2021-05-12 Nr. AB-10265-3-62-3-02711-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-509-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02711-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovo atstovas, LAVL), 15 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad LAVL buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Jis buvo nepagrįstai verčiamas tvarkyti ir dezinfekuoti savo palatą, o tai prilygsta priverstiniam neapmokamam darbui ir pažeidžia jo, kaip paciento, teises.

3. Pareiškėjo teigimu, palatos valymas buvo atliekamas stipraus poveikio cheminėmis medžiagomis, todėl jis dirbo kenksmingomis sąlygomis, be jokių apsaugos priemonių (veido kaukių, apsauginių akinių). Kadangi patalpas tekdavo valyti kasdien po 3,5 val., pareiškėjo skaičiavimais, jo darbas prilygo 0,6 etato ir turėjo būti apmokamas 250 Eur per mėnesį darbo užmokesčiu, todėl jam turi būti atlyginta turtinė žala.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl vertimo dirbti neatlygintinai ir kenksmingomis sąlygomis, jis patyrė pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, jautėsi išnaudojamas, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, t. y. priteista 10 000 Eur.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad LAVL laikomasi užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.6 punkte buvo numatyta, kad nuteistieji turi patys prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės numato, kad pacientai, kuriems nėra paskirtas gulimas režimas ar nustatytos kitos medicininės indikacijos, turi tvarkyti ir valyti savo gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjui nebuvo nustatytas gulimas režimas ar diagnozuotos ligos, dėl kurių jis negalėtų atlikti patalpų valymo darbų. Pareiškėjas skundo aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų ir nurodomos žalos.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. L. skundo dalį, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. LAVL buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir turtinės žalos atlyginimo atmetė.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jis privalėjo tvarkyti savo palatą ir tai prilygsta priverstiniam neapmokamam darbui bei pažeidžia jo, kaip paciento, teises, nurodė, jog ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, kurios taikomos ir LAVL, 73.6 punkte buvo įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas. Toks reikalavimas taip pat buvo įtvirtintas LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių 29.10 punkte, kuriame nustatyta, kad pacientai turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo režimo ar kitų indikacijų. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo paskirtas gulimas (tausojantis) režimas ar nustatytos kitos medicininės indikacijos, dėl kurių jam būtų nerekomenduotina tvarkyti ir valyti savo gyvenamąją patalpą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnį bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 8 punktą, ligoninėje besigydantys nuteistieji turi gauti vienodas sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir kitose įstaigose gydomi asmenys. LAVL gydomiems nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reglamentuojamus sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje „Dėl E. S. skundų prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, įvertinęs Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkto nuostatą, konstatavo, jog ligoninės patalpų dezinfekavimo ir valymo darbus turi atlikti tik ligoninės darbuotojai, tačiau ne patys jose gydomi pacientai, nes kitu atveju, negalima užtikrinti šių darbų atlikimo kokybės. Be to, pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 123 punktą, pagrindinio palatų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti pacientų. Kadangi Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad valymo darbus atlieka patys nuteistieji, konstatuotas ir Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 123 punkto pažeidimas. Analogiški Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimai konstatuoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte, kuriame pateikti pagal pareiškėjo skundą atlikto patikrinimo LAVL patalpose rezultatai.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti Seimo kontrolieriaus ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų tyrimų išvadomis, kuriose konstatuota, jog LAVL vidaus tvarkos taisyklių nuostata, kad gyvenamąsias patalpas turi tvarkyti patys pacientai, neatitinka aukštesnės teisinės galios teisės akto – Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 – reikalavimų. Teismas sutiko, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeidžiamos. Tačiau pareiškėjo argumentus, kad jo atliktas patalpų valymas turi būti prilygintas darbo teisiniams santykiams ir atitinkamai apmokamas, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas patalpų valymo darbus, vykdė LAVL vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pareigą, kurios privalėjo laikytis, o ne atliko darbines funkcijas, kaip atitinkamai įformintų apmokamų darbo teisinių santykių dalyvis. Teismas papildomai akcentavo, kad pagal BVK 134 straipsnio nuostatas, nuteistieji gali būti įtraukiami į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo ir nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ir neapmokamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo nesudarant jam tinkamų kalinimo sąlygų (netinkamo jo gyvenamųjų patalpų valymo ir dezinfekavimo), galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl patyrė neturtinę žalą. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog dėl netinkamai atliekamo patalpų valymo pareiškėjas būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių pareiškėjo medicininių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog kurie nors pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo sukelti būtent netinkamo gyvenamųjų patalpų valymo, nepakankamo dezinfekavimo ar apsinuodijimo dezinfekcinėmis medžiagomis netinkamai jas naudojant, o jokių kitų duomenų apie nustatytų pažeidimų sukeltas kitokias neigiamas pasekmes pareiškėjui nėra.

12. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas pažymėjo, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

13. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgalaikių pasekmių, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas LAVL pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., kadangi sirgo (duomenys neskelbtini). Pagal LAVL direktoriaus patvirtintus įsakymus jis privalėjo atlikti ir atliko palatų paviršių dezinfekciją ir kitus valymo darbus. Seimo kontrolieriaus pažymoje bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyti Lietuvos higienos normos pažeidimai, dėl to konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl LAVL direktoriaus neteisėtų veiksmų beveik tris metus turėjo atlikti darbus, kurių neturėjo atlikti, turėjo kvėpuoti chloro garais, kadangi išeiti iš patalpos, kol ji išsivėdins, neturėjo galimybės, taip pat nebuvo išduotos jokios apsaugos priemonės.

16. Pareiškėjas paaiškina, kad palatos valymo inventorių bei priemones jam išduodavo LAVL darbuotojai, ūkio būrio nuteistieji, tvarkiniai, kurie ir turėjo atlikti palatos valymo darbus, tačiau dėl neteisėto LAVL direktoriaus įsakymo darbus atliko pareiškėjas, atlygį už darbą taip pat gavo minėti asmenys.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą dėl turėto priepuolio, kurį sukėlė chloro garai, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepakanka medicininių duomenų dėl sveikatai padarytos žalos.

18. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo išnaudojamas, jeigu jam būtų sumokėję atlygį, jis būtų išmokėjęs skolas antstoliams. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, papildomą diskomfortą ir kt., t. y. neturtinę žalą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad nustačius, jog valstybė neužtikrino teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, yra pagrindas spręsti dėl žalos atlyginimo. Kai pažeidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, tinkamu žalos atlyginimu negali būti laikomas vien teisės į teisės aktuose numatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas, o šiuo atveju pažeidimas truko tris metus. Pareiškėjas prašo iš naujo išnagrinėti bylą ir priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą.

19. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, teismui nusprendus kitaip, prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir nurodytos žalos.

21. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi juo nepagrįstai pripažinta, kad LAVL pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad LAVL vidaus tvarkos taisyklių nuostata, jog gyvenamąsias patalpas turi tvarkytis patys pacientai, neatitinka aukštesnės teisinės galios teisės akto – Lietuvos higienos normos 47-1:2012 – reikalavimų, todėl sutiko, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeidžiamos.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. LAVL pateikė duomenis, kuriuos manė esant pakankamiems teisingam teismo sprendimui priimti. Atsakovo atstovas teigia, kad LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas suimtųjų / nuteistųjų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, LAVL turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti šios įstaigos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl LAVL taikytini Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovo atstovas teigia, kad BVK ir kiti teisės aktai taikomi suimtiesiems / nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, išimčių dėl gyvenamųjų patalpų tvarkymo nenumato, todėl LAVL, kaip ir kitose kalinimo įstaigose, jie taikomi atsižvelgiant į sveikatos būklę.

23. Atsakovo atstovas taip pat remiasi EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami kalinamų asmenų platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., o skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir turtinės žalos atlyginimo atmesti, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos (gyvenamosios patalpos nebuvo tinkamai valomos ir dezinfekuojamos), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, todėl atmetė skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, apsiribojo pažeidimo fakto pripažinimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas patalpų valymo darbus, vykdė LAVL nustatytą pareigą, kurios privalėjo laikytis, o ne atliko darbines funkcijas, kaip atitinkamai įformintų apmokamų darbo teisinių santykių dalyvis, o pagal BVK 134 straipsnio nuostatas, nuteistieji gali būti įtraukiami į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo ir nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ir neapmokamai, ir dėl to atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik pareiškėjas, kuris nurodo, jog dėl jo skunde nurodytų aplinkybių jam turi būti priteista 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

27. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog LAVL vidaus tvarkos taisyklių nuostata, kad gyvenamąsias patalpas turi tvarkyti patys pacientai, neatitinka aukštesnės teisinės galios teisės akto – Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 – reikalavimų, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Kadangi byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, todėl nenagrinėjami atsakovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, suformuluoti reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nes nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra nurodomi apeliaciniame skunde (ABTĮ 134 str.), o ne atsiliepime į apeliacinį skundą.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ne pareiškėjas, o LAVL darbuotojai turėjo atlikti valymo darbus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl E. S. skundų prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (b. l. 6–14), kurioje, įvertinęs Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 8 punkto nuostatą, Seimo kontrolierius konstatavo, jog ligoninės patalpų dezinfekavimo ir valymo darbus turi atlikti tik ligoninės darbuotojai, tačiau ne patys jose gydomi pacientai, pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 123 punktą, pagrindinio palatų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti pacientų, tuo, kad Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimai konstatuoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte (b. l. 136–138), kuriame buvo pateikiami pagal pareiškėjo skundą atlikto patikrinimo LAVL patalpose rezultatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad LAVL nesilaikoma ir Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 121 punkto reikalavimų, kad valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas, kadangi patalpas valantiems nuteistiesiems instrukcijos kartu su valymo priemonėmis nebuvo išduotos.

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė 15 000 Eur turtinę žalą dėl to, kad atliko darbo funkcijas (darbinę veiklą), nes pagal byloje surinktus įrodymus jis vykdė LAVL vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti patalpas. Tokia pareiškėjo veikla negali būti vertinama kaip darbinė veikla, už kurią jam turėjo būti mokamas darbo užmokestis.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (dėl netinkamo jo gyvenamųjų patalpų valymo ir dezinfekavimo) galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, tačiau nepriteisė piniginės kompensacijos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

36. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (pareiškėjas, kuris yra ligonis, pats turėjo valyti patalpas su kenksmingomis medžiagomis, patalpos nebuvo profesionaliai valomos ir dezinfekuojamos) ir jo ilgą trukmę, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui turėtų būti neturtinė atlyginta priteisiant 500 Eur kompensaciją.

37. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė pažymą dėl priepuolio, kurį jam sukėlė chloro garai, tačiau pareiškėjo pateiktoje pažymoje (b. l. 35), taip pat kituose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyti duomenys, kad pareiškėją ištiko priepuolis būtent dėl jo naudoto chloro garų.

38. Pareiškėjas prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė