2021-05-05 Nr. AB-9720-3-61-3-04232-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2945-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04232-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. (I. S.) ir A. B. (A. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. (I. S.) ir A. B. (A. B.) skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Norlida“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-5108 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

2. Pareiškėjas A. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) skundu prašė panaikinti Departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05145 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau kartu – ir Sprendimai).

3. Pareiškėjai paaiškino, kad jie leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas). Pareiškėjai atvykdami dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Telšių apylinkės teismo Mažeikio rūmai 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5-520-1139/2020 nustatė, kad D.

V. 2020 m. liepos 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi, leido įmonėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K.. Su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau UAB „Norlida“ neturėjo Departamento išduoto leidimo dirbti įmonėje. Pagal Departamento pateiktą informaciją S. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisę dirbti UAB „Furitas“.

Tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. D. V. šio nutarimo neskundė, kadangi nei minėtame nutarime, nei jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002 tarp UAB „Norlida” ir UAB „Megadarbas LT”, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą.

Ši paslaugų teikimo įmonė atitiko Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus. UAB „Norlida“ neturėjo / neturi patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, todėl sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. UAB „Norlida” teikia logistikos paslaugas, todėl jai yra reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai. Komunikavimas tarp UAB „Norlida” ir paslaugos teikėjo UAB „Megadarbas LT” dėl operatyvumo vyko įvairiomis šiuolaikinėmis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis – telefono pokalbiais, sms žinutėmis, el. paštu, internetinėmis komunikavimo programėlėmis, kadangi paslaugos teikėjas dažniausiai būdavo trečiojoje užsienio valstybėje.

Iš paslaugos teikėjo pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei pradiniais duomenys apie vairuotojo – ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe. Pateikiama asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymo dokumentai (Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 11 p.), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d., 1 p.; 57 str. 1 d. 1 p). Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, turi tinkamą kvalifikaciją kroviniams vežti, turi galiojančius išvardytus dokumentus, informuojamas paslaugos tiekėjas ir pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra: gaunamas darbuotojo prašymas priimti į darbą, 3 kalbomis (lietuvių, rusų ir vokiečių) sudaroma darbo sutartis, pasirašomos būtinosios darbo sutarties sąlygos, informuojama Sodra, Departamentui teikiamas tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi bei sutikimas suteikti gyvenamąjį plotą atitinkamam piliečiui, iš Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento gaunamas vairuotojo liudijimas, kuris išduodamas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Europos Bendrijos licenciją ir kt.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2019 m. birželio 26 d. Nr. V-322 įsakyme „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo” bei tos pačios institucijos 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo” nustatyta, kad Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriama prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl UAB „Norlida“ buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių. Nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas. UAB „Norlida“ ir jos vadovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų įgyvendinti savo kaip darbdavio pareigas, todėl UAB „Norlida“ nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Be to, UAB „Norlida“ ir jos vadovas jokios žalos valstybei nepadarė. Pats pažeidimas yra formalus, priimti sprendimai neproporcingi, todėl pareiškėjams neturėtų būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Departamento sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi šie sprendimai yra paremti teismo nutarimu, kuris parengtas trečiojo asmens atžvilgiu, ir dėl šio nutarimo ir / ar paties pažeidimo padarymo pareiškėjams negalėjo kilti neigiamos pasekmės, tačiau šiuo metu jų darbdavio vadovo padarytas administracinis nusižengimas daro įtaką jų teisėms ir pareigoms. Be to, pareiškėjai leidimus gyventi Lietuvoje gavo dar iki įmonės vadovo administracinio nusižengimo padarymo.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu. Ginčijami sprendimai atitinka proporcingumo principą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Priimdami ginčijamus Sprendimus Departamentas pagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo D. V. įvykdytą administracinį nusižengimą, kuris buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjams išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo, todėl paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta. Pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjai privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.

8. Atsakovas nurodė, kad ginčijamais Sprendimais pareiškėjai nėra baudžiami už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjai nepagrįstai juos sutapatino. Ginčijami Sprendimai nėra administracinės atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, darbo UAB „Norlida“ pagrindu 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B.; 2020 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S.. Ginčijamuose Sprendimuose konstatuota, kad UAB „Norlida“ direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalų darbą); Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis imperatyviai nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, ginčijamais Sprendimais nusprendė panaikinti išduotus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.

11. Teismas konstatavo, kad D. V. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip darbdavio – UAB „Norlida“ – vadovas, kadangi jis tuo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už tinkamą įdarbinimo procedūrų laikymąsi, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, jog jis buvo nubaustas ne kaip įmonės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjų darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad trečiojo suinteresuoto asmens vadovas baustas už Baltarusijos Respublikos piliečio įdarbinimo tvarkos nesilaikymą, kas taip pat laikoma nelegaliu darbu, nėra. Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5-520-1139/2020.

12. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta sąlyga, jog darbdavys negali būti baustas tiek už leidimą dirbti nelegalų darbą, tiek už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, nepaisant asmenų, kuriems leista dirbti nelegaliai skaičiaus, pilietybės, įdarbinimo trukmės ir pan. Be to, ši teisės norma yra formali, t. y. jos taikymui nereikalaujama nustatyti ar pagrįsti pasekmes, padarinius, kilusius dėl nelegalaus darbo.

13. Teismas pažymėjo, jog ginčijamų Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje sąlyga, dėl kurios ir buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjų ir jų atstovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Teismas priėjo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nurodytos teisės normos aiškinti pareiškėjų nurodytu būdu, t. y. jog atleidus darbdavio atstovą (direktorių), baustą už nelegalų, darbą, įmonė vėl gali būti laikoma nebausta už nelegalų darbą. Toks teisės normos aiškinimas netinkamas, kadangi padėtų išvengti teisinės atsakomybės už netinkamą įdarbinimo ir migracijos procedūrų laikymąsi. Aplinkybė, kad baustas administracinio nusižengimo byloje įmonės vadovas buvo vėliau atleistas iš įmonės vadovo pareigų, neturi teisinės reikšmės ginčo atveju. Taip pat skundžiamų Sprendimų priėmimui ir jų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui neturi teisinės reikšmės pareiškėjų nurodomi UAB „Norlida“ sutartiniai santykiai su kitomis įmonėmis, kadangi šioje byloje nesprendžiami sutartinės civilinės atsakomybės klausimai.

14. Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį, konstatavo, kad jie pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimų teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti išduotus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus. Pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo D. V., įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d.), praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas sprendė, kad atsakovas Departamentas pagal kompetenciją priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą.

15. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurią pažeidus leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, todėl pareiškėjų skunde nurodytą argumentą dėl proporcingumo principo atmetė.

III. 16. Pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) apeliaciniuose skunduose prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus pastarojo prašymo priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundus ir panaikinti Departamento Sprendimus.

17. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į jų pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl nėra vertinami jų pateikti argumentai. Pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „Norlida“ ir UAB „Megadarbas LT“, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Šiuo atveju tiek dėl pareiškėjų, o taip pat ir dėl kitų Bendrovėje įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta jokių abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, kad yra gauti visi reikalingi leidimai. Todėl būdami įsitikinę, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, asmenys buvo įdarbinti įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais visus įdarbintų asmenų duomenis perduodant Sodrai, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Iš šių institucijų nebuvo gauta jokių pastabų. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų. Pažymi, kad buvo baustas ne pats darbdavys – Bendrovė, o buvęs jos vadovas.

18. Pareiškėjai nurodė, kad jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB „Norlida“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Nors UAB „Norlida“ vadovas buvo baustas už nelegalų darbą ir neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda negali turėti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbintiems trečiųjų valstybių piliečiams ir jiems išduotiems leidimams. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatoma, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Be to, Departamento Sprendimai, priimti asmenų, priklausančių grupei, atžvilgiu, yra paremti Telšių apylinkės teismo nutarimu, t. y. teisminio proceso metu priimtu procesiniu sprendimu, į kurio priėmimo procesą nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginę įtaką.

19. Pareiškėjai pažymi, kad leidimų laikinai gyventi naikinimas pažeidžia jų teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus. Panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims, šiuo metu dirbantiems įmonėje, įmonė greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti. Dėl šios priežasties įmonė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, šiai dienai įmonė turi virš milijono šešių šimtų tūkstančių eurų prisiimtų įsipareigojimų (paskolos, lizingo sutartys, išperkamosios nuomos sutartys ir kt.), o dėl esamų darbuotojų netekimo nebeišgalės jų vykdyti. Taigi šie Departamento Sprendimai, paremti tik formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, lems įmonės nemokumą, dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims. Asmenys, susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėję teisėtus lūkesčius, netenka šios teisės, dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kurioms jie iš esmės negalėjo daryti įtakos, negalėjo jų kvestionuoti ar ginčyti.

20. Pareiškėjai nurodo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas, kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tačiau asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus.

22. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjų skundų argumentai buvo įvertinti. Įstatymas nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad jie galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatymo įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad jiems negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai Sprendimais nėra baudžiami už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, todėl pareiškėjai nepagrįstai juos sutapatino. Sprendimai nėra administracinės atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Įstatymo ir VAĮ nuostatas. Priimdamas Sprendimus Departamentas rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos ir teismo. UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia, kad D. V., būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi (kaip darbdavys), buvo baustas už nelegalų darbą, taip pat nuo nuobaudos vykdymo pabaigos iki Departamento sprendimų priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai. Todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs UAB „Norlida“ direktorius, neturi įtakos sprendimų teisėtumui. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti Departamento sprendimai, nėra išnykusios. Atsakovo teigimu, skundų argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento sprendimų, kuriais panaikinti pareiškėjams – Ukrainos piliečiams – išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjai ketino dirbti UAB „Norlida“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m. spalio 22 d. priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

27. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; kt.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl darbdavio teisinės sampratos šios kategorijos bylose aiškinimo, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019). Šių teisės aiškinimų kontekste vertintini ir pareiškėjų argumentai, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi. Kadangi įmonės direktoriaus nubaudimas tuo pačiu reiškia darbdavio padarytą teisės pažeidimą (žr. šios Nutarties 28 p.), esantį pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, faktas, kad nubaustasis darbdavio įgaliotas asmuo – direktorius įmonėje nebedirba, teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir negali būti pripažįstama darbdavio baudimo faktą šalinančia aplinkybe.

30. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, nurodyta teisės aiškinimo praktika aktuali ir taikytina šioje byloje. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi teisėtumui.

31. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentui tenka pareiga, o ne teisė panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2924-552/2021).

32. Taigi Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

33. Vertindama pareiškėjų argumentus, kad Sprendimai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021).

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų I. S. (I. S.) ir A. B. (A. B.) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė