83ae515a-8a9a-4dfa-99cd-e5e40c5df375 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1401-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00062-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai Novikovienei,atsakovės atstovams I. A. ir V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. P. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1 – 11) praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 2 998,16 Eur patirtÄ Å¾alÄ ;

2) priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad jai nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 6-24-8548 už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., pagal iÅ¡duotÄ nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ Nr. EC 590971, paskyrė motinystės paÅ¡alpÄ .

Sprendime apskaičiuota, kad 126 kalendorinių dienų laikotarpis, apima 88 darbo dienas, kurių darbo užmokestį paskirta motinystės paÅ¡alpa kompensuoja. Taip pat buvo apskaičiuota, kad V. P. dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo datai) yra 99,75 Eur. Todėl minėtÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 88 darbo dienų priklausytų 8 778 Eur paÅ¡alpa, atitinkamai nuo kurios atskaičiuotini mokesčiai. Tačiau minėtuose sprendimuose yra pritaikytas maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, kuris sudaro 65,68 Eur ir paskaičiuota 5 779,84 Eur iÅ¡moka.

Susidarantis skirtumas tarp apskaičiuotos paÅ¡alpos, pritaikius dienos maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, ir paÅ¡alpos, taikant dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, sudaro 2 998,16 Eur. Kadangi pareiÅ¡kėjai paskirtas iÅ¡mokos dydis ginčo laikotarpiu neužtikrino pajamų, lygiaverčių iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios vidutiniÅ¡kai uždirbtam darbo užmokesčiui, todėl pareiÅ¡kėja minėtÄ skirtumÄ praÅ¡o priteisti kaip žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, nepagrįstai taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o ne paÅ¡alpos gavėjo dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms.PareiÅ¡kėja teigia, kad ginčo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį dirbančioms motinoms jų nėštumo ir gimdymo metu turi bÅ«ti užtikrintas iÅ¡mokų, kurių dydis atitiktų per protingÄ laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas. PareiÅ¡kėja valstybės neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) neveikimo po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo. Atkreipia dėmesį, kad SADM rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo socialinio draudimo teisinio reguliavimo, tačiau nepaisė jį saistančios oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame 2012 m. vasario 27 d.

Konstitucinio Teismo nutarime iÅ¡dėstytos Konstitucijos nuostatų sampratos, tad nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų pareiÅ¡kėjos teisę, garantuojamÄ Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje. Dėl SADM neveikimo, nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, užtikrinantis Å¡iÄ pareiÅ¡kėjai garantuojamÄ teisę, todėl pareiÅ¡kėjai kilo 2 998,16 Eur žala.PareiÅ¡kėja, grįsdama skundo reikalavimus, taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.Atsakovės atstovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 17 – 20) į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad nors pareiÅ¡kėja teigia, kad turtinę žalÄ ji patyrė dėl įstatymų leidėjo neveikimo, tačiau iÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai sukėlė VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 6-24-8548, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta motinystės paÅ¡alpa apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu.VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 6-24-8548, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta ginčijama motinystės iÅ¡moka apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka neskundė, jis įsigaliojo ir buvo visiÅ¡kai įvykdytas, todėl galimybės apskųsti paskirtos motinystės paÅ¡alpos dydį nebėra, dėl to nėra pagrindo teigti apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Sprendimas buvo įvykdytas dar 2015 metais, todėl 2016 m. kovo 15 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 2 d., kuriuo pareiškėjos atžvilgiu taikytos teisės aktų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, retrospektyviai negali būti taikomas. Pareiškėja nenurodė nė vieno konkretaus (apibrėžto atitinkama data, vieta ir kitais požymiais) neteisėto atsakovo veiksmo (neveikimo), o tik abstrakčiai išvardijo veiksmus, su kuriais ji nesutinka.

Be to, pareiÅ¡kėja, teigdama, kad žalÄ ji patyrė dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad žalÄ ji patyrė bÅ«tent dėl SADM (o ne dėl Vyriausybės, Seimo ar Respublikos Prezidento) veiksmų, ir kokie konkretÅ«s veiksmai, atlikti įstatymų leidėjo po 2012 m. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pažeidė pareiÅ¡kėjos teises 2015 metais.Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime (b. l. 25 – 34) į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai vadovaujasi 2012 m. vasario 27 d.

Konstitucinio Teismo nutarimu, kadangi jame nebuvo nagrinėjama, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, Konstitucinis Teismas 2012 metų vasario 27 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, paisydamas visuomenės ir valstybės iÅ¡galių, turi nustatyti paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, dydį, o ne gauto atlyginimo vidurkio apskaičiavimo tvarkÄ .

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, dydį, o ne gauto atlyginimo vidurkio apskaičiavimo tvarkÄ , turi nustatyti įstatymų leidėjas, kuris turi paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, taigi yra suformuota taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį.

Sprendimai skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis ir įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl yra teisėti ir motinystės paÅ¡alpa negali bÅ«ti perskaičiuota. Nurodė, kad teisinio reguliavimo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, yra paÅ¡alintos iÅ¡ teisės sistemos bei nustatytas teisinis reguliavimas, skirtas perskaičiuoti motinystės paÅ¡alpas, apskaičiuotas taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį asmenims nuo 2016 m. kovo 15 d.

įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ . PareiÅ¡kėjai neįrodžius civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, žala negali bÅ«ti priteista. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl 2 998,16 Eur turtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja teigia patyrusi dėl VSDF Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta ginčijama motinystės iÅ¡moka apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos teismui pateikto skundo turinį nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai skirti 5 779,84 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. ir kurios dydis buvo apskaičiuotas taikant 65,68 Eur maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

PareiÅ¡kėjos teigimu, motinystės paÅ¡alpa turėjo bÅ«ti apskaičiuota taikant ne maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o jos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.Motinystės paÅ¡alpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86.Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia pareiÅ¡kėjos teisės į motinystės paÅ¡alpÄ dienÄ , kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.Nuostatų (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjos teisės į motinystės paÅ¡alpÄ dienÄ ) 9 punktas nustatė, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Pagal Nuostatų 10 punktÄ minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusias einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms – Å¡ių pajamų trečdalį dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau Å¡iame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai.

Fondo valdyba yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų kÅ«rybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas.

Skundų nagrinėjimo tvarkÄ Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 6-24-8548 pareiÅ¡kėja privalomai iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, Å¡iuo atveju VSDFV, neskundė, todėl Å¡ie sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, 2015 m. birželio 1 d. apskaičiuojant ir skiriant motinystės paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja kildina reikalavimÄ atlyginti žalÄ , yra teisėti.PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ tos aplinkybės, kad atsakovė SADM po 2012 m. vasario 27 d.

Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo nesiėmė veiksmų nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įtvirtintų Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje numatytÄ motinystės apsaugos apimtį.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad pasirinkęs Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos tokiÄ formÄ kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į jų paskirtį sudaryti tėvams sÄ lygas tam tikrÄ laikÄ patiems auginti ir auklėti vaikus namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla, taip pat į Å¡ių atostogų metu teiktinos finansinės paramos paskirtį pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jÄ dalį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį Å¡i parama bÅ«tų teikiama atsižvelgiant į kitas Å¡iomis atostogomis besinaudojančių asmenų pajamas, gaunamas už jų metu atliktÄ darbÄ .

Nutarime taip pat nurodyta, kad Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta kokių nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindų, sÄ lygų, terminų, dydžių; tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas.Atsižvelgiant į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2012 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimu bÅ«tent įstatymų leidėjas buvo įpareigotas užtikrinti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris atitiktų nutarime suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį valdžios institucija reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Tačiau ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme yra būtina, kad tokiu subjektu būtų viešojo administravimo srityje veikiantis (veikęs) viešojo administravimo subjektas. Taigi ABTĮ taikymo požiūriu, Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu.Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas negali būti siejamas su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo nuostatomis, kadangi tik 2016 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad maksimalaus kompensuojamojo uždarbio taikymas motinystės pašalpai apskaičiuoti prieštarauja Konstitucijai.

Atsakovės atstovai, priimdami sprendimus, vadovavosi tokiomis teisės aktų nuostatomis, kurios nebuvo nuginčytos ir galiojo sprendimų priėmimo metu. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti - prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -213/2014). Å iuo atveju veiksmai buvo atlikti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.Tik po Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimo dienos, įstatymų leidėjas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymÄ , kurio 8 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ , apskaičiuotÄ pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamÄ jį uždarbį, apribotÄ teisės į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. motinystės paÅ¡alpa perskaičiuojama ir iki 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡mokamas susidaręs motinystės paÅ¡alpos skirtumas.Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja neįrodė atsakovės neteisėtus veiksmus.Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjos skunde taip pat keliamas reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å is reikalavimas laikytinas iÅ¡vestiniu, todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl 2 998,16 Eur turtinės žalos priteisimo, atmestinas ir Å¡is pareiÅ¡kėjos reikalavimas.PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjos naudai, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos V. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                        Liudmila Zaborovska