Legislator Case Law & Legislation
8a16d6af-e890-4331-9d2d-781161ae70fb AI generated

8a16d6af-e890-4331-9d2d-781161ae70fb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8a16d6af-e890-4331-9d2d-781161ae70fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

Legislator headnote

AI generated

8a16d6af-e890-4331-9d2d-781161ae70fb · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokie patys atsakovės Komisijos sprendimai bÅ«tų priimti tiek T. L. nusiÅ¡alinus nuo darbo Komisijoje, tiek jam ir nenusiÅ¡alinus. T. L. balsavimas visais atvejais buvo toks pat kaip ir kitų Komisijos narių. Teismo motyvas, kad T. L., dirbdamas Komisijoje, esÄ atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, akivaizdžiai melagingas ir pažeidžiantis UAB „Irdaiva“ dalykinę reputacijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-963-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00506-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3712-590/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, T.

L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Irdaiva“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės VÄ® Turto banko 2017 m. vasario 3 d. raÅ¡te „Dėl pirkimo nutraukimo“ nurodytÄ sprendimÄ dėl neskelbiamų derybų „Vilniaus koncertų ir sporto rÅ«mų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultÅ«rinių renginių veiklai pagal rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sÄ lygas (geltonoji knyga) darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 172710, (toliau – Pirkimas, Konkursas) nutraukimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, jog sprendimo nutraukti PirkimÄ faktinį pagrindÄ sudarė tai, kad VÄ® Turto banko darbuotojas T.

L. ir Å¡io Pirkimo komisijos (toliau – Komisija) narys tuo pačiu metu, kai buvo vykdomos Pirkimo procedÅ«ros, dirbo UAB „Irdaiva“ ir kitose su Å¡ia bendrove siejamose įmonėse, tokiu bÅ«du esÄ pažeisdamas 2016 m. birželio 22 d. pasiraÅ¡ytÄ neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ . IeÅ¡kovės teigimu, dėl to, kad T. L. buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį, yra kalta pati perkančioji organizacija, kadangi prieÅ¡ skirdama T. L. Komisijos nariu neiÅ¡siaiÅ¡kino jo darboviečių.IeÅ¡kovė tvirtino, kad bet kuriuo atveju T.

L. dalyvavimas Komisijoje jokių realių teisinių pasekmių neturėjo, kadangi Konkursui pateikti visi pasiūlymai privalėjo būti perkančiosios organizacijos atmesti, nepriklausomai nuo to, ar T. L. būtų dalyvavęs Komisijos darbe, ar nebūtų dalyvavęs, o neskelbiamų derybų (toliau – Derybos) etape dalyvavo vienintelis tiekėjo UAB „Irdaiva“, veikusios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“, pasiūlymas, todėl skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų principų pažeidimas a priori buvo neįmanomas.

Atsakovė nenustatė, kad Komisijos nario T. L. veiksmai bÅ«tų prieÅ¡taravę viešųjų pirkimų tikslams ar principams, be to, nenustatytas joks tiekėjo protegavimas ar kiti neteisėti veiksmai. Darbo santykiai, ieÅ¡kovės teigimu, per se nesuponuoja jokio interesų konflikto.IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatos tiekėjo paÅ¡alinimÄ (atitinkamai ir vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimÄ ) traktuoja, kaip iÅ¡skirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu iÅ¡imtiniu atveju, kai interesų konflikto negalima paÅ¡alinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis.

Å iuo konkrečiu atveju tariamas interesų konfliktas nesÄ lygojo nei jokių realių neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai, nei pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo imtis kraÅ¡tutinės priemonės – Pirkimo procedÅ«rų nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 22 d. VÄ® Turto banko direktoriaus įsakymu Nr. P1-121 T.

L. buvo paskirtas Komisijos nariu. Å is Komisijos narys 2016 m. birželio 22 d. pasirašė nustatytos formos neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ , kuria įsipareigojo laikytis skaidrumo principo, o paaiÅ¡kėjus, kad gauna iÅ¡ pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, nedelsiant apie tai praneÅ¡ti perkančiosios organizacijos vadovui ir nusiÅ¡alinti. Perkančiosios organizacijos sprendimus, įskaitant ir 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“ pasiÅ«lymo pripažinimo laimėjusiu pirkime, priėmė Komisija, kurios sudėtyje buvo trečiasis asmuo T.

L.. Å io ir kitų sprendimų priėmimo laikotarpiu Komisijos narys T. L. dirbo PirkimÄ laimėjusioje UAB „Irdaiva“, tačiau Å¡io fakto neiÅ¡vieÅ¡ino ir nuo Komisijos sprendimų priėmimo nenusiÅ¡alino.Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog pagal teisinį reguliavimÄ viešųjų pirkimų komisijos narys, gaunantis iÅ¡ pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, yra laikomas Å¡aliÅ¡ku ir dėl Å¡ios aplinkybės privalo nusiÅ¡alinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisijos sprendimai objektyviai, t. y. nevertinant konkrečių T.

L. veiksmų priimant Komisijos sprendimus, buvo priimti nesilaikant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, o su neskaidriai, neteisėtai iÅ¡rinktu tiekėju negali bÅ«ti sudaryta Pirkimo sutartis. Teismas konstatavo, kad T. L., dirbdamas Komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus.Teismas, nurodydamas, kad ginčo Pirkimo objektas buvo statybos projektavimo rangos darbai, todėl T. L., kaip statybos specialisto, vaidmuo Komisijos darbe turėjo ne formaliÄ , bet esminę reikÅ¡mę, atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad T.

L. savo veiksmais nedarė įtakos Komisijos sprendimų skaidrumui. IeÅ¡kovės argumentus, kad skaidrumo principo pažeidimas gali bÅ«ti paÅ¡alintas ne nutraukiant PirkimÄ , bet kitais bÅ«dais, teismas taip pat vertino kaip nepagrįstÄ . Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Pirkimo sutartis negali bÅ«ti sudaryta vadovaujantis VPÄ® reikalavimais, nes laimėtojas buvo nustatytas, pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , todėl Pirkimo pažeidimai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik nutraukus neskaidrų ir neteisėtÄ PirkimÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai, jog pati perkančioji organizacija privalėjo žinoti apie T.

L. darbÄ UAB „Irdaiva“ ir turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl asmens skyrimo į KomisijÄ , neturi reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nes byloje nesprendžiamas VÄ® Turto banko atsakomybės klausimas.Teismo vertinimu, VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos neturi reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų taikymo nepasisakė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Irdaiva“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti trečiÄ jį asmenį T.

L.; paÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) dalį: „T. L., dirbdamas VÄ® Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus“; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:T. L. neturėjo jokios esminės ir lemiamos įtakos nė vienam iÅ¡ Komisijos priimtų Pirkimo metu sprendimų, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti Komisijos protokolai.

Tokie patys atsakovės Komisijos sprendimai bÅ«tų priimti tiek T. L. nusiÅ¡alinus nuo darbo Komisijoje, tiek jam ir nenusiÅ¡alinus. T. L. balsavimas visais atvejais buvo toks pat kaip ir kitų Komisijos narių. Teismo motyvas, kad T. L., dirbdamas Komisijoje, esÄ atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, akivaizdžiai melagingas ir pažeidžiantis UAB „Irdaiva“ dalykinę reputacijÄ .

Teismas, nenustatęs T. L. nenusiÅ¡alinimo tikrųjų motyvų bei neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai apkaltino T. L. tuo, kad jis veikė konkrečios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, o tai pagal savo turinį ir esmę yra kriminaliniai kaltinimai, reiÅ¡kiantys vieÅ¡Ä apkaltinimÄ padarius sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors ir sutiktina, kad trečiasis asmuo turėjo informuoti VÄ® Turto bankÄ apie darbo santykius su UAB „Irdaiva“, tačiau vien Å¡ios pareigos nevykdymas per se negali lemti Pirkimo nutraukimo ir ieÅ¡kovės eliminavimo iÅ¡ Pirkimo procedÅ«rų, kadangi vien formalus neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos pažeidimas neturėjo absoliučiai jokios įtakos turiningiesiems Komisijos in corpore sprendimams.

Iki Å¡iol nėra nė vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriame bÅ«tų konstatuota, jog perkančioji organizacija turi teisę nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vien dėl to, kad vienas iÅ¡ Komisijos narių pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ . Net ir nustačius interesų konflikto atvejį, Å¡is interesų konfliktas turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas nenutraukiant Pirkimo procedÅ«rų. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos tiekėjo paÅ¡alinimÄ traktuoja kaip iÅ¡skirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu iÅ¡skirtiniu atveju, kai interesų konflikto negalima paÅ¡alinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. L. nenulėmė nė vieno Komisijos sprendimo, todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju T. L. interesų konfliktas, jei jis ir egzistuotų, nesudaro jokio teisėto pagrindo paÅ¡alinti ieÅ¡kovę iÅ¡ Pirkimo procedÅ«rų ir nutraukti PirkimÄ . Be to, neįrodyta ir tai, kad trečiojo asmens tariamo interesų konflikto pasekmes neva negalima bÅ«tų paÅ¡alinti kitomis priemonėmis nei tiekėjo paÅ¡alinimas iÅ¡ Pirkimo procedÅ«rų.Atsakovė VÄ® Turto bankas pati kalta dėl to, kad nesiėmė net elementarių organizacinių priemonių, siekdama iÅ¡vengti tariamo interesų konflikto.

Nepagrįstas teismo teiginys, kad 2016 m. spalio 7 d. derybų posėdžio protokolas neva patvirtina, jog ieÅ¡kovės atstovai iki derybų pažino trečiÄ jį asmenį T. L.. T. L. buvo priimtas pagal nuotolinio darbo sutartį, todėl derybose dalyvavę ir protokolÄ pasirašę UAB „Irdaiva“ atstovai jo net nebuvo matę ir apie jį nieko nežinojo. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, tačiau bÅ«tent VPÄ® 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija nurodė kaip Pirkimo nutraukimo pagrindÄ , todėl teismas, nepasisakydamas Å¡iuo aspektu, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .

Neužtikrinusi reikiamų personalo valdymo priemonių, bÅ«tinų atsakovės darbuotojų neÅ¡aliÅ¡kumui užtikrinti, atsakovė negali remtis neva nenumatytomis aplinkybėmis. Nei prieÅ¡ Derybas, nei Derybų vykdymo eigoje ar jų pabaigoje neatsirado jokių nenumatytų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo protingai numatyti. Atsakovė VÄ® Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie esminiai argumentai: Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad, dalyvaudamas Komisijoje, trečiasis asmuo neatliko jokio aktyvaus vaidmens, todėl nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Vykdant ginčo PirkimÄ , T. L. į KomisijÄ buvo įtrauktas kaip specialių žinių statybos srityje turintis specialistas. Atsižvelgiant į tai, kad kitų Komisijos narių pareigos nėra susijusios su projektavimu ir nekilnojamojo turto objektų statyba bei statybos priežiÅ«ra, darytina iÅ¡vada, jog priimant sprendimus dėl ginčo Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, kiti Komisijos nariai atsižvelgė bÅ«tent į T.

L. nuomonę. Komisijos protokoluose nėra užfiksuoti T. L. ir kitų Komisijos narių nuomonės ir pasisakymai, kadangi protokolas nėra posėdžio stenograma. Tai, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma visa su Pirkimu susijusi informacija, įskaitant ir informacijÄ apie maksimaliÄ Pirkimo vertę, ir tai, kad trečiasis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, nuslėpdamas savo darbinius santykius su UAB „Irdaiva“, sudaro pakankamÄ prielaidÄ manyti, jog trečiasis asmuo veikė UAB „Irdaiva“ naudai ir jos interesais.

Net ir pripažinus, kad teismo iÅ¡vada dėl trečiojo asmens atstovavimo UAB „Irdaiva“ interesams yra nepagrįsta, Å¡i teismo iÅ¡vada neturėjo jokios esminės įtakos priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , kadangi teismas pripažino, jog net ir nenustatinėjant subjektyvaus trečiojo asmens neÅ¡aliÅ¡kumo elemento, objektyvių aplinkybių pakanka trečiojo asmens Å¡aliÅ¡kumui konstatuoti.Tapęs Komisijos nariu, trečiasis asmuo pasirašė neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ , kurioje aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kokioms aplinkybėms esant atsiranda Komisijos nario Å¡aliÅ¡kumas ir bÅ«tinybė jį atskleisti.

T. L. tik pradėjus dirbti Komisijoje ir susipažinus su Pirkimo dokumentais bei tiekėjų pasiÅ«lymais, neabejotinai tapo žinoma, kad Pirkime dalyvauja Å«kio subjektų grupė, kurios vienas iÅ¡ narių yra UAB „Irdaiva“. Å ioje situacijoje trečiojo asmens Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė darbo santykiais su UAB „Irdaiva“, Å¡ios informacijos neatskleidimu ir nenusiÅ¡alinimu nuo darbo Komisijoje, kas ir sukėlė interesų konfliktÄ , pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, todėl, paaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, Komisija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ nutraukti Derybų procedÅ«ras.

Interesų konfliktas, buvęs visų Pirkimo procedÅ«rų metu ir pažeidęs esminius viešųjų pirkimų principus, negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pati atsakovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, kadangi esÄ nesiėmė organizacinių priemonių ir neužtikrino tinkamo personalo valdymo, todėl negali remtis nenumatytomis aplinkybėmis (VPÄ® 7 str. 5 d.). TÄ pačiÄ dienÄ , kai trečiasis asmuo buvo paskirtas į KomisijÄ , jis pasirašė neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ , kuria įsipareigojo, kad, paaiÅ¡kėjus, jog Komisijos narys gauna bet kokių pajamų iÅ¡ su Pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens, praneÅ¡ perkančiosios organizacijos vadovui ir nusiÅ¡alins nuo Komisijos darbo.

Apie kilusį interesų konfliktÄ trečiasis asmuo sužinojo po vokų atplėšimo procedÅ«ros, tačiau apie tai atsakovės vadovui nepranešė ir nenusiÅ¡alino. Trečiasis asmuo į KomisijÄ buvo paskirtas 2016 m. birželio 22 d. įsakymu, o visų tiekėjų pasiÅ«lymai atplėšti buvo tik 2016 m. birželio 27 d., tai reiÅ¡kia, kad skiriant trečiÄ jį asmenį Komisijos nariu, dar net nebuvo žinoma, kokie subjektai pateiks pasiÅ«lymus, todėl net ir atnaujintos pažymos apie trečiojo asmens darbovietes pateikimas, kurioje bÅ«tų nurodyta, kad trečiasis asmuo dirba UAB „Irdaiva“, nebÅ«tų buvęs pagrindu trečiojo asmens neskirti Komisijos nariu.

Aplinkybė, kad trečiasis asmuo dirbo UAB „Irdaiva“, paaiÅ¡kėjo tik 2017 m. vasario 1 d., kai buvo gautas raÅ¡tas iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, todėl Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti vertintina kaip naujai paaiÅ¡kėjusi ir atitinkanti VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies sÄ lygas, sudariusias pagrindÄ atsakovei nutraukti Pirkimo procedÅ«ras.Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti apie kilusį interesų konfliktÄ . Nors T. L. ir buvo priimtas į darbÄ UAB „Irdaiva“ nuotolinės darbo sutarties pagrindu, tačiau mažai tikėtina apeliantės pateikiama versija, jog jis metus laiko, t. y. nuo 2015 m. spalio 27 d., kai sudarė darbo sutartį su UAB „Irdaiva“, iki 2016 m. spalio 7 d., kai buvo vykdomos Derybos, dirbo statybos darbų vadovu atnaujinant nekilnojamojo turto objektÄ ir nebuvo vykdoma jokia Å¡io projekto kontrolė, kad per metus laiko jis nė karto nebuvo susitikęs su UAB „Irdaiva“ atstovais.

Trečiasis asmuo T. L. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, su atsiliepimu pateikia Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Trečiasis asmuo nėra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimas paliktinas spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ dirbo itin trumpÄ laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios.

Atsakovė apie trečiojo asmens darbÄ kitose darbovietėse niekada nesidomėjo. Kadangi darbas UAB „Irdaiva“ buvo vertinamas kaip nereikÅ¡mingas ir trumpalaikis, todėl Å¡alys ir nebuvo informuotos apie šį faktÄ . BÅ«damas Komisijos nariu, trečiasis asmuo neatliko jokio iÅ¡skirtinio vaidmens, esminių pastebėjimų dėl apeliantės ar kitų tiekėjų pasiÅ«lymų neiÅ¡sakė, balsuodamas atsižvelgė į kitų Komisijos narių nuomonę ir balsavo pritardamas vieningai Komisijos nuomonei.

Trečiasis asmuo niekada neveikė apeliantės naudai, neatskleidė jai jokios informacijos, susijusios su ginčo Pirkimu, jokių pajamų, išskyrus tas, kurios priklausė pagal darbo sutartį, iš apeliantės niekada nėra gavęs, niekada nebuvo matęs UAB „Irdaiva“ vadovų, su UAB „Irdaiva“ atstovu bendravo vos kelis kartus. , t. y. kai buvo pasirašoma ir nutraukiama darbo sutartis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti trečiÄ jį asmenį T. L., kad bÅ«tų nustatyti motyvai, kodėl jis nusprendė nenusiÅ¡alinti iÅ¡ Komisijos nario pareigų. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).Nagrinėjamu atveju Å¡alys procesiniuose dokumentuose yra pakankamai aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai suformulavusios savo pozicijas ir atsikirtimų argumentus bei nurodžiusios nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes.

Savo pozicijÄ dėl nagrinėjamo ginčo ir savo elgesio motyvus procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡dėstęs ir trečiasis asmuo, kurį praÅ¡oma apklausti žodinio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant minėto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog CPK 226 straipsnis trečiÄ jį asmenį įpareigoja pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, bei galutinai suformuluoti savo atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Net ir nustačius interesų konflikto faktÄ , bet kuriuo atveju pagal teismų praktikÄ , dėl kurios bus plačiau pasisakyta vėliau, nėra bÅ«tina nustatyti interesų konfliktÄ sukėlusio asmens elgesio motyvų ir tikslų, kuriuos bÅ«tent ir praÅ¡o iÅ¡siaiÅ¡kinti apeliantė iÅ¡klausant trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų tiesiogiai teismo posėdyje, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, o apeliantei nenurodžius jokių iÅ¡imtinių bei svarbių aplinkybių ir nepagrindus bÅ«tinybės Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, neįžvelgia teisinio pagrindo nukrypti nuo įprastinės ginčų sprendimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos – bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų Trečiasis asmuo T. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo nuo 2015 m. birželio 22 d. vykdo Å¡iÄ individualiÄ veiklÄ : architektÅ«ros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos; inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 p.).Ä®vertinusi tai, kad minėtas raÅ¡ytinis įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei atsižvelgdama į tai, jog Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas bet kuriuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teisėjų kolegija atsisako priimti ir prie bylos pridėti trečiojo asmens T.

L. su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktÄ Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. 663653.                      Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VÄ® Turto bankas 2016 m. kovo 25 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir Europos SÄ jungos specialiame leidinyje paskelbė apie atviro konkurso bÅ«du vykdomÄ pirkimÄ â€žVilniaus koncertų ir sporto rÅ«mų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų, konferencijų ir kitų kultÅ«rinių renginių veiklai pagal rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sÄ lygas (geltonoji knyga) darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 172710.

Pirkimo konkurse buvo gauti keturi tiekėjų pasiÅ«lymai, tarp jų ir ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“, veikiančios kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o kitų trijų tiekėjų pasiÅ«lymai buvo atmesti dėl to, kad, perkančiajai organizacijai papraÅ¡ius, tiekėjai nepatikslino pateiktų netikslių ar neiÅ¡samių duomenų apie savo kvalifikacijÄ .

Atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d., vadovaudamasi VPÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėjo Pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du procedÅ«rÄ ir iÅ¡siuntė kvietimÄ jungtinės veiklos partneriams UAB „Irdaiva“, UAB „Litcon“ ir UAB „Pamario restauratorius“ pateikti pasiÅ«lymÄ . 2016 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“ kartu su jungtinės veiklos partneriais pateiktas pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba (toliau – FNTT) 2017 m. sausio 30 d. raÅ¡tu informavo perkančiÄ jÄ organizacijÄ ir Viešųjų pirkimų tarnybÄ , kad VÄ® Turto bankas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys T.

L., tuo pat metu kai buvo vykdomos Pirkimo procedÅ«ros, iki 2016 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „Irdaiva“. Atsakovė VÄ® Turto bankas, įvertinusi FNTT pateiktÄ informacijÄ ir vadovaudamasi VPÄ® 3 straipsniu bei 7 straipsnio 5 dalimi, 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimÄ nutraukti Pirkimo procedÅ«ras. 2017 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovė UAB „Irdaiva“ pateikė pretenzijÄ , kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimÄ dėl Pirkimo nutraukimo, tęsti Pirkimo procedÅ«ras ir sudaryti Pirkimo sutartį.

Atsakovei VÄ® Turto bankui atmetus ieÅ¡kovės pretenzijÄ kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kovė UAB „Irdaiva” 2017 m. kovo 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės VÄ® Turto banko 2017 m. vasario 3 d. raÅ¡te „Dėl pirkimo nutraukimo“ nurodytÄ sprendimÄ dėl Pirkimo procedÅ«rų nutraukimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės VÄ® Turto bankas sprendimas nutraukti Pirkimo procedÅ«ras dėl VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde praÅ¡ydama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Bet kuriuo bylos baigties atveju ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o paÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 11-ame punkte) iÅ¡dėstytus teiginius: „T. L., dirbdamas VÄ® Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus“.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis:

1) trečiasis asmuo T. L. neturėjo jokios esminės įtakos Komisijos priimamiems sprendimams, ieškovė trečiojo asmens nepažinojo, atsakovė VĮ Turto bankas pati kalta dėl susidariusios situacijos; pirmosios instancijos teismo argumentas, kad T. L. veikė apeliantės UAB „Irdaiva“ interesais, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenims;

2) net ir nustačius interesų konfliktÄ , vien tai, kad trečiasis asmuo neinformavo Å¡alių apie savo darbo santykius su UAB „Irdaiva“, negali sÄ lygoti Pirkimo procedÅ«rų nutraukimo; Direktyvos 2014/24/ES nuostatos tiekėjo paÅ¡alinimÄ traktuoja kaip iÅ¡skirtinę priemonę, kurios galima imtis tik tokiu atveju, kai interesų konflikto negalima paÅ¡alinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

3) pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo. Dėl apeliacinio skundo argumentų vertinimo Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės VÄ® Turto banko 2017 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedÅ«ros konstatavus Komisijos nario T. L. neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Kadangi Å¡alių ginčas yra kilęs iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai, visų pirma, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d.

įvykusius teisinio reguliavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje, ir į tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. vasario 3 d., pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina VPÄ® redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). Vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

LygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti vieÅ¡ojo pirkimo tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besÄ lyginė VPÄ® 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises vieÅ¡ojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas rationae temporis apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 str.).Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti (VPÄ® 16 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintų principų laikymÄ si, turi bÅ«ti užtikrinta, kad pirkimo komisija bus neÅ¡aliÅ¡ka, užtikrins tiekėjų tarpusavio varžymÄ si, neatskleis tiekėjų pateiktos informacijos, vengs bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto.VPÄ® 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kiekvienas pirkimo komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik prieÅ¡ tai pasirašęs neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ ir konfidencialumo pasižadėjimÄ , kurie patvirtina, kad komisijos narys, dalyvaudamas komisijos veikloje, iÅ¡liks neÅ¡aliÅ¡kas, nesudarys palankesnių sÄ lygų kuriam nors vienam tiekėjų laimėti konkursÄ , neatskleis pirkimo dokumentų tiekėjams iki pirkimo pradžios, neatskleis informacijos, galinčios pakenkti vieÅ¡ojo pirkimo skaidrumui, nebendradarbiaus su tiekėjais, nesÄ Å¾iningai siekiančiais laimėti konkursÄ , o, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, apie tai informuos pirkimo komisijos pirmininkÄ ar perkančiosios organizacijos vadovÄ ir nusiÅ¡alins.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintų VieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 10 d.) 6 punkte taip pat nustatyta, kad komisijos pirmininkas, kiekvienas narys ir ekspertas prieÅ¡ pradėdami darbÄ komisijoje turi pasiraÅ¡yti neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ ir konfidencialumo pasižadėjimÄ . PasiraÅ¡ytos deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai registruojami ir saugomi perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka.Rekomenduojamos neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formos yra pateiktos Viešųjų pirkimų organizavimo perkančiosiose organizacijose pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 1S-181 (Žin., 2011, Nr. 5-190), prieduose. Nešališkumo deklaracijos formoje nustatyta, kad ekspertas (ar komisijos pirmininkas, narys) pasižada: „/..../objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, atlikti atitinkamas pareigas; paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių (pirkimo procedūrose kaip tiekėjas dalyvauja asmuo, susijęs su komisijos nariu santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais, arba juridinis asmuo, kuriam vadovauja toks asmuo; aš arba asmuo, susijęs su manimi santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais:

a) esu (yra) pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organų narys;

b) turiu (-i) pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens įstatinio kapitalo dalį arba turtinį įnaÅ¡Ä jame;

c) gaunu (-a) iÅ¡ pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų; dėl bet kokių kitų aplinkybių negaliu laikytis pirmiau nustatytų principų), nedelsdamas raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai jį vieÅ¡ojo pirkimo komisijos ekspertu paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui ir nusiÅ¡alinti/..../“. BÅ«tent tokio turinio neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ buvo pasirašęs ir trečiasis asmuo T. L.. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad viešųjų pirkimų komisijos narys, gaunantis iÅ¡ pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, pagal objektyvųjį vertinimo elementÄ yra laikomas Å¡aliÅ¡ku ir dėl Å¡ios aplinkybės privalo nusiÅ¡alinti.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijoje nurodyti pagrindai (giminystės ryÅ¡iai, finansiniai interesai), dėl kurių vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys ar ekspertas turėtų nusiÅ¡alinti, iÅ¡ esmės suformuluoti kaip objektyvios aplinkybės, egzistuojančios nepriklausomai nuo deklaracijÄ pasiraÅ¡iusių subjektų asmeninių savybių, ketinimų ar veiksmų (subjektyvaus Å¡aliÅ¡kumo elemento).Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo T.

L. VÄ® Turto banke dirbo nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., kai darbo sutartis buvo nutraukta Å¡alių susitarimu. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo ėjo VÄ® Turto banko Nekilnojamojo turto departamento Projektų skyriaus projektų vadovo pareigas. 2016 m. birželio 22 d. VÄ® Turto bankas direktoriaus įsakymu Nr. P1-121 trečiasis asmuo buvo paskirtas Komisijos nariu, be to, tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė nustatytos formos deklaracijÄ , kuria įsipareigojo laikytis skaidrumo principo, o paaiÅ¡kėjus, kad gauna iÅ¡ pirkimo procedÅ«rose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų, nedelsiant apie tai praneÅ¡ti perkančiosios organizacijos vadovui ir nusiÅ¡alinti (NeÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos 2 p.).

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad trečiÄ jį asmenį T. L. ir ieÅ¡kovę UAB „Irdaiva” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio pradžios, t. y. kai T. L. buvo Komisijos narys, siejo darbo teisiniai santykiai ir T. L. gaudavo tiesioginę finansinę naudÄ iÅ¡ Pirkimo dalyvio UAB „Irdaiva“. Trečiajam asmeniui pradėjus dirbti Komisijoje, susipažinus su Pirkimo dokumentais ir tiekėjų pateiktais pasiÅ«lymais, neabejotinai turėjo tapti žinoma, kad Pirkime dalyvauja Å«kio subjektų grupė, kurios vienas iÅ¡ narių yra UAB „Irdaiva“.

Tačiau trečiasis asmuo, pažeisdamas 2016 m. birželio 22 d. pasiraÅ¡ytÄ neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ , Å¡ios informacijos neatskleidė ir nenusiÅ¡alino nuo darbo Komisijoje, be to, dalyvavo Komisijoje ir priimant 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ , kuriuo UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių pasiÅ«lymas buvo pripažintas laimėjusiu.Atmestina kaip nepagrįsta apeliantės reiÅ¡kiama pozicija, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas Komisijoje priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su ginčo Pirkimu, nedarė jokios įtakos, kad jo dalyvavimas Komisijoje buvęs tik formalus.

Kaip minėta, trečiasis asmuo VÄ® Turto banke ėjo projektų vadovo pareigas – organizavo, koordinavo, vykdė bei kontroliavo nekilnojamojo turto projektų statybos srityje įgyvendinimÄ . IÅ¡ T. L. pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad jis buvo atsakingas už viešųjų pirkimų, reikalingų projektų sėkmingam įgyvendinimui, inicijavimÄ , planavimÄ ir organizavimÄ , taip pat už dalyvavimÄ viešųjų pirkimų komisijos darbe. Vykdant ginčo PirkimÄ , T. L. buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį kaip specialių žinių statybos srityje turintis specialistas, galintis tinkamai įvertinti tiekėjų kvalifikacijÄ , pasiÅ«lymų tinkamumÄ ir turintis reikiamÄ kompetencijÄ atlikti kitas Komisijai priskirtas funkcijas.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įsakymų dėl Komisijos sudarymo matyti, kad vienintelis T. L. dirbo projektų skyriuje, o kiti Komisijos nariai dirbo kituose VÄ® Turto banko skyriuose, kurie nėra susiję su projektavimu ir nekilnojamojo turto objektų statyba bei statybos priežiÅ«ra, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, priimant sprendimus dėl Pirkime dalyvavusių statybos įmonių (tiekėjų), T. L. nuomonė negalėjo bÅ«ti nereikÅ¡minga. Nors apeliantė ir teigia, kad į bylÄ pateiktuose Komisijos posėdžių protokoluose nėra užfiksuotas joks T.

L. aktyvumas dalyvaujant Komisijos sprendimų priėmimo procese, kas, pasak apeliantės, patvirtina, jog T. L. aktyviai nedalyvavo Komisijos posėdyje svarstant, pavyzdžiui, ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“ kvalifikacijos vertinimo klausimÄ , tačiau ir Å¡is teiginys negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas. VPÄ® 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų komisija veikia jÄ sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisijos sprendimai yra įforminami protokolu, protokole yra nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiÅ¡kinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė.

ProtokolÄ pasiraÅ¡o visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos posėdžio protokolas nėra posėdžio stenograma, todėl jame neturi atsispindėti visos komisijos narių diskusijos bei iÅ¡sakytos nuomonės, jame tik įforminami komisijos priimami sprendimai bei nurodoma, kaip komisijos nariai balsavo atitinkamais klausimais. Nei T. L., nei kitų Komisijos narių nuomonės Komisijos posėdžių protokoluose nebuvo detalizuotos, nes, kaip jau minėta, jokie teisės aktai tokios pareigos nenustato, tačiau tai nepaneigia fakto, kad trečiasis asmuo T.

L. nepertraukiamai nuo 2016 m. birželio 22 d. dalyvavo Komisijos posėdžiuose ir kartu su kitais Komisijos nariais atliko Å«kio subjektų grupės, susidedančios iÅ¡ UAB „Irdaiva“, UAB „Pamario restauratorius“ ir UAB „Litcon“, kvalifikacijos vertinimÄ bei atitikimÄ Pirkimo sÄ lygų reikalavimams, be to, dalyvavo vedant Derybas su minėta Å«kio subjektų grupe dėl jų pasiÅ«lymo kainos mažinimo ir priėmė Komisijos sprendimÄ Å¡ios Å«kio subjektų grupės pasiÅ«lymo pripažinimo laimėtoju.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo T. L. tuo laikotarpiu, kai jį su UAB „Irdaiva“ siejo darbo teisiniai santykiai, tiesiogiai dalyvavo Komisijai vykdant Pirkimo procedÅ«ras bei turėjo įtakÄ priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su UAB „Irdaiva“, kas neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius Komisijos in corpore sprendimų patikimumui. Skaidrumo principas vieÅ¡uosiuose pirkimuose tiek iÅ¡ perkančiosios organizacijos, tiek iÅ¡ tiekėjo iÅ¡ esmės reikalauja laikytis bendrojo sÄ Å¾iningumo, objektyvių ir skaidrių pirkimo procedÅ«rų vykdymo.

Akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens elgesys negali bÅ«ti įvertintas kaip suderinamas su skaidriomis vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«romis ir sÄ Å¾iningu tiekėjų varžymusi dėl pirkimo sutarties sudarymo.Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad T. L. bÅ«nant Komisijos nariu buvo žinoma visa su ginčo Pirkimu susijusi informacija, įskaitant ir duomenis apie nustatytÄ maksimaliÄ Pirkimo vertę, kurie tapo itin svarbÅ«s vykstant tarp Å¡alių deryboms dėl Pirkimo kainos.

Nors konkretÅ«s įrodymai, patvirtinantys faktÄ , kad minėta informacija buvo atskleista, į bylÄ nebuvo pateikti, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad esant faktui, jog Komisijos narį ir tiekėjÄ , laimėjusį PirkimÄ , siejo darbo teisiniai santykiai, o Komisijos nariui Å¡iÄ informacijÄ nutylėjus, taip pat sužinojus apie interesų konfliktÄ â€“ nenusiÅ¡alinus, to pakanka, kad bÅ«tų konstatuotas interesų konflikto egzistavimas ir Pirkimo procedÅ«rų objektyvumo bei skaidrumo principų pažeidimas.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienoje iÅ¡ nutarčių, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl pasiÅ«lymus vertinusių iÅ¡orės ekspertų ir konkursÄ laimėjusio tiekėjo specialistų tarpusavio sÄ sajos bei jos įtakos pirkimo procedÅ«rų skaidrumui, konstatavęs, kad: „/..../ konkurso skaidrumo įvertinimas, atsižvelgiant į objektyvias, ekspertų interesų konfliktÄ sukeliančias aplinkybes, dėl kurių perkančioji organizacija iÅ¡ esmės nesiėmė jokių veiksmų, pakankamas spręsti dėl neteisėto pasiÅ«lymų vertinimo padarinių, atskirai neanalizuojant, ar ekspertai, nepriklausomai nuo to, jog pateko į nesuderinamų interesų sankirtos situacijÄ , galbÅ«t galėjo iÅ¡likti neÅ¡aliÅ¡ki, o Å¡ių atsakovui pateikti vertinimai, kuriais jis vėliau grindė sprendimus, objektyvÅ«s/..../” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).Apeliantės teigimu, T.

L. pas ieÅ¡kovę UAB „Irdaiva“ buvo priimtas dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, jos bÅ«stinėje nepasirodydavo, todėl 2016 m. spalio 7 d. derybose dalyvavę UAB „Irdaiva“ atstovai negalėjo žinoti, kad T. L. yra ir UAB „Irdaiva“ darbuotojas, ir Komisijos narys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, esÄ ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie kilusį interesų konfliktÄ .Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. spalio 27 d.

T. L. ir UAB „Irdaiva“ sudarė terminuotÄ antraeilių pareigų nuotolinio darbo objekto „Daugiabučio gyvenamojo namo Birželio 23-osios g. 7, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ sutartį darbams atlikti nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. liepos 4 d. (Darbo sutarties Nr. 15-10/1942 2 p.). Taigi T. L. buvo priimtas į darbÄ antraeilėms statybos darbų vadovo pareigoms 0,125 etato (vienai darbo valandai per dienÄ ) nuo 2015 spalio 28 d. Darbo sutarties 7 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbuotojas už atliktÄ darbÄ atsiskaito UAB „Irdaiva“ direktoriaus pavaduotojui V.

L.. IÅ¡ 2016 m. spalio 6 d. Derybų posėdžio protokolo matyti, kad Derybose dėl Å«kio subjektų grupės, susidedančios iÅ¡ UAB „Irdaiva“, UAB „Pamario restauratorius“ ir UAB „Litcon“, pasiÅ«lymo pagerinimo dalyvavo tiek trečiasis asmuo T. L., tiek UAB „Irdaiva“ direktoriaus pavaduotojas V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad Derybų dienÄ T. L. jau beveik metus laiko dirbo UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovu, mažai tikėtina, jog iki 2016 m. spalio 6 d. V. L. ir T.

L. dirbdami kartu nebuvo nė karto susitikę, T. L. beveik metus laiko neteikė jį kontroliuojančiam asmeniui jokios informacijos apie vykdomų darbų bei projekto įgyvendinimo eigÄ ir pan., juolab kad minėtoje 2015 m. spalio 27 d. darbo sutartyje aiÅ¡kiai buvo nurodyta, jog darbai, kuriems buvo įdarbinamas T. L., turėjo bÅ«ti atlikti iki 2016 m. liepos 4 d. Bet kuriuo atveju trečiojo asmens T. L. darbdavys buvo ne V. L., o pati bendrovė UAB „Irdaiva“, todėl sutiktina tiek su atsakove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad vien Å¡i aplinkybė yra pakankama iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovei UAB „Irdaiva“ turėjo bÅ«ti žinoma apie jos (ieÅ¡kovės) ir jos darbuotojo T.

L. interesų konfliktÄ ginčo Pirkimo procedÅ«roje. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kiama pozicija, kad pati atsakovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, kadangi nesiėmė bÅ«tinų organizacinių priemonių savo pačios darbuotojų neÅ¡aliÅ¡kumui užtikrinti, taip pat atmestina kaip nepagrįsta.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 30 d. pradėjęs dirbti VÄ® Turto banke, trečiasis asmuo T. L. pateikė pažymÄ , kurioje nurodė, jog VÄ® Turto bankas yra jo pagrindinė darbovietė, be to, deklaravo, kad nedirba jokiose kitose nepagrindinėse darbovietėse.

Darbo sutarties su VÄ® Turto banku galiojimo laikotarpiu T. L. Å¡ios pažymos netikslino ir jokia forma darbdavio neinformavo apie įsidarbinimÄ kitose darbovietėse. Trečiasis asmuo į KomisijÄ buvo paskirtas 2016 m. birželio 22 d., visų tiekėjų Konkursui pateikti vokai su pasiÅ«lymais buvo atplėšti 2016 m. birželio 27 d. Tai reiÅ¡kia, kad skiriant trečiÄ jį asmenį Komisijos nariu dar net nebuvo žinoma, kurie Å«kio subjektai pateiks pasiÅ«lymus Konkursui, todėl net ir tai, jog atsakovė iki trečiojo asmens skyrimo Komisijos nariu ir bÅ«tų pareikalavusi pateikti duomenis apie kitas trečiojo asmens darbovietes, nebÅ«tų galėję bÅ«ti pagrindu neskirti T.

L. Komisijos nariu. Aplinkybę, kad pasiÅ«lymÄ pateikė Å«kio subjektų grupė, kurios vienas iÅ¡ narių yra UAB „Irdaiva“, trečiasis asmuo sužinojo 2016 m. birželio 27 d., kai buvo atplėšti vokai su tiekėjų pateiktais pasiÅ«lymais, tačiau, nors ir buvo pasirašęs neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ , perkančiosios organizacijos apie susidariusiÄ situacijÄ neinformavo ir nuo darbo Komisijoje nenusiÅ¡alino. Ä®vertinusi minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė bÅ«tų kalta dėl to, jog neužtikrino Komisijos narių sÄ Å¾iningumo, objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė VÄ® Turto bankas ėmėsi priemonių, kurios buvo bÅ«tinos, siekiant užtikrinti interesų konflikto prevencijÄ , ir neturėjo objektyvių galimybių sužinoti, kad T. L. darbo santykiais yra susijęs su UAB „Irdaiva“. VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedÅ«ras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų turiningieji tikslai.

IÅ¡ tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principo kylančia skaidrumo pareiga iÅ¡ esmės siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos nepagrįsto pirmenybės suteikimo ir savivalės tam tikrų pirkimo dalyvių arba tam tikrų pasiÅ«lymų atžvilgiu nebuvimÄ ; interesų konfliktas kelia pavojų, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui.Å iuo konkrečiu atveju vieno iÅ¡ Komisijos narių darbo santykių faktas su Pirkimo laimėtoju suponuoja iÅ¡vadÄ dėl kilusio interesų konflikto, apie kurį trečiajam asmeniui nepraneÅ¡us, Komisijos priimti sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip priimti skaidriai ir teisėtai.

Kaip jau minėta, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Nustačius VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , sudarantį teisinį pagrindÄ nutraukti ginčo Pirkimo procedÅ«ras, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad VPÄ® 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tų nuostatų taikymo nebepasisakė.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės apeliacinio skundo atitinkamų argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nevertina ir apeliacinės instancijos teismas.Negalima sutikti su apeliante ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju interesų konfliktas galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis, mažiau intervencinėmis priemonėmis, nei Pirkimo procedÅ«rų nutraukimas. Apeliantė, tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju interesų konfliktas galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas ir mažiau intervencinėmis priemonėmis nei tiekėjo paÅ¡alinimas iÅ¡ Pirkimo procedÅ«rų nutraukiant PirkimÄ , skunde remiasi 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatomis. Direktyvos 2014/24/ES 24 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, jog perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių, kad bÅ«tų veiksmingai užkertamas kelias interesų konfliktams, kylantiems vykdant pirkimo procedÅ«ras, ir kad jie bÅ«tų veiksmingai nustatomi ir Å¡alinami, siekiant iÅ¡vengti konkurencijos iÅ¡kraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiÅ¡kumÄ .

Interesų konfliktų koncepcija turi apimti visus atvejus, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedÅ«rÄ arba gali padaryti poveikį tos procedÅ«ros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumÄ , kuris galėtų bÅ«ti laikomas kenkiančiu jų neÅ¡aliÅ¡kumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedÅ«rai.Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos gali paÅ¡alinti arba gali bÅ«ti valstybių narių įpareigotos paÅ¡alinti iÅ¡ dalyvavimo pirkimo procedÅ«roje ekonominės veiklos vykdytojus, kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, negalima paÅ¡alinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis.

Analizuojamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovę UAB „Irdaiva“ ir trečiÄ jį asmenį jo veiklos Komisijoje metu siejo darbo teisiniai santykiai, taip pat nėra ginčo, kad UAB „Irdaiva“ tuo metu mokėjo trečiajam asmeniui darbo užmokestį. Å ių objektyvių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti buvus interesų konfliktÄ , kuris egzistavo viso Pirkimo procedÅ«rų metu, pažeidė esminius viešųjų pirkimų principus, imperatyviai reikalaujančius užtikrinti visų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ , pirkimo procedÅ«rų skaidrumÄ bei sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ .

Interesų konflikto situacijos turi bÅ«ti vertinamos griežtai. Su pirkimo dalyviais, patekusiais į interesų konfliktÄ vykstant pirkimo procedÅ«roms, negali bÅ«ti sudaryta pirkimo sutartis, jie turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ minėtų procedÅ«rų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, kai Derybose dalyvavo vienintelis tiekėjas UAB „Irdaiva“, skaidrumo principo pažeidimas galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas ir užtikrinta sÄ Å¾ininga tiekėjų konkurencija tik nutraukiant ginčo Pirkimo procedÅ«ras bei ateityje organizuojant naujÄ pirkimÄ dėl valstybei strategiÅ¡kai svarbaus objekto rekonstrukcijos darbų.

Taigi Å¡io ginčo atveju, esant konstatuotam akivaizdžiam interesų konfliktui ir nesant galimybės jį paÅ¡alinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, atsakovė VÄ® Turto bankas, nepažeisdama nei Direktyvos 2014/24/ES, nei VPÄ® nuostatų, teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedÅ«ras. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde suformulavo savarankiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) Å¡iuos motyvus:

„/..../T. L., dirbdamas VÄ® Turto banko Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams veikė Å¡ios bendrovės naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus/..../“. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad Å¡ie teismo sprendimo motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, akivaizdžiai melagingi ir pažeidžiantys UAB „Irdaiva“ dalykinę reputacijÄ . Ä®prastai atstovavimas teisiniuose santykiuose suvokiamas kaip savanoriÅ¡kas (sutartinis) atstovavimas, kai yra iÅ¡reiÅ¡kiama suderinta valia suteikti tam tikrus įgaliojimus kitam asmeniui.

Nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „Irdaiva“ tiesiogiai ar netiesiogiai bÅ«tų pavedusi (suteikusi įgaliojimus) trečiajam asmeniui T. L. atstovauti jos interesams ginčo Pirkimo procedÅ«rose, sutiktina su apeliante, kad nėra pagrindo kategoriÅ¡kai konstatuoti, jog trečiasis asmuo pagal susitarimÄ su ieÅ¡kove neteisėtai atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 11 punkto dalyje iÅ¡dėstyta teismo iÅ¡vada, kad „/..../ T.

L., dirbdamas VĮ Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams/..../“, šalintina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Tuo tarpu šalinti teismo sprendimo 11 punkto dalį, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo veikė UAB „Irdaiva“ naudai ir priiminėjo jai palankius sprendimus, nėra pagrindo, kadangi bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog, dirbdamas Komisijoje, trečiasis asmuo priiminėjo ieškovei UAB „Irdaiva“ palankius ir jai naudingus sprendimus, t. y.

Komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ , kuriuo nustatyta, jog UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių UAB „Pamario restauratorius“ bei UAB „Litcon“ kvalifikacija atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; Komisijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimÄ â€žDėl kvalifikacijos ir pasiÅ«lymo vertinimo rezultatų“, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių kvalifikacija bei pasiÅ«lymas atitinka Derybų sÄ lygose nustatytus reikalavimus, todėl ji kviestina į Derybas;

Komisijos 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ â€žDėl pirkimo rezultatų“, kuriuo nuspręsta UAB „Irdaiva“ ir jungtinės veiklos partnerių pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu. Dalyvaudamas priimant ir priimdamas nurodytus Komisijos sprendimus, trečiasis asmuo tokiu bÅ«du veikė ieÅ¡kovės naudai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir nevertina.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties Pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendime pateiktomis iÅ¡vadomis dėl ginčo esmės, todėl konstatuoja, jog ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, paÅ¡alinant iÅ¡ Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 11 punktas) motyvÄ (iÅ¡vadÄ ) dėl T. L. atstovavimo ieÅ¡kovės UAB „Irdaiva“ interesams, jam dirbant VÄ® Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovė apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas jokių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a:             Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo motyvų dalies (sprendimo 11 punktas) iÅ¡vadÄ , kad: „/..../ T. L., dirbdamas VÄ® Turto bankas Viešųjų pirkimų komisijoje, atstovavo UAB „Irdaiva“ interesams /..../“.

Teisėjai                                                                                                         Gintaras Pečiulis                                                                                                         Antanas Rudzinskas                                                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė