Legislator Case Law & Legislation
89d1ecaa-aef9-4600-8b88-e052cd0806ba AI generated

89d1ecaa-aef9-4600-8b88-e052cd0806ba · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 89d1ecaa-aef9-4600-8b88-e052cd0806ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00028-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1; 2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekišui, Laimai Rokanskienei, nuteistiesiems Š.

Legislator headnote

AI generated

89d1ecaa-aef9-4600-8b88-e052cd0806ba · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, teismas netinkamai nustatė tiek Å¡ių kolonėlių, tiek kitų gabentų daiktų vertę. Liudytoja byloje apklausta A. A. nurodė, kad ji daiktus vertino kaip naujus pagal internetinėje svetainėje nurodytÄ informacijÄ . Tuo tarpu, kitų daiktų vertė byloje nustatyta ne pagal turto vertintojų, o pagal kultÅ«ros ir meno vertybių žinovų pateiktÄ informacijÄ . Taigi, apskųstasis teismo nuosprendis, kuris suraÅ¡ytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , negali bÅ«ti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00028-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1; 2.4.6.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekišui, Laimai Rokanskienei, nuteistiesiems Š.

G. ir V. K., gynėjams advokatams Raimondui Kivyliui ir Mindaugui Martinaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir nuteistojo Å . G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. ir Å . G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, kiekvienam iÅ¡ jų paskiriant po 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės V. K. ir Å . G. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad Å . G., veikdamas kartu su V. K., siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudaro 27 766,19 Eur, o bÅ«tent: Å . G. 2019 m. lapkritį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iÅ¡ anksto susitaręs, veikdamas bendrai su V.

K., pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – Å . G. įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyraÅ¡Ä rusų kalba be datos ir numerio, nenurodydamas visų gabenamų daiktų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams. Remdamasis Å¡iais duomenimis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas G. A. 2019 m. gruodžio 4 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė eksporto deklaracijÄ Nr. 19LTVC0100EK3CB6C9 dėl Å . G. įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto gabenimo konteineryje Nr. OOCU7919715 iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., adresu: (duomenys neskelbtini), V. K., iÅ¡ anksto susitaręs su Å . G., dalyvaudamas pakraunant krovinį į K. P. įmonės (vežėjo) transporto priemonę: puspriekabę Nr. UP632, ir užpildydamas tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. KP 0021179 1–11 ir 21 skiltis, žinodamas, kokios prekės bus iÅ¡gabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, nepateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui duomenų apie visas gabenamas prekes, todėl Å .

G. įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninis turtas iÅ¡gabentas konteineryje Nr. OOCU7919715 iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. balandį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Å . G., veikdamas kartu su V. K., žinodamas, kokios prekės bus gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis:

Å . G. įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyraÅ¡Ä rusų kalba be datos ir numerio, nenurodydamas visų gabenamų daiktų, dėl prekių gabenimo tame pačiame konteineryje Nr. OOCU7919715, kaip ir 2019 m. gruodžio 4 d. eksporto metu. Remiantis Å¡iais duomenimis, 2019 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas V. B. NKTS sistemoje muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė tranzito deklaracijÄ MRN 20LTLU90001724EFE7. Taigi, nenurodęs visų gabenamų prekių tranzito deklaracijoje ir iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės, Å .

G., veikdamas kartu su V. K., per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) įlankos jÅ«rų uosto postÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į Lietuvos RespublikÄ gabeno nedeklaruotus daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 27 766,19 Eur: įrėmintus drugelius (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 44,08 Eur; įrėmintÄ skorpionÄ (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 22,04 Eur; jÅ«ros žvaigždę (1 vnt.), kurios vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 27,49 Eur; jÅ«rinės žuvies su spygliais iÅ¡kamÅ¡Ä (1 vnt.), kurios vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5,14 Eur; iÅ¡ jÅ«rinių kriauklių suklijuotÄ rutulį (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 24,98 Eur; jÅ«rines kriaukles (10 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 271,85 Eur; minkÅ¡tasuolius, aptrauktus kailiu (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 881,7 Eur; dubens formos baldÄ , aptrauktÄ kailiu (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 265 Eur;

Å¡achmatų žaidimo staliukÄ (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 409,76 Eur; garso kolonėles (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5 117,07 Eur; krėslÄ , dekoruotÄ ragais ir krokodilo oda (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 662,57 Eur; įvairių dydžių ikonas (6 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 310,66 Eur; dekoratyvinį Å¡viestuvÄ â€žMalonumų sodas“ (1 vnt.), kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 324,18 Eur; dekoratyvinę skulptÅ«rÄ â€žSfinksas“ (1 vnt.) ir dekoratyvinį objektÄ â€žÅ altinis“ (1 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 2 386,92 Eur; paveikslus (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 51,34 Eur; iÅ¡dirbtus natÅ«ralius kailius (7 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 512,72 Eur;

įvairių matmenų kilimus (18 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 16 391,96 Eur; medinę dėžutę (1 vnt.), medinius pieÅ¡tukus (9 vnt.), fotonuotraukas rėmeliuose (3 vnt.), laminuotas korteles su nuotraukomis (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 108,9 Eur (toliau – daiktai). II. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Gynėjas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, neįvertino, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas dėl nuteistajam inkriminuotos veikos, nėra aiÅ¡kus. Tokiu bÅ«du buvo apribota ginamojo teisė į gynybÄ .

V. K. niekada jokiais bÅ«dais ir priemonėmis neatliko veiksmų, kurie atitiktų BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ . IÅ¡ apskųstojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad V. K. yra nuteistas taip pat ir už 2 (dviejų) garso kolonėlių, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudaro 5 117,07 Eur gabenimÄ , tačiau, remiantis bylos duomenimis, ne nuteistasis, o Å . G. rusų kalba įteikė daiktų sÄ raÅ¡Ä UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei K. M., kuriame buvo nurodytos ir minėtos kolonėlės (16 pozicija).

Be to, teismas netinkamai nustatė tiek Å¡ių kolonėlių, tiek kitų gabentų daiktų vertę. Liudytoja byloje apklausta A. A. nurodė, kad ji daiktus vertino kaip naujus pagal internetinėje svetainėje nurodytÄ informacijÄ . Tuo tarpu, kitų daiktų vertė byloje nustatyta ne pagal turto vertintojų, o pagal kultÅ«ros ir meno vertybių žinovų pateiktÄ informacijÄ . Taigi, apskųstasis teismo nuosprendis, kuris suraÅ¡ytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , negali bÅ«ti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Teismas, nuteisdamas V. K. bei Å . G. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, dirbtinai kriminalizavo jų atliktus veiksmus. V. K. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė. Kontrabandiniai daiktai buvo atvežti į Rusijos muitinės sandėlius, pralaikyti tam tikrÄ laikÄ ir vėliau, Å . G. nesumokėjus privalomų muito mokesčių, sugrÄ Å¾inti į LietuvÄ . Tai rodo, kad asmuo susigrÄ Å¾ino savo asmeninius daiktus, o ne kontrabandines prekes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å . G. visus asmeninės paskirties ir buičiai skirtus daiktus-baldus, interjero bei dekoracijų detales įsigijo teisėtai ir labai senai.

Teisėtai turimų daiktų gabenimas per valstybės sienÄ vien tik dėl (ne)pakankamai tikslaus daiktų sÄ raÅ¡o, nesant komercinio pobÅ«džio prekių, savaime negali bÅ«ti pripažintas nusikalstamu. Byloje nėra duomenų, kad Å . G., kaip daiktų savininkas ir gabentojas privalėjo žinoti apie pareigÄ sudaryti pakankamai tikslų daiktų sÄ raÅ¡Ä ir juos įvertinti. Å . G. naudojosi muitinės tarpininkų paslaugomis, todėl jie privalėjo viskÄ sutikrinti, įvertinti bei pateikti muitinei iÅ¡samius duomenis.

Be to, byloje liko nepaneigti Å . G. parodymai, kad jis tikėjosi, jog muitinės pareigÅ«nas, atliekantis patikrinimÄ ir aptikęs netikslumus, leis jam tiesiogiai ar per tarpininkÄ paÅ¡alinti visus netikslumus pateiktame dokumente. V. K. fiziÅ¡kai nieko neslėpė nuo muitinės pareigÅ«nų ir jokių daiktų sÄ rašų nesudarinėjo, jų netikrino ir deklaracijų pareigÅ«nams neteikė. Prekių deklaravimo, reikalaujamų sertifikatų ir leidimų taisykles gerai iÅ¡mano tik muitų teisės specialistai.

V. K. kreipėsi pagalbos į profesionalų krovinių vežėjÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl visų muitinės procedÅ«rų sutvarkymo, sumokėjo pinigus už suteiktÄ paslaugÄ , manydamas, kad visas procedÅ«ras nuo pradžių iki galo atliks savo srities specialistai. Å iuos veiksmus atliko ne savo iniciatyva, bet seno pažįstamo Å . G. praÅ¡ymu, kuris ir turėjo pateikti visus duomenis bei paaiÅ¡kinimus logistikos specialistams bei muitines tarpininkams, ruoÅ¡iant reikiamus dokumentus daiktams (prekėms) iÅ¡vežti.

Nuteistasis nieko neslėpė nuo muitinės tarpininkų, logistikos specialistų, muitinės ar pasienio pareigÅ«no, nes visus susiraÅ¡inėjimus dėl paslaugos užsakė iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to, naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu, pinigus už paslaugÄ sumokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos, visÄ laikÄ atsakydavo į užklausas ir pan. Tai rodo, kad jis jokio sumanymo nusikalsti ar gabenti kontrabandinius daiktus per sienÄ neturėjo. Teismas neatskleidė V. K. tiesioginės tyčios ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios nedeklaruoti vežamų daiktų.

V. K., duodamas parodymus, nenurodė, kad jis pateikė krovinį muitinei. Liudytoja R. R. parodė, kad D. K. į Vilnių iÅ¡gabeno krovinį, kurio turinį privalėjo įvertinti muitinės tarpininkas G. A.. 2020 m. spalio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-328(20) pateikta tikimybinė iÅ¡vada, kad tirti pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo (CMR) važtaraÅ¡tyje Nr. KP 0021179, 1–11 ir 21 skiltyse, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us padarė V. K.. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad D.

K. nurodė, kad iÅ¡ atpažinti pateiktų penkių asmenų foto nuotraukų, iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažįsta nuotraukoje Nr. 4 esantį vyrÄ . Å is žmogus panaÅ¡us į kontaktinį asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir su kuriuo 2019 m. gruodžio 4 d. susitiko (duomenys neskelbtini) ir kuris dalyvavo pakraunant krovinį bei užpildė CMR važtaraÅ¡tį. Be to, teismas neįvertino, kad Å¡is procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes nuteistajam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti Å¡iame procesiniame veiksme tiesiogiai.

Konkrečiu atveju Å . G. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Jo veiksmai, susiję su prekių deklaravimu, turėtų bÅ«ti vertinami Administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio kontekste. Baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ galima tik tuo atveju, jei asmuo deklaracijÄ pildo asmeniÅ¡kai ir žino galiojančiÄ tvarkÄ . Å . G. naudojosi muitinės tarpininkų paslaugomis. Taigi, teismas turėjo aiÅ¡kinti ir tirti, kodėl muitinės deklarantai nepatikslino eksporto / tranzito deklaracijų, po to, kai dalis prekių buvo surastos atlikus deklaruotų prekių muitinį tikrinimÄ , ir, ar muitinės tarpininkai nepažeidė prekių deklaravimo tvarkos, numatytos 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 134 straipsnio 2 dalies ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatuose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas Ramiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo H antraÅ¡tinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatose bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 1B-362 Patvirtintų Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedÅ«rų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 punkte. Byloje nėra paneigiančių duomenų, kad bÅ«tent muitinės pareigÅ«nai, veikdami aplaidžiai, tyčia netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas ir sudarė visas sÄ lygas, kad Å . G. bei V. K. bÅ«tų nuteisti už kontrabandÄ . Apygardos teismas be pagrindo suabejojo, kad V. B. bei G. A., bÅ«dami muitinės tarpininko atstovais, puikiai žinodami savo pareigas deklaracijose nurodyti teisingus duomenis bei teisę patikrinti krovinį prieÅ¡ deklaracijos (-ų) pateikimÄ , savo teise patikrinti krovinį prieÅ¡ deklaracijų pildymÄ nepasinaudojo.

Å ie asmenys, nurodydami deklaracijose neteisingus duomenis, neabejotinai prisiėmė atsakomybę pagal SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gabentų daiktų vertė yra didelė. Muitinės pareigÅ«nai, remdamiesi kultÅ«ros vertybių žinovų pateikta informacija, gabentus daiktus įvertino bendra 27 766,19 Eur suma, tačiau tokia suma nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas, pripažindamas Å . G. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, padarė esminius BPK pažeidimus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principus, įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . 5.2. Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai, negu konstatavo teismas, nepatvirtina, kad Å . G. buvo susitaręs su V.

K. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. V. K. surado oficialiai ir teisėtai veikiančiÄ bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė dėl paslaugų (daiktų pervežimo ir muitinio įforminimo) kainos, už paslaugas sumokėjo bankiniu pavedimu iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais bendravo atvirai, teikė visus dokumentus ir informacijÄ , kurios prašė, bendraudamas neslėpė savo asmenybės: telefono abonento numerio, elektroninio paÅ¡to.

Tokios aplinkybės rodo, kad Å . G. neturėjo jokios iÅ¡ankstinės tyčios vykdyti kontrabandÄ . Daiktai buvo pakrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdytÄ transporto priemonę. Taigi, nei Å . G., nei V. K. Å¡ios transporto įmonės neužsakė. Daiktai buvo pakrauti į jÅ«rinį konteinerį Kauno rajone ((duomenys neskelbtini)). Å . G. kraunant daiktus nedalyvavo, jis tik buvo informuotas apie daiktų pakrovimÄ . Daiktai iÅ¡vyko į muitinę-uostÄ , kuriame visais tolimesniais formalumais rÅ«pinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. 5.3.

Å . G. apskųstuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyraÅ¡o neiÅ¡samumo (nepilno asmeninių daiktų sÄ raÅ¡o) ir jo pateikimo, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad sÄ raÅ¡as daiktų, kurie buvo pakrauti, atitinka tai, kas realiai ir buvo pakrauta, taip pat buvo įsitikinęs, kad, jei bus kokie nors neatitikimai, pervežėjas jį apie tai informuos ir bus sudaryta galimybė neatitikimus patikslinti. Muitinei pateikus deklaracijas, Å .

G. asmeniniai daiktai buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ , kur buvo patalpinti į muitinės sandėlį. Daiktams atvykus į Rusijos FederacijÄ , Å . G. buvo Lietuvoje. Susisiekęs su darbdavio atstovais, prašė padėti nugabenti daiktus į MaskvÄ . Gavęs kontaktus muitinės tarpininko įmonės Rusijoje, susisiekė su atstovu ir susitarė dėl daiktų pervežimo. Buvo reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas su vertimu į rusų kalbÄ , kad Rusijoje esantys muitinės tarpininkai galėtų jį atstovauti muitinėje ir atlikti daiktų pervežimÄ .

Å . G. nuvykopas notarÄ , pasirašė įgaliojimÄ , padarė jo vertimÄ ir iÅ¡siuntė į Rusijos FederacijÄ . Pagal Å . G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ turėjo bÅ«ti atlikti muitinės formalumai Rusijos Federacijos muitinėje ir daiktai nugabenti į MaskvÄ , tačiau įmonė Rusijoje, į kuriÄ buvo kreiptasi, pranešė, kad reikės sumokėti muito mokestį. Jis buvo paskaičiuotas per didelis. Buvo tikėtasi, kad asmeniui, keičiančiam įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gabenant asmeninius daiktus jokių mokesčių mokėti nereikės. Gavęs tokiÄ informacijÄ , Å .

G. priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti savo daiktus atgal į Lietuvos RespublikÄ , t. y. neatlikti jokių iÅ¡muitinimo procedÅ«rų Rusijoje, o tiesiog susigrÄ Å¾inti daiktus atgal į Lietuvos RespublikÄ . Priėmus sprendimÄ grÄ Å¾inti asmeninius daiktus į Lietuvos RespublikÄ , V. K. susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais, kurie ir atliko Å . G. asmeninių daiktų grÄ Å¾inimÄ . 2020 m. balandį, kai konteineris su Å . G. asmeniniais daiktais grįžo į Lietuvos RespublikÄ , jam paskambino iÅ¡ muitinės ir paprašė atvykti į KlaipėdÄ .

Atvykus į Klaipėdos muitinę, Å . G. sužinojo, kad buvo patikrintas konteineris su jo asmeniniais daiktais ir nustatyti tam tikri neatitikimai. 5.4. Teismas neįvertino, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , asmeninių daiktų gabenimo atveju nėra privaloma daiktus nurodyti tiksliai ir itin detaliai, jų sÄ raÅ¡as gali bÅ«ti apytikslis. Tai teisme patvirtino ir liudytojais apklausti muitinės tarpininkai V. B. bei G. A.. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytojas V. B. teisme parodė, kad kolonėlės buvo deklaruotos, o jo parodymai Å¡iuo klausimu neteisingai užraÅ¡yti, todėl teismas iÅ¡ kaltinimo turėjo paÅ¡alinti aplinkybes, susijusias su 2 vnt. garso kolonėlių, kurių vertė su privalomais mokesčiais 5 117,07 Eur, gabenimu, tačiau to nepadarė. 5.5.Teismas be pagrindo suabejojo ir Å .

G. pirminiame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytomis daiktų gabenimo aplinkybėmis, kurios nėra paneigtos bylos faktiniais duomenimis. Tai rodo, kad teismas, vertindamas Å . G. parodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas. 5.6. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad Å . G. ir V. K. parodymai prieÅ¡taringi, nes V. K. parodymus neva paneigė liudytojas D. K.. Ikiteisminio tyrimo D. K. V. K. atpažino kaip galimai panašų asmenį į tÄ , kuris dalyvavo kraunant daiktus, tačiau vien tai, kad V. K. parodymai nesutampa su Å¡io liudytojo parodymais, nepaneigia Å .

G. nurodytų aplinkybių apie daiktų pakrovimÄ ir jų sÄ raÅ¡o sudarymÄ . 5.7. Apygardos teismas nepagrįstai vertino, kad pats neapraÅ¡ytų daiktų pobÅ«dis (ikonos, galimai kiti meninę vertę turintys daiktai ir gyvÅ«ninės kilmės daiktai) rodo, kad Å¡ie daiktai galimai sÄ moningai nebuvo įtraukti į sÄ raÅ¡Ä . Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas neatkreipė dėmesio į paminėtų daiktų kainÄ ir meninę dirbinių vertę. Muitinės pareigÅ«nams ir teismui abejonių sukėlę daiktai nėra kultÅ«ros vertybės, jie nėra antikvariniai, o tik Å¡iuolaikiniai tiražuoti dirbiniai.Apvalus minkÅ¡tasuolis (1 vnt.), aptrauktas Å¡okliosios gazelės kailiu, minkÅ¡tasuolis (1 vnt.) aptrauktas zebro kailio imitacija, iÅ¡dirbti gyvÅ«nų kailiai (5 vnt.), nudažyti galvijų ir nenustatytų naminių gyvÅ«nų kailiai (2 vnt.), nėra įtraukti į CITES sÄ raÅ¡us.

Tarp gabentų daiktų draudžiamų, t. y. nei meno vertybių, nei CITES konvencijos sÄ raÅ¡e nurodytų daiktų, nebuvo. Daiktų vertė siekia kelis ar kelis Å¡imtus eurų. 5.8.Teismas neteisingai nustatė tranzito deklaracijos pateikimo laikÄ â€“,,2019 m. gruodžio 14 d.“, taip pat neteisingai apskaičiavo nedeklaruotų daiktų sumÄ , t. y nuosprendyje nurodė, kad nedeklaruotų daiktų „sumÄ sudaro 27 766,19 Eur“, tačiau daiktų su jų vertėmis aritmetinė suma yra ne teismo nurodyta 27 766,19 Eur, o 27 818,36 Eur, – 52,14 Eur daugiau.Be to, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl krovinio pakrovimo vietos. 5.9.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo Å . G. priklausančius asmeninius daiktus. Tokia priemonė Å¡ioje byloje yra neproporcinga. Byloje nėra duomenų, kad per valstybės sienÄ gabenti asmeniniai daiktai bÅ«tų neteisėtai įgyti, jog jis neturėjo galimybės bei teisės tokiais daiktais disponuoti, kad daiktai buvo gabenami turint tikslÄ juos panaudoti neteisėtai veiklai. Ä®prastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeniniai daiktai gali bÅ«ti gabenami per Lietuvos Respublikos sienÄ ir jie nėra apmokestinami.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybė dėl Å . G. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir objektyviÄ ja prasme negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Å . G. anksčiau nebuvo teistas. Konfiskuoti asmeniniai daiktai yra reikÅ¡mingi nuteistajam. 5.10.Teismas neatskleidė nuteistojo tyčios, t. y. sÄ moningo jo noro veikti savanaudiÅ¡kai ir nusikalstamai. Taip pat neįvertino tikslo dėl daiktų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos ir jų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad Å . G. su V. K. turėjo tikslÄ Ä¯vykdyti tęstinius veiksmus, t. y. iÅ¡gabenti asmeninius daiktus ir juos sugražinti.

Asmeniniai daiktai buvo grÄ Å¾inti į LietuvÄ , todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais buvo pasikėsinta į kontrabandos nusikaltimo objektÄ â€“ ekonomikÄ ir verslo tvarkÄ , teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismo nustatyti veiksmai objektyviai nesukėlė jokių padarinių. 5.11.Spręsdamas Å . G. kaltės klausimÄ , teismas neįvertino, kad jis, gabendamas savo asmeninius daiktus, nedalyvavo jokioje ekonominėje veikloje, nevykdė jokio verslo, neužsiėmė individualia veikla, t. y. gabeno asmeninius naudotus savo daiktus, o ne prekes, skirtas parduoti ir gauti pajamas.

Å . G. nepagrįstai nuteistas už tai, kad jis gabendamas savo asmeninius daiktus iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Rusijos FederacijÄ bei juos susigrÄ Å¾indamas į Lietuvos RespublikÄ , galimai siekė iÅ¡vengti mokesčių, kurie apskaičiuoti nuo jam priklausančių asmeninių ir panaudotų daiktų vertės. 5.12.Å . G. veiksmuose nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties,todėl jis pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ iÅ¡teisintinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o posėdyje dalyvavusi prokurorė – juos atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. K. gynėjo ir nuteistojo Å . G. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis keistinas dėl teismo iÅ¡vadų, susijusių su kontrabandos bÅ«dugabentų 2 vnt. garso kolonėlių deklaravimu, neatitikimo bylos faktiniams duomenims(BPK 328 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nuteistojo V. K. gynėjas ir nuteistasis Å . G. skunduose nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu vertindama ir individualius konkretaus skundo argumentus.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir Å . G. bei V. K. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį Teisėjų kolegija, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡ naujo dar kartÄ Ä¯vertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å . G. ir V. K. padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Nors vertindamas bylos įrodymus apygardos teismas teisingainustatė ne visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau, Å . G. ir V. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. BK 199 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , <...> kitaip iÅ¡vengė muitinės kontrolės<...>.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å . G., veikdamas kartu su V. K., siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, t. y. pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens turtÄ , neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudaro 27 766,19 Eur. Skunduose V. K. gynėjas ir Å . G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, kad nuteistieji suvokė, jog jie per Lietuvos valstybės sienÄ gabena daiktus, privalomus pateikti muitinei, bei tvirtina, jog liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina jų nekaltumÄ dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.

Tokie nuteistųjų argumentainepagrįsti. IÅ¡ apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolų turinio matyti, kad nuteistųjųkaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ teismas pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais faktiniais bylos duomenimis – iÅ¡ dalies V. K. ir Å . G. paaiÅ¡kinimais proceso metu, G. A., K. M., R. R., A. G., D. K., R. R., A. A. parodymais teisme, liudytojo V. B. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ , prekių sulaikymo, apžiÅ«ros protokolų duomenimis, tarnybiniais praneÅ¡imais, patikrinimo aktu, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumÄ .Å ių įrodymųpirmosios instancijos teismui pakako konstatuoti BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos buvimÄ V.

K. ir Å . G. veiksmuose. Kontrabanda yra neteisėtas daiktų, privalomų pateikti muitinei, gabenimas per Lietuvos valstybės sienÄ . Neteisėtu laikomas tokių daiktų gabenimas ne tik jų nepateikiant muitinės kontrolei, tačiau ir kitaip jos iÅ¡vengiant. Kitoks iÅ¡vengimas muitinės kontrolės suprantamas kaip neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus, suklastotos muitinės deklaracijos, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedÅ«rai atlikti, pateikimas. Skunde Å . G. neginčija, kad jis sudarė ketinamų eksportuoti asmeninių daiktų laisvos formos sÄ raÅ¡Ä , kurį pateikė muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tačiau laikosi pozicijos, jog jis, pateikdamas nepakankamai tikslų asmeninio turto apyraÅ¡Ä , jokio nusikaltimo nepadarė, nes iÅ¡ Lietuvos iÅ¡gabenant asmeninius daiktus nėra privaloma juos apraÅ¡yti tiksliai ir itin detaliai.

Be to, jis naudojosi muitinės tarpininko paslaugomis, todėl muitinės tarpininkas viskÄ privalėjo sutikrinti, įvertinti bei patikrintus ir įvertintus duomenis pateikti muitinei. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia Å . G. dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atvejuapeliantas apskųstuoju teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas ne už tai, kad jis netiksliai ar ne pakankamai detaliai aprašė daiktus, kurie konteineryje Nr. OOCU7919715 iÅ¡ Lietuvos 2019 m. gruodžio 15 d. laivu THETIS D (9372274) su jÅ«riniu konosamentu (bill of lading) Nr. OOLU2631795860 buvo iÅ¡gabenti į Rusijos FederacijÄ , o dėl to, jogprie 2019 m. gruodžio 4 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3CB6C9 ir2020 m. balandžio 14 d. tranzito deklaracijos Nr. 20LTLU90001724EFE7 pridėtuose asmeninio turto apyraÅ¡uoserusų kalba be datos ir numerio sÄ moningai nurodė neteisingus duomenis apie gabenamus daiktus, t. y.

į aptariamÄ sÄ raÅ¡Ä neįtraukė net 71 vnt. daiktų. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. balandžio 22 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. 0LU9000520, Å . G. asmeninio turto apyraÅ¡Ä neįtraukė: įrėmintų drugelių (2 vnt.), įrėminto skorpiono (1 vnt.), jÅ«rinės žvaigždės (1 vnt.), jÅ«rinės žuvies su spygliais iÅ¡kamÅ¡os (1 vnt.), iÅ¡ jÅ«rinių kriauklių suklijuotorutulio (1 vnt.), jÅ«rinės kriauklės (10 vnt.), minkÅ¡tasuolių, aptrauktų nenustatyto gyvÅ«no kailiu (2 vnt.), krėslo, dekoruoto ragais ir krokodilo oda (1 vnt.), įvairių dydžių ikonų su Å¡ventųjų atvaizdais (6 vnt.), meninių autorinių darbų (2 vnt.), paveikslų (2 vnt.), iÅ¡dirbtų nenustatytų gyvÅ«nų natÅ«ralių kailių(7 vnt.), kilimų (18 vnt.), sfinkso skulptÅ«rų (1 vnt.), garso kolonėlių „Bang&Olufsen“ (2 vnt.), medinės dėžutės su augalinės kilmės džiovintomis žolėmis (1 vnt.), medinių pieÅ¡tukų (9 vnt.), fotonuotraukų rėmeliuose su V.

R. ir S. R. (2 vnt.), laminuotų kortelių su V. R. ir S. R. nuotraukomis (2 vnt.), medinės lentos su Å¡achmatais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (t. 1, b. l. 7, 9–11, 17–16, 107, 110–111, 117, 119, 134).Taigi, nedeklaruotų daiktų kiekis ir jų vertė, neleido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vados, kad Å . G., sudarydamas į Rusijos Federacijos ketinamų iÅ¡gabenti ir iÅ¡ Å¡ios Å¡alies pargabenamų asmeninių daiktų sÄ raÅ¡Ä , sÄ Å¾iningai klydo ar buvo nepakankamai atidus ar rÅ«pestingas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Å . G., ketindamas į Rusijos FederacijÄ eksportuoti asmeninius daiktus, naudojosi muitinės tarpininkų paslaugomis, tačiau tai savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį tinkamu kontrabandos nusikaltimo subjektu, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Galiojantis teisinis reguliavimasnumato du atstovavimo muitinėje bÅ«dus: tiesioginį ir netiesioginį. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013), 18 straipsnyje, turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais.

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos, pagal kurias bet kuris asmuo gali pasirinkti atstovÄ muitinėje. Toks atstovavimas gali bÅ«ti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Aptariamu atveju, prieÅ¡ingai, negu siekiama įtikinti apeliacinės instancijos teismÄ , bylos įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å .

G., 2019 m. gruodžio 4 d. įgaliodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti jį muitinėje, Å¡iuo įgaliojimu muitinės tarpininkui suteikė teisę asmeninį turtÄ deklaruoti muitinės tarpininko vardu, tačiau nuteistojo interesais (t. 1, b. l. 106). IÅ¡ įgaliojimo turinio matyti, kad apeliantas muitinės tarpininkÄ Ä¯galiojo veikti jo vardu ir jo interesais, t. y. nuteistÄ jį atstovauti muitinėje ir sutvarkyti dokumentus, susijusius su jo asmeninių daiktų eksporto procedÅ«ra iÅ¡ Lietuvos į Rusijos FederacijÄ .

Tam neprieÅ¡tarauja ir 2019 m. gruodžio 4 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3CB6C9 duomenys, kad deklarantas (atstovas) yra E. Z. firma „(duomenys neskelbtini)“, siuntėjas – Å . G. (duomenys neskelbtini), gavėjas – Å . G. (duomenys neskelbtini), deklaruotos prekės – įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančių fizinių asmenų asmeninis turtas (daiktai pagal apyraÅ¡Ä ) (t. 1, b. l. 107, 110–111). Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimÄ , muitinės praÅ¡ymu per nustatytÄ terminÄ tinkama forma pateikia jai visus bÅ«tinus dokumentus bei informacijÄ ir suteikia visÄ tiems formalumams arba tikrinimui atlikti bÅ«tinÄ pagalbÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaracijÄ , laikinojo saugojimo deklaracijÄ , įvežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , iÅ¡vežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , reeksporto deklaracijÄ ar praneÅ¡imÄ apie reeksportÄ arba praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ ar priimti kitÄ sprendimÄ , atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už:

a) deklaracijoje, praneÅ¡ime arba praÅ¡yme pateiktos informacijos tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ ;

b) visų deklaracijÄ , praneÅ¡imÄ arba praÅ¡ymÄ papildančių dokumentų autentiÅ¡kumÄ , tikslumÄ ir galiojimÄ ;

c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymÄ . Reglamento (ES) Nr. 952/2013 267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos iÅ¡vežamas prekes jų iÅ¡vežimo vietoje muitinei pateikia vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų:

a) iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos prekes iÅ¡vežantis asmuo;

b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, iÅ¡vežantis prekes iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos;

c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimÄ iki jų iÅ¡vežimo iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos. IÅ¡ aptartų teisės normų sisteminės analizės akivaizdu, kad už duomenų, reikalingų tam tikroms muitinėms procedÅ«roms atlikti, autentiÅ¡kumÄ , tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ , yra atsakingas arba siuntėjas (nagrinėjamu atveju Å . G.), arba pagal netiesioginio atstovavimo sutartį – muitinės tarpininkas. Tačiau, kaip minėta, konkrečiu atveju tarp Å . G. ir muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiesioginio atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Å¡ioje byloje už muitinės tarpininkui pateiktų duomenų teisingumÄ buvo atsakingas nuteistasis Å . G., pagrįstai sprendė, jog muitinės tarpininkas, prieÅ¡ pildydamas asmeninių daiktų eksporto deklaracijÄ ir jÄ pateikdamas muitinei, neturėjo pareigos įsitikinti Å . G. pateikiamų duomenų apie gabenamus daiktus teisingumu, t. y. įsitikinti, jog daiktų rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė, vertė atitinka pateiktÄ informacijÄ , nurodytÄ Ä¯prastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyraÅ¡e. Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 nenumato pareigos nei muitinės tarpininkui, nei muitinei fiziÅ¡kai tikrinti kiekvienÄ krovinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas muitinės tarpininko atstovas G. A. patvirtino, kad įprastai eksporto siuntos netikrinamos, nes iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vežamiems asmeniniams daiktams netaikomi jokie mokesčiai. Liudytojas netikrino, ar įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninio turto apyraÅ¡as, kurį pateikė Å . G., atitinka natÅ«roje esančius daiktus, nes jam dėl jų abejonių nekilo. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad analizuojamoje situacijoje, kaip nurodo apeliantas, muitinės tarpininkas turėjo pareigÄ patikrinti krovinį irtik patikrinęs ir įvertinęs duomenis juospateikti muitinei, nėra jokių teisinių prielaidų, nes už sÄ raÅ¡o teisingumÄ pagal susitarimÄ su muitinės tarpininku buvo atsakingas pats Å .

G.. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnyje nustatyta, kad muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimÄ , kuris, jos manymu, yra bÅ«tinas, tačiau paprastai muitinės tikrinimas atliekamas naudojant bendrÄ rizikos valdymo schemÄ , grindžiamÄ informacijos apie rizikÄ ir rizikos analizės rezultatų mainais tarp muitinės administracijų bei bendrų rizikos kriterijų ir standartų, tikrinimo priemonių ir prioritetinių tikrinimo sričių nustatymu. Tai, Å¡ios bylos atveju, ir buvo padaryta.

Nustačius, kad konteineris Nr. OOCU7919715 2019 m. gruodžio 15 d. iÅ¡gabentas iÅ¡ Lietuvos į Rusijos FederacijÄ su siuntėjo plomba Nr. EQJ73892020 m. balandžio 9 d. į KlaipėdÄ atgabentas su naujai ant konteinerio uždėta kita siuntėjo plomba – Nr. 83447 (t. 2, b. l. 11, 20, 21, 22, 23, 24–26), taip pat turint duomenų, jog konteineris Rusijoje 2020 m. kovo 13 d. buvo iÅ¡krautas, o paskui vėl pakrautas (ar papildomai pakrautas) (t. 2, b. l. 11, 23, 24–26), Lietuvoje 2020 m. balandžio 14 d. kroviniui pateikta tranzito deklaracija Nr. 20LTLU90001724EFE7 ir jis nukreiptas tikrinti.

Muitinės tarpininko atstovas, V. B., 2020 m. balandžio 14 d. atlikęs prekių fizinį tikrinimÄ , be deklaruotų, rado ir pirmiau aptartas Å . G. nedeklaruotas prekes. Liudytojas V. B. teisme patvirtino, kad jis 2020 m. balandžio 14 d. pildė tranzito deklaracijÄ Nr. 20LTLU90001724EFE7 pagal jam pateiktÄ asmeninio turto apyraÅ¡Ä rusų kalba be datos ir numerio. Krovinyje buvo asmeniniai daiktai, kaip ir nurodyta eksporto deklaracijoje, tačiau pateiktame sÄ raÅ¡e buvo nurodyti ne visi daiktai, rasti tikrinimo metu (t. 3, b.l. 12–13; t. 4, b. l. 189–199).

Taigi, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybės, konstatuotina, kad netgi pripažinus, jog Å¡ioje byloje muitinės tarpininkų pareigas vykdę G. A. ir V. B. nepasinaudojo jiems suteikta teise patikrinti krovinį, tokie jų veiksmai, nesant nusikalstamo susitarimo su Å . G. ir (ar) V. K. požymių, galėtų bÅ«ti vertinami tik drausminės atsakomybės taikymo kontekste, irtik tuo atveju, jeigu bÅ«ta akivaizdžių požymių apie bÅ«tinumÄ tikrinti krovinį. Tačiau tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta.

Kaip minėta, G. A. parodė, kad jam jokių įtarimų dėl krovinio nekilo. Skunde Å . G. teisingai pažymi, kad jis, gabendamas asmeninius daiktus, tiriamu atveju nedalyvavo jokioje ekonominėje veikloje, tačiau nepagrįstai mano, jog Å¡i aplinkybė Å¡alina jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl nedeklaruotų prekių neteisėto gabenimo per Lietuvos valstybės sienÄ . Pagrindinis kontrabandos nusikaltimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tvarka, o papildomas – finansų sistema, nes kontrabandos bÅ«du gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai.

Kontrabandos dalyku laikomi visi materialÅ«s objektai, pagal galiojančius teisės aktus, privalomi pateikti muitinei tikrinti. Tai gali bÅ«ti bet kokios Lietuvos ar kitų Å¡alių prekės, mokslo, meno, istorinės vertybės, gryni pinigai ir kiti materialÅ«s objektai, turintys piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ . Objektyvioji kontrabandos pusė reiÅ¡kiasi tik aktyviais veiksmais – neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Bylos duomenys rodo, kad Å . G. parodymus davė tik bylÄ nagrinėjant teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus duoti atsisakė, teikė tik raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. 3, b. l. 122, 152). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmeniui tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 1 punktas), tačiau konkrečiu atveju Å . G. vengimas atskleisti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, nenuoseklumas teikiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apie analizuojamo įvykio aplinkybes kelia pagrįstas abejones dėl apelianto iÅ¡vykimo į Rusijos FederacijÄ ir jo tikslo, iÅ¡sivežamų daiktų sÄ raÅ¡o sudarymo ir daiktų pakrovimo.

Kita vertus, nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s faktiniai bylos duomenys. Be to, jo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja elementariai logikai ir protingumo principui. Å . G. 2020 m. balandžio 20 d. pateiktuose raÅ¡ytiniuosepaaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Rusijoje, t. y. Maskvoje, jis yra buvęs vienÄ kartÄ . BÅ«damas Rusijoje, kreipėsi dėl leidimo dirbti iÅ¡davimo. Rusijoje buvo 2020 m. sausio 16 d. (t. 1, b. l. 14). Pirmosios instancijos teisme jis taip pat tvirtino, kad į Rusijos FederacijÄ ketino vykti dirbti darbo reikalais, todėl nutarė su savimi pasiimti tam tikrus asmeninius daiktus, kurie nevisi buvo jam reikalingi(t. 5, b. l. 65–70).

Tačiau Å¡ie Å . G. paaiÅ¡kinimai nesutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su daiktų, kuriuos jis ketino iÅ¡sivežti su savimi iÅ¡vykdamas dirbti į Rusijos FederacijÄ , iÅ¡gabenimo laikotarpiu, daiktų gavėju. Kaip nustatyta pirmiau, konteineris Nr. OOCU7919715su Å . G. asmeniniais daiktais iÅ¡ Lietuvos iÅ¡gabentas 2019 m. gruodžio 15 d. laivu THETIS D (9372274), jÅ«rinio konosamento (bill of lading) Nr. OOLU2631795860 (t. 2, b. l. 12, 17), į Sankt PeterburgÄ atvyko 2019 m. gruodžio 25 d. ir vėliau, 2020 m. kovo 25 d., su nauju konosamentu (bill of lading) Nr. OOLU4049582570 iÅ¡vyko iÅ¡ Rusijos (t. 2, b. l. 11, 20, 21, 23, 24–26) ir į KlaipėdÄ atgabentas 2020 m. balandžio 9 d. (t. 2, b. l. 21).

Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes Å . G. daiktus nutarė iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos į Rusijos FederacijÄ anksčiau, negu užsienio valstybėje iÅ¡reiÅ¡kė norÄ joje dirbti. Tokie apelianto veiksmai prieÅ¡tarauja protingumo principams. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2020 m. balandžio 20 d. jo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, nors nuo daiktų iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos buvo praėję tik keli mėnesiai, Å . G., teikdamas paaiÅ¡kinimus, tvirtino, kad jis neatsimena, kas sudarė į RusijÄ ketinamų iÅ¡gabenti daiktų sÄ raÅ¡Ä , ir kokie konkrečiai daiktai buvo eksportuoti, negalėjo pasakyti adreso, kuriuo konkrečiai jie buvo iÅ¡gabenti (t. 1, b. l. 14, 15, 16).

Tokia pirminė nuteistojo gynybos pozicija pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido abejoti tolesnių jo paaiÅ¡kinimų patikimumu ir remtis tik ta paaiÅ¡kinimų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti bylos objektyvÅ«s duomenys. NelogiÅ¡ka, kad asmuo, turėdamas sÄ Å¾iningus tikslus persikelti gyventi ir dirbti į kitÄ valstybę, nesant duomenų apie sveikatos sutrikimus, pamirÅ¡tų, kad jis pats pildė pervežamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , kokius konkrečiai daiktus planavo gabentis ir adresÄ , kuriuo ketina apsigyventi.

Tam neprieÅ¡tarauja bylos duomenys, kad su ginčo krovinio gabenimu susijusiais reikalais konkrečiu atveju rÅ«pinosi Å . G. pasitelktas V. K., kuris siuntėjų ir gavėjų kontaktus keitė jo praÅ¡ymu bei kurio nurodymu ir buvo atliktos tam tikros jÅ«rinio konosamento korekcijos, susijusios su gavėjo ir siuntėjo adreso keitimu (t. 2, b. l. 32, 94–105, 108–140). Vėliau, Å . G., 2020 m. rugpjūčio 18 d. teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, patvirtino, kad bÅ«tent jis sudarė gabenamų daiktų sÄ raÅ¡Ä ir apyraÅ¡e nurodė neteisingÄ gabenamų daiktų kiekį, tačiau tvirtino, jog jokio siekio iÅ¡vengti muitinės kontrolės neturėjo ir jokių muitinę klaidinančių veiksmų neatliko, į LietuvÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos buvo grÄ Å¾inti tie patys daiktai, kurie ir buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos (t. 3, b. l. 126).

Tokie apelianto parodymai prieÅ¡tarauja objektyviems bylos faktiniams duomenims. Kaip jau nustatyta anksčiau, konteineris Nr. OOCU7919715 Rusijoje 2020 m. kovo 13 d. buvo iÅ¡krautas, o paskui vėl pakrautas (ar papildomai pakrautas) ir uždėjus naujÄ plombÄ iÅ¡gabentas atgal į LietuvÄ (t. 2, b. l. 11, 23, 24–26). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad į LietuvÄ nuteistieji gabeno tuos pačius daiktus, kurie buvo iÅ¡gabenti į Rusijos FederacijÄ . Anot nuteistojo Å .

G., kol jis Rusijoje tvarkėsi formalumus, susijusius su iÅ¡ Lietuvos atgabentu konteineriu, krovinys su jo asmeniniais daiktais buvo saugomas Sankt Peterburgo muitinės sandėlyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo asmeninio naudojimo daiktams buvo įforminta muitinės sandėliavimo ar panaÅ¡aus pobÅ«džio procedÅ«ra. Aptartų apelianto teiginių nepatvirtina ir byloje esanti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad į Sankt Peterburgo uostÄ atgabentas konteineris Nr. OOCU7919715 su kroviniu – naudoti asmeninėms reikmėms skirtomis prekėmis, buvo paliktas AO „Pervyi konteinernyi terminal“ teritorijos muitinės kontrolės zonoje, iÅ¡ kurios neiÅ¡gabentas, prekėms neatliktos jokios muitinės procedÅ«ros (t. 5, b. l. 29).

Aplinkybė, kad konteineriui Nr. OOCU7919715 uždėta nauja plomba, rodo, jog su kroviniu kažkokie veiksmai buvo atliekami, o tai neprieÅ¡tarauja tam, kad Sankt Peterburgo uoste konteineris galėjo bÅ«ti perkrautas, o tada grÄ Å¾intas į LietuvÄ . Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negalėjo įvykti be nuteistųjų žinios, nes objektyvÅ«s bylos duomenys tvirtina, kad muitinės procedÅ«ros nebuvo atliekamos.Kita vertus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacine tvarka nei V.

K., nei Å . G. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nedeklaruoti daiktai priklausė Å . G. nuosavybės teise, nors tvirtino, jogjie yra Å . G.. Proceso metu Å . G. nurodė tik tai, kad į RusijÄ konteineryje iÅ¡gabenti daiktai buvo įsigyti seniai, todėl jų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų jis neiÅ¡saugojo ir pateikti neturi galimybės (t. 1, b. l. 14, 15, 16). BylÄ nagrinėjant instancine tvarka Å . G. taip pat nepateikėjokių duomenų, kad jis Maskvoje iÅ¡ tiesų turėjo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

To nepatvirtina byloje esanti paso su Rusijos Federacijos viza kopija, pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimÄ adresu Maskva, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21, 22, 23). IÅ¡ krovinio važtaraščių matyti, kad iÅ¡ pradžių buvo nurodyta, jog krovinio siuntėjas yra Å . G., adresas (duomenys neskelbtini), o gavėjas – Å . G., adresas Rusijos Federacijoje: (duomenys neskelbtini). Su Å¡iuo jÅ«riniu važtaraščiu krovinys ir buvo iÅ¡gabentas į RusijÄ (t. 2, b. l. 67). Vėliau, esant kroviniui paskirties uoste, esančiame Rusijoje, buvo gautas V.

K. praÅ¡ymas pakeisti ne tik gavėjÄ , bet ir siuntėjÄ , nurodant, kad siuntėjas: (duomenys neskelbtini) V. S., o gavėjas: (duomenys neskelbtini), M. P., (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 34, 141). Dar vėliau V. K. prašė nurodyti, kad gavėjas yra S. R., gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35, 107, 134, 138), o dar vėliau prašė pakeisti siuntėjÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. E. (duomenys neskelbtini) V. S., į Å . G., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36). Taigi, iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad Å .

G. kaip krovinio gavėjo adresas sutampa su vėliau nurodytos gavėjos S. R., kurios asmeninės ir Å¡eimos nuotraukos krovinio patikrinimo metu buvo rastos tarp Å . G. nedeklaruotų daiktų, adresu.IÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2020 m. liepos 15 d. raÅ¡to Nr. FM/03734/040/LT/20 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruoti 4 asmenys, tačiau Å¡iame raÅ¡te nenurodyta, kad tarp tų asmenų nurodytu adresu gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs ir apeliantas Å .

G. (t. 2, b. l. 66). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. R. yra buvusi V. R. sutuoktinė. V. R. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2013 m. vasario 15 d., jam nuo 2013 m. liepos 4 d. paskelbta paieÅ¡ka, nes jis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo (t. 2, b. l. 158). Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir leidžia atmesti nuteistųjų keliamas versijas, kad jie per Lietuvos valstybės sienÄ gabeno Å . G. asmeninius daiktus. Skunde Å . G. teigia, kad jis daiktų krovime nedalyvavo, tik buvo informuotas apie pastarųjų pakrovimÄ .

Antai, pirmosios instancijos Å . G. nurodė, kadjis dalyvavo kraunant daiktus, t. y. krovėjams atrakino iÅ¡sinuomotÄ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) g., Kaune, kuriame buvo laikomi jo asmeniniai daiktai, pateikė daiktų, kuriuos reikia pakrauti, sÄ raÅ¡Ä , sumokėjo pinigus ir iÅ¡važiavo, todėl tikėtina, kad krovėjai per klaidÄ sukrovė ir sÄ raÅ¡e nenurodytus daiktus, nes sandėlyje, kurio savininkÄ Ä¯vardyti nuteistasis atsisakė, daugiau jo asmeninių daiktų neliko (t. 5, b. l. 65–70).

Å is Å . G. aiÅ¡kinimas paneigia jo parodymus, kad jis nežinojo, jog per Lietuvos valstybės siena gabena ir nedeklaruotus daiktus. Viena vertus, jis pats pildė gabenamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , todėl žinojo, kÄ raÅ¡o, o, kita vertus, nuteistasis patvirtino, kad daugiau daiktų sandėlyje nebeliko. Taigi, jei jis siekė iÅ¡vežti ne visus daiktus, tai be jokios abejonės bÅ«tų matęs, kad pakrauta daiktų daugiau, nei deklaruota vežamų daiktų sÄ raÅ¡e, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis ar V.

K. apie tai bÅ«tų informavęs muitinės tarpininkus. Nedeklaruotų prekių skaičius ir jų apimtis neleidžia tvirtinti, kad Å . G., suraÅ¡ydamas ir su V. K. dalyvaudamas prekių pakrovime, galėjo to nepastebėti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis, Å . G. ir CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu nėra jokio nekilnojamojo turto. Tokio adreso iÅ¡ viso nėra (t. 2, b. l. 159, 161, 162, 163; t. 3, b. l. 48). Liudytoju apklaustas D. K., K. P. įmonės, kuri iÅ¡ Kauno į KlaipėdÄ gabeno konteinerį su Å .

G. daiktais, vairuotojas teisme nurodė, kad daiktai buvo kraunami nuosavų namų rajone. Jis daiktų krovime nedalyvavo, tačiau matė, kad daiktus nešė gal kokie 4 asmenys. Liudytojas kontaktÄ palaikė su asmeniu, kuris pasirašė CMR važtaraÅ¡tį ir kuris jį pasitiko atvažiuojantį į daiktų pakrovimo vietÄ (t. 5, b. l. 55–59). Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 10 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo, D. K. atpažino V. K., kaip asmenį panašų į tÄ , su kuriuo jis susitiko 2019 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo kraunant krovinį ir užpildė CMR važtaraÅ¡tį (t. 3, b. l. 40–42).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. atpažinti tarp kitų buvo pateikta ir Å . G. nuotrauka, tačiau liudytojas jo neatpažino, kaip 2019 m. gruodžio 4 d. dalyvavusio kraunant krovinį (t. 3, b. l. 36–38). Tačiau tai nepaneigia Å . G. pripažinimo, kadir jis dalyvavo pakraunant daiktus, nes vairuotojas iÅ¡ keturių asmenų atpažino tik tÄ asmenį, kuris betarpiÅ¡kai su juo bendravo. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis Å . G. neįvardijo asmenų, kurie suteikė daiktų krovimo paslaugÄ , o apeliacinės instancijos teisme jis pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus.

Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad jis nėra suinteresuotas atskleisti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog palengvintų savo teisinę padėtį. Skunde V. K. gynėjas tvirtina, kad Å¡ioje byloje nesuteikus galimybės nuteistajam tiesiogiai dalyvauti asmens atpažinime, buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Tokie gynėjo teiginiai iÅ¡ dalies pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį materialų objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ (BPK191 straipsnis). Pagal BPK192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem bÅ«dais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ (1 dalis);

2) atpažinimas daromas pagal nuotraukÄ , jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-92-511/2022). Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu trukdžiusių nagrinėjamu atveju atlikti atpažinimÄ parodant ne nuotraukas, o asmenį, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad,prieÅ¡ atliekant atpažinimÄ , D. K. tinkamai apklaustas apie atpažįstamojo žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti asmenį, kuris galimai dalyvavo daiktų pakrovime ir pasirašė krovinio CMR.Nors asmens atpažinimo procesinis veiksmas buvo atliktas atpažįstant asmenį iÅ¡ foto nuotraukų, taip nesilaikant BPK 191 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo, esant galimybei,atpažinimui pateikti patį asmenį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atpažįstant V.

K. buvo padarytas esminis pažeidimas, sukliudęs byloje nustatyti tiesÄ .Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tikėtina, jog pateiktame tirti krovinių transportavimo važtaraÅ¡tyje (CMR) Nr. KP 0021179 1-11 ir 21 skiltyse rankraÅ¡tinius įraÅ¡us pasirašė ne kitas asmuo, o V. K. (t. 3, b. l. 48, 89–91), o tai sutampa su liudytojo D. K. parodymais, kad daiktų pakrovime dalyvavo ir pasirašė transporto važtaraÅ¡tį V. K., kuris, pagal abiejų nuteistųjų parodymus, ir veikė su Å .

G. iÅ¡gabenant krovinį į Rusijos FederacijÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus objektyvius bylos faktinius duomenis, kurie vieni kitus papildo,pagrįstai nustatė, kad Å . G. ir V. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ be deklaruotų daiktųgabeno ir minėtose eksporto bei tranzito deklaracijose nenurodytus materialius, turinčius piniginę vertę,objektus, kuriuos siekė nuslėpti. Teisėtas gabenimas per valstybės sienÄ suponuoja bÅ«tinumÄ deklaruoti tai, kÄ privalu deklaruoti, o bandymas iÅ¡vengti tokio deklaravimo kvalifikuotinas kaip kontrabanda.

Å . G. ir V. K. nedeklaruoti daiktai sudaro kontrabandos nusikaltimo dalykÄ . Todėl, nuteistieji, gabendami per Lietuvos valstybės sienÄ daiktus, nenurodytus prie eksporto ir tranzito deklaracijų pridėtame asmeninio turto apyraÅ¡e, realizavo kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Tam neprieÅ¡tarauja apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal liudytojo apklausos taisykles apklaustos L. M. pateikti paaiÅ¡kinimai, kad iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežti daiktai netenka SÄ jungos prekių muitinio statuso, todėl juos įvežant į SÄ jungos muito teritorijÄ yra privalupateikti muitineijuos deklaruojant.

Skunde Å . G. akcentuoja, kad jis asmeninio turto sÄ raÅ¡Ä sudarė kaip įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiantis asmuo, todėl neprivalėjo tiksliai ir itin detaliai apraÅ¡yti gabenamus daiktus. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant, jog keičiantis įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ asmuo iÅ¡ trečiosios Å¡alies į Lietuvos RespublikÄ persikeliantis savo asmeninį turtÄ bÅ«tų atleistas nuo importo mokesčio, jis, vadovaudamasis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 8 d.

įsakymu Nr. 1B-137 patvirtintomis Atleidimo nuo muitų taikymo taisyklėmis, turi pateikti Å¡ių taisyklių 9 punkte nurodytus duomenis, t. y. dokumentus, įrodančius asmens įsikÅ«rimÄ Ä¯prastinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (bÅ«sto įsigijimo ar nuomos sutartis, gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentai ar pan.); dokumentus, įrodančius, kad asmeninį turtÄ sudarančius daiktus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiantis asmuo turėjo arba naudojo buvusioje įprastinėje gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki minėtos vietos palikimo (prekių įsigijimo dokumentai, asmens laisvos formos patvirtinimas, kad įvežamus daiktus jis turėjo arba naudojo buvusioje įprastinėje gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki minėtos vietos palikimo, ar pan.); asmeninį turtÄ sudarančių daiktų laisvos formos sÄ raÅ¡Ä , kuriame daiktai apraÅ¡yti pakankamai tiksliai, kad bÅ«tų galima juos identifikuoti, nurodyti daiktų kiekį.

MinėtÄ sÄ raÅ¡Ä patvirtina įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiantis asmuo, nurodydamas savo vardÄ , pavardę ir pasiraÅ¡ydamas. SÄ raÅ¡o pateikti nereikia, jeigu asmeninį turtÄ sudarantys daiktai deklaruojami muitinės deklaracijoje nurodant konkrečius Kombinuotosios nomenklatÅ«ros prekių kodus (nepriskiriami Kombinuotosios nomenklatÅ«ros 9905 subpozicijai). Byloje duomenų, kad Å . G. ar V. K. jo praÅ¡ymu pagal aptartas taisykles bÅ«tų rašę praÅ¡ymÄ pripažinti prekes grÄ Å¾intinomis ir teikęs jose nurodytus dokumentus, nėra ir tokių duomenų negali bÅ«ti, nes konkrečiu atveju apeliantas gyvenamosios vietos nepakeitė, t. y. tam tikrÄ laikÄ negyveno Rusijos Federacijoje ir negrįžo gyventi į LietuvÄ .

PrieÅ¡ingai, jis tariamais darbo reikalais tik galimai ketino iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ . Aplinkybė, kad eksporto deklaracijoje buvo nurodyta, jog deklaruojamas įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens asmeninis turtas, savaime Å . G. nesuteikė įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ keičiančio fizinio asmens statuso, kuriam taikytinos minėtos taisyklės. Be to jis, pildydamas reikalingÄ pateikti muitinei gabenamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , inkriminuotų daiktų iÅ¡ viso neįrašė bei jų nedeklaravo ir taip, juos nuslėpdamas nuo muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos į Rusijos FederacijÄ ir iÅ¡ jos į LietuvÄ .

Tai, kad Š. G. atlikti neteisėti veiksmai objektyviai nesukėlė jokių padarinių,nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos įrodymais. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali. Kontrabanda laikoma baigta nusikalstama veika nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio kontrolės išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Į aplinkybę, kad Š. G. veiksmais nebuvo sukelta realių padarinių, nagrinėjamu atveju atsižvelgta skiriant jam bausmę.

Nepagrįstas nuteistųjų Å . G. ir V. K. skundų argumentas, kad nagrinėjamu atveju jų veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, sudėties, t. y. neįrodyta jų tyčia veikti nusikalstamai, nes jie samdėsi muitinės tarpininkÄ , kuris turėjo užtikrinti, kad deklaracija bÅ«tų užpildyta teisingai. Kontrabandos nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei bÅ«dinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.Skunde Å .

G. V. K. neigia suvokę, kad Å . G. daiktus pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytÄ daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tvarkÄ .Ikiteisminio bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu Å . G. ir V. K. neatskleidė savo nusikalstamos tyčios aplinkybių. Tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Apeliantų skundų argumentus dėl nuteistųjų tyčios turinio paneigia teismo nuosprendyje ir pirmiau Å¡ioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys ir jais remiantis nustatytos bylos aplinkybės. Å . G. pats pildė gabenamų prekių sÄ raÅ¡Ä , matė, kad sandėlyje jo saugomų prekių daugiau neliko.

Kad Å¡iame sandėlyje be Å . G. bÅ«tų saugoję savo daiktus ir kiti asmenys, nuteistieji tokių aplinkybių nenurodė. V. K. pats dalyvavo pakraunant krovinį, turėjo gabenamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , pasirašė daiktų gabenimo važtaraÅ¡tyje. Taigi, Å¡ios aplinkybės, vertinant neteisėtai gabentų per Lietuvos valstybės sienÄ daiktų skaičių (71 vnt.), jų gabaritus ir individualius požymius, patvirtina, kad abu nuteistieji žinojo, jog gabenimui buvo pakrauta žymiai daugiau daiktų, negu buvo iÅ¡vardyta sÄ raÅ¡e, reikalingame deklaracijai užpildyti.

Abu nuteistieji neneigia, kad gabeno visus jiems inkriminuotus daiktus, ir tvirtina, jog niekas kitas be jų žinios Rusijos Federacijoje konteinerio perkrauti negalėjo. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistieji, pateikdami muitinės tarpininkui žinomai melagingus duomenis apie gabenamus daiktus, neturėjo pagrindo manyti, kad deklaracija bus užpildyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atitiks gabenamų per Lietuvos valstybės sienÄ daiktų skaičių ir jų apibÅ«dinimÄ . Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji puikiai suprato, jog jie veikia neteisėtai, nepateikdami didelės dalies gabenamų prekių muitinės tikrinimui ir norėjo taip veikti.

Å iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja apygardos nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta daiktų pakrovimo vieta iÅ¡ tiesų yra neaptvertas žemės sklypas be jokių gyvenamųjų namų, tame tarpe ir sandėlio. Nedeklaruoti buvoturintys piniginę vertę, individualiais požymiais pasižymintys daiktai. Be to, kroviniui esant paskirties uoste, kelis kartus nuteistieji keitė gavėjÄ ir siuntėjÄ , jų gyvenamÄ sias vietas, nurodydami jas net trečioje valstybėje.

Tarp nedeklaruotų daiktų buvo rasti S. R. asmeninė ir Å¡eimos nuotraukos bei jos ir buvusio sutuoktinio, kuriam paskelbta paieÅ¡ka,laminuotos kortelės su jų nuotraukomis bei kiti vardiniai daiktai, o Å . G. apie daiktų įsigijimÄ nieko įtikinamo paaiÅ¡kinti negalėjo, daiktų priklausymo jam faktÄ patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kaip minėta,Å . G., kaip krovinio gavėjo, adresas sutapo su S. R. gyvenamÄ ja vieta Rusijos Federacijoje, Å . G. iÅ¡ Lietuvos nustatytus daiktus gabeno, nors realiai Rusijos Federacijoje nei darbo, nei gyvenamosios vietos neturėjo.

Taigi, visi iÅ¡tirti faktiniai bylos duomenys, nustatytų aplinkybių kontekste, vieni kitus papildo ir paneigia Å . G. ir V. K. aiÅ¡kinimÄ , kadjie nežinojo, jogvisus per Lietuvos valstybės sienÄ gabenamus, turinčius vertę daiktusbÅ«tina deklaruoti muitinėje. Deklaruojamas Å . G. manymas, kad muitininkai, suradę netikslumus – nedeklaruotus daiktus, turi jam sudaryti sÄ lygas papildyti sÄ raÅ¡Ä ir tuo pačiu deklaracijÄ , nepaneigia jo tyčios dalies daiktų nedeklaruoti. PrieÅ¡ingai, toks jo iÅ¡ankstinis manymas rodo, kad jis suprato, jog turto apyraÅ¡e nurodydamas ne visus daiktus, dalies jų nedeklaruos ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tam neprieÅ¡tarauja faktiniai duomenys, kad tarp nedeklaruotų daiktų nebuvo pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus draudžiamų gabenti daiktų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti nuteistųjų Å . G., V. K., liudytojo D. K. ir kitų liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga, patvirtina apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kadkiekvienas iÅ¡ nuteistųjų savo veiksmais dalyvavo kontrabandos nusikaltimo padaryme: Å . G. susitarė su V. K. dėl daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sienÄ , abu dalyvavo jų pakrovime pagal Å .

G. sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä , kuriame nebuvo įtraukti deklaruotini daiktai, o V. K. Å . G. vardu suraÅ¡ytÄ sÄ raÅ¡Ä su transporto dokumentais perdavė muitinės tarpininkams ir rÅ«pinosi visais kilusiais klausimais, susijusiais su krovinio, įskaitant ir nedeklaruoto, gabenimu per Lietuvos valstybės sienÄ , kol nedeklaruotÄ krovinį aptiko ir sulaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nai. Visos byloje nustatytos pirmiau aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji veikė bendrais suderintais veiksmais ir kiekvienas iÅ¡ jų, siekdamas bendro nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, realizavo kontrabandos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia nustatyta aplinkybė, kad V. K., bendraudamas su muitinės darbuotojais, neslėpė savo asmens tapatybės, kontaktinių duomenų ir pan. Nepagrįstai Å . G. skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, turėjo įvertinti daiktų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos ir jų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ tikslÄ . Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kadnei tikslas, nei motyvai kontrabandos nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi.

Kaip minėta, kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio kontrolės išvengimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas kontrabandos nusikaltimo padarymo tikslo, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsiranda tik tada, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL. Apelianto V. K. gynėjas skunde abejoja atliktu gabentų nedeklaruotų daiktų įvertinimu ir nurodo, kad jų nepagrindžia bylos faktiniai duomenys.

Tokie gynėjo argumentai nepagrįsti.Å ioje byloje,siekiant nustatyti neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabentų daiktų vertę, buvo atlikti keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai ir nustatyta, kad sulaikytų prekių, nurodytų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vadose ir Gamtos tyrimų centro atliktos ekspertizės akte, muitinė vertė sudaro 18 286,39 Eur, privalomi sumokėti mokesčiai: muito – 385 Eur, PVM – 3 921 Eur, iÅ¡ viso, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 22 592,39 Eur:

įrėmintų drugelių (2 vnt.) vertė 44,08 Eur, įrėminto skorpiono (1 vnt.) vertė 22,04 Eur, jūros žvaigždės (1 vnt.) vertė 27,49 Eur, jūrinės žuvies su spygliais iškamšos (1 vnt.) vertė 5,14 Eur, iš jūrinių kriauklių suklijuoto rutulio (1 vnt.) vertė 24,98 Eur, jūrinių kriauklių (10 vnt.) vertė 271,85 Eur; minkštasuolių, aptrauktų kailiu (2 vnt.) vertė 881,7 Eur, dubens formos baldo, aptraukto kailiu (1 vnt.) vertė 265 Eur, šachmatų žaidimo staliuko (1 vnt.) vertė 409,76 Eur, krėslo, dekoruoto ragais ir krokodilo oda (1 vnt.) vertė 662,57 Eur;

įvairių dydžių ikonų (6 vnt.) vertė 310,66 Eur, dekoratyvinio Å¡viestuvo „Malonumų sodas“ (1 vnt.) vertė 324,18 Eur, dekoratyvinės skulptÅ«ros „Sfinksas“ (1 vnt.) ir dekoratyvinį objekto „Šaltinis“ (1 vnt.) vertė 2 386,92 Eur, paveikslų (2 vnt.) vertė 51,34 Eur, iÅ¡dirbtų natÅ«ralių kailių (7 vnt.) vertė 512,72 Eur, įvairių matmenų kilimų (18 vnt.) vertė 16 391,96 Eur (t. 2, b. l. 5–6, 9–10). Kitų daiktų vertės buvo nustatytos vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso nuostatomis.

Iš prie Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo pridėto priedo matyti, kadgarso kolonėlių (2 vnt.) vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 5 117,07 Eur, medinės dėžutės su augalinės kilmės džiovintomis žolelėmis (1 vnt.), medinių pieštukų (9 vnt.), fotonuotraukų rėmeliuose (3 vnt.), laminuotų kortelių su nuotraukomis (2 vnt.) bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais –108,9 Eur, t. y. iš viso 5 255,97 Eur (t. 1, b. l. 113–114).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojomis apklaustos Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės R. R. ir A. A. parodė, kad daiktų vertinimas buvo atliktas pagal Kombinuotosios prekių nomenklatÅ«ros kodus, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso nuostatomis. Liudytoja A. A. kiekvienam daiktui parinko kodus, o liudytoja R. R., remdamasi muitinės „Premi“ duomenų baze, pagal parinktus kombinuotosios nomenklatÅ«ros kodus, nustatė daiktų vertes.

Å i liudytoja paaiÅ¡kino, kad privalomi sumokėti mokesčiai buvo paskaičiuoti nuo nustatytos muitinės vertės (t. 5, b. l. 31–39, 55–59). Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad kontrabandos bÅ«du gabentų daiktų vertės Å¡ioje byloje nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl vertinimÄ atlikusių specialistų kvalifikacijos, aptartų daiktų vertei nustatyti taikytų metodikų ir jų pagrįstumo.Bendra nedeklaruotų daiktų vertė sudaro 28 818,36 Eur.

Tokia suma virÅ¡ija 250 MGL (50 Eur x250 MGL=12 500 Eur). Todėl V. K. gynėjo skundo teiginiai, kad Å . G. veiksmai, susiję su daiktų deklaravimu, nesiekia baudžiamosios atsakomybės pavojingumo, atmetami kaip deklaratyvÅ«s. Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl garso kolonėlių (2 vnt.) (ne)įtraukimo į Å . G. suraÅ¡ytÄ ir V. K. muitinės tarpininkams pateiktÄ turto apyraÅ¡Ä , kuriame iÅ¡vardinti deklaruoti daiktai, kelia tam tikrų abejonių, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti.

IÅ¡ prie eksporto deklaracijos pridėto daiktų sÄ raÅ¡o matyti, kad jame buvo nurodyti 2 vnt., 10 kg svorio, garso kolonėlių, kokios jos – nekonkretizuota (t. 1, b. l. 110–111). Prie tranzito deklaracijos pridėto turto apyraÅ¡o matyti, kad jame taip pat buvo nurodyti 2 vnt., taip pat 10 kg svorio,akustinių kolonėlių (t. 1, b. l. 17, 18). IÅ¡ liudytojo V. B., kuris atliko sulaikytų daiktų patikrinimÄ , ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis buvo dviprasmiÅ¡kai nurodęs, kad garso kolonėlės ir buvo deklaruotos, ir nebuvo deklaruotos (t. 3, b. l. 12–13).

Apklausiamas teisme jis savo parodymus patikslino ir patvirtino, kad garso kolonėlės buvo įtrauktos į daiktų sÄ raÅ¡Ä , o kodėl jos nurodytos kaip nedeklaruotos, liudytojas paaiÅ¡kinti negalėjo (t. 4, b. l. 189–199). IÅ¡ 2020 m. gegužės 11 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad tarp nedeklaruotų daiktų buvo garso kolonėlės „Bang&Olufsen“ (2 vnt.) (t. 1, b. l. 76–77, 96). Tačiau iÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 4 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad tarp deklaruotų daiktų yra nurodytas „JVC“ muzikinis centras, kuriam priklauso stovas, trys aukÅ¡tos ir dvi žemos kolonėlės. Å ie daiktai nebuvo nurodyti nei prie eksporto, nei prie tranzito deklaracijų pateiktuose daiktų sÄ raÅ¡uose (t. 5, b. l. 72–73, 79).

Todėl byloje negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kurios gi garso kolonėlės buvo nedeklaruotos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis visų neaiÅ¡kumo vertinimo kaltinamojo naudai principu, iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina aplinkybė, kad Å . G., veikdamas kartu su V. K., į asmeninio turto apyraÅ¡Ä neįtraukė garso kolonėlių „Bang&Olufsen“ (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5 117,07 Eur.IÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinus, kad buvo nedeklaruotos 5 117, 07 Eur vertės garso kolonėlės, nustatytina, kad nagrinėjamu atveju bendra nedeklaruotų daiktų vertė sudaro 23 701,29 Eur (28 818,36-5 117,07).

Å i suma yra didesnė nei 250 MGL ir nedaro įtakos Å . G. ir V. K. veiksmų teisinei kvalifikacijai. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å . G. ir V. K. padarytoje veikoje nustatyti visi bÅ«tini kontrabandos nusikaltimo sudėties požymiai. Kvalifikuodamas Å . G. ir V. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas šį baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s Å .

G. ir V. K., nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jų kaltės yra nepagrįstos. Deklaratyviais teisėjų kolegija pripažįsta ir V. K. gynėjo skundo argumentus, kad baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajame akte, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos esminės V. K. inkriminuotos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ , ir kitos svarbios aplinkybės).

Kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės netrukdė bylÄ nagrinėti teisme. Taigi, V. K. negalėjo nesuprasti jam reiÅ¡kiamo kaltinimo esmės, o tai, kad jis nesutinka su kaltinime nurodytos veikos esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nereiÅ¡kia, jog svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas suraÅ¡ytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Proceso metu V. K. naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, teisme davė parodymus pateikdamas savo pozicijÄ dėl kaltinime iÅ¡dėstytų aplinkybių.

V. K. parodymų turinys nerodo, kad jo gynyba dėl pareikšto kaltinimo galėjo būti kitokia. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista V. K. nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojama teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis teisme. Dėl bausmių paskyrimo Š. G. ir V. K. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių prieštaravimų dėl nuteistiesiemspaskirtų bausmių – baudos – dydžio ar jų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas Š.

G. ir V. K. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskyrė po 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančio eurų) dydžio (200 MGL) baudÄ , t. y. nustatė baudos dydį artimÄ minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už sunkaus nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio). Apygardos teismas, nustatydamas Å . G. ir V. K. skirtinų baudų dydžius, atsižvelgė, kad jie, veikdami tiesiogine tyčia, padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , kuris konkretiems asmenims žalos nesukėlė.

Byloje nėra jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad Å . G. ir V. K. anksčiau bausti administracine tvarka, tačiau neteisti, dirbantys: Å . G. užsiima individualia veikla, o V. K. – yra kelių įmonių vadovas. Å . G. yra vedęs, turi nepilnamečių iÅ¡laikytinių. V. K. – sportininkas, priklauso Lietuvos Kudo rinktinei, atstovauja tarptautinėse varžybose, apibÅ«dinamas teigiamai. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs visas Å .

G. ir V. K. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ jiems paskyrė teisingas, aiÅ¡kiai ne per griežtas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes. Jas sumažinti dar labiau nėra pagrindo atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia nutartimi iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nutarta paÅ¡alinti aplinkybę, jog Å . G., veikęs kartu su V. K., į nedeklaruotų daiktų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtraukęs garso kolonėlių (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5 117,07 Eur, nes dėl to nepasikeitė nuteistųjų padarytos veikos pavojingumas, todėl nuteistiesiems paliktinos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiupagal BK199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nuteistiesiems motyvuodamas bausmės paskyrimÄ , nepagrįstai nurodė „kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų“.

Å ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nurodyto baudžiamojo įstatymo taikymo Å . G. ir V. K.. Todėl teisėjų kolegija iÅ¡ nuosprendžio dalies „Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai“ paÅ¡alina teksto dalį „kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų“. Dėl Å¡io akivaizdaus raÅ¡ymo apsirikimo apeliantų teisė į apeliacijÄ nebuvo pažeista. Apskųstojo teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka, priimant Å¡iÄ nutartį.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo Pirmosios instancijos teismas, kartu su bausme Å . G. paskirdamasbaudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , BK 42 straipsnio 6 dalyje ir 67 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė. Å i baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga Å . G. padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui ir jo teisių akivaizdžiai nevaržo daugiau, negu reikia tokia priemone siekiamam tikslui, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudinga, pasiekti. Å ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad Å .

G. nedeklaruoti ir per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti daiktai, yra kontrabandos nusikaltimo dalykas. Per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti, tačiau muitinės kontrolei nepateikti daiktai, prieÅ¡ingai, negu skunde Å . G. nurodo, yra apmokestinami ir jiems taikomi importo mokesčiai. Todėldaryti iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas netinkamai taikė 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, jog Å . G. gabenti, tačiau nedeklaruoti, daiktai yra konfiskuotinas turtas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tai, kad konfiskuoti daiktai reikÅ¡mingi nuteistajam, nesudaro pagrindo apelianto savanaudiÅ¡kų interesų iÅ¡kelti aukščiau visuomenės interesų iÅ¡ apyvartos iÅ¡imti turtÄ , kuris buvo kontrabandos dalykas. Be to, kaip konstatuota pirmiau Å¡ioje nutartyje, Å . G. nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konfiskuotinu turtu pripažinti daiktai gauti teisėtu bÅ«du ir iÅ¡ tiesų nuosavybės teise jam priklauso. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 328 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad Å . G., veikdamas kartu su V. K., į asmeninio turto apyraÅ¡Ä neįtraukė garso kolonėlių „Bang&Olufsen“ (2 vnt.), kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 5 117,07 Eur (penki tÅ«kstančiai Å¡imtas septyniolika Eur ir 7 ct), ir nustatyti, kad Å . G., veikdamas kartu su V. K., siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais sudaro 23 701,29 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus vienÄ eurÄ ir 29 ct).

IÅ¡ nuosprendžio dalies „Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai“ paÅ¡alinti teksto dalį „kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje matyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų“. Nuosprendžiui įsiteisėjus, garso kolonėles „Bang&Olufsen“ (2 vnt.) grÄ Å¾inti Å . G.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė