2024-06-12 Nr. AB-9356-3-62-3-01632-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-93-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01632-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 49 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 17.10 val., atvežus jį į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (toliau – ir Kauno kalėjimas), pareigūnai reikalavo prisistatyti, t. y. atskleisti savo asmens duomenis. Jam atsisakius, jie panaudojo fizinę jėgą, sukeldami fizinį skausmą, nors pareiškėjas nesipriešino, pargriovė jį ant grindų ir uždėjo antrankius. Antrankiai užspaudė rankų riešus, rankos nutirpo, įgavo melsvą atspalvį, atsirado sužalojimai. Pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų, nes kiekvienas turi teisę į asmens duomenų apsaugą, asmens duomenys yra parašyti dokumentuose ir reikalavimai prisistatyti buvo neteisėti. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė 49 Eur turtinę žalą, t. y. iš jo sąskaitos išskaityti pinigai už 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. RV-19-406 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirtą nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kildina prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai neatitinka tikrovės, pareigūnai elgiasi su nuteistaisiais neetiškai, yra susinervinę, reikalauja asmens duomenų, kurie nėra privalomi, nes jie yra įrašyti kortelėse, pareigūnas Mindaugas Rainys dalyvavo panaudojant fizinę jėgą prieš pareiškėją. Dėl pareigūnų veiksmų pareiškėjui sustiprėjo baimės pojūtis, todėl jis kreipėsi į psichiatrą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 17.10 val. pareiškėjas atvyko planiniu konvojumi iš Šiaulių kalėjimo. Priėmimo paskirstymo poste pareigūnai priiminėjo nuteistuosius. Pareigūnams pareikalavus, kad pareiškėjas prisistatytų, pasakytų savo vardą, pavardę ir gimimo metus tam, kad būtų galima identifikuoti jo tapatybę, jis griežtai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, sakydamas pareigūnams: „Skaityk, kas parašyta. Aš tau neprivalau nieko sakyti.“ Pakartotinai atsisakius vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, pareiškėjui buvo liepta pasitraukti nuo lauko durų ir atsistoti veidu į sieną. Neįvykdžius šio reikalavimo, pareigūnai panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo antrankius, nes savo elgesiu pareiškėjas kėlė grėsmę pareigūnų ir aplinkinių saugumui. Uždėjus antrankius, jis buvo nuvestas į priėmimo paskirstymo posto kamerą Nr. 006, o, jam nusiraminus ir nuėmus antrankius,– į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Pareiškėjo apžiūros metu buvo nustatytas nežymus odos paraudimas dešiniojo riešo srityje nuo antrankių panaudojimo. Sprendimu buvo skirta nuobauda pareiškėjui už laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimų nevykdymą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kaip apskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, galbūt siekdamas sau turtinės naudos iš valstybės.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. Ž. skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčija, jog, pareiškėją pristačius į Kauno kalėjimą ir pareigūnui paprašius prisistatyti, pareiškėjas atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę. Teismas pripažino, kad pareiškėjas, nevykdydamas pareigūno nurodymų, trukdė pareigūnui vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 37 punkte įtvirtintą pareigą nustatyti priimamo asmens tapatybę ir jo asmens bylą per įmanomai trumpiausią laiką perduoti atsakingam darbuotojui.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui, turinčiam specifinį teisinį statusą (už padarytą nusikaltimą jam paskirta bausmė), taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymai, privatumo ribojimai, taikoma asmens duomenų apsaugos apimtis ir su tuo susiję nepatogumai yra nulemti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Suimtieji (nuteistieji) privalo pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus (esant būtinumui – kitą informaciją) ir tuo atveju, kai atliekamas patikrinimas-skaičiuotė pagal vardines korteles (Instrukcijos 69 p.). Todėl pareigūno reikalavimas nuteistajam prisistatyti, pasakant vardą pavardę, gimimo metus, nelaikytinas neteisėtu ar pažeidžiančiu asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikta 2023 m. kovo 2 d. apie 17 val. filmuota medžiaga patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė prisistatyti ir, reikšdamas nepasitenkinimą bei savo samprotavimus, pakeltu tonu pradėjo provokuoti konfliktinę situaciją. Filmuota medžiaga neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjas nepakluso pareigūno reikalavimui prisistatyti (pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus), nevykdė pareigūno nurodymo atsistoti veidu į sieną, įžūliais žodžiais provokavo konfliktą, todėl teismas darė išvadą, kad pareigūnai teisėtai panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias asmens judesių ribojimo priemones (antrankius). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog jis nesipriešino tiek, kad buvo būtina dėti antrankius, pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone, jie nepaneigė administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, kad šiuo atveju specialiosios priemonės buvo panaudotos teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, t. y. prieš besipriešinantį, agresyviai nusiteikusį asmenį (Instrukcijos 175 p.), atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes (Instrukcijos 173 p.).

10. Vertindamas aplinkybes dėl neturtinės žalos, teismas pažymėjo, jog po antrankių panaudojimo pareiškėją apžiūrėjusi slaugytoja konstatavo nežymų odos paraudimą dešinio riešo srityje. 2023 m. kovo 2 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma ir kiti bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo nutirpusių rankų, jų melsvo atspalvio ar kitokių sužalojimų, todėl teismas atmetė šias pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip nepagrįstas. Nežymus odos paraudimas rankos riešo srityje laikytinas mažareikšmiu, vienkartinio pobūdžio, nulemtas paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, todėl negali būti vertinamas neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nevykdydamas laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 39.8 punktą. Pareiškėjo veiksmus, už kuriuos jam paskirta nuobauda, i patvirtino pareigūnų 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniai pranešimai Nr. PŽ-19-84 ir Nr. PŽ-19-83, teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog prieš priimant Sprendimą pareiškėjui buvo sudaryta galimybė raštu pateikti pasiaiškinimą dėl pažeidimo, todėl jo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti nebuvo pažeistos. Kompetentingas pareigūnas, surinkęs pakankamai ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų, paskyrė nuobaudą pareiškėjui. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojo Sprendime išaiškinta apskundimo tvarka – Sprendimą skundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bei jo ranka Sprendime padaryti įrašai patvirtina, kad Sprendimo kopija jam buvo įteikta. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui skirta BVK 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą – atitinka pažeidimo pobūdį, skirta pagrįstai, siekiant motyvuoti pareiškėją elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2S-853 (toliau – ir Raštas) nurodytas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, paaiškinta, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimo faktą, nuobauda paskirta laikantis procedūrų, kvalifikuota tinkamai, adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, teismas darė išvadą, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Pareiškėjas nenurodė jokių neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų dėl jo skundo nagrinėjimo, teismas taip pat nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

13. Nagrinėdamas skundo aplinkybes, kad dėl pareigūnų veiksmų pareiškėjui sustiprėjo baimės pojūtis, teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo konsultuotas psichiatro ir iki atvykstant į Kauno kalėjimą (2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. sausio 25 d.), t. y. dar iki 2023 m. kovo 2 d. gydytojas psichiatras nustatė, kad pareiškėjas greitai sudirgsta, pradeda grasinti skundais, kalba garsiai, nesilaiko distancijos, nekritiškas savo elgesio atžvilgiu, todėl teismas nesiejo pareiškėjo kreipimosi į psichiatrą 2023 m. kovo 27 d. (praėjus 25 dienoms po įvykio) išimtinai tik su pareigūnų veiksmais, panaudojant specialiąsias priemones (antrankius) ir dėl to sustiprėjusiu baimės pojūčiu.

14. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 15. Pareiškėjas T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

16. Pareiškėjas teigia, jog Kauno kalėjimo pareigūnai neteisėtai panaudojo prieš jį smurtinius veiksmus, elgėsi nepagarbiai, dėl to jis patyrė fizinę traumą, t. y. turtinę ir neturtinę žalą. Filmuota medžiaga aiškiai patvirtina neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo manymu, atsakovas persiuntė teismui ne visą medžiagą apie nusikalstamus pareigūnų veiksmus, todėl teismas nepagrįstai atmetė jo skundą.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Jis nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

19. Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimu, teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, nepagrįstai naudojant specialiąsias priemones – antrankius, bei turtinės žalos dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareigūnai teisėtai panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias asmens judesių ribojimo priemones (antrankius), o pareiškėjui skirta BVK 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą – atitinka pažeidimo pobūdį, skirta pagrįstai, siekiant motyvuoti pareiškėją elgtis pagal teisės aktų reikalavimus.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog filmuota medžiaga patvirtina, kad pareigūnai neteisėtai panaudojo prieš jį smurtinius veiksmus, dėl to jis patyrė fizinę traumą, t. y. turtinę ir neturtinę žalą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo, nustatančio pataisos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pataisos pareigūnų veikloje sąlygas ir kitas su pataisos pareigūnų veikla susijusias sąlygas (1 str.), 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Instrukcijos 173 punkte nustatyta, kad sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas. Instrukcijos 175 punkte įtvirtinta, kad pataisos pareigūnai naudoja antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuodami arba pristatydami (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atlikdami šių asmenų apžiūrą.

25. Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 17.10 val. pareiškėjas buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. Pareigūnams pareikalavus, kad pareiškėjas prisistatytų pasakydamas savo vardą, pavardę ir gimimo metus tam, kad būtų galima identifikuoti jo tapatybę, jis atsisakė tai padaryti. Pakartotinai atsisakius vykdyti pareigūnų reikalavimus, pareiškėjui buvo liepta atsisukti veidu į sieną. Neįvykdžius šio reikalavimo, pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, uždėjo antrankius ir nuvedė pareiškėją į kamerą. Byloje nėra ginčo dėl šių byloj nustatytų aplinkybių.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei susijusį teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareigūnai teisėtai panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias asmens judesių ribojimo priemones (antrankius). Šiuo atveju specialiosios priemonės buvo panaudotos teisės aktuose įtvirtintu pagrindu – pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus prisistatyti, nustatant jo tapatybę, nesutiko prisistatyti, buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, t. y. pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų. Pareiškėjo teiginiai, jog jis nesipriešino tiek, kad buvo būtina panaudoti antrankius, vertintini kaip subjektyvi jo nuomonė, nepaneigianti pareigūnų veikimo atitinkamu būdu būtinybės nagrinėjamu atveju.

27. Pareiškėjas kildina jo patirtą turtinę žalą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. RV-19-406, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

28. BVK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už BVK 50 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ir (ar) nustatytų draudimų nesilaikymą, nuteistieji gali būti drausminami skiriant drausmines nuobaudas, be kita ko, skiriant sumokėti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

29. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų nurodymų. Taigi pareiškėjas nesilaikė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, o tai sudarė pagrindą skirti jam drausminę nuobaudą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 13 d. sprendimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

30. Taigi byloje nenustatyta, kad valstybės valdžios institucija atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Kauno kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

31. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė