2023-06-08 Nr. AB-11737-3-62-3-00868-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-329-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00868-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti kaip nepagrįstą R. K. 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 11SD-1302 dėl specialisčių J. B. ir R. K. veiksmų, vertinant vaiko situaciją, kurio pagrindu vertinta iš naujo vaiko situacija 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 11VSV-659 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti pareiškėjai duomenis, t. y. dėl kokių priežasčių skyriaus specialistės J. B. ir R. K. negali vertinti ir atsižvelgti į gautas 2021 m. kovo 10 d. vaiko G. G. teismo ekspertų, psichologų išvadas, rekomendacijas, jog vaikas dėl tėvo daromo neigiamo poveikio negali išsakyti savo tikrosios nuomonės dėl bendravimo su pareiškėja.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos nepilnamečio sūnaus G. G. situacijos vertinimo. Pareiškėja teismo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2023 m. kovo 31 d. raštą Nr. 11SD-1302, kuris buvo priimtas, atsakant pareiškėjai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje gautą jos 2023 m. kovo 3 d. skundą „Dėl vaiko G. G. situacijos vertinimo anketų 2022-10-18 Nr. 11VSV-1340, 2022-12-12 Nr. 11VSV-1660“, kuriuo kreiptasi dėl vaiko situacijos vertinimo anketose nustatytų klaidingų duomenų ir Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių veiksmų atliekant vaiko situacijos vertinimą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, gavę raštą iš viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro, vadovaudamiesi Atvejo valdybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141, 19 punktu nutarė atlikti vaiko situacijos vertinimą ir gavę pareiškėjos skundą, informavo ją apie atliktą vaiko situacijos vertinimą, procedūrų eigą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčija 2022 m. spalio 18 d. Nr. 11VSV-1340, 2022 m. gruodžio 12 d. Nr. 11VSV-1660, 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 11VSV-659 vaiko situacijos vertinimo anketų, tačiau nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių nustatytais faktais dėl rizikos veiksnių konstatavimo, siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ginčas byloje keliamas iš esmės dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, informacinio pobūdžio raštai, kuriuose nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai ar imperatyvūs nurodymai, o tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus, laikytini informacinio pobūdžio raštais, negalinčiais būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nustatęs, jog skundžiamame rašte nėra įtvirtinti imperatyvūs nurodymai pareiškėjai ir kitiems asmenims, pareiškėja skundžiamu raštu informuojama apie atliktą tyrimą ir procedūras, sprendė, kad skundžiamo rašto panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjai ir jis (skundžiamas raštas) negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Dėl nurodytų priežasčių, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį.

Pareiškėja, pakartodama faktines bylos aplinkybes, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jos skundą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir jame nenurodyti jokie imperatyvūs nurodymai pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeista jos teisė gauti informaciją, t. y. gauti duomenis, kuriais remiantis Tarnyba įvertino rizikos veiksnius. Pareiškėjai, be kita ko, nėra aišku, kodėl Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą nesivadovavo teismo ekspertų išvadomis.

Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nevertino, ar skundžiamas sprendimas neprieštarauja pareiškėjos ir jos vaiko interesams, bei priėmė sprendimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 11SD-1302 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka)) teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, motyvuodamas tuo, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, jame nėra suformuluoti patvarkymai arba imperatyvūs nurodymai pareiškėjai arba kitiems asmenims, o tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus. Teismas vertino, kad toks sprendimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje pateiktu vertinimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jos skundą teisme. Pareiškėja nesutinka, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, kadangi buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti informaciją, t. y. gauti duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nevertino, ar skundžiamas sprendimas neprieštarauja pareiškėjos ir jos vaiko interesams bei priėmė sprendimą, kuris neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą 2023 m. kovo 3 d. skundu „Dėl vaiko G. G. situacijos vertinimo anketų 2022-10-18 Nr. 11VSV-1340, 2022-12-12 Nr. 11VSV-1660“ dėl pareiškėjos vaiko situacijos vertinimo anketose nustatytų klaidingų duomenų ir Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių veiksmų atliekant pareiškėjos nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. kovo 31 d. sprendimu (raštu) Nr. 11SD-1302 atsakė į pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl pareiškėjos vaiko situacijos vertinimo ir specialisčių veiksmų atliekant šį vertinimą, kurį pareiškėja siekia nuginčyti teisme.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą; jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo; valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį; jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str. 7 d.).

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių, taikoma atvejo (atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. 1 d.) vadyba. Minimo įstatymo 361 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte numatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą. Jeigu gaunamas pranešimas apie galimą vaiko, dėl kurio jau buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, teisių pažeidimą ir jame nurodomi nauji duomenys, kurie nebuvo vertinami atliekant vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius atlieka vaiko situacijos vertinimą, įvertindami naujai gautus duomenis (9 punktas).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. gruodžio 5 d. gavo viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro raštą Nr. 11 GD-6115, kuriame nurodoma, kad pareiškėja atsisakė atvejo vadybos proceso, teigdama, kad vaiko situacija vertinama neobjektyviai, praeityje paskirtos pagalbos priemonės ir teiktos rekomendacijos neefektyvios, todėl atvejo vadybos proceso atnaujinimas nepadės išspręsti susidariusios problemos. Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, nusprendė atlikti vaiko situacijos vertinimą, o gavęs pareiškėjos skundą, informavo ją apie atliktą vaiko situacijos vertinimą bei procedūras. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja neginčija vaiko situacijos vertinimo anketų, o iš esmės nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių nustatytais faktais dėl rizikos veiksnių, susijusių su tėvų nesutarimais dėl bendravimo tvarkos su vaiku, t. y. kelia ginčą dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir užpildytos vertinimo anketos.

Išanalizavusi faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija, sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje pateiktu vertinimu. Pareiškėja skundžiamu sprendimu iš esmės buvo informuota apie atliktą vaiko situacijos vertinimą, atliktų procedūrų eigą ir jų rezultatus. Sprendime nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad informacinio pobūdžio raštai, kuriuose nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai arba imperatyvūs nurodymai, o tik užfiksuota informacija apie atlikto patikrinimo ir tyrimo rezultatus, laikytini informacinio pobūdžio raštais, negalinčiais būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-308-1062/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis