2021-05-20 Nr. BB-3142-1-01-1-09987-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2612/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09987-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo D. J. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas M. Navickas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nenustačius tam įstatyminio pagrindo, kasatorius prašo pakeisti D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį į baudą arba sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad netinkamai taikytas bendrininkavimo institutas, G. J. atliko tik padėjėjo vaidmenį, todėl nėra įstatyminio pagrindo traktuoti, kad D. J. su G. J. veikė bendrininkų grupe; apeliacinės instancijos teismas pažeidė D. J. teisę būti išklausytam ir spręsdamas klausimą dėl įrodymų tyrimo neatlikimo turėjo išankstinę nuomonę; nuteistajam netinkamai paskirta bausmės rūšis ir dydis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad netinkamas bendrininkavimo instituto taikymas argumentuojamas nuomone, kad kitas nuteistasis byloje G. J. esą atliko tik padėjėjo vaidmenį, todėl nėra įstatyminio pagrindo traktuoti, jog D. J. su G. J. veikė bendrininkų grupe. Nepagrįstas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas ne teismų nustatytomis ir nuosprendžiuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet jų neigimu, o tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde nenurodyta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme padarymą. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pateiktą prašymą atlikti įrodymų tyrimą išsprendė motyvuota protokoline nutartimi (nurodant, kad nuteistieji teisme buvo apklausti, įrašai išklausyti, juose pasikeitimų negalėjo atsirasti) (3 t., b. l. 179). Kasatorius nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, buvo prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti baudą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino apeliacinį skundą, taikė BK 75 straipsnį ir trejų metų laikotarpiui atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, motyvuodamas tokį sprendimą. Kasatorius reiškia vien savo nuomonę, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neargumentavo, kodėl pirmą kartą nuteistam už tokio pobūdžio apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui buvo paskirta griežčiausia bausmė, o jos vykdymas atidėtas maksimaliam terminui ir kad tokia bausmė nepasieks bausmės tikslų. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymą kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. J. gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė