareiškėjas dirbo atitinkamai 54.40 val. 84.00 val. ir 17.20 val. viršvalandžių (žr. skundžiamo teismo sprendimo 6–7 psl.), tačiau šie teiginiai nepagrįsti konkrečia darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir plaukimo grafikų duomenų analize. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos dalyką, byloje nustatinėtinas reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino Tarnybos 2019 m. sausio 22 d. prašymo apklausti liudytojus (II t., b. l. 191), nevertino Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. atsiliepime į patikslintą skundą (V t., b. l. 18–26) teiktų argumentų, betarpiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste neištyrė Tarnybos teiktų įrodymų (pvz., Tarnybos pateiktų tarnybinių pranešimų; IV t., b. l. 44–60).

20. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

21. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nevertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė