2013-03-27 Nr. DBT-23-3-61-3-01911-2012-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei B. M. dėl išmokų priteisimo, Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. M. 4389,68 Lt, tai yra: 3004, 85 Lt išeitinės kompensacijos ir 1384,83 Lt išmokėto atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2013-03-27 Nr. DBT-23-3-61-3-01911-2012-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Paaiškino, kad atsakovė, reikalaudama priteisti visą išmoką už priverstinės pravaikštos laiką ir nesutikdama išskaičiuoti išeitinių išmokų sumos, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė išmokas įgijo be teisinio pagrindo ir tuo valstybės biudžetui buvo padaryta žala.
Full text
Teismingumo byla T-45 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01911-2012-0
(S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5
NUTARTIS
2013 m. kovo 27 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei B. M. dėl išmokų priteisimo,
n u s t a t ė :
Valstybinio turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. M. 4389,68 Lt, tai yra: 3004, 85 Lt išeitinės kompensacijos ir 1384,83 Lt išmokėto atlyginimo.
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2011 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. P-25 „Dėl B. M. atleidimo iš pareigų“ 1 punktu, nuo 2011 m. gegužės 9 d. atleido B. M. iš Turizmo rinkos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės užimamų pareigų. Šio įsakymo 2 punkte įsakė B. M. išmokėti 3 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už 44,3 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu B. M. pervedė kompensaciją už kasmetines atostogas, 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. išmokėjo išeitinę išmoką po 3004,85 Lt.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi priteisė B. M. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžino ją į valstybės tarnybą Valstybiniame turizmo departamente į Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigas bei priteisė už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos 30 703,60 Lt bei po 142,41 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Remiantis minėta nutartimi, Departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. P-66 atsakovė grąžinta į pareigas ir jai nustatyta pareiginė alga pagal pareigybei priskirtą 13 kategoriją, kurią atitinka pareiginės algos koeficientas 6,2 (pareiginės algos baziniais dydžiais). Atsakovę grąžinus į darbą, išnyko pagrindas mokėti išeitines išmokas. Dėl to pareiškėjas 201 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl sprendimo klaidų ištaisymo, kuriame nurodė, kad apskaičiuodamas pareiškėjai išmokėtiną sumą už priverstinės pravaikštos laiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje padarė aritmetinę klaidą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 22 d. išskaičiavo iš galutinės priteistos sumos išeitines išmokas už du mėnesius. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad vadovaujantis sprendimo klaidų ištaisymo institutu negali būti sprendžiamas Departamento prašymas dėl trečiosios išeitinės išmokos išskaičiavimo iš pareiškėjai išmokėtinos išmokos (3 004,85 Lt), nes teismui priimant galutinį sprendimą tai patvirtinančio įrodymo nebuvo.
Taip pat nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. sausio 8 d. nutartimi pakeitė 2012 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl grąžinimo B. M. į valstybės tarnybą Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos į Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigas, ir įpareigojo grąžinti B. M. į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo rinkos priežiūros skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Vykdant vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį, B. M. nepagrįstai išmokėtas atlyginimas pagal A lygio 13 kategorijos tarnautojo nustatytą atlyginimo koeficientą. Tai yra laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. sausio 10 d. buvo nepagrįstai išmokėta 1384, 83 Lt, B. M., einant pareigas, į kurias ji grąžinta teisės aktus pažeidžiant teismo sprendimu.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Paaiškino, kad atsakovė, reikalaudama priteisti visą išmoką už priverstinės pravaikštos laiką ir nesutikdama išskaičiuoti išeitinių išmokų sumos, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė išmokas įgijo be teisinio pagrindo ir tuo valstybės biudžetui buvo padaryta žala.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė bylą pagal pareiškėjo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos prašymą atsakovei B. M. dėl išmokų priteisimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytą 4389,68 Lt sumą reiškia CK 6.237 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios civilinius teisnius santykius, o ne tarnybinius ginčus, pagrindu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas ir atsakovė yra susiję valstybės tarnybos teisiniais santykiais. Taigi šioje byloje pirmiausiai teismas turės nustatyti, ar atsakovei pagrįstai buvo išmokėtos paminėtos išmokos ir ar jos gali būti priteisiamos pagal valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tai reiškia, kad nesant specialaus reglamentavimo, nustatančio iškaitų iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ribojimus, turi būti taikomi kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, tame tarpe ir CK 6.237 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Manytina, kad šiuo atveju, nepaisant to, kad ieškovas remiasi CK nuostatomis, ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių ir todėl remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti priskirtas nagrinėti administraciniams teismams. Vilniaus miesto apylinkės teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, nutarta kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus), sprendžia administraciniai teismai. Ginčas šioje byloje kyla dėl išeitinės kompensacijos atleistam, bet vėliau teismo sprendimu vėl grąžintam į pareigas valstybės tarnautojui bei dėl jam išmokėto atlyginimo. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrindimas, jie nagrinėtini administraciniame teisme, nes ginčas yra kilęs iš valstybės tarnybos santykių.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei B. M. dėl išmokų priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys