2020-07-09 Nr. CB-7811-2-57-3-00335-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3313

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00335-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. birželio 30 d. gautu suinteresuoto asmens V. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo V. R. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pagal atsakovės bankrutavusios UAB „Logistikos grupė“ administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens V. R. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai tam pačiam klausimui dėl tyčinio bankroto spręsti taikė skirtingais laikotarpiais galiojusių tiek Įmonių bankroto įstatymo, tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatymo atitinkamas nuostatas, o taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pereinamųjų nuostatų dėl nemokumo procesų taikymo; 2) teismai, konstatavę, kad akcininkas V. R. pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonėi iškėlimo, netinkamai aiškino akcininkų pareigas ir netinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo nuosatatas, kadangi įstatymai nenumato įmonės akcininkams tokios pareigos; 3) teismai, pripažinę akcininko V. R. veiksmus tyčiniais ir lėmusiais įmonės bankrotą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tyčinis bankrotas pripažįstamas tik tada, kai bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; 4) teismai akcininko „turėjimą žinoti“ apie realią ir faktinę įmonės finansinę padėtį aiškino plečiamai, be kita ko, reikalaudami iš akcininko tokio elgesio, kuris yra neproporcingas, o faktinių aplinkybių kontekste – ir nelogiškas, realiai neįmanomas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė