2024-04-30 Nr. AB-7269-3-62-3-00240-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-04-30 Nr. AB-7269-3-62-3-00240-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-587 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 „Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašas (toliau – ir Sprendimas), dalį, kuria pareiškėjo A. K. pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. 206.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-693-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00240-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17.; 24.7.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-587 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 „Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašas (toliau – ir Sprendimas), dalį, kuria pareiškėjo A. K. pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti Nr. 204, Nr. 205 ir Nr. 206.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2022 m. balandžio 7 d. nuosavybės teise priklauso pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai). Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą leisti inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą, siekdamas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp pareiškėjo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kitų sklypų.
3. Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) filialo Aleksoto seniūnija 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 01-2-780 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo atliktas Pastatų patikrinimas ir techninės priežiūros aktuose Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 (toliau – ir Patikrinimo aktai) nustatyti trūkumai (nutrupėjęs sienų tinkas, mūras; nesandarūs latakai; neužsandarintos angos, durys; pažeistos erozijos grindys ir pan.), kuriuos prašoma pašalinti, t. y.: 1) organizuoti vizualiai pastebėtų defektų pašalinimą; 2) suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 3) nedelsiant imtis priemonių, kad į Pastatus nepateiktų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimus į Pastatus, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad Pastatuose ir šalia jų būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių); 4) užtikrinti teritorijos priežiūrą, švarą ir tvarkymą; 5) iki 2022 m. spalio 19 d. informuoti seniūniją apie reikalavimų vykdymo eigą.
4. Pareiškėjas teigė, kad įvykdė Patikrinimo aktuose nustatytą esminį reikalavimą ir iki 2022 m. spalio 19 d. aptvėrė Pastatus tvora, kad Pastatai nekeltų grėsmės žmonių saugumui, tačiau Savivaldybė 2022 m. spalio 26 d. raštu Nr. 01-2-898 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. spalio 24 d. buvo atliktas Pastatų patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog nebuvo įvykdyti Patikrinimo aktuose nurodyti reikalavimai, Pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pablogėjo, todėl bus siūloma įtraukti Pastatus į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Daugiau jokių dokumentų prie šio rašto nebuvo pateikta, nepateikta fotofiksacija, o tik nurodyta, kad su dokumentais galima susipažinti seniūnijoje arba el. paštu. Savivaldybės taryba Sprendimo 204, 205 ir 206 punktais įrašė pareiškėjui priklausančius Pastatus į Sąrašą.
5. Kauno miesto savivaldybė 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (33.205E) R-340 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadangi pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams. Ši teritorija numatyta savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, socialinei ir kitai visuomeninei veiklai plėtoti. Šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3233-428/2023 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl minėto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
6. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo aktuose nustatyti Pastatų trūkumai nesuponuoja išvados, kad Pastatai galėjo būti įtraukti į Sąrašą. Priešingai – pareiškėjas įvykdė esminį atsakovo reikalavimą – aptvėrė Pastatus tvora, todėl niekas prie Pastatų negali patekti, kas neabejotinai neleidžia Pastatų laikyti pavojingais žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Nesant šios būtinos sąlygos, darytina išvada, kad Pastatai nepagrįstai buvo įtraukti į Sąrašą, nes neatitinka visų sąlygų, remiantis kuriomis pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį nekilnojamasis turtas gali būti įtrauktas į Sąrašą.
7. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybė netyrė tvoros įrengimo aplinkybių, nieko dėl jų nepasisakė, nepateikė pareiškėjui 2022 m. spalio 24 d. patikrinimo akto, nepateikė fotofiksacijos, nenurodė argumentų, dėl kurių Savivaldybė ir po tvoros įrengimo toliau laikė Pastatus pavojingais juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, kai prie tokių Pastatų patekimas nėra galimas; nenurodė iki kada ir kokius konkrečiai statybos darbus (ar griovimą, ar remontą ar rekonstruciją) turi atlikti pareiškėjas. Pati Savivaldybė Patikrinimo aktuose nustatė reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus tik tuomet, jeigu tolesnis jų naudojimas keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kas papildomai patvirtina, kad pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai nebuvo nustatytas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
8. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, akivaizdu, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jame tik formaliai nurodomos Nekilnojamojo turo mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių bei Aprašo 4 ir 11 punktų nuostatos.
9. Pareiškėjas nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų nuo 2022 m. balandžio 7 d. iš valstybės įsigyto nekilnojamojo turto būklės pagerinimui, t. y. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdamas suformuoti ir prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), įsiterpusį žemės sklypą ir jame statyti naują komercinės paskirties pastatą. Savivaldybė neteisėtai atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. pati savo neteisėtu neveikimu trukdo pareiškėjui pašalinti Pastatų trūkumus, Pastatai neabejotinai ir dėl šių priežasčių negalėjo būti įtraukti į Sąrašą.
10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktuose buvo nustatyti esminiai pastatų trūkumai, Patikrinimo aktų 4 punkte buvo nurodytas reikalavimas „imtis priemonių, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, užsandarinti patekimą į pastatą, įrengti įspėjamuosius ženklus, kad pastate ir šalia jo būti nesaugu “. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimai numatė ne apriboti patekimą į žemės sklypo teritoriją, o būtent patekimą į pastatus, todėl nesutiko su pareiškėju, kad jis įvykdė esminį atsakovo reikalavimą – aptvėrė Pastatus tvora. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai atlikus faktinį duomenų patikrinimą nebuvo nustatyta jokių Pastatų būklės ar teritorijos pagerinimų, pareiškėjo argumentas, jog neva aptvėrus teritoriją tvora buvo įvykdyti esminiai reikalavimai yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjo pateiktos trys fotografijos, kuriose matyti tik tvoros elementas nuo (duomenys neskelbtini)pusės, tačiau byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad ši tvora apima visą sklypo perimetrą.
12. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai, kad tinklinė tvora buvo aptverta dar 2022 m. spalio 19 d. prieštarauja 2022 m. spalio 24 d. atlikto faktinio duomenų patikrinimo aktui, kurio sudėtinė dalis – fotofiksacijos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog tvora nebuvo aptverta pakartotinio patikrinimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 24 d. Seniūnija 2023 m. vasario 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 01-8-25, prie šio akto pridėtos fotografijos patvirtina, kad žemės sklypas aptvertas tik dalinai, tad prie pastatų vis dar galima laisvai patekti, patekimo į pastatus angos neužsandarintos, įspėjamieji ženklai nepastatyti, pastatų būklė iš esmės nėra pagerinta ir statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodyti reikalavimai neįgyvendinti. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą ir neinformavo apie priemones, kurių neva buvo imtasi, todėl nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, jog tvora tikrai buvo tverta iki faktinių duomenų patikrinimo.
13. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, tiek kitų teisės aktų nuostatas.
II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija 2022 m. rugsėjo 20 d. atliko statinių techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-502 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (7Hlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-503 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (8Fl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 01-8-504 dėl pareiškėjui priklausančio pastato (9Glm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Seniūnija 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 01-2-780 (toliau – ir Pranešimas), informavo pareiškėją apie atliktą Pastatų naudojimo ir priežiūros patikrinimą ir pateikė Pastatų techninės priežiūros patikrinimo aktus Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504 bei prašė pašalinti aktuose nurodytus statinių būklės trūkumus iki aktuose nurodyto termino. Be to, rašte nurodė, jog nepašalinus statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, pareiškėjui priklausančius Pastatus bus siūloma įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą.
16. Pareiškėjas per Patikrinimo aktuose numatytą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 (toliau – ir Aprašas) 8 punkte apibrėžtą terminą (iki 2022 m. spalio 19 d.), kuris buvo nurodytas ir Pranešime bei kartu su juo pateiktuose Patikrinimo aktuose, į Seniūniją nesikreipė, įrodymų, jog Pastatai buvo tvarkomi nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad Pastatai nėra apleisti ar neprižiūrėti arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos iš Aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų aplinkybių.
17. Seniūnija 2022 m. spalio 24 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus Nr. 01-8-587, Nr. 01-8-588 ir Nr. 01-8-589, kuriais buvo nustatyta, kad statinių techninės priežiūros patikrinimo aktų Nr. 01-8-503, Nr. 01-8-504 ir Nr. 01-8-5045 reikalavimai neįvykdyti, būklė pablogėjusi. Statiniai apleisti, neatitinka esminių statinio reikalavimų nurodytų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomo suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama direktyva 89/106/EB. Statinių būklė gali kelti pavojų aplinkai. Prie aktų pridedamos nuotraukos. Seniūnija 2022 m. spalio 26 d. išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. 01-2-898, kuriuo nurodė, jog buvo atliktas statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir priežiūros patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Patikrinimo aktuose nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, pastatų būklė nepagerėjo, o dalies pastatų būklė pablogėjo. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 131 punktu siūlys Pastatus papildomai įtraukti į Sąrašą. Taip pat nurodė, kad su aktais pareiškėjas gali susipažinti seniūnijoje arba el. paštu.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovo surašyti Patikrinimo aktai ir juose užfiksuoti Pastatų trūkumai patvirtina, kad Pastatai turi daugybę Aprašo 4 punkte numatytų požymių (paveikti erozijos; betonas, plytų mūras ištrupėjęs; po gaisro pažeistos sienas rišančios konstrukcijos, viena siena pavojingai pasvirus, galima griūtis, dideliais plotais nubyrėjęs tinkas; stogas vietomis nesandarus, po gaisro pažeistos stogo konstrukcijos ir danga, galima likusio stogo griūtis; dalis perdangos įgriuvus; grindys pažeistos erozijos, paveiktos puvinio, matosi didelės deformacijos, įdubusios; kaminai paveikti erozijos, tinkas ir mūras aptrupėjęs; yra neužtaisytų stogo, langų angų, leidžiančių netrukdomai patekti į Pastatus; nėra įrengta lietaus surinkimo sistema; laiptai paveikti erozijos, nutrupėję; lubose iškirsta anga, kuri neužsandarinta; Pastatų vidus apleistas, viduje primėtyta įvairių buitinių ir statybinių atliekų). Šių Pastatų būklės požymių visuma leidžia neabejotinai pripažinti, kad Pastatai kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nes šalia pastatų esantys ar į vidų patekę žmonės gali susižeisti ir rimtai nukentėti, Pastatų dalys gali griūti. Pastatų pavojingumas aplinkiniams konstatuotas ir Patikrinimo aktų 3 punktuose (aprašant teritoriją ir nurodant: „statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“, „pastatai turi galimos avarijos požymių“).
19. Teismo vertinimu, Pastatų pavojingą būklę iš esmės suvokia ir pripažįsta pats pareiškėjas, nes savo skundą grindžia ne faktu, kad Pastatai yra tinkamos būklės ir nekelia pavojaus, o faktu, kad aptvėrė Pastatus tvora ir taip eliminavo grėsmę žmonių saugumui. Tačiau teismas pažymėjo, kad, viena vertus, atsakovas iš pareiškėjo reikalavo visai ne tokių veiksmų, kuriuos pareiškėjas teigia atlikęs, ir dėl kurių mano, kad nebuvo pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą, o kita vertus, pareiškėjo nurodomas tvoros aptvėrimas visiškai nesusijęs su pavojų keliančių Pastatų suremontavimu, rekonstravimu ar nugriovimu per nustatytą terminą, kas galėtų būti sąlyga, neleidžianti atsakovui įtraukti Pastatus į Sąrašą.
20. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktų reikalavimai pareiškėjui sukėlė pareigą pašalinti pačių Pastatų defektus ir patekimą į Pastatus, o ne reikalavimą aptverti teritoriją tvora. Todėl žemės sklypo aptvėrimas tvora nėra reikalavimų, susijusių su Pastatų defektų šalinimu, įvykdymas, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas. Teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo aptvėrimas tvora savaime negali garantuoti, jog prie Pastatų ar juo labiau į juos nebus patenkama, jei patys Pastatai nėra tvarkomi, jei patekimo į Pastatus angos neužsandarinamos. Be to, teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas neįrodė, jog žemės sklype tvorą įrengė iki Patikrinimo aktais jam nustatyto termino, t. y. per Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl atsakovas, priimdama skundžiamą Sprendimą, negalėjo ir vertinti tvoros įrengimo įtakos Pastatų įtraukimui į Sąrašą, negalėjo nurodyti argumentų, kodėl ir po tvoros įrengimo laiko Pastatus pavojingais. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis statinių pripažinimą apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu sieja būtent su savalaikiu statinių savininkų pareigų nevykdymu, o ne su jų nevykdymu apskritai. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomas tvoros įrengimas apskritai būtų reikšmingas tik tuo atveju, jeigu tvora būtų įrengta iki pareiškėjui skirto termino Pastato defektams pašalinti pabaigos, t. y. iki 2022 m. spalio 19 d., tačiau paties pareiškėjo su skundu pateiktos tvoros nuotraukos niekaip neįrodo, kad tvora buvo įrengta iki 2022 m. spalio 19 d.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovui skundžiamu Sprendimu įtraukiant Pastatus į Sąrašą buvo įvykdytos visos trys Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos kumuliatyvios sąlygos pripažinti Pastatus apleistu ir neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
22. Teismas vertino, kad Seniūnija ir atsakovas tinkamai įvykdė Apraše įtvirtintas pareigas ir nepažeidė įtraukimo į Sąrašą procedūros, nes pareiškėjui, iš nuosekliai siųstų visų kiekvieno procedūros etapo dokumentų, kuriuose nurodyti nustatyti Pastatų defektai, nurodymai juos pašalinti iki konkretus termino ir išaiškintos pasekmės jų nepašalinus, yra žinomos visos aplinkybės, lėmusios skundžiamo Sprendimo priėmimą ir jo teisinį pagrindą.
23. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
24. Pareiškėjo argumentus, susijusius su atsakovui pateiktu prašymu leisti būti iniciatoriumi teritorijų planavimo dokumento, siekiant suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tarp pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kitų sklypų ir gatvės, kurio atsakovas netenkina ir, pareiškėjo teigimu, pats savo neteisėtu neveikimu trukdo pareiškėjui pašalinti Pastatų trūkumus, teismas vertino kaip visiškai nesusijusius su skundžiamu Sprendimu reguliuojamais teisiniais santykiais ir neturinčius jokios įtakos statinių savininko pareigai tinkamai rūpintis savo statiniais.
III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas nurodo, kad Pastatus nupirko iš valstybės 2022 m. balandžio 7 d. ir jų fizinis nusidėvėjimas buvo 57-70 proc. Nepaisant tokio nusidėvėjimo Pastatai nei 2021 metais, nei ankstesniais metais nebuvo įtraukti į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.
27. Pareiškėjo vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Savivaldybė nebuvo nurodžiusi pareiškėjui termino, iki kurio pareiškėjas turi suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus, o Patikrinimo aktuose tik prašė iki 2022 m. spalio 19 d. informuoti seniūniją apie reikalavimų vykdymo eigą.
28. Pareiškėjo teigimu, per tokį trumpą, t. y. vieno mėnesio terminą pareiškėjas negalėjo atlikti jokių Pastatų remonto, rekonstrukcijos ar griovimo darbų, nes šiems statybos darbams reikia statybą leidžiančių dokumentų, o šis procesas užtrunka pusę metų ir dar ilgiau. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdydamas Patikrinimo aktuose nustatytus reikalavimus, ėmėsi aktyvių veiksmų ir nedelsdamas (2022 m. spalio mėn.) aptvėrė Pastatus tvora tam, kad niekas prie Pastatų negalėtų patekti. Taigi, pareiškėjas eliminavo Pastatų keliamą pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei.
29. Pareiškėjas nurodo, kad dar iki Sprendimo priėmimo ėmėsi aktyvių veiksmų iš valstybės įsigyto nekilnojamojo turto būklės pagerinimui, t. y. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdamas suformuoti ir prijungti prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), įsiterpusį žemės sklypą ir jame statyti naujus komercinės paskirties statinius. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įstatymo 3 str.), t. y. vietoje Pastatų pastatyti naujus statinius, pradėjo sklypo formavimo procesą, kuris iki šiol dar nėra baigtas. Pareiškėjas pažymi, kad bet kokiems statybos darbams atlikti – tiek Pastatų griovimui, tiek rekonstrukcijai mieste yra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, kurių išdavimo procesas Savivaldybėje užtrunka ilgai dėl biurokratizmo ir dėl Savivaldybės mero privačių interesų.
30. Pareiškėjas teigia skunde nurodęs faktines aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo 2022 metais vykdyti statybos darbų, t. y., kad pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą instituciją – Savivaldybę dėl teritorijos, kurioje yra Pastatai, planavimo inicijavimo ir sąlygų šiems dokumentams rengti nustatymo ir nebuvo baigtas minėtų dokumentų derinimo procesas.
31. Pareiškėjo vertinimu, valdžios institucijos elgesys, kai iš asmens reikalaujama atlikti tai, ko objektyviai yra neįmanoma įvykdyti dėl pačios institucijos draudimo yra nepateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susiklosto situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas yra susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai, nes pareiškėjas vietoje esamų Pastatų negali pastatyti naujų statinių, nes Savivaldybė nepagrįstai atsisako suformuoti greta jo Pastatų esantį įsiterpusį žemės sklypą. Šią aplinkybę konstatavo teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendime kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-3233-428/2023.
32. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo aktuose ir Savivaldybės 2022 m. spalio 26 d. rašte Nr. 01-2-898 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ nurodyto įpareigojimo iki 2022 m. spalio 19 d. informuoti seniūniją apie Patikrinimo aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo eigą neįvykdymas negali būti pripažintas atitinkančiu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė esminių Nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu nuostatų, įtvirtintų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjo teigimu, tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3175-624/2021.
33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad iš Sprendimo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų pareiškėjui pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių Pastatų trūkumų / defektų) Pastatai, kurie ankstesniais metais nebuvo pripažinti apleistais ir pavojingais, pareiškėjui tapus jų savininku staiga tapo pavojingi, keliantys pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; nei Sprendime, nei kituose Savivaldybės raštuose nėra nurodytas protingas ir adekvatus terminas, per kurį pareiškėjas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti Pastatus; nėra nurodyta, kokius konkrečiai trūkumus ir iki kada turėjo pašalinti pareiškėjas ir/ar juos (ne)įvykdė, kas suponuoja išvadą, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
34. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. Atsakovas pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. Seniūnija išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. 01-2-780, kuriame nurodė, jog buvo atliekamas statinių naudojimo ir priežiūros patikrinimas, ir statinių techninės priežiūros patikrinimo aktus Nr. 01-8-502, Nr. 01-8-503 ir Nr. 01-8-504, prašė pašalinti aktuose nurodytus statinių būklės trūkumus iki nurodyto termino, t. y. iki 2022 m. spalio 19 d. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog nepašalinus statinių techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, pareiškėjui priklausančius statinius bus siūloma įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą. Pareiškėjas per numatytą terminą į Seniūniją nesikreipė, įrodymų, jog statiniai buvo tvarkomi taip pat nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atsakovas vertina, kad pareiškėjo deklaratyviais teiginiais grindžiamas argumentas apie nenustatytą terminą iki kurio pareiškėjas turėjo pašalinti statinių trūkumus yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
36. Atsakovas taip pat nurodo, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas. Kadangi pats pareiškėjas nurodė, kad statinius įsigijo iš valstybės, akivaizdu, jog vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, statiniai negalėjo būti apmokestinami, ir, atitinkamai, įtraukti į Sąrašą. Pasikeitus statinių savininkui, t. y., statiniams perėjus iš valstybės nuosavybės pareiškėjo nuosavybėn – statiniai tapo nekilnojamuoju turtu, kuris apmokestinamas teisės aktų numatyta tvarka.
37. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
38. Atsakovas pakartoja savo atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su tvoros įrengimu.
39. Pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams atsakovas laiko pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, kurios pagrindas netinkamai interpretuojamos teisės aktų nuostatos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-587 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-420 „Dėl apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašas, dalies, kuria pareiškėjo A. K. pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukti į Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą.
41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas, įtraukdamas pareiškėjui priklausančius Pastatus į Sąrašą, įvykdė visas tris Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytas kumuliatyvias sąlygas pripažinti Pastatus apleistu ir neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
42. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, jame nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių Pastatai įtraukti į Sąrašą, nėra nurodyta, kokius konkrečiai trūkumus ir iki kada turėjo atlikti pareiškėjas. Pareiškėjo vertinimu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pagerinti iš valstybės įsigyti nekilnojamojo turto būklę, t. y. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, aptvėrė teritoriją tvora.
43. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
44. Nagrinėjamos bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 ir 2 dalis savivaldybės tarybai suteikia teisę priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties, naudojimo, teisinio statuso, jo techninių savybių, priežiūros būklės, apleistumo, mokesčio mokėtojų kategorijų ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Taigi, pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) nekilnojamasis turtas nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021).
45. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad į savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą, langų ar kitų statinio angų sandarinimui panaudotos kitokios nei statinio projekte numatytos medžiagos, ar pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų).
46. Į Sąrašą įrašomas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą (Aprašo 5 p.).
47. Pagal Aprašo 8 punktą savininkas ar valdytojas gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į preliminarų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba, kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos šių aplinkybių: kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas priverstinis nuosavybės teisės į turtą valdymo ir (ar) naudojimosi apribojimas (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui ar valdytojui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimą ar hipoteką) (8.1 p.); turtas buvo įsigytas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki šio nekilnojamojo turto įrašymo į Sąrašą patvirtinimo dienos ir duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (8.2 p.).
48. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimu, be kita ko, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjas buvo informuotas, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. 10 val. bus atliekamas Pastatų naudojimo priežiūros patikrinimas. Atlikus patikrinimą, 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo surašyti Patikrinimo aktai, kuriuose detaliai aprašyta patikrinimo metu užfiksuota Pastatų būklė. Visuose Patikrinimo aktuose konstatuota, kad Pastatų būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjas byloje iš esmės šio fakto neginčijo, o Sprendimo neteisėtumą grindė argumentu, jog įvykdė Patikrinimo aktuose nustatytą, pareiškėjo teigimu, esminį reikalavimą ir iki 2022 m. spalio 19 d. aptvėrė Pastatus tvora, kad Pastatai nekeltų grėsmės žmonių saugumui. Teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybę, jog Pastatai kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti Pastatų pažeidimai, dėl kurių akivaizdžiai kyla nurodyta grėsmė. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Pastatų keliamo pavojaus.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, juos tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas nesiėmė tinkamų priemonių, siekdamas pašalinti Patikrinimo aktuose nustatytus trūkumus, t. y. kaip reikalaujama Patikrinimo aktuose, nedelsdamas nesiėmė priemonių, kad į Pastatus nepatektų pašaliniai asmenys, kad būtų užsandarinti patekimai į Pastatus, įrengti įspėjamieji ženklai, kad pastate ar šalia jo būti nesaugu (imtis laikinųjų saugos priemonių). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu pareiškėjo argumentų, susijusių su tvoros įrengimu vertinimu, todėl jų nekartoja. Sutiktina su teismo vertinimu, kad atsakovas iš pareiškėjo reikalavo visai ne tokių veiksmų, kuriuos pareiškėjas teigia atlikęs, o be to, įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodyta priemonė (dalinai aptverta teritorija) buvo pakankama pašalinti Patikrino aktuose užfiksuotą Pastatų keliamą pavojų, taip pat, kad Pastatai buvo aptverti iki Savivaldybės nustatyto termino.
50. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas per Patikrinimo aktuose nustatytą terminą, t. y. iki 2022 m. spalio 19 d. raštu neinformavo atsakovo apie šiuose aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo eigą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad vieno mėnesio terminas yra per trumpas atlikti Pastatų remonto, rekonstrukcijos ar griovimo darbus laikyti deklaratyviais, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog siekdamas pašalinti Pastatų keliamą grėsmę, ėmėsi Patikrinimo aktuose nurodytų veiksmų. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai, susiję su teritorijų planavimo procesu, inicijuotu siekiant prisijungti įsiterpusį žemės sklypą, nedaro jokios įtakos jo, kaip Pastatų ir žemės sklypo, ant kurio stovi šie Pastatai, savininko teisėms ir tinkamam pareigų, susijusių su pastatų tinkama priežiūra, vykdymui.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3175-624/2021 pateiktais išaiškinimais, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, t. y., kad pareiškėjas nuosekliai buvo informuojamas apie visas atliekamas procedūras, priimtus dokumentus, nustatytus Pastatų defektus ir priemones, kurių turi imtis šiems defektams pašalinti, nurodydamas konkretų terminą, per kurį atsakovas turi būti informuotas apie reikalavimų vykdymo eigą, išaiškintos reikalavimų nevykdymo teisinės pasekmės, o priimtas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas.
53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis