2025-02-19 Nr. AB-3100-3-61-3-07208-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-309-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07208-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija) dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas, Lifosa) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC, atsakovas) 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (12 4.80 Mr)2-44749 (toliau – ir Sprendimas); 2) NVSC 2024 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktą Nr. (2-21 4.80 Mr)PA-3354 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Patikrinimo akto dalies, kurioje pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 6/11/T-K.6-12/2016 (toliau – ir TIPK Leidimas) specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose, galiojimą.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, paaiškino, kad jis, nors ir nesutinka su ginčijamais aktais, tačiau ėmėsi veiksmų dėl TIPK Leidimo pakeitimo tam, kad ateityje būtų išvengta nesusipratimų dėl skirtingų kvapų valdymo apskaičiavimo metodų, t. y. pareiškėjas ruošia dokumentus dėl TIPK Leidimo pakeitimo. NVSC Sprendime pripažįsta, kad pažeidimas (su kuo pareiškėjas nesutinka) gali būti pašalintas labai formaliai – pakeitus TIPK Leidimo sąlygas. NVSC nesudaro objektyvių ir pakankamų galimybių Lifosai pakeisti TIPK Leidimo sąlygas taip, kad būtų pašalinti bet kokie formalūs ar tariami kvapų emisijos rodiklio neatitikimai TIPK Leidimo sąlygoms.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, jog tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą taip pat, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Akcentuodamas Lifosos, kaip ūkio subjekto, veiklos reikšmę Lietuvos ir tarptautiniu mastu, pareiškėjas pabrėžė, kad jo veiklai būtinas TIPK Leidimas, kurį sustabdžius jis negalėtų gaminti ir eksportuoti trąšų. Gamybos sustabdymas turėtų neigiamas socialines, ekologines ir finansinės pasekmes Lifosai, kadangi beveik tūkstantis jos darbuotojų turėtų prastovas, o pati Lifosa prarastų milijonines pajamas (vidutiniškai (duomenys neskelbtini) mln. Eur per mėnesį). Taigi, yra didelė grėsmė, kad teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, Lifosai bus sustabdyti veiklai reikalingi leidimai, kas lems milijoninius nuostolius.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka proporcingumo principą, nes Lifosa neprašo sustabdyti viso Patikrinimo akto, o tik jo dalį, susijusią su nurodymu pašalinti tariamus pažeidimus. Be to, kvapų valdymo sąlygų tikslas – užtikrinti, kad gyvenamosios aplinkos ore nebūtų viršijama didžiausioji leidžiamoji kvapo koncentracijos ribinė vertė (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir higienos norma HN 121:2010) 4.4 p.). Byloje įrodyta ir NVSC tam neprieštarauja, kad Lifosa neviršija didžiausios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės, todėl nustatyti tariami pažeidimai neturi įtakos gyvenamosios aplinkos orui.

Pareiškėjas akcentavo, jog negali būti tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas numato galimybę pašalinti jo nustatytus tariamus pažeidimus, tačiau nesudaro tam realių galimybių. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepiktnaudžiauja reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu, prašoma taikyti priemonė neprieštarauja viešajam interesui – byloje pateikta įrodymų, kad pareiškėjas nepažeidžia didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore (8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3)).

Atsakovas NVSC pateikė teismui nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurioje prašė šio prašymo netenkinti.

NVSC nurodė, kad Lifosa Patikrinimo aktu buvo informuota, jog pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam duotas nurodymas pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti atsakovui, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant). Pareiškėjas apie nustatytų pažeidimų pašalinimą atsakovo neinformavo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ėmėsi veiksmų Patikrinimo akte teiktam nurodymui įgyvendinti. Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar Lifosa įvykdė Patikrinimo akte teiktą nurodymą, 2024 m. gruodžio 16–17 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu oro mėginiai kvapo emisijos rodikliui nustatyti buvo imti iš tų taršos šaltinių, kuriuose buvo nustatytas leistinų kvapo emisijos rodiklių viršijimas. 2024 m. gruodžio 20 d. NVSC Kauno departamento specialistai, įvertinę tyrimo rezultatus, nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Patikrinimo akte teikto nurodymo ir 2024 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. (2-23 4.80Mr)PA-4954 (toliau – ir 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas) pateikė naują nurodymą – iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK Leidime specialiosios leidimo dalies kvapų valdymo lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis pareiškėjo taršos šaltiniuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl šioje byloje skundžiamame Patikrinimo akte teikto nurodymo galiojimo sustabdymo nėra aktualus, kadangi pareiškėjui pateiktas naujas nurodymas.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl NVSC veiksmų neteisėtumo nėra paremti objektyviais įrodymais, o grindžiami tik subjektyviu vertinimu. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas nesudarė sąlygų pašalinti tariamų pažeidimų, NVSC pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę laikytis nustatytų sąlygų arba kreiptis dėl leidimo sąlygų pakeitimo teisės aktuose nustatytu terminu. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti argumentai neįrodo, kad NVSC veiksmų sustabdymas būtų proporcingas sprendimas, priešingai – nesilaikant teisės aktuose nustatytų kvapų valdymo reikalavimų, kiltų grėsmė ne tik teisinės sistemos stabilumui, bet ir visuomenės interesų apsaugai, kuri yra pirminis kvapų valdymo tikslas. Pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių proporcingumo yra deklaratyvūs, kadangi nėra įrodymų, jog jų nepritaikius būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Priešingai, pritaikius šias priemones, kiltų grėsmė pažeisti viešąjį interesą, nes būtų apribota NVSC galimybė vykdyti teisėtai jam priskirtas funkcijas, susijusias su visuomenės sveikatos apsauga.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai reikalingas TIPK Leidimas nėra leidimas-higienos pasas. Patikrinimo akto forma yra patvirtinta NVSC direktoriaus administraciniu sprendimu ir skirta taikyti skirtingiems ūkio subjektams – ir vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, kuriai yra išduodamas leidimas-higienos pasas, ir triukšmo šaltinių valdytojams, ir vykdantiems veiklą su taršos leidimais. Atitinkamai dėl Patikrinimo akto nurodymo nevykdymo nėra stabdoma pareiškėjo veikla ir negali būti padaryta pareiškėjo nurodoma sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovas pabrėžė, kad jo funkcijos, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga, yra esminė viešojo intereso dalis, todėl jų vykdymo ribojimas keltų grėsmę platesniems visuomenės interesams. Kvapų kontrolės užtikrinimas apima ne higienos normoje HN 121:2010 nustatytų ribinių verčių laikymąsi, bet ir prevencines priemones, skirtas užtikrinti saugią ir sveiką aplinką visuomenei. Pažeidimai gali būti susiję ne tik su ribinių verčių viršijimu, bet ir su procedūrinių reikalavimų nesilaikymu, o tai taip pat yra pagrindas priimti atitinkamus administracinius sprendimus.

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atsižvelgdamas į NVSC pateiktas naujas aplinkybes, kartu prašė taikyti (kaip išvestinę) reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti NVSC 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto galiojimą dalyje dėl nurodymo iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovo nuomonėje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis nustatytu terminu nesiėmė veiksmų, jog būtų ištaisyti pažeidimai, ir detalizavo aplinkybes, susijusias su kreipimaisis į NVSC, susitikimo organizavimu, pareiškėjo veiksmais dėl TIPK Leidimo pakeitimo.

Pareiškėjo nuomone, jei NVSC pripažintų, kad gavo informaciją apie Lifosos atliekamus veiksmus, tokios skubios grįžtamosios kontrolės atlikimas 2024 m. gruodžio 16–17 d. neturėtų racionalaus pagrindimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, NVSC nepagrįstai teigia, kad negali pareiškėjui padaryti sunkiai atitaisomos žalos, kadangi po 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto surašymo pareiškėją nuo veiklos sustabdymo ir beveik 1 000 darbuotojų atleidimo skiria tik vienas, t. y. trečias, NVSC patikrinimo aktas, kuriame vėl būtų konstatuota formali neatitiktis TIPK Leidime nurodytiems kvapų emisijos reikalavimams taršos šaltiniuose. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nutylėjo, kad jo veiksmai ir priimti aktai kelią didžiulę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 191 straipsnį. Pareiškėjas jau dabar turi pakeisti TIPK Leidimą, o NVSC surašius patikrinimo aktą trečią kartą, TIPK Leidimo galiojimas bus panaikintas, kas reikštų, jog pareiškėjas privalės sustabdyti savo veiklą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NVSC veiklai taip pat galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o pareiškėjo pradinis prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neprarado savo aktualumo, kadangi NVSC 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktu pateikė pareiškėjui tokį patį nurodymą kaip ir Patikrinimo aktu, o pareiškėjas pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo dar iki nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Be to, NVSC nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo skundas iš pirmo žvilgsnio nepagrįstas, kadangi jis skundą grindžia ne subjektyviais pamąstymais, o teisiniais pagrindais ir įrodymais.

Pareiškėjo įsitikinimu, NVSC nepaaiškino, kokių tikslų apsaugant visuomenės sveikatą siekia surašydama patikrinimo aktus ir įpareigodama pašalinti formalius neatitikimus. NVSC pripažino, jog pareiškėjo kvapų emisija gyvenamosios aplinkos ore neviršija leistinų ribų, o kvapų emisijos rodiklių taršos šaltiniuose neatitikimas TIPK Leidimui tėra formalus procedūrinio reikalavimo nesilaikymas.

Pareiškėjas tvirtino, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtinas dėl neproporcingų NVSC veiksmų – vos tik pareiškėjas pateikė teismui skundą, NVSC skubiai pavedė laboratorijai atlikti grįžtamąją kontrolę, vėliau konstatavo antrą pažeidimą, reiškiantį, jog pagal AAĮ 191 straipsnį pareiškėjas privalo pakeisti TIPK Leidimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai TIPK Leidimo pakeitimas gali užtrukti ilgiau nei iki 2025 m. kovo 20 d., o NVSC tokiu atveju nedelsiant konstatuotų trečią pažeidimą, kuris lemtų pareiškėjo veiklos sustabdymą, nors kvapai nekelia jokios grėsmės visuomenės sveikatai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad ji prašo teismo taikyti išvestinę reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktu įpareigotas iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti neatitikimus, susijusius su kvapų emisijos rodikliais taršos šaltiniuose. Nors pareiškėjas ėmėsi visų būtinų veiksmų TIPK Leidimui pakeisti, tačiau NVSC sprendimas sukuria realią grėsmę pareiškėjo veiklai. Be to, vien tai, kad NVSC Kauno departamento direktorius davė nurodymą atlikti pareiškėjo grįžtamąją kontrolę dar nesuėjus terminui pateikti paaiškinimus, patvirtina, jog NVSC siekė padaryti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neveiksmingu. NVSC viešai nurodė, jog šiuo metu jo Kauno departamento specialistai rengia raštą Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra), kuri išduoda TIPK leidimus, kad pareiškėjo leidime būtų nustatytos papildomos kvapų valdymo sąlygos arba esamos sąlygos būtų sugriežtintos. Tokie vieši NVSC pareiškimai patvirtina poreikį kuo greičiau pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi NVSC jau viešai nurodo, kad siūlys griežtinti kvapų valdymo sąlygas, nors pareiškėjo leidžiamų kvapų emisija yra 0,5–0,7 europinių kvapo vienetų (OUE/m3), kai maksimalus leistinas kiekis buvo 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3).

Pareiškėjas pabrėžė, kad RUP taikymas yra būtinas, siekiant išvengti nepagrįstų nuostolių ir užtikrinti, jog pareiškėjas galėtų užbaigti pradėtus veiksmus. Priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, nes NVSC skubos tvarka priėmė kitą aktą, kuris yra skundžiamo akto pasekmė. Be to, išvestinė reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria būtų sustabdytas NVSC įpareigojimas iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti kvapų emisijos neatitikimus TIPK Leidimui, atitinka proporcingumo principą, kadangi pareiškėjas ne kartą pateikė įrodymus, kad kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore nebuvo viršytos ir nėra jokio tiesioginio pavojaus visuomenės sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, išvestiniam reikalavimo užtikrinimo taikymui jis neprivalo skųsti 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktą, kadangi jis yra tik šioje byloje skundžiamo akto vykdymo pasekmė; jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų buvę pritaikytos, 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas būtų nepriimtas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Lifosa“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas ir pabrėžė, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Patikrinimo aktą, kuriuo jis įpareigotas iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose. Patikrinimo akte nurodyta, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam duotas nurodymas pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti NVSC, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant). Taip pat nurodyta, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomai prašė sustabdyti NVSC 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto galiojimą dalyje dėl nurodymo iki 2025 m. kovo 20 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas nėra apskundęs 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. kad neįvykdžius nurodymo gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas-higienos pasas niekada nebuvo išduotas, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad jam kada nors buvo išduotas leidimas-higienos pasas ar kad yra pradėta vykdyti tokio dokumento sustabdymo procedūra. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir toks taikymas nebūtų proporcingas, o pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl pareiškėjo atžvilgiu ateityje galbūt priimtų sprendimų gali sustoti pareiškėjo veikla, jis negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų darbuotojams, teismas pažymėjo, kad šie argumentai dėl galbūt kilsiančios didelės (neatitaisomos) žalos yra abstraktūs ir nukreipti į ateitį, kurių tiksliai nurodyti negali ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (pvz., skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas), todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala pareiškėjui ar visuomenės interesams.

Teismas pabrėžė, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai bei tai, kad pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikras neigiamas finansines pasekmes, savaime nėra pagrindas užtikrinti reikalavimą.

Teismo įsitikinimu, nėra tikslu vertinti ateityje galbūt kilsiančius neigiamus padarinius pareiškėjo veiklai, kadangi tai yra hipotetinė situacija, kuri nėra patvirtinta realiais duomenimis ir gali apskritai neįvykti. Be to, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad neužtikrinus reikalavimo, pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, jog jis susidurtų su finansiniais sunkumais ar netgi veiklos vykdymo sustabdymu / nutraukimu. Buvo atkreiptas dėmesys, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo dabartinę prastą finansinę padėtį (pareiškėjas teigė, kad jo finansinė padėtis yra labai gera). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog dėl skundžiamų teisės aktų tolesnio taikymo jo finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų.

Buvo pažymėta, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus (jų dalis), iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamų teisės aktų, iš esmės galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo pareiškėjui vėlesnėje proceso stadijoje pateikus teismui naują, motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Patikrinimo akto dalies, kurioje pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose, galiojimą.

Pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir nukreipti į ateitį. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovas 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akte nustatė naują nurodymą, NVSC viešai paskelbė, kad rengia Agentūrai raštą, jog pareiškėjo leidime būtų sugriežtintos kvapų valdymo sąlygos, o AAĮ 191 straipsnio 13 dalies 9 punkte nustatytos realios pasekmės – TIPK Leidimo panaikinimas.

Akcentuodamas reikalavimo užtikrinimo instituto esmę ir paskirtį, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nors skundžiamas aktas nesukėlė realių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020). Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali užkirsti kelią pareiškėjo teisei į teisminę gynybą.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismo sprendimo vykdymas šioje byloje Lifosai bus komplikuotas dėl to, kad teismas laiku nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, o atsakovas pareiškėjui pateikė naują nurodymą, t. y. bylinėjimasis dėl skundžiamo Patikrinimo akto pareiškėjui tampa komplikuotas, kadangi Patikrinimo aktas (jame suformuluotas nurodymas) yra įvykdytas, o pareiškėjas yra priverstas skųsti naują, 2024 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akte suformuluotą nurodymą. Būtent tokią situaciją turėjo užkirsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, taigi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių aktualumo nėra praradęs.

Pareiškėjo vertinimu, visiškai įmanoma situacija, kad Agentūrai nepriėmus sprendimo patikslinti Lifosai išduotą TIPK Leidimą NVSC patikrinimo aktuose nustatytu terminu, pareiškėjo TIPK Leidimas gali būti panaikintas. Teismui tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą ir pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, Lifosai liktų galimybė stabdyti tolesnius NVSC veiksmus, nepagrįstai nukreiptus į Lifosos TIPK Leidimo panaikinimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad panaikinus jo TIPK Leidimą, būtų padaryta reali ir neatitaisoma žala, kadangi pareiškėjas negalės bent 5 metus vykdyti veiklos. Tai reikštų ne tik 182,5 mln. Eur žalą, tačiau ir neigiamas socialines pasekmes, kadangi be darbo liktų apie 1 000 Lifosos darbuotojų, valstybė prarastų stambų mokesčių mokėtoją. Vien aplinkybė, kad Lifosai yra paskirtas laikinasis administratorius, patvirtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), jog Lifosos veiklos nutraukimas sukeltų neigiamas socialines, ekonomines, ekologines ir kitas svarbias pasekmes visuomenei ir valstybei. Pareiškėjas pastebi, kad nors bendrovė yra finansiškai stabili, tai nereiškia, kad TIPK Leidimo sustabdymas nesukels neatitaisomos žalos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lifosai, jos darbuotojams ir viešajam interesui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, jog atsakovo veiksmai nukreipti į TIPK Leidimo galiojimo sustabdymą ir / ar panaikinimą, todėl skundžiamos nutarties argumentai dėl higienos paso galiojimo sustabdymo yra nepagrįsti. Patikrinimo akte nustatytas įpareigojimas pašalinti neatitiktis TIPK Leidimui reiškia, kad Lifosai yra sukeliamos teisinės pasekmės. Pareiškėjas akcentuoja, kad jau du kartus per pastaruosius metus NVSC surašė patikrinimo aktus, kuriuose konstatuoti TIPK Leidimo neatitikimai. Trečiasis toks patikrinimas, jei jo metu vėl būtų nustatyti neatitikimai, automatiškai reikštų TIPK Leidimo sustabdymą pagal AAĮ 191 straipsnį, o tai lemtų neterminuotą Lifosos veiklos vykdymo nutraukimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lifosai negresia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi toks vertinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas formaliai vertino, kad pareiškėjas neturi finansinių sunkumų ir sureikšmino faktą, kad pareiškėjas turi galiojantį TIPK Leidimą. Neatitaisoma žala kyla ne tik dėl tiesioginių finansinių nuostolių, bet ir dėl veiklos nutraukimo pasekmių, kurių pašalinimas palankaus teismo sprendimo atveju būtų neįmanomas arba labai sudėtingas.

Pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ne tik nepažeidžia, bet visiškai atitinka viešąjį interesą, kuriam grėsmę kelia pertekliniai ir neproporcingi NVSC veiksmai. Lifosa į bylą pateikė įrodymus, kad kvapų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje, apskaičiuota pagal NVSC duomenis, yra itin žema ir neviršija teisės aktuose nustatytų normų, t. y. pats NVSC pripažįsta, kad Lifosos kvapai nesukelia jokio neigiamo poveikio ar grėsmės visuomenės sveikatai. Pareiškėjo manymu, reikalavimo užtikrinimas šioje byloje kaip tik užtikrintų viešojo intereso apsaugą, nes leistų Lifosai tęsti veiklą kartu vykdant TIPK Leidimo atnaujinimo procedūras ir šalinant formalius neatitikimus.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą. Jau minėta, kad pareiškėjas nepažeidė higienos normos HN 121:2010 dėl kvapo koncentracijos ribinės vertės, o teismas tinkamai neįvertino, kad NVSC veiksmai yra nukreipti į nepagrįstą Lifosos TIPK Leidimo panaikinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Patikrinimo akto dalies galiojimo sustabdymas yra proporcinga priemonė, nepažeidžianti šalių interesų pusiausvyros – pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas jokių neigiamų pasekmių nepatirs, o pareiškėjui, kaip ypatingos svarbos ūkinės veiklos subjektui, nebus padaryta neatitaisoma žala.

Atsakovas NVSC atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti prašomų priemonių taikymą.

NVSC paaiškina, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra susijęs su TIPK Leidimu, kurio galiojimas Patikrinimo aktu nėra stabdomas ar naikinamas, Patikrinimo aktu yra konstatuojamas teisės aktų pažeidimas. Pažymėtina, kad pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, susidarytų situacija, kuomet pareiškėjas galėtų toliau vykdyti veiklą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Tai sukeltų ne tik potencialią, bet ir realią grėsmę teisės aktuose saugomiems teisiniams gėriams, šiuo atveju – aplinkos apsaugai ir visuomenės sveikatai. Tokia situacija prieštarautų viešojo administravimo principams, proporcingumo ir teisinio aiškumo imperatyvams, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikomos, ignoruojant viešojo intereso apsaugos svarbą ir sukeliant disproporciją šalių teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju ne NVSC patirtų neigiamas pasekmes, o teisės aktų reikalavimų nevykdymas keltų tiesioginę grėsmę aplinkos apsaugai ir visuomenės sveikatai.

NVSC pastebi, kad Agentūra savo veiklą vykdo vadovaudamasi AAĮ 191 straipsniu ir priima sprendimus, kurie gali būti ginčijami teisme. Tokių sprendimų teisėtumo kontrolė apima ir galimybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei jos būtų būtinos ir pagrįstos. Tačiau prašomas priemones šioje byloje taikyti nėra pagrindo, kadangi Patikrinimo aktas pats savaime neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ar pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Patikrinimo akto dalies, kurioje pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose, galiojimą – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog neužtikrinus reikalavimo, pareiškėjui kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės yra hipotetinio pobūdžio, nukreipti į ateitį ir susiję su galbūt ateityje galimais priimti sprendimais.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra išlikęs reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo aktualumas, kadangi atsakovui trečią kartą nustačius neatitikimus, bus automatiškai sustabdytas pareiškėjo veiklai būtinas TIPK Leidimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jis pagrindė, jog neužtikrinus reikalavimo, jam ir visuomenei bus padaryta įvairiapusė, neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, taip pat kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, atitinkanti šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti minėtas priemones, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Asmuo turi nurodyti realų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir neturi grįsti poreikio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kartu asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad, teismui neatidėliotinai nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neišvengiamai jis gali patirti didelę bei neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą žalą. Vien prielaida, kad, teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Patikrinimo aktą ir Sprendimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė atlikta siekiant įvertinti 2024 m. liepos–rugpjūčio mėn. gautuose skunduose minimų faktų atitiktį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintomis Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis ir higienos norma HN 121:2010. Kontrolės metu (2024 m. rugpjūčio 26 ir 27 d., 2024 m, rugsėjo 2 d.) NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai paėmė oro mėginius kvapo emisijos rodikliams nustatyti iš pareiškėjo TIPK Leidime nurodytų aštuoniolikos taršos šaltinių. Remiantis kvapo koncentracijos nustatymo protokolais, buvo nustatyta, kad leistini kvapo emisijos rodikliai viršijami vienuolikoje taršos šaltinių (Nr. 117; Nr. 018; Nr. 075; Nr. 076; Nr. 031; Nr. 024; Nr. 121; Nr. 026; Nr. 137; Nr. 139; Nr. 128). Patikrinimo akte NVSC pareiškėjui pateikė nurodymą iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios leidimo dalies kvapų valdymo lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytą leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis pareiškėjo taršos šaltiniuose. Patikrinimo akte nurodyta, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam duotas nurodymas pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas raštu privalo pranešti NVSC, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Patikrinimo akte taip pat išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

Pareiškėjas taip pat skunde prašė panaikinti Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, skundą ir paaiškinimus dėl Patikrinimo akto. Sprendimu, be kita ko, netekintas pareiškėjo prašymas panaikinti Patikrinimo aktą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. stabdyti Patikrinimo akto dalies, kurioje pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2024 m. gruodžio 10 d. pašalinti TIPK Leidimo specialiosios dalies lentelėje (Kvapo taršos šaltinių parametrai ir kvapo išmetimo emisijos duomenys) nurodytas leidžiamų kvapo emisijos rodiklių verčių neatitiktis AB „Lifosa“ taršos šaltiniuose, galiojimą.

Iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų matyti, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jo veiklai būtinas TIPK Leidimas, kurį sustabdžius pareiškėjas negalės vykdyti veiklos, kad NVSC priimti administraciniai aktai ir veiksmai yra neteisėti ir neproporcingi, nukreipti į pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimo sustabdymą ir / ar panaikinimą, kas lemtų ne tik finansinius nuostolius, bet ir įvairiapusės žalos pareiškėjui, jo darbuotojams, visuomenei ir valstybei atsiradimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kurias tvirtinama, kad atsakovo priimti aktai ir atliekami veiksmai neteisėti, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais įrodinėjamas Patikrinimo akto neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. byloje nesprendžiama dėl atsakovo ar kitos kompetentingos institucijos individualaus administracinio sprendimo, kuriuo sustabdytas pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimas ar šis leidimas panaikinamas.

Taigi, pareiškėjo nurodomos pasekmės, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo būtinybė, nėra tiesiogiai susijusi su bylos ginčo dalyku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu.

Įvertinus skundžiamų NVSC administracinių aktų turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad dėl NVSC atliekamų kontrolės veiksmų ir priimamų sprendimų gali būti sustabdytas pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimas ar jis panaikintas, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra hipotetinio pobūdžio ir nukreiptas į ateitį. Ginčo dalykas byloje, be kita ko, yra Patikrinimo akto, kuriuo, pripažinta, kad pareiškėjo valdomuose vienuolikoje taršos šaltinių viršijami leistini kvapo emisijos rodikliai pagal TIPK Leidime nurodytas leidžiamas kvapo emisijos rodiklių vertes ir nurodyta šiuos neatitikimus pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą sustabdyti pareiškėjo TIPK Leidimo galiojimą ar jį panaikinti. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės gali kilti dėl ateityje galimo priimti sprendimo, bet ne dėl Patikrinimo akto, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas šioje byloje. Be to, AAĮ 191 straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostatos (jose nustatyta, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai NVSC, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu) nesuponuoja, kad sprendimas dėl taršos leidimo panaikinimo priimamas automatiškai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teikdamas prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog teismui nepritaikius minėtų priemonių, pareiškėjas gali patirti neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą didelę žalą. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali lemti nepagrįstai prevencinio pobūdžio ir neproporcingą galbūt pažeistų pareiškėjo teisių gynimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir padaryta remiantis kitais motyvais, laikytina iš esmės pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis