8a0a40aa-e582-47df-96e9-c0c74571f71a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

              Administracinė byla Nr. I-719-342/2010

              (Proceso Nr. 3-63-3-00537-2010-3)

                       Teismo procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74 (S)

                                           Â

                               Bylos kategorija 1.3 (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio

26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos AuÅ¡relės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos D.J. atstovui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Alekserienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.J. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

            pareiÅ¡kėja skundu ir jo patikslinimu (b.l. 4-9; 86-90) praÅ¡o teismo: panaikinti 2010-02-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimÄ Nr. (9.53)SI1-4630 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“; panaikinti 2010-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimÄ Nr. (11.1)I-3272 „Dėl žalos mokėjimo D.J.“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naujÄ sprendimÄ : perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo prievolę pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

          Nurodo, jog 2010-01-18 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius), praÅ¡ydama vadovaujantis Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai Å¡i prievolė pereina valstybei tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 (toliau – ir ApraÅ¡as) 10, 11 punktais perimti žalos atlyginimo prievolę nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009, iÅ¡mokėti susidariusį įsiskolinimÄ ir mokėti periodines iÅ¡mokas žalos atlyginimui po 1 MMA dydį kas mėnesį, žalos atlyginimo periodinių iÅ¡mokų dydį keičiant priklausomai nuo Vyriausybės nutarimų dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo. Teigia, jog 2010-02-09 pareiÅ¡kėja gavo VSDVF Klaipėdos skyriaus 2010-02-05 raÅ¡tÄ Nr. (9.53)SI1-4630, kuriuo buvo informuota, jog AB (duomenys neskelbtini) nėra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ įmonių rejestro, todėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nepereina valstybei. Šį sprendimÄ skundė ikiteisminei institucijai – VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau 2010-06-03 sprendimu Nr. (11.10I-3272 taip pat netenkintas praÅ¡ymas motyvuojant tuo, jog AB (duomenys neskelbtini)  nėra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ įmonių rejestro, todėl žalos mokėjimo prievolė valstybei nepereina.

Nurodo, jog 1975-02-05 įvykusio eismo įvykio metu ji buvo sužalota AB (duomenys neskelbtini) automobiliu, dėl ko neteko bendro ir profesinio darbingumo 100 procentų. Teismų sprendimais pareiÅ¡kėjai priteistas nustatytas žalos atlyginimas kas mėnesį. Teigia, jog 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiÅ¡kėjos ir AB (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ pakeistas iÅ¡mokų dydis ir AB (duomenys neskelbtini) įpareigota nuo 2009-02-17 neterminuotai mokėti pareiÅ¡kėjai periodinėmis iÅ¡mokomis žalos atlyginimÄ po 1 MMA dydį kas mėnesį, žalos atlyginimo periodinių iÅ¡mokų dydį keičiant priklausomai nuo Vyriausybės nutarimų dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo. Nepaisant teismų sprendimų AB (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai iki 2009-06-08 mokėjo tik po 185,76 Lt periodines iÅ¡mokas, o nuo 2009-06-08 iÅ¡mokų mokėjimÄ nutraukė. 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 priėmė sprendimÄ už akių ir pakeitė iÅ¡mokų dydį bei priteisė pareiÅ¡kėjai iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) neiÅ¡mokėtÄ 39267,07 Lt žalos atlyginimo sumÄ už laikotarpį nuo 2006-02-17 iki 2009-02-16,

5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal teismo sprendimus buvo iÅ¡duoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomieji raÅ¡tai, kurie iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymui buvo pateikti antstoliui vykdymui. 2009-11-16 antstolis surašė turto areÅ¡to aktÄ ir areÅ¡tavo AB (duomenys neskelbtini) turtÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-11 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ AB (duomenys neskelbtini), nutartis yra įsiteisėjusi.

Pažymi, jog ApraÅ¡e numatyta, jog prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimÄ vykdo VSDFV teritoriniai skyriai, kai reikalavimus atlyginti žalÄ perima valstybė pagal galiojusio iki 2001-06-30 Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį arba pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog pagal minėtÄ Ä¯statymo straipsnį žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai įmonei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodo, jog ApraÅ¡o 6 punktas taip pat nustato, jog prievolės mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimÄ perėmimui užtenka fakto, jog įmonei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Mano, jog ApraÅ¡o 10 punktas, įpareigojantis VSDFV teritorinius skyrius bankrutuojančios įmonės administratoriui pateikti pažymÄ apie žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėmimÄ , taikomas ir tada, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei pagal iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso

508 straipsnio 4 dalį, kai VSDFV teritorinis skyrius laiku informuojamas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monei, kurios prievolę atlyginti žalÄ , susijusiÄ su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, turės perimti valstybę, ir turi galimybę dalyvauti įmonės bankroto byloje. Teigia, jog dėl ilgai užsitęsusios bankroto procedÅ«ros pažeidžiama pareiÅ¡kėjos teisė gauti jai teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimo periodines iÅ¡mokas ir daroma nepataisoma žala jos sveikatai. PraÅ¡o panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naujÄ sprendimÄ : perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai D.J. dėl sveikatos sužalojimo prievolę pagal 2009-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009 ir pagal 2009-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3862-777/2009.

PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡o tenkinti patikslintÄ skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovės VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepimuose (b.l. 61-63; 119-121) nurodo, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas perimti žalos atlyginimo nukentėjusiajai dėl sveikatos sužalojimo prievolę netenkintinas, kadangi AB (duomenys neskelbtini) nėra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl vadovaujantis ApraÅ¡o 1.2 punktu žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei nepereina. Teigia, jog iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso

508 straipsnio 4 dalį, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė gali bÅ«ti perduota valstybei tik įmonę, įstaigÄ , organizacijÄ , mokėjusiÄ Å¾alos atlyginimÄ , likvidavus ir iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro, jei asmeniui priklausantis žalos atlyginimas nebuvo kapitalizuotas pagal draudimo taisykles ar žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nebuvo perduota aukÅ¡tesnei organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį. Pažymi, jog remiantis ApraÅ¡o 61 punktu, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei pagal ApraÅ¡o 1.2 punktÄ , žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniam skyriui turi bÅ«ti pateikti dokumentai, inter alia pažyma apie įmonės iÅ¡registravimÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Teigia, jog AB (duomenys neskelbtini) – didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, ne nukentėjusiosios darbdavys – mokėjo pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimÄ teismo sprendimu bendrais 1964 m. Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, todėl atsakovas galės perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę ir mokėti žalos atlyginimÄ tik esant iki 2010-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms bei pareiÅ¡kėjai pareikus ApraÅ¡o 61 punkte nurodytus dokumentus.

Tretysis suinteresuotas asmuo - VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimais (b.l. 50-52; 108-110) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog prievolė mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimÄ vykdoma pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnį bei ApraÅ¡o 1.2 punktÄ , numatantį prievolės perėjimÄ pagal iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį. Dėl priežasties, jog pareiÅ¡kėja buvo sužalota ne darbe, jos atžvilgiu netaikomos minėto įstatymo nuostatos, numatančios žalos atlyginimo prievolės perėjimÄ valstybei dėl įmonės bankroto. Teigia, jog taikomas ApraÅ¡o 1.2 punktas, numatantis, jog prievolė valstybei pereina atsakingÄ už žalÄ juridinį asmenį likvidavus ir iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Mano, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas nėra pagrindas perimti žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjai mokėjimo prievolę. AB (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjai mokėjo remiantis iki 2001-06-30 galiojusio Civilinio kodekso normomis, todėl tik esant kodekso 508 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms bei pateikus ApraÅ¡o 61 punkte nurodytus dokumentus, VSDFV Klaipėdos skyrius galės perimti žalos atlyginimo mokėjimo prievolę ir mokėti pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimÄ . PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant.

          Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).        Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyrius 2010 02 05 sprendimu Nr. (9.53)S11-4630, vadovaujantis Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.2 punktu (toliau Tvarka), atsisakė perimti žalos mokėjimo pareiškėjai prievolę valstybei (b.l. 16-17).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM 2010 06 03 sprendimu Nr. (11.1)1-3272 Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimÄ Nr. (9.53)S11-4630 paliko nepakeistÄ (b.l. 115). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 09 01 sprendimu už akių pareiÅ¡kėjai D.J. priteisė 39267 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 02 17 iki 2009 02 16 (b.l. 22-250, o 2009 06 15 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo D.J. nuo 2009 02 17 neterminuotai mokėti periodinėmis iÅ¡mokomis žalos atlyginimÄ po 1 MMA dydį kas mėnesį (b.l. 26).

Å ių procesinių sprendimų pagrindu iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai  perduodant antstoliui vykdymui (b.l. 33-40). Klaipėdos apygardos teismo 2009 12 11 nutartimi AB (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla, sprendimas dėl AB (duomenys neskelbtini) veiklos pabaigos nepriimtas (b.l. 84, 123-125). Klaipėdos apygardos teismo 2010 06 15 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios AB (duomenys neskelbtini) kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai :

1. Pirmos eilės kreditorė D.J., reikalavimo suma 49877,82 Lt (b.l. 102-103, 84).              PareiÅ¡kėja ginčija atsakovo sprendimÄ , kuriuo valstybė atsisakė perimti žalos mokėjimo D.J. prievolę.              Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas), Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai Å¡i prievolė pereina valstybei, tvarkos apraÅ¡as (toliau - Tvarka), CK 508 straipsnis galiojęs iki 2001 06 30, Akcinių bendrovių įstatymas, Ä®monių bankroto įstatymas, Civilinis kodeksas.

 Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18(1) straipsnyje numatytas žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimas valstybei. Å io įstatymo 1 dalies 1 punkte nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei kai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedÅ«ra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiems teismo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai Å¡i prievolė pereina valstybei, tvarkos apraÅ¡o 1.2 punktas reglamentuoja žalos atlyginimÄ dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalÄ tenkina valstybė pagal galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį. CK

508 straipsnyje reglamentuotas žalos atlyginimas, pasibaigus įpareigotam atlyginti žalÄ juridiniam asmeniui : 1 dalyje nustatyta, kad reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotÄ atlyginti žalÄ , susijusiÄ su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalÄ pareiÅ¡kiami juridinio asmens teisių perėmėjui, 2 dalyje - juridinį asmenį likvidavus, nukentėjusiajam priklausantys mokėjimai, nurodyti Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje, turi bÅ«ti pirmiausia kapitalizuojami pagal draudimo taisykles ir įneÅ¡ami draudimo įmonei (draudikui), kad Å¡i iÅ¡mokėtų juos nustatytu dydžiu ir tvarka, 3 dalyje - jeigu Å¡io straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas yra negalimas, tai Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai atlyginti žalÄ pareiÅ¡kiami aukÅ¡tesnei likviduoto juridinio asmens organizacijai arba organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį, 4 dalyjejeigu Å¡io straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas ir trečiojoje dalyje numatytas iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimi, tai Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus reikalavimus patenkina valstybė.

           IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad D.J. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994 01 18 nutartimi, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 12 15 sprendimÄ , iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) buvo priteistas žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimÄ (b.l. 18-19). Tokiu atveju pareiga nukentėjusiajai mokėti žalos atlyginimÄ buvo nustatyta juridiniam asmeniui AB (duomenys neskelbtini), dėl kurios kaltų veiksmų padaryta žala. Laikinajame įstatyme nustatyti atvejai, kai kalti dėl žalos padarymo asmenys negali mokėti žalos atlyginimo, Å¡i prievolė pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , TvarkÄ bei CK 508 straipsnį, galiojusį iki 2001 06 30, valstybei pereis prievolė mokėti žalos atlyginimÄ D.J., kai bus nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) Å¡ios prievolės nebegali vykdyti dėl bankrutuojančios bendrovės likvidavimo, priėmus Klaipėdos apygardos teismui nutartį dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu iÅ¡registravus bendrovę iÅ¡ juridinių

asmenų registro, nustačius mokėjimų kapitalizavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ . Å ioje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė, pareiÅ¡kėja

taip pat jų nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

           Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje reglamentuotas bendrovės likvidavimas. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė gali bÅ«ti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais, o 2 dalyje, kad sprendimÄ likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas, 4 dalyje, kad  bankrutavusi bendrovė likviduojama Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 2.106 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas juridinio asmens likvidavimo pagrindas - teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Pagal Ä®monių

bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įmonė pripažintina bankrutavusia, kai teismas, iÅ¡nagrinėjęs bankroto bylÄ ir

pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Å io įstatymo 32 straipsnyje reglamentuotas bankrutavusios įmonės likvidavimas :1. Ä®monė įgyja bankrutavusios įmonės statusÄ nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo

11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusiÄ Ä¯monę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, praneÅ¡ti apie priimtÄ nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iÅ¡ valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama finansų maklerių įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymÄ . 4. Po to, kai administratorius pateikia Å¡io įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ , teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylÄ , priima sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia praÅ¡ymÄ juridinių asmenų registrui iÅ¡registruoti likviduotÄ dėl bankroto įmonę. Kartu su praÅ¡ymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimÄ dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymÄ , kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos jÄ iÅ¡registruoja ir apie tai praneÅ¡a mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir Å¡io įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

RaÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pagal aukščiau nurodytus įstatymus Akcinių bendrovių įstatymÄ bei Ä®monių bankroto įstatymÄ AB (duomenys neskelbtini) yra pradėta bankroto byla dėl bendrovės likvidavimo, tačiau sprendimas dėl veiklos pabaigos nepriimtas. PareiÅ¡kėja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su reikalaujama suma 49877,82 Lt (b.l. 102). Žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimui taikytos užtikrinimo priemonės - turto areÅ¡tas (b.l. 41-43).

IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2009 01 01 iki 2010 01 18 mokėjo žalos atlyginimÄ , t.y. vykdė savo pareigÄ mokėti žalos atlyginimÄ (b.l. 44-46). Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai atsiras teisė reikalauti valstybės perimti jai žalos mokėjimo prievolę, teismui priėmus nutartį, kurioje bus nuspręsta dėl likviduojamos AB (duomenys neskelbtini) pabaigos ir jos pagrindu iÅ¡registravus bendrovę įstatyme nustatyta tvarka iÅ¡ juridinių asmenų registro bei apie tai pateikus įrodymus atsakovui pagal Tvarkos 61 punkto reikalavimus.

Tvarkos 61 punkte nustatyta žalos mokėjimo tvarka, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolės pereina valstybei pagal Å¡ios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktus, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniams skyriams pateikiami Å¡ie dokumentai: praÅ¡ymas, teismo sprendimas arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimas (įsakymas) ir pažyma apie darbingumo netekimo procentus. Å ios tvarkos 1.2 punkte nurodytu atveju papildomai pateikiama pažyma apie įmonės iÅ¡registravimÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro, duomenys apie tai, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iÅ¡ karto ir nekapitalizuotas iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka, dokumentai ir duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimÄ , o Å¡ios tvarkos 1.3 punkte numatytu atveju – buvusios žemės Å«kio įmonės (kolÅ«kio, valstybinio Å«kio) privatizavimÄ (reorganizavimÄ ) įrodantys dokumentai.

              Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad skundžiami teisės aktai –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 02 05 sprendimas Nr. (9.53)S11-4630 dėl žalos atlyginimo mokėjimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 03 sprendimas dėl žalos atlyginimo D.J. - yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir įpareigoti  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naujÄ sprendimÄ perėmimo žalos atlyginimo mokėjimo D.J. pagal teismo sprendimus. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, nes įstatymas iÅ¡laidų atlyginimÄ numato proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

                      pareiÅ¡kėjos D.J.   skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                       AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                        Irena Stulpinienė                                                                                                         Vida Stonkuvienė  Â