89a49fba-e6ae-435a-bfae-79faaceba86d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-1121/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55579-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, Dariaus Prankos, Pauliaus VerÅ¡ekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gretai Karmazienei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos bÅ«du, naudojant „ZOOM“ programÄ ), nuteistajam I.

S. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nukentėjusiojo I. G. atstovui advokatui Michail Gaibel (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos bÅ«du, naudojant „ZOOM“ programÄ ), vertėjai Boženai Seniut, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo: I. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant I. S. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be I. S. priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 bei 71 straipsniais, I. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytÄ turtinę žalÄ , nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 Eur) turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau, nei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Priteista iÅ¡ I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 46 200 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki visiÅ¡ko turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam I. G. atlyginimo. Priteista iÅ¡ I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 10 831,77 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteista iÅ¡ I.

S. valstybės naudai 224,87 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. I. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nuslėpdamas savo tikrÄ jį ketinimÄ bei iÅ¡ anksto žinodamas, jog neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad tariamai jis yra sėkmingas verslininkas, 2016 m., tiksliai nenustatytu laiku, pasiÅ«lė I.

G. investuoti į jo (I. S.) sugalvotÄ komercinį projektÄ â€“ pradėti (duomenys neskelbtini) verslÄ Ä¯monėje „A“, jis (I. S.) apgaulės bÅ«du, motyvuodamas, kad įmonės „A“ įsigijimo formalumai dar nėra iki galo pabaigti, o jis (I. S.) dar nėra paskirtas įmonės direktoriumi, garantuodamas pinigų grÄ Å¾inimÄ bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamÄ I. G., pasinaudojęs pastarojo pasitikėjimu, įtikino I. G. pervesti į jo (I. S.) asmeninę „B“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurios vėliau turėjo bÅ«ti pervestos į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusysis I.

G. apgaulės įtakoje 2016 m. spalio 24 d. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įnešė į jo (I. S.) sÄ skaitÄ 7 900 Eur ir 100 Eur, o taip pat nukentėjusysis I. G. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos „C“ (duomenys neskelbtini) į jo (I. S.) „B“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė: - 2016 m. lapkričio 10 d. pervedė 4 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“; - 2016 m. gruodžio 8 d. pervedė 10 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“; - 2017 m. sausio 10 d. pervedė 10 500 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio fondai“; - 2017 m. vasario 7 d. pervedė 11 700 Eur mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio kapitalas“; - 2017 m. vasario 27 d. pervedė 2 000 Eur, tačiau jis (I.

S.) iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į bendrovės „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų gautų iÅ¡ nukentėjusiojo I. G. nepervedė, o iÅ¡leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiajam I. G. priklausančius 46 200 Eur, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2. I. S. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. dokumentų suklastojimu, o bÅ«tent: jis, tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 8 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 4 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 500 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 11 700 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 2 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ , po ko, 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val., suklastotus „B“ banko mokėjimo pavedimus iÅ¡siuntė nukentėjusiajam I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Teikiamu apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį dalyje dėl I. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir bausmės skyrimo už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , bei priimti naujÄ nuosprendį:

1) I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams;

2) I. S. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams;

3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, skirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡ dalies sudėti bei skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡oma palikti nepakeistÄ .

4. Pasak prokuroro, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl I. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį naikintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl I. S. iÅ¡teisinimo padarė neįvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumos, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog I. S. sukurti pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, todėl jie negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad I. S. sukurtų 6 mokėjimų pavedimų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog I. S. savarankiÅ¡kai pagamino 6 „B“ banko mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė netikrus duomenis, kad iÅ¡ I. G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sÄ skaitÄ gautus pinigus pervedė į „A“ sÄ skaitÄ , o 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. minėtus banko mokėjimo pavedimus iÅ¡siuntė nukentėjusiajam I. G. ir antstoliui elektroniniais adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam arba juridiniam asmeniui, arba valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius. Kadangi pateiktuose mokėjimo pavedimuose, kuriuos suformavo I. S., užfiksuota su jo veikla susijusi informacija ir pavedimai pateikti kitiems asmenims, siekiant patvirtinti faktus (siekiant apgaule iÅ¡vilioti iÅ¡ nukentėjusiojo ir įgyti savo naudai svetimÄ didelės vertės turtÄ (46 200 Eur) kaip priedangÄ naudojant tariamo verslo idėjÄ , įmonės įsigijimÄ ir jos įstatinio kapitalo apmokėjimÄ ), todėl nėra jokio pagrindo minėtų mokėjimo pavedimų nelaikyti dokumentais, t. y.

BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku.

7. Pasak prokuroro, I. S. žinojo, kad dokumentuose nurodomi duomenys yra neteisingi, tačiau vis tiek juos pateikė nukentėjusiajam. I. S. melagingi paaiÅ¡kinimai apie jo lėšų pervedimÄ Ä¯ įmonės sÄ skaitÄ yra grindžiami bÅ«tent suklastotais mokėjimo nurodymais. Byloje neginčijamai nustatytas ir didelės žalos požymis, nes jo vertinimas neatsiejamas nuo I. S. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dokumentų klastojimas buvo dalis bendro nusikalstamo sumanymo, todėl tai, kad I. S. savo veiksmais nukentėjusiajam padarė didelę turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri neatlyginta, patvirtina ir didelės žalos padarymo BK 300 straipsnio 3 dalies prasme požymį.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl I. S. skirtinos bausmės, neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir jÄ padariusio kaltininko asmenybės, todėl manytina, kad paskirta bausmė yra pernelyg Å¡velni, neproporcingai maža ir paskyrus tokiÄ bausmę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Dėl sprendimo skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 2 metams 6 mėnesiams, I. S. sÄ monėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės iÅ¡vengimo modelis, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

Pirmosios instancijos teismas nevertino bausmės paskirties, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į veiksmų pavojingumÄ , intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nepagrįstai parinko mažesnę bausmę už sankcijos vidurkį ir atidėjo bausmės vykdymÄ . I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiÅ¡kai neigė savo kaltę, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus 4 metams iki Å¡iol neatlygino nukentėjusiajam nei turtinės, nei neturtinės žalos.

Be to, nuteistasis kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertina ir į tai žiÅ«ri ciniÅ¡kai, bando tai pateisinti, kas rodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, praradęs pinigus nesulaukė tikėtųsi lÅ«kesčių, pasijuto apgautas ir pažemintas.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 11. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai paduoti.

Pagrindinė apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas tik tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas tais atvejais, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

12. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymių. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos, t. y. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog I. S. sukurti mokėjimų pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų ir jie negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais.

Be to, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sukurtų mokėjimų pavedimų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių, nes dokumentų klastojimas buvo dalis bendro nusikalstamo sumanymo, o I. S. veiksmais nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Taip pat prokuroras nesutinka dėl nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ dydžio bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Dėl dokumento suklastojimo 13. Baudžiamajame įstatyme dokumento sÄ voka neapibrėžta, tačiau formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015) praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, kuris įtvirtina juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas, t. y. pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus.

Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimÄ , datÄ , sudarytojo vardÄ , pavardę, paraÅ¡Ä ir kt.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį.

14. Pagal BK 300 straipsnį dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ , pakeičiant dokumento turinį. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino. Netikras dokumentas gali bÅ«ti gautas tik visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du. Netikro dokumento pagaminimas – tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

15. BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje.

SÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ neabejotinai gali bÅ«ti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali bÅ«ti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumÄ . Ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jeigu dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo prasme, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmenims ar visuomeninėms vertybėms, todėl tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Ir prieÅ¡ingai, jeigu dėl dokumente įraÅ¡ytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams arba jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir panaÅ¡iai, net ir neatsiradus Å¡iems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga bei paprastai baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika.

16. I. S. buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. ne tik tuo, kad apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tačiau ir dokumentų suklastojimu. IÅ¡ 2019 m. lapkričio 21 d. prokuroro suraÅ¡yto kaltinamojo akto turinio matyti, kad I. S. buvo kaltinamas tuo, jog tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino 6 „B“ banko mokėjimų pavedimus (past.

– 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 12 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 28 d.), kuriuose įrašė duomenis, kad iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas (past. – 8 000 Eur, 4 000 Eur, 10 000 Eur, 10 500 Eur, 11 700 Eur, 2 000 Eur), gautas iÅ¡ I. G., t. y. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. iÅ¡siuntė nukentėjusiajam elektroniniais adresais (t. 5, b. l. 98).

17. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad I. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, faktinės aplinkybės nekelia jokių abejonių ir yra konstatuotos visiÅ¡kai. Su tokia iÅ¡vada sutinka ir prokuroro apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis I. S. pripažįsta, jog savarankiÅ¡kai pagamino 6 netikrus mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sÄ skaitÄ gautus pinigus pervedė į „A“ sÄ skaitÄ , o 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val. banko mokėjimo pavedimus iÅ¡siuntė I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuteistojo I. S. paaiÅ¡kinimus patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s bei nekeliantys jokių abejonių duomenys, kurie laikytini įrodymais – nuteistojo „B“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai ir elektroninis susiraÅ¡inėjimas tarp nuteistojo, antstolio padėjėjo bei advokato.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio išvadomis, kad minėtais duomenimis mokėjimų pavedimuose nebuvo patvirtinta jokia objektyviai egzistuojanti piniginė operacija (faktas), todėl sukurti mokėjimų pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, dėl ko jie negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, t. y. I. S. pagaminti mokėjimo pavedimai ne tik nepatvirtino pinigų pervedimo fakto, bet ir nesukėlė nukentėjusiajam jokių teisiškai reikšmingų pasekmių.

19. I. S. pagamintuose mokėjimo pavedimuose nurodyti akivaizdžiai melagingi duomenys (past. – pavedimuose nurodyti mokėjimai niekada nebuvo atlikti), kuriais nuteistasis siekė tinkamai paliudyti jam naudingus melagingus faktus, jog iÅ¡ nukentėjusiojo gautos piniginės lėšos buvo pervestos pagal jų susitarimÄ Ä¯ „A“ sÄ skaitÄ verslo plėtojimui, o ne apgaulės bÅ«du užvaldytos asmeniniams I. S. poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. S. norėjo nuslėpti nuo nukentėjusiojo piniginių lėšų, kurios buvo įgytos apgaulės bÅ«du, tikrÄ jį panaudojimÄ ir bandė I.

G. priversti patikėti, kad perduoti nuteistajam pinigai tariamai buvo panaudoti teisėtai pagal paskirtį. Tai tik patvirtina, kad I. S. netikrus pavedimus naudojo tikslingai, sÄ moningai, siekdamas apgauti nukentėjusįjį dėl pinigų tikrojo panaudojimo. Tai, kad suklastoti mokėjimų pavedimai (past. – juose trÅ«ksta įrašų apie pavedimų įvykdymų bÅ«klę) nebuvo tobuli ir juose pritrÅ«ko pirmosios instancijos teismo minimo rekvizito, nedaro suklastotų dokumentų tikrais ir nepaneigia nei paties suklastojimo, nei dokumentų panaudojimo fakto.

Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenų ir įrodymų visuma akivaizdu, kad I. S. dėjo visas pastangas įtikinti nukentėjusįjį mokėjimų pavedimų tikrumu, nuslėpė tikrÄ sias piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes. Be to, nukentėjusysis I. G. negalėjo objektyviai žinoti, kad jam pateikti pavedimai yra suklastoti, nes nepradėjus baudžiamojo proceso nukentėjusysis neturėjo galimybės Å¡ios aplinkybės patikrinti (past. – asmenys neturi galimybių tikrinti kitų asmenų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų).

20. Å iame kontekste akcentuotina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla ir tais atvejais, kai nustatoma, kad dėl dokumente įraÅ¡ytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams arba jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje iÅ¡kilo reali grėsmė, kad nukentėjusysis, gavęs persiųstus nuteistojo suklastotus mokėjimų pavedimus ir neturėdamas realios galimybės bei priemonių patikrinti atsiųstų dokumentų tikrumo, galėjo bÅ«ti įtikintas, jog pinigai iÅ¡ tiesų buvo pervesti į „A“ sÄ skaitÄ verslo plėtojimui, dėl ko jis bÅ«tų akivaizdžiai suklaidintas ir nežinotų, kad jo atžvilgiu buvo padarytas sunkus nusikaltimas.

21. Nors I. S. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau su tokiu veikos kvalifikavimu sutikti negalima. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu kvalifikuota sudėtis („Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“).

Pažymėtina, kad iÅ¡ I. S. pareikÅ¡to kaltinimo dalyje dėl dokumentų suklastojimo matyti, jog jame nėra nurodytas bent vienas iÅ¡ alternatyvių BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo požymių, t. y. nenurodoma, jog pagaminus netikrus dokumentus buvo padaryta didelė žala arba buvo pagamintas ar suklastotas didelis kiekis netikrų minėtoje teisės normoje numatytų dokumentų kiekis, ar dokumentai buvo laikomi, gabenami, siunčiami, panaudoti ar realizuoti. Nors vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų alternatyvių veikÄ kvalifikuojančių požymių nenustatė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija.

22. Prokuroras tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad I. S. veiksmais (past. – suklastojus mokėjimų pavedimus) buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajam I. G.. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti ir kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

23. Nagrinėjamu atveju prokuroras pavojingus padarinius ir didelės žalos padarymo požymius sieja iÅ¡imtinai su I. S. apgaulės bÅ«du savo naudai didelės vertės nukentėjusiajam I. G. priklausančių piniginių lėšų (past. – 46 200 Eur) įgijimu. Pažymėtina, kad minėtos piniginės lėšos buvo įgytos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d., kai nukentėjusysis įnešė ir pervedė pinigus į nuteistojo asmeninę banko sÄ skaitÄ . Svarbu ir tai, kad minėtu laikotarpiu arba iÅ¡ karto po jo, nuteistasis I.

S. nukentėjusiajam nepateikė suklastotų mokėjimo pavedimų, o tai buvo padaryta tik praėjus daugiau nei 1 metams ir 3 mėnesiams nuo paskutinio piniginių lėšų pervedimo, t. y. tik 2018 m. gegužės 3 d., kai suklastoti „B“ banko mokėjimo pavedimai buvo išsiųsti nukentėjusiajam elektroniniais adresais. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad didelė turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dar iki jam pateikiant suklastotus mokėjimų pavedimus ir žala siejama išimtinai su nuteistojo panaudota apgaule, todėl prokuroro teiginys, jog didelė turtinė žala buvo padaryta tik I.

S. suklastojus dokumentus, yra nepagrįstas. Nepasitvirtinus veikÄ kvalifikuojančiam požymiui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. S. padaryti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

24. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog I. S. tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 8 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 4 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 10 500 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 11 700 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tiksliai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2018 m. gegužės 3 d., kompiuterio pagalba pagamino „B“ banko 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimÄ (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė duomenis, jog tariamai iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į „A“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas – 2 000 Eur, gautas iÅ¡ nukentėjusiojo I.

G. verslo plėtojimui, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ , po ko, 2018 m. gegužės 3 d. apie 19.05 val., suklastotus „B“ banko mokėjimo pavedimus iÅ¡siuntė nukentėjusiajam I. G. elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių 25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dalyje dėl I.

S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidÄ , t. y. neteisingai nurodė I. S. asmeninės „B“ banko sÄ skaitos numerį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad piniginės lėšos buvo pervestos į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 147-148), nors tikrasis I. S. asmeninės „B“ banko sÄ skaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje tikslintina minėta aplinkybė, t. y. konstatuotina, kad I. G. pinigines lėšas pervedė ne į I. S. asmeninę „B“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), tačiau į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Toks faktinių aplinkybių patikslinimas skundžiamo nuosprendžio esmės (past. – dalyje dėl BK 182 straipsnio 2 dalies) nekeičia ir nuteistojo teisių nesuvaržo. Dėl skiriamų bausmių 26.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

27. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų, be to, Å¡i nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nenustatyta I. S. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, jis Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirba. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kaltinamojo asmenybę, todėl parinko mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį bausmės dydį.

29. Sutiktina su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuteistojo I. S. asmenybę, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos tikrÄ jį pavojingumÄ , padarytų veiksmų intensyvumÄ . Nuteistasis I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės, savo nusikalstamų veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, tačiau, prieÅ¡ingai, bandė juos pateisinti, taip pat praėjus daugiau nei 4 metams neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, kurios net nėra pradėjęs Å¡alinti.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino realaus nuteistojo padaryto nusikaltimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) pavojingumo, daromos žalos visuomenei ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam, veikos pobÅ«džio ir kilusių realių padarinių – nukentėjusiajam I. G. padaryta didelė, net 46 200 Eur turtinė žala, dėl ko nukentėjusysis patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, pasijuto apgautas bei pažemintas. Svarbu ir tai, kad nuteistasis, siekdamas nuslėpti padaryto sukčiavimo faktÄ , padarė ir kitÄ baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. suklastojo dokumentus ir tokiu bÅ«du bandė nukentėjusįjį įtikinti, jog nuteistajam perversti pinigai buvo panaudoti pagal jų susitarimÄ , o ne iÅ¡leisti I.

S. asmeniniams poreikiams tenkinti. Å i aplinkybė tik patvirtina nuteistojo siekį gyventi kitų asmenų sÄ skaita, nevertinant to, kad kitiems asmenims daroma reali didelė turtinė žala, o savo poreikių tenkinimas yra iÅ¡keliamas aukščiau įstatymų ir visuomenės narių. Vertintina ir tai, kad I. S. padarė sunkų nusikaltimÄ , veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, o aplinkybė, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili, tik patvirtina tai, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija jam neigiamo poveikio nedaro, nuteistasis jos nevertina kritiÅ¡kai ir priima kaip natÅ«ralų įvykį savo gyvenime.

Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinio skundo praÅ¡ymas tenkintinas ir I. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams keistina į laisvės atėmimo bausmę, nustatant 3 (trejų) metų terminÄ .

30. Konstatavus, kad I. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, Å¡iuo nuosprendžiu taip pat paskiriama bausmė ir už atitinkamÄ nusikaltimÄ . BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. S. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iÅ¡ dalies, t. y. neneigė, jog pagamino Å¡eÅ¡is netikrus dokumentus – mokėjimo pavedimus.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertintina ir tai, kad Å¡ia nusikalstama veika reali žala padaryta nebuvo, tačiau ja buvo siekiama suklaidinti nukentėjusįjį dėl gautų piniginių lėšų tikrojo panaudojimo. Vertinama ir tai, kad Å¡i nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant pasiekti bausmės skyrimo tikslus bei nuteistÄ jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriama griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant Å¡iek tiek didesnį už sankcijoje numatytÄ bausmės minimalų dydį, t. y. skiriamas laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

31. Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, subendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (past. – nesunkus ir sunkus nusikaltimai). Dėl bausmės vykdymo atidėjimo 32. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria I. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir paskirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant (duomenys neskelbtini).

33. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-04087) (past. – galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymo atidėjimas pilna apimtimi galėjo bÅ«ti taikomas ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims („Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“).

34. Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (past.

– ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Å ie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistajam. Nagrinėjamu atveju yra svarbu ne tik nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, tačiau ir kuo įmanoma greičiau paÅ¡alinti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, bus greičiau ir efektyviau atlyginta nuteistajam ne realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymÄ atidedant. Be to, pirmosios instancijos teismas I. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , nustatant, kad pusė turtinės žalos turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuteistajam nededant realių pastangų žalai atlyginti ir sÄ moningai tyčiniais veiksmais to vengiant, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas jam gali bÅ«ti panaikintas ir jis bÅ«tų siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad I.

S. praeityje nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, kas patvirtina, jog asmuo nėra linkęs nusikalsti ar pažeidinėti įstatymų, t. y. iÅ¡lieka nemaža tikimybė, kad jis ateityje nebenusikals, o korekcinis poveikis nuteistojo elgesiui gali bÅ«ti padarytas ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, kas teisėjų kolegijos vertinimu atitiks ir teisingumo principÄ . Be to, nuteistasis dirba ir gauna realias pajamas, todėl turės realiÄ galimybę atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , kas, manytina, pačiam nukentėjusiajam yra daug aktualiau, nei nuteistojo realus pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

36. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo terminas prailgintinas iki 3 metų, paliekant pirmosios instancijos nuosprendyje paskirtus įpareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo ne vieno, o kelių nusikaltimų padarymÄ realiÄ ja sutaptimi, be to, nuteistasis kaltę neigė ir kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino.

37. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl I. S. padarytų veiksmų suklastojant dokumentus, todėl Å¡ioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis ir I. S. pripažįstamas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas I. S. paskyrė neteisingÄ bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , todėl Å¡ioje dalyje prokuroro skundas tenkintinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinio skundo dalis dėl skirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo atmestina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – I.

S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. S. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti jam už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir I. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, I.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), I. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. S. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be I. S. priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (past. – dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo) patikslinti nustatytas faktines aplinkybes, kad I. G. pinigines lėšas pervedė į I. S. asmeninę „B“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Darius Pranka Paulius VerÅ¡ekys