2023-06-21 Nr. BB-4509-1-01-1-44020-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2774/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44020-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio išteisintojo K. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. Razma prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą. Nepagrįstai konstatuota, kad K. G. veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško ir nešališko įrodymų tyrimo, nevertino įrodymų visumos. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra prieštaringos ir tinkamai nemotyvuotos, išdėstyti motyvai prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai dėl in dubio pro reo pricipo taikymo.

Nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka kitus bylos duomenis, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo I. Š. parodymus, policijos pareigūnų kamerų vaizdo įrašus, specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai specialisto išvadą vertino kaip neprieštaraujančią kaltinamojo gynybos iniciatyva pateiktai P. Petreikio konsultacinei išvadai. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas, tuo tarpu konsultacinėje išvadoje nurodoma esą nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar jis patyrė skausmą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad K. G. smurtavo prieš nukentėjusįjį, atmetė paties nukentėjusiojo parodymus, kad jis patyrė fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos išaiškinimais dėl konsultacinių išvadų tikrinimo ir vertinimo baudžiamosiose bylose.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu K. G. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, deklaratyviai nurodydamas, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus bei nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais. Tokie argumentai teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei buvo priėmęs pirmosios instancijos teismas, savaime nepagrindžia, kad buvo padarytas esminis BPK nuostatų, pažeidimas. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas