2022-11-16 Nr. AB-27868-3-62-3-00744-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-801-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00744-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Marijampolės savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. U., D. B., L. V., R. B., M. U.) dėl įsakymo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. DV-275 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-285-(5.59 E.) „Dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo“.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Marijampolės savivaldybės administracijai ir NŽT įgyvendinti projektą, t. y. atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parengti jo kadastro duomenų bylą, nustatyti jo kadastro duomenis, ir atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašymo pateikimo metu neegzistavo reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Marijampolės savivaldybės administracijai ir NŽT (jos skyriams) įgyvendinti projektą, t. y. atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parengti jo kadastro duomenų bylą, priimti sprendimus dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, ir atlikti kitus veiksmus bei priimti sprendimus, kuriais minėtas žemės sklypas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 20 d. į bylą pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame pateikė informaciją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 72 punktu, VĮ Registrų centre 2022 m. liepos 15 d. buvo atlikta ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano išankstinė patikra Nuostatų 74-82 punktuose nustatyta tvarka. Su šiuo prašymu taip pat buvo pateiktas ginčo žemės sklypo planas, kurio išankstinę patikrą atliko VĮ Registrų centras, bei, dėl kurio suformavimo vyksta ginčas byloje. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė reiškia, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo procedūra jau yra pradėta, t. y. Nuostatų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai, rengiama (ar parengta) šio žemės sklypo kadastro duomenų byla. Taigi, egzistuoja reali grėsmė, kad artimiausiu metu ginčo žemės sklypas bus galutinai suformuotas ir įregistruotas, kas užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus.

Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai gali tekti nugriauti pastato (duomenys neskelbtini) dalį, arba ją nugriauti gali Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kas akivaizdžiai sukeltų neatitaisomą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra būtinos ir jos būtų proporcingos siekiamam tikslui, nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros principo ir viešojo intereso, bei atsižvelgiant į naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad yra pradėtas įgyvendinti byloje skundžiamas Įsakymas, darytina išvada, jog atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjos ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo pertvarkoma greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esanti teritorija, (duomenys neskelbtini). Šio planavimo tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo priestato dalis išlenda už sklypo ribos ir patenka į greta formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Pareiškėjos teigimu, projektas negali būti formuojamas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, o žemės sklypo ribos turi būti suderintos su statinių išdėstymu. Šiuo projektu neužtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti (duomenys neskelbtini) sklype esančius pastatus, kurie ribojasi su naujai formuojamu sklypu. Pareiškėjos teigimu, pagal teismų praktiką bei atsižvelgiant į statinių (duomenys neskelbtini) fizinio nusidėvėjimo duomenis, ginčo žemės sklypas prie šių statinių apskritai neturėjo būti formuojamas, o projektas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 ir leido atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 likusioje jo dalyje.

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 iš esmės paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, patikslino jo rezoliucinę dalį ir leido atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; atsakovei neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos A. G. patikslinto prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino. Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo terminas buvo atidėtas du kartus. Pareiškėja iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengusi projektinės dokumentacijos ir jai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. Be to, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-172-570/2022 netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016. Minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 3 d.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, byloje nustatytas aplinkybes, reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį, prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtį, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjos nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėja iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, susijusių su ginčo sklypo suformavimu ir įregistravimu, kas galimai užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis. Pareiškėjos prielaida, jog ji apskritai ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad skundžiamą Įsakymą pripažinus neteisėtu, dėl tokio Įsakymo priėmimo atsiradusi žala (neigiamos pasekmės) galėtų būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja turi įrodyti, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti 2022 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti pareiškėjos prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo galiojimą ir uždrausti Marijampolės savivaldybės administracijai ir NŽT (jos skyriams) įgyvendinti projektą, t. y. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, parengti jo kadastro duomenų bylą, priimti sprendimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo, ir atlikti kitus veiksmus bei priimti sprendimus, kuriais būtų įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja nurodo, kad teismas iš esmės priėmė nutartį analogiškais motyvais, kaip ir 2022 m. balandžio 14 d., nors esant pasikeitusiai faktinei situacijai.

Pareiškėjos teigimu, teismas neįvertino bei net nepasisakė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. dėl pradėtos įgyvendinti byloje ginčijamo projekto įgyvendinimo procedūros, kas patvirtina, kad realūs ginčo žemės sklypo suformavimo veiksmai yra pradėti bei jį įregistravus pareiškėja patirs nepataisomą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas įgyvendinti bei akivaizdu, kad egzistuoja reali grėsmė, kad artimiausiu metu ginčo žemės sklypas bus galutinai suformuotas ir įregistruotas, taigi, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tam, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, ir užkirstas kelias tolesniems galimiems pažeidimams, kurie gali lemti didelę žalą pareiškėjai.

Pareiškėja paaiškina, kad skunde ji nurodė, jog turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), jų įteisinimo būdu, tačiau nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gali būti suformuotas ir įregistruotas remiantis Įsakymu patvirtintu projektu, kas užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus. Pareiškėjai negalint įteisinti savavališkos statybos, teismų sprendimais ji yra įpareigota nugriauti pastato (duomenys neskelbtini) priestatą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o to neatlikus pačiai, leista šią pastato dalį nugriauti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Pažymėtina, kad pareiškėja deda visas įmanomas pastangas įteisinti statybą teisės aktuose numatytais būdais, tačiau, teismui nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai gali tekti nugriauti pastato (duomenys neskelbtini) dalį, arba ją nugriauti gali Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kas akivaizdžiai sukeltų neatitaisomą žalą pareiškėjai, kadangi egzistuoja didelė rizika, kad įregistravus ginčo žemės sklypą, dalis pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liktų šiame ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėja netektų galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius ją įteisinant, todėl pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis būtų nugriauta, o galimybė jį atstatyti taptų nereali, kadangi pareiškėja negalėtų vykdyti jokių statybos darbų ne savo žemės sklype.

Atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo Įsakymo galiojimo, todėl daroma pagrįsta prielaida, kad skundas yra galimai pagrįstas. Tai reiškia, kad yra tenkinamos abi sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: (i) skundas prima facie yra pagrįstas, (ii) nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gali būti suformuotas ir įregistruotas remiantis Įsakymu patvirtintu projektu, kas užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti leidžiamus savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, o dėl to pareiškėjai kiltų neatitaisoma žala – egzistuoja didelė rizika, kad pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis būtų nugriauta, o galimybė jį atstatyti taptų nereali.

Atsižvelgiant į tai, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra būtinos ir jos būtų proporcingos siekiamam tikslui, nepažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros principo ir viešojo intereso, bei atsižvelgiant į naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad yra pradėtas įgyvendinti byloje skundžiamas Įsakymas, teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei pagrindas jas nustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi, procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė, be kita ko, tuo, kad: pareiškėjos skundas yra prima facie pagrįstas; nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir teismui nusprendus šį Įsakymą panaikinti, atsirastų neatitaisoma žala pareiškėjai, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti suformuotas ir įregistruotas remiantis Įsakymu patvirtintu projektu, kas užkirstų kelią pareiškėjai įgyvendinti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus.

Taigi pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių, tačiau šie jos argumentai tik patvirtina, kad pareiškėja siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021).

Nors šiuo atveju pareiškėja nurodė, kad deda visas įmanomas pastangas įteisinti statybą teisės aktuose numatytais būdais, jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytą aplinkybę, teismui nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengusi projektinės dokumentacijos ir jai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje pareiškėjos ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo pertvarkoma greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esanti teritorija (duomenys neskelbtini) Šio planavimo tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams.

Pažymėtina, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau, negu yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau, negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju laikinai sustabdžius Įsakymo galiojimą ir Administracijai uždraudus tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būtų neproporcingai pažeisti pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytoje vietovėje interesai, o valstybės institucijos negalėtų tinkamai vykyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, o taip pat ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Ji, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Be to, pareiškėja nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos įvardijamos galimai kilsiančios neatitaisomos žalos ir Įsakymo galiojimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė