8a0706de-ecc7-41a9-9b4e-d811e7931902 · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1046-1023/2018 Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00108-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 6.1; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. gruodžio 27 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A., jo atstovui advokatui V. P., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, bei užsiimantis individualia veikla (K. A. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), savininkas), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : K. A. nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti pagalbiniais darbininkais S. C. ir V. C., kurie darbo metu atliko geriamo vandens Å¡ulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ su jais nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

K. A., bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).

K. A. teismo posėdžio metu (b. l. 84-88) su padarytu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad papildomai be savo pagrindinio darbo padalinio vadovu (duomenys neskelbtini) virš 20 metų užsiima individualia veikla. Užsiima giluminių siurblių remontu, montavimu, hidroforų remontu, montavimu, vandens šachtinių šulinių dumblo išsiurbimu, nugeležinimo filtrų tiekimu ir montavimu, medžiagų parinkimu, giluminių šulinių tiekimu, užsakovui reikalingų medžiagų parinkimu ir tiekimu. Šiuos darbus atlieka vienas, be jokių pagalbininkų.

Kaip atsirado poreikis bendradarbiavimui dėl pagalbos iÅ¡ iÅ¡orės paaiÅ¡kino, jog jau prieÅ¡ 10 metų vasarų periodu žmonės kreipdavosi dėl Å¡ulinių remonto, kad pamėginti iÅ¡gauti daugiau vandens. Å iai darbų daliai vienas pats neturėjo pakankamai technikos ir fizinių galimybių atlikti darbus. Tada pradėjo bendradarbiauti su S. C. ir V. C., nes žinojo, kad jie laisvu laiku dirba su santechnika, automatika. Atsakydamas į klausimÄ , kad Å¡ie neturėjo leidimo verslui, paaiÅ¡kino tai, jog prieÅ¡ keletÄ metų, kai buvo garsesni patikrinimai apie nelegalų dabÄ , žinojo, kad jie pirkdavo verslo liudijimus.

Netikrino jų leidimų dirbti, pradžioje metų buvo iÅ¡sipirkę, todėl įsivaizdavo, kad turi leidimus. Anksčiau tikrindavo, bet kada įgavo pasitikėjimÄ , to nedarė. Tikslas buvo sudėjus savo darbo priemones, darbo jėgÄ , profesines žinias pasiekti galutinį rezultatÄ . Kiekvienu atveju su jais dėl darbo atlikimo tardavosi atskirai, kiekvienam darbui darbo priemones komplektuodavo irgi atskirai. Vienu atveju buvo reikalingas mikroautobusas, kitu atveju dirbti važiuodavo savo turimais automobiliais, kai kada, kuomet reikėdavo pasikrauti įrankių, V.

C. pasiimdavo priekabÄ . Dėl minėto atvejo nurodė, kad, jam asmeniÅ¡kai paskambinus E. N., sutarė, kad atliks apžvalgomuosius darbus, nustatys ar įmanoma padaryti darbÄ . Žmogus norėjo užsitikrinti ar nereikės mokėti už darbÄ be rezultato. Pinigų tam nebuvo derėtasi. Sakė, jei gaus rezultatÄ , kalbės kokie bus pinigai. Buvo supažindinęs partnerius, kad už darbÄ gali bÅ«ti mokami pinigai, kad gali bÅ«ti, kad dovanai padirbės. Dažnai nebÅ«davo rezultatų, tuo tarpu žmonės norėdavo rezultatų.

Pagrindinis darbas buvo sužinoti, ar galima iÅ¡gauti didesnį vandens kiekį žmonių poreikiams, nes iÅ¡kasus Å¡ulinį lėtai jame rinkdavosi vanduo, per maža jo buvo naudojimui, todėl žmogus ir kreipėsi sužinojęs jo telefonÄ . Siektinas rezultatas, kad Å¡ulinio boniose atsirastų daugiau vandens. Tenai buvo įleista 9 ar 10 bonių. Vandens darbo metu buvo gal tik 30 cm nuo apatinės bonios. PaaiÅ¡kino, kad, vykdant gręžimo darbus, darbai vykdomi iÅ¡ virÅ¡aus, vienam asmeniui laikant gręžimo grÄ Å¾tÄ , jį įsukus, užkabinama gervė ir grÄ Å¾tas iÅ¡traukiamas.

Å ulinio dugne pragręžiamas molis, iÅ¡keliant žiÅ«rima koks tenai gruntas. Jei tik molis bÅ«tų, tai darbas bÅ«tų be rezultato. Apačioje daryti darbus, rankomis įsukti grÄ Å¾tÄ , nesant erdvės, praktiÅ¡kai neįmanoma. 2018 m. birželio 9 d. jis pats buvo atvažiavęs tenai dirbti su vienu iÅ¡ brolių V. C.. Pradinius darbus padarė, įgręžė skylę, rado drėgnÄ smėlį, įleido vamzdžius ir per juos, vadinamÄ adatÄ , turėjo rinktis vanduo, planavo tolimesnius darbus. 2018 m. birželio 10 d. nedirbo, o birželio 11 d. nuo 7 iki 16.00 val. jis pats dirbo (duomenys neskelbtini), o tiems vyrams pagrindinėje darbovietėje buvo iÅ¡eiginė diena.

Buvo sutarę, kad vieni jie tęstų darbus. 2018 m. birželio 10 d. buvo sekmadienis, jis pats bÅ«tų galėjęs važiuoti dirbti, bet V. C. tÄ dienÄ negalėjo važiuoti. PaaiÅ¡kino, kad už paruoÅ¡iamuosius darbus užsakovas nemoka. Jei užtikrini, kad rasi vandenį ir jo nerandi, žmogui nėra už kÄ mokėti. Å iuo atveju, jei bÅ«tų buvęs vanduo, bÅ«tų sutarę užmokestį už kiekvieno iÅ¡ jų indėlį. Negali komentuoti aplinkybių kodėl darbininkai įlipo į Å¡ulinį, galimai įkrito įrankis, tuo metu jis pats toje vietoje nebuvo, nes dirbo įmonėje.

Jie turėjo ir savo automobilinę priekabÄ , buvo pasiėmę daugiau savo įrankių konkrečiam darbui, iÅ¡traukimui. Å iuo atveju jie važiavo su jam priklausančiu automobiliu, nes darbų pobÅ«džiui buvo reikalinga didesnė technika. Transporto priemonei naudotis raktelius palikdavo sutartoje vietoje. Jie pasiimdavo, jeigu reikėdavo, jo automobilį vykdomiems darbams atlikti. B. C. yra jo cecho darbuotojai, dirbo kas ketvirtÄ parÄ , jie atlikdavo budinčių darbuotojų funkcijas, įmonės dispečeris jiems vadovo.

Šiuo atveju darbo priemonės buvo „suneštinės“ – jo automobilis, jų priekaba ir gręžimo bokštas, V. C. padaryti gręžimo vamzdžiai, raktus gręžimui buvo padaręs S. C.. Nurodė, kad V. C. nurodytu laikotarpiu neturėjo verslo liudijimo, jis buvo ėmęs du liudijimus, bet šiam laikotarpiui neturėjo išsiėmęs. Ta diena buvo jų laisva nuo darbo diena. Jie buvo tiesiogiai pavaldūs meistrui ir jam turėjo vykdyti nurodymus. Jo individualioje įmonėje tėra jis, t. y. vienas savininkas.

Ä®monė registruota 1996 m. Nesutinka, jog darbininkai jo nurodymu važiavo dirbti. Jis tik paprašė V. C., kad pasiderintų laikÄ , nes bÅ«tų reikėję pagalbininko tokiems darbams atlikti. Reikėjo pagalbininko užmesti trosÄ ant vamzdžio iÅ¡traukimo. B. C. žinojo, kad jis savo darbams iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitas – faktÅ«ras ir, kad įmonę turi. Naujų objektų atsiranda bedarant darbus, per pažįstamus žmonės iÅ¡sikalba. Nurodė, kad broliai C. ir vieni, t. y. be jo dirbdavo, tai nebuvo jų trijulė.

Suprasdavo, kad C. pasisekus, Å¡ie ir patys, be jo, susirasdavo darbų. Objektų susirasdavo vietoje dirbdami, turėjo broliai savo klientÅ«rÄ . Kviesdavosi ir jį į savo surastus objektus dėl patirties ir dėl turimų darbo įrankių. K. A. paaiÅ¡kino, kad ir jis pats atlikdavo fizinius darbus, montuodavo, kartais dalį darbų padarydavo. PaaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) budinčiųjų yra mažas atlyginimas, todėl dauguma jų uždarbiaudavo papildomai, kas Å«kininkauja, kiti santechnika užsiima, dar kiti elektrÄ vedžioja.

Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. teismo posėdžio metu (b. l. 85-88) nurodė, kad buvo gautas iÅ¡ policijos komisariato praneÅ¡imas, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.00 val. asmenys dirbo, buvo atliekami geriamo vandens Å¡ulinio tvarkymo darbai. Susipažinus su medžiaga, apklausu K.

A. nustatyta, kad yra darbo sutarties požymių. Tokiu atveju yra nelegalus darbas. Pagrindinis asmuo Å¡iame darbe buvo K. A.. IÅ¡ visų duomenų matyti, kad jis organizavo S. C. ir V. C. darbÄ . Ä®vykio dienÄ , kai Å¡ie asmenys žuvo, jie K. A. nurodymu važiavo atlikti darbus, tai yra darbo sutarties požymiai ir aktyviam asmeniui, kuris organizavo darbÄ , buvo pareiga įforminti darbÄ darbo sutarčių pagrindu. K. A. yra įregistravęs įmonę. Kadangi yra darbo sutarties požymiai, nelegalaus darbo faktas, todėl surašė protokolÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

E. N. kreipėsi konkrečiai į K. A., kad Å¡is atliktų 2018 m. birželio mėnesį darbus dėl Å¡ulinio remonto. Žuvusysis vienas buvo iÅ¡siėmęs individualios veiklos pažymÄ , kitas jos neturėjo. Asmuo, atliekantis individualiÄ veiklÄ , Å¡iÄ veiklÄ turi veiklÄ atlikti savarankiÅ¡kai. Kai asmenys vykdo individualiÄ veiklÄ , slepia darbo santykius po liudijimo iÅ¡siėmimo. Ä®forminti darbo santykiai nebuvo. S. C. nuo 2018 m. gegužės 21 d. turėjo iÅ¡siėmęs verslo liudijimÄ iki 2018 m. birželio 11 d. ir dar jis dirbo (duomenys neskelbtini), o V.

C. deklaravęs darbÄ tik (duomenys neskelbtini), jis neturėjo verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos. K. A. yra įregistravęs individualiÄ Ä¯monę ir dirba (duomenys neskelbtini). DarbÄ jis įformino pagal įmonę, kaip vienas žmogus, joje daugiau dirbančių žmonių nėra. K. A. savo darbÄ â€“ Å¡ulinių valymÄ Ä¯registravęs, tačiau Å¡iuo atveju jis organizavo dar dviejų žmonių darbÄ ir tokiu atveju atliko darbdavio funkcijas. Asmenys darbo santykius maskavo individualios veiklos pagrindu.

Nustatyti darbo sutarties požymiai – asmenų paklusimas K. A. žodiniams nurodymams vykti iÅ¡montuoti vamzdžius, jis organizavo vamzdžių įsigijimÄ , tai yra medžiagos, su kuriomis dirbo tie asmenys. Automobilis, kuriuo buvo važinėta į darbo vietÄ , priklausė K. A., dalis įrankių buvo ir darbininkų. E. N. nebuvo sulygęs dėl atsiskaitymo už darbus, tartasi dėl atsiskaitymo po darbų atlikimo. Buvo žodinis susitarimas su atsakomybėn traukiamu asmeniu, su žuvusiais asmenimis nebuvo tartasi.

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu (b. l. 101-105) nurodė, kad tarėsi su K. A. dėl vandens gręžinio padarymo. Jam iš matymo pažįstamas žmogus davė jo telefono numerį ir pasakė, kad įmonė dirba legaliai ir atlieka visus darbus. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama, o namas priklauso nuosavybės teise jam ir jo seseriai. Mama neturėjo vandens, reikėjo šulinio. Buvo anksčiau iškastas, suleistos bonios, bet vanduo šulinyje nebuvo rastas. Bonios buvo tuščios, nebuvo vandens.

Paskambino K. A. ir pasakė, kad nėra Å¡ulinyje vandens, jis sakė, kad reikia padaryti gręžinį. Nesitarė per kiek laiko padarys gręžinį, sakė, kad priklausys kaip vandenį ras. Tarėsi prieÅ¡ mėnesį. K. A. sakė, kad kai turės laiko atvažiuos. Sutarė, kad kai viskas bus padaryta, atsiskaitys K. A. už atliktÄ darbÄ . Nesitarė kainos už gręžinio atlikimÄ , nes nežinojo, kokiam gylyje bus vanduo. Suprato, kad bus bandomasis gręžinys. Nesusitarė dėl konkretaus termino iÅ¡kasti.

Jie Å¡eÅ¡tadienį gręžė ir sakė pirmadienį žinos dėl tolimesnės eigos. Å eÅ¡tadienį dirbo pats K. A. ir V. C.. Su V. C. dėl darbo liudytojas nesitarė, E. N. patikino, jog tarėsi tik su K. A.. K. A. sakė, kad atvažiuos dviese arba trise, nes vienas nedirba. Netikrino dokumentų ar jo individuli įmonė, ar kaip fizinis asmuo dirbs. Nebuvo jokios kalbos dėl žmonių persamdymo. E. N. už darbÄ bÅ«tų atsiskaitęs su K. A.. Sekmadienį nedirbo niekas. Pirmadienį anksti jis iÅ¡važiavo į darbÄ , todėl nematė kaip darbininkai atvažiavo ir kaip žuvo.

Namie buvo mama, paskambinęs mamai sužinojo, kad atvažiavę vyrai statosi įrangÄ . Galvojo, kad žmonės dirbantys vandentiekyje, dirba legaliai, tvarkingais dokumentais. Jam nebuvo svarbu kas atliks darbus. K. A. laikė pagrindiniu žmogumi, su juo viskÄ tarėsi, pas kitus darbininkus nieko neklausinėjo, vieno net nebuvo matęs. Iki kol, kol įvyko nelaimė atsiskaityta už darbÄ nebuvo, nes nežinojo gylio kiek reikės gręžti. Sakė pirmadienį bus aiÅ¡ku, žinos gylį, žinos, kokį siurbliukÄ pirkti.

Teismas k o n s t a t u o j a : K. A. baustinas administracine tvarka pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė padaręs administracinį nusižengimÄ , K. A. administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodo, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovo, jo pateis bei liudytojo E. N. paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, taip pat kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį padarius administracinį nusižengimÄ , kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, o bÅ«tent:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie S. C. (b. l. 4), nurodyta, kad S. C. nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d. jis vykdė individualiÄ veiklÄ ; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie V. C. (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad V. C. nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini); iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vandentiekio cecho darbo grafiko (b. l.

12) matyti, kad 2018 m. birželio 11 d. V. C. ir S. C. buvo nedarbo diena; kuriÄ dirbdami, adresu (duomenys neskelbtini), jie žuvo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie K. A. (b. l. 10), patvirtina, kad K. A. nuo 2010 m. liepos 1 d. yra K. A. individualios įmonės savininkas; (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 11 d. pažyma patvirtina apie V. C. ir S. C. (b. l. 11-13), kad jie dirbo (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 11 d. V. C. ir S. C. buvo patvirtinta poilsio diena; 2018 m. birželio 11 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėse užfiksuota sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), Å¡ulinio, kurio tvarkymo darbai vyko, bendras vaizdas, jame esančios kopėčios, įleistas gręžimo įrenginys, prie Å¡ulinio besimėtantys diržai ir kita technika, Å¡ulinio dugne rasti lavonai (b. l. 14-21); IÅ¡ 2018 m. birželio 11 d. K. A. liudytojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 22-23, 78-79) matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vandentiekio cecho virÅ¡ininku bei turi savo vadovaujamÄ individualiÄ Ä¯monę, užsiimančiÄ giluminių siurblių ir Å¡ulinių remontu.

Asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kreipėsi į jam priklausančiÄ individualiÄ Ä¯monę, praÅ¡ydamas Å¡ulinio, esančio jo namuose, remonto. Sutikus, jo vadovaujama įmonė, (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. apie 9.00 val. pradėjo Å¡ulinio remonto darbus. Tuomet Å¡iame objekte dirbo jis bei kartu dirbo V. C., dirbantis pagal individualios veiklos pažymÄ . 2018 m. birželio 11 d. jo praÅ¡ymu V. C. kartu su S. C. atvyko į minėtÄ objektÄ užbaigti darbus. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val.

į jo namus atvykę minėti asmenys pasiėmė jam priklausantį automobilį „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo sudėta dauguma Å¡iam darbui pritaikytų įrankių ir iÅ¡vyko į minėtÄ Å¡ulinio remonto vietÄ . Tuomet apie 9.30 val., jam bÅ«nant savo pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini), paskambino minėto darbo užsakovas ir pasakė, kad namuose, kur jo vadovaujama individuali įmonė vykdo Å¡ulinio remonto darbus, esanti jo motina nemato darbus atliekančių dviejų vyrų, baiminosi, kad nebÅ«tų nutikusi kokia nelaime.

Nuvykęs minėtu adresu sužinojo, kad šulinyje žuvo V. C., kartu su S. C.; 2018 m. birželio 11 d. E. N. liudytojo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 25-26) patvirtina, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje jis pasiskambino asmeniui, kuris užsiima šulinių remontu, K. A. ir su juo susitarė atlikti sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šulinio remonto darbus. Sudarė žodinę sutartį dėl darbų atlikimo, taip pat K. A. nurodė, kad dabar vyks tik bandomieji darbai, o radus vandenį bei nustačius kokiame gylyje jis yra, paaiškės tiksli jų darbų atlikimo kaina; 2018 m. birželio 25 d.

B. C. liudytojos apklausos protokole ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 28-29) nurodyta, kad S. C. buvo jos vyras ir dirbo (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo darbo metu jis su broliu V. C. darydavo geriamo vandens gręžinius. Jiems darbus surasdavo jų vadovas (duomenys neskelbtini) dirbantis K. A.. Jie, darydami vandens gręžinius, naudodavosi K. A. transportu ir įranga. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val. S. su Vytu, K. A. baltos spalvos mikroautobusu, išvažiavo dirbti prie gręžinių. Vėliau sužinojau, kad S. ir V. rado negyvus šulinyje; 2018 m. birželio 28 d.

I. C. liudytojos apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 (b. l. 31-33), kuriame nurodyta, kad V. C. buvo jos vyras ir dirbo (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo darbo metu V. su broliu S. C. darydavo geriamo vandens gręžimus. V. po darbo (duomenys neskelbtini) prie vandens gręžinių, Å¡ulinių dirbdavo pagal patentÄ pas K. A., kuris turėjo savo įmonę ir užsiimdavo geriamo vandens gręžinių darymu laisvu nuo (duomenys neskelbtini) darbo metu. Kartu su jais dirbo ir V. brolis S.. 2018 m. birželio 11 d. apie 7.00 val.

V. iÅ¡važiavo iÅ¡ namu savo automobiliu į darbÄ , dirbti prie Å¡ulinių. Vėliau tÄ dienÄ sužinojo, kad jos vyras V. A. žuvo; verslo liudijimai (b. l. 39-42) patvirtina, kad S. C. ir V. C. 2018 m. gegužės ir balandžio mėnesiais turėjo iÅ¡siėmę verslo liudijimus; 2018 m. rugsėjo 24 d. K. A. paaiÅ¡kinimas (b. l. 46), kuriame nurodytos aplinkybės identiÅ¡kos K. A. nurodytoms teismo posėdžio metu. Papildomai nurodyta, kad K. A. su S. C. ir V. C. kartu dirbo 15 metų, jis turėjo IndividualiÄ Ä¯monę, o jie dirbo pagal verslo liudijimus.

Sutarčių nebuvo pasirašę, tik buvo viskÄ sutarę žodžiu; iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l.

47) matyti, kad K. A. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka; Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. spalio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 68-71) nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27608-18 nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių; ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (1 punktas).

Darbo sutarties sÄ voka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl:

1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam bÅ«damas pavaldus darbo sutartimi darbo funkcijÄ atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®vertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo K.

A., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovo A. S., liudytojo E. N. paaiÅ¡kinimus bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus pirmiau iÅ¡vadintus bei apraÅ¡ytus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog K. A. nuo 2018 m. birželio 9 d. 09.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas K.

A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai S. C. ir V. C. pagalbiniais darbininkais, kurie darbo metu atliko geriamo vandens Å¡ulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ su jais nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. K. A., bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, darbuotojai nebuvo supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis (darbo funkcijų apraÅ¡ymu), vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, prieÅ¡gaisrinės saugos bei kitais saugos darbe reikalavimais ir kitais lokaliniais teisės aktais.

Tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Å ie K. A. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Teismas K. A. teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, jog tarp jo ir V. C. bei S. C. nebuvo darbo santykių, o jie visi dirbo individualiai, „suneÅ¡tinėmis“ darbo priemonėmis, tarp jų nebuvo pavaldumo vertina kritiÅ¡kai ir laiko siekiu iÅ¡vengti kilsiančios administracinės atsakomybės, tokius parodymus laikydamas nepatikimais.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dar ir todėl, kad K. A. nurodytų aplinkybių dėl darbo santykių nebuvimo nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti duomenys. Teismas tiki liudytojų I. C. ir B. C. parodymais, duotais liudytojų apklausų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18 metu, kurios nurodė, kad tiek V. C., tiek S. C. laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) metu darydavo vandens gręžinius ir jiems darbus surasdavo jų (duomenys neskelbtini) vadovas K. A., pas kurį individualioje įmonėje jie ilgÄ laikÄ ir dirbo, ir kurie naudodavosi K.

A. transportu ir įranga, darydami vandens gręžinius. Teismas taip pat tiki liudytojo E. N. duotais parodymais teismo posėdžio metu, kuriais nurodė, kad jis konkrečiai su K. A. susitarė dėl vandens gręžinio atlikimo darbų, dėl kitų asmenų persamdymo darbams atlikti tartasi nebuvo. 2018 m. birželio 9 d. dirbo pats K. A. ir V. C.. Su V. C. dėl darbo jis nesitarė, asmeniÅ¡kai tarėsi tik su K. A., kuris nurodė, kad atvažiuos dviese arba trise, nes vienas nedirba. K. A. jis laikė pagrindiniu žmogumi, su kuriuo viskÄ tarėsi, pas kitus darbininkus nieko neklausinėjo, vieno jų iÅ¡ viso iki žūties net nebuvo matęs. IdentiÅ¡kas aplinkybes E. N. nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27608-18.

Teismas pažymi, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡kai atitinkantys įvykių sekÄ , neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje ir kitiems teismo posėdžio metu iÅ¡tirtiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį K. A.. Joks Å¡ių asmenų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį K.

A. apkaltinti nebÅ«to pažeidimo padarymu. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina faktÄ , jog bÅ«tent K. A. organizavo V. C. ir S. C. darbÄ nuo 2018 m. birželio 9 d. 9.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), atliekant vandens gręžinio statybos darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ su jais nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties. Å ias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad K. A. buvo tiesioginis S. C. ir V. C., dirbančių (duomenys neskelbtini) vandentiekio ceche vandens tiekimo ir ruoÅ¡imo operatoriais elektrikais, virÅ¡ininkas, todėl natÅ«ralu, kad tiesioginį vadovÄ ir cecho darbininkus siejo pavaldumo bei subordinacijos santykiai ir, kad darbininkai, dirbantys slenkančiu (pamaininiu) darbo grafiku, laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) laiku pakluso K.

A., kaip tiesioginio vadovo nurodymams, atlikti pavestus darbus, kuris ir organizavo jų darbÄ 2018 m. birželio 9 d. - 2018 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini) pagal E. N. užsakymÄ , kuris dėl vandens gręžinio statybos darbų tarėsi asmeniÅ¡kai tiks su K. A., o ne su S. C. ir V. C.. K. A. nurodytas aplinkybes, kad pagrindinėje darbovietėje operatoriams vadovauja disperečis, dėl ko jis nėra tiesiogiai atsakingas už darbuotojus, teismas laiko nepagrįstomis, nes pateiktais byloje duomenimis akivaizdu, kad minėti asmenys dirbo vandentiekio ceche, kurio virÅ¡ininkas yra K.

A., tuo tarpu dispečeris tik organizuoja neatidėliotinų darbinių funkcijų paskirstymÄ pamainoje dirbantiems cecho darbininkams, bet ne vadovauja struktÅ«riniam padaliniui. Be to, paties K. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27608-18 metu, kuriuose jis nurodė, kad jo vadovaujama įmonė, (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. apie 9.00 val. pradėjo Å¡ulinio remonto darbus. Tuomet Å¡iame objekte dirbo jis, kartu dirbo V. C., dirbantis pagal individualios veiklos pažymÄ . 2018 m. birželio 11 d., pasak K.

A. jo praÅ¡ymu, V. C., kartu su S. C. atvyko į minėtÄ objektÄ tęsti darbų. Pats K. A. minėtos apklausos metu patvirtino, kad tiek V. C., tiek S. C., adresu (duomenys neskelbtini), dirbo jo praÅ¡ymu. Be to, K. A. minėtos apklausos metu nurodė, kad namuose, kur jo vadovaujama individuali įmonė vykdė Å¡ulinio remonto darbus, esanti E. N. motina nematė darbus atliekančių dviejų vyrų. Taigi ir dėl Å¡ių aplinkybių tismas pažymi, kad K. A., S. C. bei V. C. siejo subordinaciniai santykiai, K.

A. buvo ne tik individualios įmonės savininkas, bet ir darbininkų tiesioginis virÅ¡ininkas (duomenys neskelbtini), todėl juos siejo tarpusavio pavaldumo ryÅ¡ys, dėl ko natÅ«ralu, kad tiek S. C., tiek V. C. pakluso K. A. nurodymams – laisvu nuo darbo laiku, dirbus pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , vykti atlikti jo nurodymus 2018 m. birželio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti vandens gręžinio statybos darbus. Be to, pažymėtina ir tai, jog S. C. ir V. C. į minėtÄ objektÄ vyko K.

A. priklausančiu automobiliu, kurį pasiėmė iÅ¡ K. A. namų, kas dar kartÄ neabejotinai patvirtina, kad tarp jų buvo susiformavę darbiniai santykiai, nes S. C. ir V. C. turėjo atlikti K. A. pavestas darbo funkcijas. Kaip natÅ«ralus ir įprastas reiÅ¡kinys buvo ir tai, kad minėti darbuotojai, atvykdavę į K. A. namus, žinojo kur yra padėti ir savarankiÅ¡kai, be atskiro leidimo ar atsiklausimo pasiimti automobilio, kuriuo vykdavo į darbo vietÄ , raktelius. KritiÅ¡kai vertintini K. A. teiginiai, jog dalis darbo įrankių, kuriais buvo atliekami Å¡ulinių tvarkymo darbai, priklausė vieniems ar kitiems, nes, kaip matyti bylos duomenims, Å¡iuo atveju tiek pagrindinės darbo priemonės (įrankiai), tiek transporto priemonė, kuria 2018 m. birželio 11 d.

į darbo vietÄ vyko vieni darbininkai, buvo K. A.. Be to, tiek S. C., tiek V. C. turėjo patirties dirbti Å¡ulinių gilinimo darbus, buvo iÅ¡laikę kvalifikacinius reikalavimus ir gavę atestacinius ‚Darbininko, dirbančio Å¡uliniuose ir požeminiuose statiniuose, uždarose talpyklose pažymėjimai“ pažymėjimus (b. l.

71) dirbti Å¡ulinių gilinimo darbus, ko neturėjo pats K. A., dirbęs administracinį vadovaujantį darbÄ , dėl ko pastariesiems ir buvo pavesta atlikti vandens gręžinio statybos darbus, kurių neturėjo teisės ir negalėjo atlikti K. A., neturėdamas tam atestato (kvalifikacinio pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti pavojingus/kenksmingus darbus). Bylos duomenimis nustatyta, kad prie Å¡ulinio dirbę asmenys, naudojosi Å¡almais, diržais, tačiau duomenų, jog jie įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka bÅ«tų buvę supažindinti su saugos ir sveikatos darbe reikalavimais atliekant darbines funkcijas, byloje nėra.

Ta aplinkybė, kad tiek K. A., tiek jo pavedimu dirbusiems darbininkams neva tai nebuvo sulygtas bei sumokėtas konkretus atlygis, esant pirmiau aptartų duomenų visetui nagrinėjamoje situacijoje esminės įtakos neturi, nes ir be Å¡io pakanka objektyvių duomenų nelegalaus darbo faktui konstatuoti, juolab, kad E. N. paaiÅ¡kinimais baigus darbÄ bei pasiekus norimus rezultatus, kurio terminas galėjo bÅ«ti iki mėnesio, bÅ«tų buvę atsiskaityta su pagrindiniu asmeniu K. A., su kuriuo ir buvo asmeniÅ¡kai tartasi dėl minėtų darbų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, K. A. laikytinas V. C. ir S. C. darbdaviu atliekant vandens gręžinio statybos darbus nuo 2018 m. birželio 9 d. 9.00 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. Teismas nesutinka su teiginiais, kad tarp K. A. ir S. C. bei V. C. vyravo jungtinės veiklos santykiai, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymÄ nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, jog tarp K.

A., S. C. bei V. C. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, be to byloje nebuvo nustatyta jokių jungtinės veiklos požymių, nes kaip jau aptarta anksčiau tarp K. A., S. C. bei V. C. vyravo subordinaciniai pavaldumo santykiai, S. C. ir V. C. vykdydavo K. A. jiems pavestas funkcijas, kuris paprastai surasdavo jiems darbÄ laisvu nuo jų pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini) laiku (b. l. 12), o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė kaip K. A. individualios įmonės savininkas ir vadovas (b. l. 82), tuo tarpu V.

C. 2018 m. birželio 9 - 11 dienomis netgi nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos ( b. l. 98). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, aplinkybes, kuriomis padarytas, į tai, kad pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sÄ moningai, bÅ«damas K.

A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai S. C. ir V. C. pagalbiniais darbininkais, ko pasekoje kilo sunkios pasekmes – žuvo žmonės. Atsižvelgiama į K. A. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). K. A. anksčiau nėra baustas administracine (b. l.

47) tvarka, jis nusižengimo nepripažįsta. K. A. yra darbingo amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba (duomenys neskelbtini), be to, yra K. A. individualios įmonės savininkas ir vadovas, gauna pastovias pajamas iÅ¡ darbinės ir individualios veiklos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagal suformuotÄ praktikÄ siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, įvertinus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jį charakterizuojančius duomenis, K.

A. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , individualizuojant pagal minėtus kriterijus, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ANK 32 ir 34 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Pripažinti K. A. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų 00 ct) dydžio baudÄ .

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Nutarimo nuoraÅ¡Ä siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja Loreta Radzevičienė Papildoma informacija: Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o nutarimÄ apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodÄ â€“ 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ identifikacinį kodÄ (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iÅ¡ karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkiÄ turtinę padėtį. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytÄ terminÄ , bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudÄ vykdymas. Jei baudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .