2021-01-13 Nr. AB-920-3-64-3-00831-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-35-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00831-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad buvo laikomas 8–21 kv. m kamerose po 4, 6 asmenis, kuriose ploto tekdavo mažiau, nei tai numatė teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima sanitarinis mazgas, dėl to judėjimo laisvė buvo apribota. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Pareiškėjas tvirtino, kad neturėjo galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas. Tualetai buvo seno tipo, įmontuoti grindyse ir neuždengiami, o kameroje Nr. 72 tualetas be sienelių. Kamerose jam nebuvo užtikrinta ventiliacija, pakankamai šilumos ir kitos bendros sanitarinės sąlygos. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą ir prašė ją priteisti.

3. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad jis nei vienoje kameroje nebuvo buvęs vienas ir, jo nuomone, Šiaulių TI pateikė neteisingus duomenis. Be to, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas, o dėl nemalonių kvapų patirdavo stresą, depresiją ir neigiamus išgyvenimus. Tvirtino, kad kameroje Nr. 50 buvo sukąstas blakių.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) (toliau – ir Įsakymas).

Įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m gruodžio 10 d.: kameroje Nr. 20 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,74 kv. m, kameroje Nr. 74 buvo laikomas vienas ir jam teko 8,7 kv. m, kameroje Nr. 75 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,8 iki 4,4 kv. m, kameroje Nr. 70 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,53 iki 4,77 kv. m, kameroje Nr. 83 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,68 iki 3,84 kv. m, kameroje Nr. 99 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,2 iki 4,06 kv. m, kameroje Nr. 72 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,88 iki 4,44 kv. m, kameroje Nr. 71 buvo laikomi 3 asmenys ir vienam iš jų teko 5,03 kv. m, kameroje Nr. 7 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 3,66 kv. m, kameroje Nr. 48 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,8 iki 3,76 kv. m, kameroje Nr. 44 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,9 iki 4,48 kv. m, kameroje Nr. 50 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 9,33 kv. m, kameroje Nr. 56 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,1 iki 9,53 kv. m, kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 kv. m.

Atsakovo atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškė, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigė pareiškėjas.

Šiaulių TI nuomone, pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leido daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nepermatoma užuolaida buvo ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrino asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateiktos Šiaulių TI San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovo atstovas pažymėjo ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nebuvo. Kartu Šiaulių TI pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentavo kamerose esančio kvapo parametrų. Todėl pareiškėjo teiginiai subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, bei negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso nebuvo galimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl, Šiaulių TI nuomone, ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

7. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams, atsakovo atstovas, pabrėžė, kad įstaiga pagal galimybes stengėsi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kamerų aprūpinimas baldais matomas ir teismui pridedamose foto nuotraukose.

8. Atsakovo atstovo vertinimu, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Taip pat atsakovo atstovas pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, Šiaulių TI nurodė, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negalėjo būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

9. Šiaulių TI nurodė, kad: iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, jog kamera Nr. 75 švari, tvarkinga, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-248 matyti, kad kameroje Nr. 99 temperatūra tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nebuvo nustatyta. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 72 drėgmė bei temperatūra tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Pelėsio nėra; iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA-8930 matyti, kad kameroje Nr. 50 drėgmė tinkama. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skundė oro temperatūros neatitikimus higienos normoms bei ventiliaciją, kas dalinai susiję su drėgme bei pelėsio atsiradimu. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kadangi kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, tai Šiaulių TI leido daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, nebuvo užfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

10. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pabrėžė, kad užimtumo renginiai nebuvo priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Be to, suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria galėjo pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise buvo asmens pasirinkimas ir nepriklausė nuo atsakovo atstovo valios.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo Šiaulių TI 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų nurodė, kad byloje pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“, iš kurios matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (116 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 116 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 116 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

13. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 kv.

m) teko nuo 3,5 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 kv. m (kameroje 4 asmenys), Nr. 56 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,86 kv.

m) teko nuo 8,93 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 17,86 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 74 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,87 kv.

m) teko 7,87 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 kv.

m) teko nuo 4,03 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 70 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,81 kv.

m) teko nuo 4,41 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 8,81 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 83 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,85 kv.

m) teko nuo 3,48 kv. m (kameroje 6 asmenys) iki 4,17 kv. m (kameroje 5 asmenys), 6,95 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 99 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,16 kv.

m) teko nuo 3,79 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 5,05 kv. m (kameroje 3 asmenys), 15,16 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 kv.

m) teko nuo 4,06 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 8,12 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,56 kv.

m) teko 4,85 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 7 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,77 kv.

m) teko nuo 3,30 kv. m (kameroje 6 asmenys) iki 3,95 kv. m (kameroje 5 asmenys), 4,94 kv. m (kameroje 4 asmenys), 6,59 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,88 kv.

m) teko nuo 3,38 kv. m (kameroje 5 asmenys) iki 4,22 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 kv.

m) teko nuo 4,05 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 5,4 kv. m (kameroje 3 asmenys), 16,20 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 50 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,48 kv.

m) teko nuo 8,74 kv. m (kameroje 2 asmenys) iki 17,48 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,44 kv.

m) teko nuo 3,61 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 4,81 kv. m (kameroje 3 asmenys), 7,22 kv. m (kameroje 2 asmenys), 14,44 kv. m (kameroje 1 asmuo). Teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtino byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma po 4, 6 asmenis. Teismas nurodė, kad toks pareiškėjo argumentas iš dalies neatitiko tikrovės, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ teismas nustatė, kad kameroje Nr. 83 (2017 m. birželio 5 d. dalį dienos) ir kameroje Nr. 7 (2018 m. spalio 8 d. dalį dienos), įskaitant ir pareiškėją, buvo šeši asmenys, bet ne kamerose Nr. 50 ir Nr. 56, kaip atsikirtime nurodė pareiškėjas. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 7, 71, 48 buvo laikomi keturiese, penkiese, išvardijo kartu buvusių asmenų vardus ir pavardes.

Iš minėtos pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytose kamerose kartu su pareiškėju buvo nuo trijų iki penkių asmenų, o tai atitiko pareiškėjo atsikirtime nurodytą aplinkybę. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad nei vienoje kameroje jis nebuvo buvęs vienas ir Šiaulių TI pateikė klaidingus duomenis, tačiau teismas rėmėsi pateikta Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 60/09-17362, nes pažymoje nurodyta informacija pagrįsta objektyviais dokumentais.

14. Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teismas nustatė, kad:

14.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 72. Nustatyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Nustatyta, jog kameroje Nr. 72 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 72 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių. Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d. Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. Šiaulių TI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose. Šiaulių TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

14.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d.) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 83, Nr. 70. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta ir santykinės oro drėgmės vertės kamerose Nr. 83 ir Nr. 70 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d. Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. Šiaulių TI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte. Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs. Patikrinimo metu Šiaulių TI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

14.3. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 99. Konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 99 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Oro temperatūra kameroje Nr. 99 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 180C ir ne aukštesnė kaip 280C). Kameroje Nr. 99 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 99 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Šiaulių TI minkšto inventoriaus sandėlio patalpos tvarkingos, švarios; laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

14.4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 72. Dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 72 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Įvertinus tikrintų kamerų patalpas (lubas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus), nustatyta, kad kameroje Nr. 72 pažeidimų nėra. Kameroje Nr. 72 vizualiai matomų pelėsių nėra.

14.5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8930 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d.) konstatuota, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 50 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

15. Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo teismo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas, iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų nustatė, kad galimybė išvėdinti kameras per langus buvo sudaryta. Taip pat iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų buvo matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu patikrintose kamerose nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeidimų, vizualiai matomo pelėsio taip pat nei vienoje tikrintoje kamerose nebuvo rasta.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės.

17. Teismas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ nustatė, kad Šiaulių TI per 2016–2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų ir kamera Nr. 56 – nuvalytos lubos ir sienos, užtepta hidroizoliacija, ištepta antiseptiku nuo pelėsio, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, san. mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto, kriauklės sumontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba ir montavimas; kamera Nr. 75 – apšvietimo remontas; kamera Nr. 70 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų, sienų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, vamzdžių, klozeto sumontavimas; kamera Nr. 20 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos – gultai, įrengtos naujos lovos – gultai; kamera Nr. 50 – išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu; kameros Nr. 70 ir Nr. 71 – nugrandytas lubų tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, pakeistos senos lempos naujomis; kamera Nr. 71 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; kamera Nr. 72 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsio, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; kamera Nr. 56 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; kamera Nr. 74 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsio, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), perklijuotos grindų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, naujų medinių langų gamyba, montavimas, dažymas, taigi, Šiaulių TI pagal galimybes atlieka remonto darbus įvairiose kamerose ir kitos paskirties patalpose.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, o iš pateiktų rašytinių dokumentų buvo matyti, kad pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo ribos, jo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

19. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr. 20, 71, 7, 48, 56, 10) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kameros Nr. 74, 75, 70, 83, 99, 72, 44) (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), todėl konstatavo, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo kamerose, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, taip pat paneigiami kamerų fotonuotraukomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo konstatuota, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai (tiek vyrai, tiek moterys), nei kamerose esantys kiti asmenys ir jis galėjo nuošaliai pasinaudoti tualetu. Kokių nors kitų argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo išsakyta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

20. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 8 d.) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas, kad sanitariniame mazge tualetai buvo seno tipo, įmontuoti grindyse ir neuždengiami, atmesti kaip nepagrįsti. Be to, iš pateiktų kamerų fotonuotraukų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ buvo matyti, kad ne visose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo tik tupiamas klozetas.

21. Teismas nustatė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos buvo matyti, kad pareiškėjo išskirtoje kameroje Nr. 72 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurios aukštis 1,95 m. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ buvo matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 72 buvo du kartus: nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ buvo matyti, kad kameroje Nr. 72 – be kitų darbų buvo išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos (2018 m. liepos 27 d.– 2018 m. rugsėjo 3 d.), tačiau iš Šiaulių TI pateiktos kameros Nr. 72 fotonuotraukos akivaizdžiai buvo matyti, kad kameroje Nr. 72 įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atviras (be durų ir be erdves skiriančios nepermatomos užuolaidos), tik ant įėjimo konstrukcijos viršutinės dalies permestas didelis rankšluostis, kuris tikrai neužtikrino privatumo nei iš priekio, nei iš šonų ar apačios. Atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų dėl kameros Nr. 72 tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laikė pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu pagrįstais, t. y. teismas konstatavo, kad kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikyta pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui.

22. Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo teismas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Be to, pareiškėjas galėjo naudotis įstaigoje veikiančia biblioteka, o pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-258 patvirtintos tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien. Pagal 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien. Teismas įvertino, kad duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba jam būtų apribotas pasivaikščiojimo laikas, nebuvo. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose buvo ne jų pareiga, o jų teisė, kuria galėjo pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas teismo atmestas kaip nepagrįstas, nes jo judėjimo laisvė nebuvo apribota.

23. Dėl sveikatos sutrikimų teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija nustatė, jog atvykus į Šiaulių TI pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumą, žalingą įprotį. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dantų ir galvos skausmo, odos problemų, todėl įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas negalėjo konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrėjo skunde nurodytus nepatogumus, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas eilę kartų konsultuotas psichiatro, patyrė griuvimo traumą ir kt., tačiau ne būdamas Šiaulių TI, o kitoje įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas atsikirtime tik nurodė, kad kameroje Nr. 50 buvo sukąstas blakių, tačiau to nesiejo su neturtine žala. Iš asmens sveikatos istorijos buvo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl odos problemų, tačiau kad tai būtų blakių įkandimai, nebuvo konstatuota. Dėl odos problemų pareiškėjas buvo kreipęsis ir būdamas kitoje įkalinimo įstaigoje.

24. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. 61/04-1222 teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl blogų laikymo sąlygų nesikreipė.

25. Teismas akcentavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

26. Teismas vertino, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, bet sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo sanitariniame mazge ir privatumo pažeidimo kameroje Nr. 72 pripažinti pagrįstais, tačiau kitų higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta, Šiaulių TI kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), bei teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

27. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma – 200 Eur.

III. 28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog visose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 72, privatumas naudojantis sanitariniu mazgais buvo užtikrintas. Vertindamas privatumo užtikrinimą kameroje Nr. 72 pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įėjimas į sanitarinį mazgą neatitvertas nei užuolaida, nei durimis, o tik užmestas rankšluostis (tai matyti iš pateiktos nuotraukos). Dėl to pripažino, kad visas 20 dienų, kai pareiškėjas buvo laikomas šioje kameroje, buvo pažeistas jo privatumas. Atsakovas su šia sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) siekdami prisiteisti neturtine žala dažnai gadina, laužo Šiaulių TI inventorių, todėl, nors inventorius nuolat ir operatyviai taisomas, keičiamas ir pan., tai neturi ilgalaikio efekto. Atsižvelgiant į tai, įstaiga negali būti atsakinga už kitų asmenų piktavališką veikimą, todėl pripažinti, kad visas 20 dienų užuolaida nebuvo pakabinta, neteisinga.

30. Taip pat atsakovo atstovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

31. Atsakovo atstovo teigimu, šiuo atveju turi būti įvertinta tai, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Be to, jokių sveikatos sutrikimų, kurie būtų įtakoti laikymo Šiaulių TI, byloje nenustatyta. Įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsakovo atstovo nuomone, pažeistos teisės pripažinimas yra pakankamas apginti pažeistas pareiškėjo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų laikymo sąlygų, atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikant jį kameroje Nr. 72 (laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d.), taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė privatumo pareiškėjo atžvilgiu pažeidimą, kadangi sanitarinis mazgas nuo kameros Nr. 72 ploto atitvertas tinkamai, o Šiaulių TI negali būti atsakinga už kitų asmenų piktavališką veikimą (nuolat gadinamą inventorių), be to, nepagrįstai nustatė kamerose tvyrojusį blogą kvapą, kadangi kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundų ribų.

36. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog Šiaulių TI iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis dėl pareiškėjui kameroje Nr. 72 sanitariniame mazge privatumo neužtikrinimo.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis, jog sanitarinis mazgas kameroje Nr. 72 nebuvo tinkamai atitvertas ginčo laikotarpiu (Nutarties 21 p.). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė privatumo pareiškėjo atžvilgiu pažeidimą, remdamasis tuo, jog kalintys asmenys nuolat gadina ir laužo inventorių ir atsakovo atstovas negali būti už tai atsakingas, tačiau nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, t. y. kada ir kokie asmenys pašalino sanitarinio mazgo uždengimą, bei dėl kokių priežasčių ir kokį laiko tarpo buvo naudojamas nuotraukoje (b. l. 64) matomas rankšluostis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos deklaratyvius atsakovo atstovo argumentus, pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų ir teisės aktų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų pareiškėjo laikymo sąlygų, o atsakovo atstovo deklaratyvūs teiginiai dėl sanitarinio mazgo įrengimo kameroje Nr. 72 nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

40. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl tvyrojusio blogo kvapo kamerose, kadangi tai susiję su ventiliacinės sistemos įrengimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiais dėl blogo kvapo kamerose, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (kai kuriose kamerose yra durys, kitose tik erdves skiriančios užuolaidos ar, kaip anksčiau nustatyta, ir jų nebuvo), pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl blogo kvapo kamerose.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovo atstovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista, bei pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl blogo kvapo kamerose.

42. Pasisakydama dėl šio pažeidimo įvertinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo prasme, kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

43. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur dydžio suma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisinga.

44. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisėjų kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius