2013-09-25 Nr. AB-5550-3-62-3-00898-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo;
Legislator headnote
AI generated2013-09-25 Nr. AB-5550-3-62-3-00898-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3410 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS858-860/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00898-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybė) dėl pranešimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Tomis“) skundas (b. l. 2-6), kuriuo prašoma:
1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo;
2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3410 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 129-130) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Tomis“ skundą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3410 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukimo, kuriuose nurodyta, kad atitinkamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys bus nutrauktos po dviejų mėnesių.
Teismas, įvertinęs ginčijamų pranešimų turinį, sprendė, jog šiuo atveju prašomi panaikinti pranešimai yra informacinio pobūdžio, nes jais pareiškėjas tik įspėjamas apie ketinimą ateityje, t. y. po dviejų mėnesių nutraukti 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, konkrečias materialines teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti tik sprendimai nutraukti aukščiau minėtas sutartis ir tik tokie aktai galėtų būti skundžiami administraciniam teismui. Ginčijami pranešimai teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nesukuria papildomų pareigų.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Nagrinėjamu atveju ginčijamuose pranešimuose nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Taigi tokie pranešimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tomis“ atskiruoju skundu (b. l. 132-135) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 21 d. priėmė potvarkį Nr. 1590-v dėl žemės sklypų nuomos, kuriuo nutarė išnuomoti du žemės sklypus. 1994 m. birželio 15 d. buvo sudarytos šių žemės sklypų nuomos sutartys. 2013 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius informavo UAB „Tomis”, jog jis žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jis nėra jo savininkas ir tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Analogišką pranešimą atsakovas pateikė 2013 m. liepos 17 d. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo bei pridūrė, jog minėta nuomos sutartis bus nutraukta po dviejų mėnesių.
Pareiškėjas pažymi, jog individualus teisės aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 str.). Pažymi, kad individualus administracinis aktas turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Atitinkami principai taikomi ir VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms, inter alia, reikalavimui individualiame administraciniame akte nurodyti jo apskundimo tvarką.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formaliai vertino pranešimus apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą tuo požiūriu, ar jie atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju pranešimai buvo suformuluoti tinkamo viešojo administravimo subjekto ir skirti individualiais požymiais apibrėžtam subjektui. Pranešimų turinys suformuluotas imperatyviai ir tiesiogiai susijęs su UAB „Tomis” teisėmis ir pareigomis. Tai, kad pranešimuose nėra nurodyta apskundimo tvarka, nereiškia, kad asmeniui gali būti užkirstas kelias apginti savo interesus. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad asmenys savo pažeistas teises bei teisėtus interesus gali ginti teismine tvarka. Tai reiškia, jog Kauno apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad minėti pranešimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, užkirto kelią UAB „Tomis” apginti pažeistas teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Tomis“ skundą, motyvuojant tuo, kad skundžiami aktai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos dalyku, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, iš esmės pažymėdamas, kad skundžiamų aktų turinys yra suformuotas imperatyviai, jų turinys turi įtakos jo teisėms, teisėtiems interesams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnį atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą Remdamasi šia nuostata ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ne tik atsižvelgusi į atskirtajame skunde pareiškėjo nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos principas, tačiau jis nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo gali įgyvendinti nesilaikydamas teisės aktuose numatytos tvarkos. Iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą kyla ir įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimus). Atitinkamai, įstatymų leidėjas, laikydamasis šio įpareigojimo, yra įtvirtinęs ir numatęs teismų kompetencijas nagrinėti atitinkamos kategorijos ginčus, kurių turi būti laikomasi.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.), o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus.
ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Taigi įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas matyti, kad vienu iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo kompetencija, laikytinas teisinio santykio prigimtis ir pobūdis, o sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – kilę byloje reiškiami reikalavimai.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3410 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 1,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo. Šiuose pranešimuose nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktu, pagal CK 6.564 punktą yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį ir nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis. Atitinkamai, į tai atsižvelgęs atsakovas pranešė pareiškėjui, kad įvardintos valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutrauktos po dviejų mėnesių (b. l. 108-109). Taigi iš administracinėje byloje suformuotų pareiškėjo skundo reikalavimų ir skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl būsimo valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo.
Kiek susiję su nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktais reikalavimais, pažymėtina, jog pagal CK 2.34 ir 2.36 straipsnius valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Taigi be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas ir atitinkamai ginčai, kylantys dėl šių santykių, yra nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyrius).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su atsakovo nurodymu dėl pareiškėjo sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimu, t. y. pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai siekia nutraukti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis galimai siekia teikti teismui prevencinį ieškinį dėl nuomos sutarčių nenutraukimo (CK 6.255 str.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-635/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog nuomos sutarties dalyku yra atitinkami valstybinės žemės sklypai, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, kuris ir turėtų spręsti ginčą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netinkamais motyvais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau nurodė netinkamus atsisakymo priimti skundą motyvus, kurie atitinkamai šia nutartimi yra keistini. Teisėjų kolegija taip pat išaiškina pareiškėjui teisę su ieškiniu dėl jo inicijuojamo ginčo nagrinėjimo kreiptis į Kauno apylinkės teismą teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 31 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys