2020-11-25 Nr. AB-22907-3-64-3-01156-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2652-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01156-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl to, jog 2019 m. birželio 4 d. jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu (buvo tik šaltas vanduo), jis patyrė stresą, psichologinius išgyvenimus ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad dėl to, jog akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Šiaulių energija“ 2019 m. birželio 3–7 d. Šiaulių mieste atliko hidraulinius bandymus, kurių metu sustabdytas karšto vandens tiekimas, Šiaulių TI laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tik šaltu dušu. Pradėjus tiekti šiltą vandenį, pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją, prašydamas leisti pasinaudoti dušu. Pažymėta, kad Šiaulių TI kamerose tiekiamas šaltas vanduo, todėl laikomi asmenys gali rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Hidraulinių bandymų metu nepatogumus patyrė visi miesto gyventojai. Atsakovo įsitikinimu, Šiaulių TI veikė taip, kaip privalėjo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo T. R. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2019 m. gegužės 9 d. ir buvo laikomas iki 2019 m. birželio 10 d. AB „Šiaulių energija“ 2019 m. birželio 3–7 d. Šiaulių mieste atliko hidraulinius bandymus, todėl 2019 m. birželio 3–6 d. Šiaulių TI nebuvo karšto vandens.

7. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog todėl, kad, pradėjus tiekti karštą vandenį, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu sudaryti galimybę praustis duše, nekilo pareiga nuvesti jį į dušą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog Šiaulių TI nebuvo iš anksto žinoma apie planuojamus hidraulinius bandymus ir jis neturėjo galimybės planuoti suimtųjų (nuteistųjų) prausimąsi duše prieš ir po atliekamų hidraulinių bandymų. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praustis duše 2019 m. gegužės 28 d., o po to jis nebuvo nuvestas į dušą iki jo išvežimo iš Šiaulių TI. Atsakovas daugiau nei savaitę laiko pareiškėjui neužtikrino galimybės nusiprausti duše, todėl pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkto reikalavimus, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši įstaiga ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai laikymui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI. Teismas, išanalizavęs teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, padarė išvadą, kad konstatuotas pažeidimas nebuvo intensyvus ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Dėl šių priežasčių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 9. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

10. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas 2 savaites buvo nenusimaudęs, dėl to patyrė sunkumus, turėjo kęsti pareigūnų replikas.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas pritaria teismo vertinimui, kad dėl nesudarytos galimybės pasinaudoti šiltu dušu pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, tačiau konstatuotas pažeidimas nebuvo tokio masto, jog juo padaryta neturtinė žala galėtų būti atlyginta tik priteisiant piniginę kompensaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., atlyginimo priteisimo.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

15. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, be kita ko, galimybė suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Teisė ne rečiau nei vieną kartą per savaitę nusiprausti duše taip pat įtvirtinta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-247 redakcija) bei Higienos normos HN 134:2015 44 punkte.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 10 d. nebuvo vedamas į dušą, o byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI iš anksto nežinojo apie AB „Šiaulių energija“ planuojamus hidraulinius bandymus ir negalėjo užtikrinti galimybės suimtiesiems (nuteistiesiems) pasinaudoti šiltu dušu prieš ir po atliekamų hidraulinių bandymų, konstatavo teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Ginčo šalys apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neabejoja teismo išvadomis dėl būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti egzistavimo fakto.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu – pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo patyrė kokius nors sveikatos sutrikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo paskutinio pareiškėjo pasinaudojimo šiltu dušu (2019 m. gegužės 28 d.) iki jo išvykimo iš Šiaulių TI (2019 m. birželio 10 d.) kelias dienas Šiaulių TI nebuvo tiekiamas karštas vanduo dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo įstaigos valios (konkreti trukmė neaiški, nes vienuose Šiaulių TI pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad karštas vanduo nebuvo tiekiamas birželio 3–7 d. (pvz., b. l. 10), kituose teigiama, kad karšto vandens tiekimas tęsiamas nuo birželio 6 d. (pvz., b. l. 12)). Be to, pareiškėjas neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis galėjo nusiprausti šaltu vandeniu duše 2019 m. birželio 4 d. arba kiekvieną dieną kameroje, t. y. kad pareiškėjo galimybė pasirūpinti asmenine higiena nebuvo visiškai apribota. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas jam bus pakankama satisfakcija.

19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas