2019-12-18 Nr. AB-24133-3-62-3-01790-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1449-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01790-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. K-174 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui T. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjo nuomone, jam skiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą procedūra ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai neatitiko teisės aktų reikalavimų bei pažeidė įstatymuose įtvirtintus principus. Dėl pirmojo konstatuoto pažeidimo, t. y. N. G. perkėlimo į Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus (toliau – ir Prienų skyrius) vedėjo pareigas 2017 m. balandžio 10 d., pareiškėjui iki šiol neaišku, ką konkrečiai jis atlikto netinkamai, kadangi jis kreipėsi į Lietuvos darbo biržą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Birža), siekdamas suderinti šio asmens kandidatūrą, kaip tai numatyta Teritorinių darbo biržų darbo su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Biržos direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. V-956 (toliau – ir Darbo organizavimo tvarkos aprašas), 16 punkte. Atsakovas 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. Sd-956 ne nepritarė N. G. kandidatūrai, o tik pateikė siūlymus dėl Prienų skyriaus veiklos vykdymo ir galimo skyriaus vedėjo pareigų vykdymo – atsižvelgiant į planuojamą viešojo sektoriaus pertvarką, laikinai pavesti Prienų skyriaus vedėjo funkcijas vykdyti šio skyriaus vedėjo pavaduotojui pagal jo pareigybės aprašymą. Pareiškėjas teigė, kad Biržos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. K-131 sudaryta komisija dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo (toliau – ir Tyrimo komisija) 2017 m. birželio 15 d. išvadoje „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus T.

B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tyrimo komisijos išvada) teisingai nurodė, jog minėtu raštu buvo pateiktas alternatyvus Prienų skyriaus vedėjo funkcijų užtikrinimo variantas, ir pati pripažino šio rašto netikslumą ir neaiškumą, be to, 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. Sd-956 antraštėje buvo nurodyta „Dėl kandidatūros suderinimo“, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog atsakovas pritarė N. G. perkėlimui į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, tik pateikė alternatyvų siūlymą. Tyrimo komisija nepagrįstai, neišsiaiškinusi visų faktinių aplinkybių atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis N. G. kandidatūrą siūlė siekdamas, kad tiek visai Biržai, tiek Prienų skyriui nustatytos užduotys ir rodikliai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, proporcingumo ir subsidiarumo principų, bei siekdamas įvykdyti Kauno teritorinės darbo biržos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija), N. G. tarnybinę veiklą įvertinusios labai gerai, siūlymą pareiškėjui perkelti jį į aukštesnes pareigas (tuo metu, be Prienų skyriaus vedėjo pareigybės, nebuvo jokios laisvos A lygio 15 kategorijos pareigybės, kuri atitiktų N. G. kvalifikaciją).

Pareiškėjo įsitikinimu, net jei atsakovas 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. Sd-956 nepritarė N. G. kandidatūrai, toks sprendimas nebuvo motyvuotas, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o Komisija turėjo atsižvelgti į pareiškėjo paaiškinimus apie tokio sprendimo pagrindu priimto sprendimo neperkelti valstybės tarnautojo į aukštesnes pareigas pasekmes (N. G. tokį be teisinio pagrindo priimtą sprendimą galėtų apskųsti ir įstaiga patirtų žalą, kurią pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, privalėtų atlyginti).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. Sd-956 rengėja D. U. buvo Tyrimo komisijos narė, bei į teismų praktiką, kurioje pažymėta viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, taip pat kėlė abejones dėl Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams.

3. Pareiškėjas dėl antrojo pažeidimo, t. y. aplinkybės, kad duomenys apie N. G. perkėlimą nuo 2017 m. balandžio 10 d. į Prienų skyriaus vedėjo pareigybę Valstybės duomenų registre pakeisti 2017 m. gegužės 2 d., t. y. 12 darbo dienų praleidus 3 darbo dienų terminą, įtvirtintą Valstybės tarnautojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Registro nuostatai), pažymėjo, jog tyrimo metu nustatyta, kad už valstybės tarnautojų duomenų pateikimą tiesiogiai atsakinga Kauno teritorinės darbo biržos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė V. D., kuri nuo 2017 m. kovo 5 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. buvo laikinai nedarbinga, o nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. atostogavo. Nustatyta, kad Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja J. P. dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybės pavesti kitam darbuotojui vykdyti visas V. D. atliekamas funkcijas, o dėl savo didelio darbo krūvio negalėjo pati to atlikti. J. P. pati nustatė padariusi tarnybinį nusižengimą, nedelsiant pavedė atlikti duomenų pakeitimus Valstybės tarnautojų registre, neigiamų pasekmių nenustatyta. Pareiškėjo vertinimu, toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Be to, pareiškėjas apie šį pažeidimą nežinojo iki pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo, jam nebuvo suteikta prieiga prie Valstybės tarnautojų registro, todėl jis negalėjo patikrinti, ar duomenys suvedami, keičiami laiku ir tinkamai.

4. Pareiškėjas pastebėjo, jog pati Tyrimo komisija išvadoje konstatuotą tarnybinį pažeidimą pripažino formaliu. Nors Tyrimo komisija nutarė siūlyti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, be kita ko, nustačiusi jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-51 pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos yra pradėtas teisminis ginčas (administracinė byla Nr. eI-1407-423/2017). Pareiškėjo įsitikinimu, nei Tyrimo komisija savo išvadoje, nei Biržos direktorius, priimdamas Įsakymą, neatsižvelgė į jo tarnybinę veiklą iki nurodyto tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas akcentavo, jog jo praeitų metų veikla buvo įvertinta gerai, jis Kauno teritorinei darbo biržai vadovauja nuo 2009 metų, per šį laikotarpį nėra gavęs / turėjęs nė vienos galiojančios tarnybinės nuobaudos, jo tarnybinė veikla visada buvo vertinama gerai arba labai gerai, jis daug kartų skatintas suteikiant aukštesnę kvalifikacinę klasę, skiriant padėkas.

5. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, jog jam neaišku, ką jis atliko netinkamai, akcentavo, kad Tyrimo komisijos išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas, netinkamai organizuodamas darbą Kauno teritorinėje darbo biržoje, pažeidė Registro nuostatų 34 punktą bei neužtikrino tinkamo Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto vykdymo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja Tyrimo komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, kadangi 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. Sd-956 pateiktas siūlymas turi būti suprantamas kaip nepritarimo N. G. kandidatūrai išraiška.

Pareiškėjas, suabejojęs šio rašto aiškumu, turėjo galimybę šio rašto turinį pasitikslinti su Birža arba jį apskųsti teismui, bet to nepadarė. Pareiškėjo teiginiai, kad N. G. perkėlimo į Prienų skyriaus vedėjo pareigas laikotarpiu nebuvo jokios kitos laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigybės, nėra pagrįsti, nes Kauno teritorinėje darbo biržoje nuo 2017 m. kovo 26 d. buvo laisva Raseinių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė. Be to, pačioje N. G. vertinimo procedūros pradžioje (2017 m. sausio mėn.) Prienų skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo laisva, todėl Vertinimo komisijos siūlymas perkelti jį į aukštesnes pareigas negalėjo būti įgyvendintas.

Atsakovas pritarė pareiškėjo pozicijai, jog jis, kaip įstaigos vadovas, privalo organizuoti Kauno teritorinės darbo biržos veiklą taip, kad jai nustatytos užduotys ir rodikliai būtų įgyvendinami laiku ir tinkamai, tačiau nustatytų užduočių ir rodiklių įgyvendinimas negali būti atliekamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, šiuo atveju, Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl V. D. ir J. P. tarnybinių nusižengimų neturėtų būti vertinami nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje sprendžiamas ne minėtų valstybės tarnautojų atsakomybės klausimas; net ir pripažinus, kad antrasis pažeidimas formalaus pobūdžio, tai neatleistų pareiškėjo nuo atsakomybės, juolab kad jam kaip įstaigos vadovui taikomas aukštesnis atsakomybės laipsnis.

Atsakovas tvirtino, jog tiriant tarnybinį nusižengimą buvo įvertinta pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, be kita ko, atsižvelgta į jam anksčiau skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas gerai arba labai gerai savaime nereiškia, kad jis negali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, jog nuobaudos skyrimo procedūra ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai neatitiko teisės normų reikalavimų, ir pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės).

Atsakovas pabrėžė, jog Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, todėl pareiškėjas privalėjo jį vykdyti ir negali prisidengti jam suteikiama diskrecijos teise.

II. 7. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo T. B., t. y. pašalino Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. K-174 1 punkto dalį, kuria pripažįstama, kad pareiškėjas Kauno teritorinės darbo biržos direktorius T. B. pažeidė pareigybės aprašymo 7.1 papunktį – netinkamai organizuodamas Kauno teritorinės darbo biržos darbą neužtikrino Valstybės tarnautojų registro nuostatų 34 punkto tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje.

8. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, nes 2017 m. balandžio 10 d. perkėlė valstybės tarnautoją į teritorinės darbo biržos skyriaus vedėjo pareigas, nesuderinęs jo kandidatūros su Lietuvos darbo birža, taip pat netinkamai organizavo Kauno teritorinės darbo biržos darbą, nes 2017 m. gegužės 2 d. pavėluotai atnaujinti Valstybės tarnautojų registre 2017 m. balandžio 10 d. pasikeitę duomenys apie valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas tarnybines pareigas, kurie turėjo būti įvesti į registrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo, t. y. 2017 m. balandžio 13 d. Kitaip tariant, pareiškėjas netinkamai atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytas pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pažeidė Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Biržos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-309 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.2 papunktį, neužtikrindamas tinkamo Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje; pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, netinkamai organizuodamas Kauno teritorinės darbo biržos darbą, nes neužtikrino tinkamo Registro nuostatų 34 punkto reikalavimų vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje.

9. Teismas, spręsdamas dėl pirmojo pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, pažymėjo, kad nors pareiškėjas kreipėsi į Biržą 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. SD-2913, siekdamas suderinti N. G. perkėlimą į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, tačiau N. G. kandidatūrai nebuvo pritarta, todėl nėra jokių abejonių, jog ši kandidatūra nebuvo suderinta su atsakovu. Biržos 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. Sd-956 nėra kategoriškai suformuluoto žodinio teksto, jog nederinama N. G. kandidatūra, tačiau iš šio rašto turinio ir teiginių matyti, jog atsakovas, atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (2.28-7) SD-7616 ir planuojamą viešojo sektoriaus pertvarką, siūlė užtikrinti tinkamą Prienų skyriaus veiklos vykdymą, laikinai pavedant Prienų skyriaus vedėjo funkcijas atlikti šio vedėjo pavaduotojui pagal jo pareigybės aprašymą. Minėtame rašte jokiais žodžiais ar teiginiais neišreikšta Biržos valia dėl suderinimo ir pritarimo pareiškėjo pasiūlytai N. G. kandidatūrai. Be to, N. G. dirbo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėju, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, jog jo kandidatūra buvo netinkama Prienų skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Pareiškėjas, nepagrįstai nesuderinęs su Birža ir negavęs šios institucijos pritarimo dėl N. G. perkėlimo į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, priėmė 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. P-37, kuriuo perkėlė N. G. į Prienų skyriaus vedėjo pareigas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nevykdydamas Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkte numatytos pareigos suderinti valstybės tarnautojo kandidatūrą su Lietuvos darbo birža bei Pareigybės aprašymo 7.2 papunktį.

10. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, nepritarė pareiškėjo argumentams, kad nebuvo nepritarta N. G. kandidatūrai, o tik pateiktas pasiūlymas kaip alternatyva. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas privalėjo suprasti, jog atsakovas nederino ir nepritarė jo siūlomo valstybės tarnautojo perkėlimui į konkrečias Prienų skyriaus vedėjo pareigas, tai patvirtino 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. Sd-956 nedviprasmiškas turinys, kurį pareiškėjas neteisingai interpretavo, siekdamas sušvelninti savo tarnybinę atsakomybę dėl savo paties inicijuoto neteisėto sprendimo perkelti N. G. į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, nesant suderinimo su Birža. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė nesant objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atlikti savo pareigos suderinti su Birža N. G. kandidatūrą. Pareiškėjo tarnybinės atsakomybės nepaneigia ir aplinkybė, jog Vertinimo komisija 2017 m. vasario 28 d. N. G. tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė perkelti jį į aukštesnes pareigas, kadangi minėtas komisijos siūlymas nesuteikia pareiškėjui, esančiam įstaigos vadovu, daugiau teisių nei apibrėžia teisės aktai, ginčo atveju – Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktas, ir nereiškia pareigos N. G., kurio kandidatūrai nepritarė ir nesuderino aukštesnė pagal pavaldumą institucija – Birža, perkelti į Prienų skyriaus vedėjo pareigas.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo pirmąjį tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o Tikrinimo komisijos išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, šiuo atveju neteisėtas veikimas, pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus. Išvadoje nurodytos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir pasekmės, susijusios su Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimų nevykdymu.

12. Tačiau teismas nesutiko su antruoju pareiškėjui inkriminuotu tarnybiniu pažeidimu, nustatęs, kad tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas valstybės tarnautojas, asmeniškai atsakingas dėl laiku nepateiktų duomenų Valstybės tarnautojų registre – Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja J. P., ir nėra teisės normų, įpareigojančių pareiškėją tiesiogiai vykdyti Valstybės tarnautojų registro nuostatų 34 punkto reikalavimus, be to, su tuo susijęs kaltinimas pareiškėjui dėl Pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje numatytų abstrakčių reikalavimų pažeidimų yra nekonkretus, bendro pobūdžio.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos proporcingumo konstatuotam tarnybiniam pažeidimui, atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1407-234/2017 pareiškėjo skundas dėl Biržos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-51 paskirtos nuobaudos buvo atmestas, dėl tokio teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas. Teismo įsitikinimu, anksčiau paskirtos tarnybinės nuobaudos apskundimas apeliacine tvarka nepašalina sąlygos atsakovui vertinti ankstesnį pareiškėjo patraukimą tarnybinėn atsakomybėn kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo (N. G. neteisėto perkėlimo į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, nesuderinus su Birža) pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su imperatyvių Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio reikalavimų nevykdymu. Akcentuota, kad pareiškėjui dėl jo statuso keliami aukštesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukštesni tarnybinės atsakomybės standartai, todėl visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str. 1 d., VTĮ 2 str. 8 d., Pareigybės aprašymo 6 – 6.9 p.).

14. Teismas priėjo prie išvados, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta tinkamai. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas ištirtas ir nuobauda paskirta iš esmės nepažeidžiant valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės taikymą reglamentuojančių VTĮ 28–30 straipsnių nuostatų ir šias procedūras detaliau reglamentuojančių Nuobaudų skyrimo taisyklių.

III. 15. Pareiškėjas T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Pareiškėjas mano, kad teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, taip pat nepagrįstai nesprendė dėl Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams. Pažymi, kad teismo išvada, jog N. G. kandidatūra buvo netinkama Prienų skyriaus vedėjo pareigoms užimti, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais ir prieštarauja Vertinimo komisijos siūlymui šį valstybės tarnautoją perkelti į aukštesnes pareigas. Pareiškėjas nepritaria ir teismo vertinimui, kad pareiškėjas privalėjo suprasti, jog Birža nederino ir nepritarė jo siūlomo valstybės tarnautojo perkėlimui į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, pakartoja, kad 2017 m. kovo 24 d. raštas Nr. Sd-956 akivaizdžiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, taip pat kad šiuo raštu tik buvo pasiūlyta alternatyva dėl galimo Prienų skyriaus veiklos vykdymo. Pareiškėjo nuomone, teismui nusprendus iš tarnybinio nusižengimo sudėties pašalinti atvejį, susijusį su Registro nuostatų 34 punkto tinkamo vykdymo neužtikrinimu, jo tarnybinė atsakomybė turėjo būti atitinkamai sumažinta, juolab kad Tyrimo komisija net ir esant abiem pažeidimo atvejams tarnybinį nusižengimą laikė formaliu. Pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda jam skirta atsižvelgiant išimtinai tik į atsakomybę sunkinančia aplinkybę. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1407-234/2017 buvo apskųstas apeliacine tvarka ir todėl yra neįsiteisėjęs. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, konstatuodamas tarnybinį pažeidimą, susijusį su N. G. perkėlimu į Prienų skyriaus vedėjo pareigas, vadovavosi tik Biržos vidaus teisės aktu – Darbo organizavimo tvarkos aprašu, nepaisant to, kad nė viename iš šiame apraše nurodytų teisės aktų nėra įtvirtinta galimybė Biržai priimti sprendimus dėl teritorinių darbo biržų struktūrinių padalinių vadovų kandidatūrų, ir todėl Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostata prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir VTĮ 481 straipsnio 1 punkto nuostatoms, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu ir teisės aktų hierarchijos principu.

17. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad teismo išvada, jog N. G. kandidatūra buvo netinkama Prienų skyriaus vedėjo pareigoms užimti, paremta atsakovo atstovės teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, kad N. G. dirbo Kauno miesto skyriuje, todėl negalėjo būti susipažinęs su Prienų miesto darbo rinkos specifika. Pats pareiškėjas N. G. kandidatūros tinkamumo nepagrindė jokiais įrodymais. Šiuo metu N. G. dirba Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo pareigose, todėl abejotina pareiškėjo argumentais dėl negalėjimo jį perkelti į kitas nei Prienų skyriaus vedėjo pareigas bei jo tinkamumo būtent šioms pareigoms. Vadovaujantis Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktu, kadangi N. G. į Prienų skyriaus vedėjo pareigas buvo priimamas ne konkurso būdu, jo kandidatūra turėjo būti suderinta su Birža. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl 2017 m. kovo 27 d. rašto Nr. Sd-956 dviprasmiškumo nėra pagrįsti, o suabejojęs šio rašto aiškumu, pareiškėjas turėjo galimybę jo turinį pasitikslinti su Birža arba jį apskųsti teismui. Atsakovas akcentuoja, kad Vertinimo komisija pareiškėjui pasiūlė N. G. perkelti į aukštesnes pareigas, o perkelti minėtą tarnautoją būtent į Prienų skyriaus vedėjo pareigas buvo paties pareiškėjo sprendimas, tai aptarta Tyrimo komisijos išvadoje. Atsakovas paaiškina, kad parenkant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į du dalykus: į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir į tai, kad pareiškėjui, kaip įstaigos vadovui, taikomi aukštesni reikalavimai. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas, pašalinęs iš tarnybinio nusižengimo sudėties vieną nusižengimo atvejį, sprendė dėl tarnybinės atsakomybės dėl kito nusižengimo. Be to, pareiškėjas klaidingai nurodo, jog Tyrimo komisijos išvadoje jo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo kvalifikuojamas kaip formalus. Tai, kad išvadoje pažymėta, jog nustatytas tarnybinis pažeidimas gali būti vertinamas kaip formalus, nereiškia, jog šis pažeidimas ir buvo pripažintas formaliu.

19. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatų teisėtumo, pažymėdamas, jog viešojo administravimo subjektų sistema grindžiama, be kita ko, pavaldumo ryšiais (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d.). Šiuo atveju teritorinės darbo biržos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Lietuvos darbo biržos direktoriui bei privalo užtikrinti, kad darbo biržoje būtų laikomasi Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymų, vykdomi jo pavedimai. Pareiškėjas negali prisidengti jam suteikta diskrecijos teise ir nevykdyti galiojančių Biržos direktoriaus įsakymų. Atsakovas pastebi, kad Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktas galioja nuo 2014 metų, pareiškėjas anksčiau nekėlė šios nuostatos teisėtumo klausimo ir neturėjo teisės jos nevykdyti. Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punkte nėra reglamentuojama Lietuvos darbo biržos galimybė priimti sprendimus dėl teritorinių darbo biržų struktūrinių padalinių vadovų kandidatūrų, o tik numatomas teritorinių darbo biržų struktūrinių padalinių vadovų, priimamų ne konkurso tvarka, kandidatūrų suderinimas. Pareiškėjo teiginiai, jog minėta nuostata neatitinka nurodytų įstatymų nuostatų, yra neteisėti, nes jam nėra suteikta kompetencija vertinti Biržos direktoriaus priimtų įsakymų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Bylos ginčas yra dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus apie teismo netinkamai įvertintas faktines aplinkybes, vadovaujasi teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo tvarkos.

23. ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

24. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl reikšmingų šiai bylai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

25. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas, nesuderinęs su Lietuvos darbo birža dėl valstybės tarnautojo perkėlimo, paskyrė jį į Prienų skyriaus vedėjo pareigas. Tai patvirtina Lietuvos darbo biržos 2017 m. kovo 27 d. raštas Nr. Sd-956 (I t., b. l. 32). Šiuo atveju nėra reikšminga kaip pareiškėjas traktuoja minėtą Lietuvos darbo biržos raštą, nes rašte nėra išreikšto Lietuvos darbo biržos pritarimo tarnautojo perkėlimui. Pats pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos darbo biržą dėl valstybės tarnautojo paskyrimo derinimo ir, negavęs tam Biržos teigiamo atsakymo, negalėjo valstybės tarnautojo perkelti vedėjo pareigoms. Tuo pareiškėjas pažeidė Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktą.

26. Šioje byloje nėra ginčijamas Darbo organizavimo tvarkos aprašo 16 punktas, todėl jo atitiktis aukštesnės teisės galios aktams nevertinama. Atsakomybei pakanka, kad Aprašas tarnybinio nusižengimo metu buvo galiojantis ir pareiškėjas pavaldumo tvarka privalėjo juo vadovautis.

27. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą po paskirtos tarnybinės nuobaudos, pažymėtina, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo įsigalioja nuo jo pasirašymo momento, jeigu pačiame įsakyme nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta ir nėra paneigta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. K-51, o nagrinėjamas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2017 m. balandžio 10 d., t. y. po tarnybinės nuobaudos paskyrimo nepraėjus vieneriems metams, todėl skiriant šioje byloje ginčijamą tarnybinę nuobaudą galiojanti tarnybinė nuobauda už ankstesni tarnybinį nusižengimą pagrįstai, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 5 punktu, buvo pripažinta atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

28. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-2653-1062/2018) panaikino Biržos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-51, todėl pripažintina, kad tarnybinė nuobauda 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. K-174 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui T. B.“ paskirta, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

29. Nustačius, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei įvertinus, kad paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra švelniausia iš tarnybinių nuobaudų, nėra pagrindo keisti atsakovo Įsakymą dėl šios tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinė nuobauda – pastaba yra pagrįsta ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, t. y. sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė