2020-05-20 Nr. AB-9965-3-61-3-01819-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2821-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Č. (T. Č. teisių perėmėja) ir J. C. (J. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Č. ir J. C. (J. C.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – G. J., R. K. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“) dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos T. Č. ir A. C. (toliau – ir pareiškėjos) 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamos panaikinti: 1 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A30-3760 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas); 2) Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. A30-714 (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymas); 3) Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 9-91/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir 2016 m. balandžio 8 d. sprendimas).

2. Pareiškėjos paaiškino, kad sodo sklypų (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas” (toliau – ir Sodininkų bendrija), kurios nariais yra pareiškėjos, savininkai G. J. ir R. K. kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą (toliau – Departamentas) su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjos pažymėjo, kad Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto Sodininkų bendrijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vėliau šis įsakymas iš dalies pakeistas Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymu.

3. Pareiškėjos paaiškino, kad nesutiko su G. J. ir R. K. pageidavimu privatizuoti neva įsiterpusį apie 2 arų žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini)gatvėje. Pasak pareiškėjų, valstybinės žemės plotas negali būti privatizuotas, nes yra reikalingas bendroms reikmėms, t. y. privažiavimo keliui prie atskirų sodų savininkų sklypų. Pareiškėjos pažymėjo, kad prie ginčo žemės sklypo ne tik galima suformuoti privažiuojamąjį kelią, bet toks kelias jau yra naudojamas daugelį metų. Pageidaujamas privatizuoti žemės plotas pagal Sodininkų bendrijos generalinį planą patenka į suplanuotą ir naudojamą 3,5 metro pločio kelią reikalingą privažiavimui prie individualių sodų sklypų. Pareiškėjos atkreipė dėmesį, kad Sodininkų bendrijos valdyba ir didžioji dauguma bendrijos narių nepritaria ginčijamo žemės ploto privatizavimui. Privažiuojamuoju keliu, einančiu per ginčijamą žemės plotą, bendrijos nariai naudojasi jau apie 50 metų. Kelias išvažinėtas ir patogus naudotis, prie jo pareiškėjos pripratusios ir nori juo naudotis ateityje.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

5. Administracija paaiškino, kad žemės sklypo formavimo projektas rengiamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Administracija pažymėjo, kad 0,0158 ha valstybinės žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte, t. y. šis sklypas negali būti suprojektuotas kaip atskiras individualus mėgėjų sodo sklypas, nes yra įsiterpęs tarp privačios žemės sklypų, neviršija 0,04 hektaro, taip pat pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Sodininkų bendrija per nustatytą terminą nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Dėl šios priežasties įgyvendinant minėtų Taisyklių 10 punktą, Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

6. Administracija pažymėjo, kad aplinkybė, jog prie ginčo žemės ploto ne tik galima suformuoti privažiuojamą kelią, bet toks kelias jau yra naudojamas daugelį metų, kelias yra išvažinėtas ir patogus naudotis, negali paneigti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, kadangi ši sąlyga negali būti vertinama kaip kategoriška, paneigianti galimybę įsiterpusi laisvą žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo ir turi būti vertinama kartu su kitomis sąlygomis, numatytomis Taisyklių 2 punkte.

7. Administracija nesutiko su pareiškėjomis, jog privatizavus valstybinę žemę, jos neteks galimybės naudotis senuoju privažiavimu ir tokiu būdu bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pasak Administracijos, iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog pareiškėjos turi galimybę privažiuoti prie joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), per Kairėnės Sodų gatvę. Vien subjektyvus pareiškėjų nenoras kitu būdu privažiuoti prie žemės sklypų nereiškia, kad ginčijami įsakymai yra neteisėti ir naikintini.

8. Administracija taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, neva identiškas prašymas buvo nagrinėjamas ir neigiamas sprendimas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m., todėl Administracija nepagrįstai pradėjo projekto rengimą. Administracija pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra G. J. ir R. K., bet ne T. Č., kuri 2012 m. kreipėsi į NŽT ir jai buvo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinės žemės ploto suformavimas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

10. G. J. ir R. K. nurodė, kad Sodininkų bendrijos teritorijoje 2008 m. įsigijo namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra ūkinis pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Namas ir pastatas stovi ant atskirų žemės sklypų. Per jų nuosavybės teise priklausančią žemę nuolat važinėja kaimynai iš gretimų sklypų (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų takelis virto judraus judėjimo atkarpa. Automobiliai pravažiuoja vos 80 cm atstumu pro namo kampą, neišlaikydami 3 metrų atstumo. Takelio plotis yra vos 2,80 m plačiausioje vietoje. Šis takelis nei pagal generalinį planą, nei pagal plotį nėra skirtas automobilių eismui. Šios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendime. Minėti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi namą ir garažą name su suprojektuotu privažiavimu iš Kairėnės Sodų gatvės, turi įrengtus įvažiavimo vartus. Kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), taip pat turi galimybę privažiuoti iš Kairėnės Sodų gatvės. Pagal naujausius savivaldybės planus, minėtas savavališkas kelias eina per valstybinį mišką ir pažeidžia valstybinius interesus. Šioje vietoje kelio suprojektuoti neįmanoma ir nėra tikslo, nes neteisėtai važinėjantys kaimynai turi kitus jiems skirtus privažiavimus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu T. Č. ir J. C. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai T. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui J. C. (pareiškėjos A. C. paveldėtojui) priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Tretiesiems suinteresuotiems asmenimis R. K. ir G. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

14. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. 2015 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini). Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d.

įsakymo Nr. 40-160 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. U. įgaliojimų“ 1.4 papunkčiu, ginčijamu 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-ais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 punktas).

Šio įsakymo 2 punktu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjas T. Č. ir A. C. informavo, kad pradedamas rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taip pat nurodė, kad su žemėtvarkos planavimu susijusius veiksmus pareiškėjos gali sekti ŽPDRIS (registracijos numeris ŽPDRIS-ZSFP-14912). Pareiškėjos, nesutikdamos su ginčo žemės sklypo privatizavimu, 2016 m. sausio 28 d. Administracijai pateikė skundą, prašydamos sustabdyti Miesto plėtros departamento sprendimą pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taip pat prašė patraukti atsakomybėn asmenis, priėmusius neteisėtus ir nepagrįstus, korupcinius sprendimus. Administracija, atsakydama į pareiškėjų 2016 m. sausio 28 d. skundą, 2016 m. vasario 29 d. rašte Nr. A63-140/16(3.2.1-EM4) nurodė, kad sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ neįvykdė Taisyklių 9 punkto reikalavimų ir Administracijai nepateikė prašymo parduoti žemės sklypą, taip pat sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn, todėl, įgyvendindama Taisyklių 10 punktą, Administracija turėjo teisinį pagrindą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

15. Administracija ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu pakeitė minėto 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktą ir nustatė, kad pradedamas rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: 1) suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu (-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2) sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. A51-18592/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėjas informavo apie 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo pakeitimą. Pareiškėjos, nesutikdamos su Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymais, Komisijai 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundą, prašydamos šiuos įsakymus panaikinti ir įpareigoti Administracijos direktorę laikytis teisės aktų reikalavimų. Komisija ginčijamu 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos nuomone, sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, nustatytu laiku nepateikusi prašymo ir reikiamų dokumentų, iš esmės atsisakė pirkti valstybinį žemės sklypą, taigi, Administracija, priimdama ginčijamus įsakymus, savo įgaliojimų neviršijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

16. Teismas nurodė, kad miestuose ir miesteliuose žemės sklypų projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių V skirsnyje detalizuota žemės valdos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, iš kurios matyti, kad žemės sklypų projektas tvirtinamas, tik jį suderinus.

17. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypų projektas šiuo metu nėra parengtas, suderintas ar patvirtintas. Pareiškėjai skundą grindė argumentais, kad, suformavus įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungus trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypus, pareiškėjai neteks patogaus įvažiavimo į savo sodo sklypus. Ginčijamame 2015 m. gruodžio 18 d. įsakyme (šio įsakymo 1 punktas pakeistas ginčijamu 2016 m. kovo 10 d. įsakymu) tik nustatyti žemės sklypo projekto tikslai bei pavesta Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo, tačiau jame nėra nustatyti konkretūs sprendiniai (įvažiavimų vietos ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslų nustatymas ir pavedimas parengti projekto rengimo reikalavimus sudaro tik sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamąjį etapą.

18. Atsižvelgęs į ginčijamų įsakymų turinį, teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, jog ginčijami įsakymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradėtos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, tačiau jais nėra nustatyti konkretūs sprendiniai, sukeliantys pareiškėjams kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjams atitinkamas teisines pasekmes galėtų sukelti tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo projektas. Nustatęs, kad Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti pareiškėjų argumentus dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto bei privažiavimo galimybės prie jų sklypų. Šie argumentai galėtų būti reikšmingi ginčijant administracinį aktą, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo projektas.

19. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo kad ginčijami Administracijos 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Konstatavęs, kad minėti įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą.

III. 20. Pareiškėjai T. Č. ir J. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėjai teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad įsakymai yra tarpiniai dokumentai ir pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. Jie neteko teisės dalyvauti įsiterpusios valstybinės žemės sklypo projekto rengime, neteko teisės sudaryti su kitais gretimų žemės sklypų savininkais susitarimą dėl išperkamų valstybinės žemės sklypo dalių kiekvienam nustatymo arba nesusitarus, gauti galimybę išpirkti lygią su kitais projekto rengime dalyvavusiais asmenimis įsiterpusios valstybinės žemės sklypo dalį.

22. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai kad su įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu ribojasi nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, neturintis atskiro kadastro numerio (gretimai esantis miškas). Jei šalia ra nesuprojektuotas valstybinės žemės sklypas, negalima projektuoti su juo besiribojančio žemės sklypo kaip įsiterpusios valstybinės žemės, kol nebus suformuotas į atskirą pirmasis žemės sklypas. Be to, šioje vietoje eina dujotiekio linija, kuri reikalinga apsaugos zona.

23. Pareiškėjų įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad žemės sklypas, dėl kurio formavimo vyksta ginčas, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, ribojasi su kitu laisvu valstybinės žemės sklypu. Pateikus visų besiribojančių žemės sklypų savininkams prašymus dalyvauti formuojant žemės sklypą ir jį išpirkti, teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, kai yra apribojama kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teisė dalyvauti žemės sklypo formavimo ir privatizavimo procese. Tai, kad atsakovas tokia teisę suteikė tik dviems savininkams, pažeisdamas kitų žemės sklypų savininkų interesus, pažeidė pareiškėjų teises.

24. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Taisyklių 4 punktas numato, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai – tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje G. J. ir R. K. 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-76852/15(2.14.2.12-MP8) SB „Tyrinėtojas“ buvo pasiūlyta per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn, jei minėtasis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 9 p.), tačiau per nustatytą terminą SB „Tyrinėtojas“ prašomų dokumentų nepateikė, taigi iš esmės atsisakė pirkti valstybinį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-115899/15(2.12.214-MP8) besiribojančių sklypų savininkams, taip pat pareiškėjams, buvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad žemės sklypas negali būti privatizuojamas, nes jis reikalingas sodininkų bendrijos reikmėms, tačiau, jei būtų nuspręsta kitaip, jie pageidautų pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą lygiomis dalimis su kitais besiribojančių sklypų savininkais.

26. Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nustatyta, jog yra pradedamas rengti apie 2 250 kv. m. ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nutarta parengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. 2016 m. sausio 18 d. buvo parengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-15/16(2.14.2.12-MP8), kuriems pritarė NŽT Vilniaus skyrius, išdavęs 2016 m. sausio 25 d. Žemės sklypų formavimo ir projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-101-(14.49.36).

27. Administracijos 2016 m. sausio 19 d. raštu Nr. A51-4637/16(2.14.2.12-MP8) registruotu laišku pareiškėjai informuoti apie pradėtą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie tai, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Pareiškėjams pateikti prisijungimo prie nurodytos sistemos duomenys.

28. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-714 „Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas minėtas 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. A30-3760. Atitinkamai 2016 m. kovo 15 d. buvo išduoti patikslinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-139/16(2.14.2.12-MP8).

Įsakymas buvo pakeistas, atsižvelgiant į G. J. ir R. K. 2015 m. balandžio 22 d. prašymą ir į pastebėtus 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo netikslumus. Šio įsakymo 1 p. buvo netiksliai nurodytas projekto rengimo tikslas, t. y. ne toks (visa apimtimi) kaip nurodė pareiškėjai prašyme – „projekto tikslai: žemės sklypų sujungimas. Tarp jų yra valstybinė žemė, norime pripirkti valstybinės žemės dalį ir sujungti sklypus“. Iš pacituoto G. J. ir R. K. prašymo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai projektą siekė rengti dviem tikslais – prijungti laisvos valstybinės žemės plotą bei sujungti privačius sklypus.

Vadovaujantis teisės aktais vienu projektu gali būti įgyvendinamas ne vienas tikslas, kaip ir šiuo atveju, siekiama tiek prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, tiek sujungti privačius sklypus. Tai reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), 4.2.4 papunktyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 2.3 papunktyje nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka bei į tai, kad kelių tikslų (įsiterpusio ploto prijungimo ir sklypų sujungimo) numatymas minėtame 2016 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. A30-714 atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimus, minėtas įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apie tai, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016 m. kovo 10 d.

įsakymu Nr. A30-714 buvo keičiamas projekto tikslas, t. y. ne tik suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, bet ir sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą, pareiškėjai buvo informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. A51-18592/16(2.14.2.12-MP8).

29. Taigi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengiamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o pareiškėjai yra įtraukti į šį procesą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo laikytini nepagrįstais.

30. Atsakovo nuomone, pareiškėjų teisės dalyvauti žemės sklypo formavimo ir privatizavimo procese nėra apribotos, jie yra įtraukti į šį procesą, jiems buvo tinkamai suteikta visa teisės aktuose numatyta informacija, pareiškėjai turi galimybę sekti procesą ŽPDRIS, tad priešingi apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys esamos situacijos.

31. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, tiek šalys savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo šią aplinkybę ir vadovaujasi būtent valstybinės žemės pardavimą mėgėjų sodo teritorijoje reglamentuojančiais teisės aktais.

32. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad ginčijami įsakymai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu tik pradėtos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, tačiau jais nėra nustatyti konkretūs sprendiniai, sukeliantys pareiškėjams kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjams atitinkamas pasekmes galėtų sukelti tik kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo projektas.

33. Tretieji suinteresuoti asmenys G. J. ir R. K. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

34. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes Administracija teisingai pasielgė, kad pataisė įsakymą, kurio pagrindu leido jiems sujungti sklypus. Tačiau 2016 m. kovo 10 d. patikslintame savivaldybės įsakyme dar liko klaidų, kurias teismas turėtų įpareigoti instituciją ištaisyti. Pačiame įsakyme teisingai suformuluoti tikslai, kurių jie siekia, kad užtikrintų pastatų eksploatavimą. Nors Vilniaus miesto savivaldybė formuojant sujungimo tikslus minėtame įsakyme pareiškėjų neįtraukė, bet ir bendrojo dokumento formuluotėje pareiškėjų neišbraukė. Taip pat savivaldybė neišbraukė pareiškėjų iš ŽPDRIS sistemos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A30-714 teisėtumo bei pagrįstumo. Šiais įsakymais yra nuspręsta pradėti rengti apie 2 250 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, įsiterpusios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą.

36. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 10 d. įsakymu buvo keičiamas 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktas, koreguojant Projekto tikslus ir nuspręsta, kad šio Projekto tikslai yra: 1) suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu(-ais), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2) sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) į vieną žemės sklypą.

37. Tai reiškia, kad minėti 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymai yra vieno administracinio akto sudėtinės dalys, kurios turi būti vertinamos kaip viena visuma, kaip vienas administracinis aktas.

38. Iš bylos matyti, kad pareiškėjai ir tretieji suinteresuotieji asmenys iš esmės siekia įsigyti nuosavybėn laisvą valstybinės žemės plotą, esantį greta jiems priklausančių žemės sklypų, kuris galimai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijus.

39. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnis bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

40. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“.

41. Iš šios teisės normos matyti, kad teisę be aukciono įsigyti nuosavybėn įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi privačių žemės sklypų savininkai, kurių sklypai ribojasi su įsiterpusiu žemės sklypu.

42. Minėtų asmenų teisė įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą yra detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7-14 punktuose.

43. Pagal Taisyklių 7, 8 ir 10 punktų nuostatas, žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą. Kai įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą, o jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Visi asmenys turintys teisę įsigyti įsiterpusį žemės sklypą turi būti informuojami apie priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, išaiškinant jiems teisę pateikti prašymą parduoti jiems šį žemės sklypą, nurodant, kokius dokumentus jie turi pateikti.

44. Byloje nustatyta, kad Projektas ginčijamais įsakymais yra pradėtas rengti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų G. J. ir R. K. iniciatyva, jiems 2015 m. balandžio 22 d. pateikus atitinkamą prašymą atsakovui. Apie galimybę pareiškėjams įsigyti dalį įsiterpusio žemės sklypo, pareiškėjai buvo informuoti 2015 m. gruodžio 7 d. raštu. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, kad žemės sklypas negali būti privatizuojamas, nes jis reikalingas sodininkų bendrijos reikmėms, tačiau, jei būtų nuspręsta kitaip, jie pageidautų pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą lygiomis dalimis su kitais besiribojančių sklypų savininkais.

45. 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą. 2016 m. sausio 19 d. raštu atsakovas pareiškėjus apie tai informavo. Po to, 2016 m. kovo 15 d. raštu pranešė ir apie 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo pakeitimą, t. y., jo koregavimą 2016 m. kovo 10 d. įsakymu.

46. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pareiškėjų teisių žinoti apie Projekto rengimą ir jo turinį nepažeidė. Nors 2016 m. sausio 19 d. raštu atsakovas pareiškėjus informuodamas apie Projekto rengimą ir neišaiškino jiems jų teisės dėl galimybės įsigyti dalį įsiterpusio sklypo ir pažeidė Taisyklių 10 punkto reikalavimus, tačiau šią teisę pareiškėjams buvo išaiškinęs anksčiau - 2015 m. gruodžio 7 d. raštu. Šią savo teisę jie iš esmės įgyvendino minėtu 2015 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovui. Visa tai lemia, kad aptartas pažeidimas nėra esminis, nes neįtakojo pareiškėjų teisės dalyvauti Projekto rengime.

47. Tai, kad pareiškėjai turi teisę įsigyti dalį įsiterpusio žemės sklypo ir kad Projekto sprendiniai galės sudaryti tokią galimybę, jei ginčo žemės plotas atitiks įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, atsakovas neginčija bei pripažįsta. Visa tai lemia, kad tarp pareiškėjų ir atsakovo šiuo aspektu iš esmės nėra ginčo.

48. Nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad 2016 m. kovo 10 d. įsakymu pakeitus 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo 1 punktą, jie prarado teisę dalyvauti Projekto rengime bei įsigyti dalį įsiterpusio žemės sklypo.

49. Minėta, kad 2016 m. kovo 10 d. įsakymu buvo nuspręsta suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu (-iais) žemės sklypu (-ais). Toks sprendimas yra atitinkantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 4.4 papunkčio reikalavimus, o tuo pačiu ir pareiškėjų interesus, kurie tokiu būdu su kitais asmenimis turės galimybę įsigyti dalį ginčo žemės ploto .

50. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Projekto rengimo stadijoje, kol nėra parengti galutiniai Projekto sprendiniai nėra galimybės vertinti ir spręsti ar ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijus, ar bus galimybė privažiuoti prie pareiškėjų žemės sklypų ir pan.. Kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, jas nustatė remdamasis įrodymais, kuriuos vertino laikydamasis procesinio įstatymo normų. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl įrodymų vertinimo, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su įrodymų vertinimu. Remdamasis nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. Č. (T. Č. teisių perėmėja) ir J. C. (J. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė