2023-06-08 Nr. AB-11735-3-61-3-00602-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-317-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00602-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Geo group“, sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, M. B., B. Č. ir K. Z. (K. Z.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. J. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) žemės tvarkymo ir administravimo skyrių patvirtinti 2020 m. lapkričio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo group“ parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); 2) įpareigoti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių ištaisyti 2016 m. kovo 10 d. įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu: (duomenys neskelbtini), klaidą, neįtraukiant atsisakiusio M. B. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kad atitiktų 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Geo group’’ parengtą projektą, kuris atitinka realią situaciją, bei NŽT reikalavimus, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti parengtą projektą; 3) įpareigoti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių pareiškėjų 2021 m. sausio 17 d. prašymu pratęsti 2016 m. kovo 18 d. išduotas sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui adresu: (duomenys neskelbtini), penkeriems metams. Pareiškėjai, be kita ko, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Administracijos Skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė derinti žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjų teigimu, Administracija nepagrįstai neleidžia pareiškėjams išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, esantį sodų bendrijos (toliau – ir SB) „Tyrinėtojas“ teritorijoje, tarp dviejų žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjai paaiškino, jog, Administracija ilgą laiką trukdo pareiškėjams išsipirkti įsiterpusios valstybinės žemės plotą. Pareiškėjai su prašymais į Administraciją kreipiasi nuo 2009 metų, tačiau jiems neatsakoma arba atsakoma neigiamai. Pareiškėjai 2015 m. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri išdavė pareiškėjams pažymą. Šios pažymos pagrindu Administracija priėmė sprendimą leisti pareiškėjams išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir 5 metams išdavė sąlygas Projektui įgyvendinti.

4. Pareiškėjai pažymėjo, jog, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra tarp jiems priklausančių dviejų žemės sklypų, tačiau ribojasi dar su trimis kaimynų žemės sklypais. Dviejų žemės sklypų savininkai išreiškė norą dalyvauti Projekte, tačiau turėdami tikslą pareiškėjams sutrukdyti išsipirkti valstybinę žemę, apskundė Administracijos sprendimą leisti pareiškėjams išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Kadangi su Projekto dalyviais B. Č. ir J. C., kurie anot pareiškėjų, trukdo įgyvendinti Projektą, susitarti nepavyko, UAB „Geo group“ projektuotojai Projektą atliko remdamiesi įstatymais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2821-438/2020. Pareiškėjai 2021 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Administraciją su prašymais pratęsti Projekto rengimo sąlygas ir išduotus reikalavimus. NŽT sąlygas pratęsė 5 metams, o Administracija šių sąlygų nepratęsia.

5. Pareiškėjų teigimu, Administracijos patikslintame 2016 m. kovo 10 d. įsakyme neturėjo būti įtrauktas žemės sklypas, kurio savininkas atsisakė dalyvauti, Projekte. Tikslinant įsakymą, žemės sklypo savininkas, nepareiškęs noro dalyvauti Projekte ir vėl buvo įtrauktas į Projektą. Žemės sklypo savininkas M. B. Projekto rengimo metu su atsisakymu kreipėsi į projektuotojus, todėl nebuvo įtrauktas šio žemės sklypo plotas į Projektą. Pareiškėjai 2021 m. sausio 17 d. pateikė prašymą NŽT dėl sąlygų pratęsimo, prašyme paaiškino aplinkybes ir prašė pratęsti sąlygas ir remtis nauju įsakymu. NŽT pratęsė sąlygas 5 metams, kurios atitinka realią situaciją, bet neatitinka nei vieno priimto Administracijos įsakymo, kuriame įtraukti penki žemės sklypai, todėl 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjai kreipėsi dėl 2016 m. kovo 10 d. priimto įsakymo klaidų ištaisymo ir dėl Projekto tvirtinimo, nes Projektas buvo atliktas remiantis teisės aktų nuostatomis, pagrindiniais projektavimo principais ir paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

6. Pareiškėjai nurodė, jog Administracija nepatvirtino Projekto ne tik dėl to, kad nebuvo pateiktas visų žemės sklypų savininkų pasirašytas Projektas, bet ir dėl to, kad Projekto teritorijos plotas neatitinka paminėtame įsakyme nurodyto ploto. Pareiškėjų įsitikinimu, Administracija privalo ištaisyti savo klaidą, o ne be pagrindo nederinti Projekto. Administracijos atstovų padarytos klaidos neturėjo ir neturi būti kliūtimi patvirtinti Projektą. Kliūtimi patvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą neturi būti ir ta aplinkybė, kad tariamai žemės sklype 1A, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) nėra įvažiuojamojo / išvažiuojamojo kelio. Registrų centro duomenys patvirtina, kad privažiavimas yra, ir jis suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Privažiavimas prie žemės sklypo yra nurodytas ir įregistruotas Registrų centre, ribojasi taškais nurodytais Projekte Nr. 10 ir Nr. 11 su žemės sklypu, kurį išperka. Kadangi privažiavimas yra įregistruotas Registrų centre, jis yra teisėtas. Todėl pareiškėjų manymu, nesat Projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymu. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių, kitoks būdas šiuo atveju yra negalimas.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas, aptardamas ginčui aktualias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, paaiškino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo (ne) patvirtinamas projektas. Nagrinėjamu atveju, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius skundžiamu sprendimu nėra priėmęs galutinio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta patvirtinti Projektą. Minimame sprendime pateikiamos pastabos, kurias ištaisius, Projektas būtų toliau derinamas. Sprendimu pareiškėjai informuojami apie tai, kad žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai nepateikė rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių iki Projekto rengimo pradžios, be to, pateiktą derinti Projektą pasirašė ne visi Projektą inicijavę asmenys, todėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas turi būti padalintas lygiomis dalimis besiribojančių žemės sklypų savininkams.

9. Atsakovas nurodė, kad Administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateikė pastabą ir dėl to, jog pateiktame derinti Projekte prie formuojamo žemės sklypo Nr. 1A numatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Skundžiamu sprendimu pareiškėjų buvo paprašyta pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo / išvažiuojamojo kelio į planuojamą sklypą per valstybinę žemę. Pareiškėjams buvo išaiškinta, kad jeigu žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas nepageidauja pirkti besiribojančio įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, rengiamo Projekto teritorija vis tiek privalo atitikti įsakymuose ir reikalavimuose nurodytą teritoriją, o žemės sklypo savininkas turėtų pateikti rašytinį pritarimą Projekto sprendiniams.

10. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams neigiamų pasekmių. Šis sprendimas negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Atitinkamas pasekmes pareiškėjams sukeltų Administracijos atsisakymas tvirtinti Projektą, o ne tarpinis atsisakymas jį derinti, Projektui neatitinkant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės) 491.2 punktu, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kadastriniais matavimais yra nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kartografuojami sklype esantys objektai, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo projektuojamas įvažiavimo kelias į žemės sklypą. Įvažiuojamieji / išvažiuojamieji keliai į ir iš žemės sklypų yra projektuojami teritorijų planavimo dokumentais, statybos techniniais projektais, o ne parengtais žemės sklypų kadastriniais matavimais. Projekte žemės sklypas ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Projekte nurodytas privažiavimas prieštarauja paminėtų taisyklių nuostatoms. Atsakovas Projekto, kurio nėra pasirašę visi jį turintys pasirašyti asmenys, negali derinti, kadangi būtų pažeisti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjais, kad, remiantis teisės aktais, jeigu nėra projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymu. Paaiškino, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis valstybinės žemės padalijimo principas, jeigu įsiterpęs žemės plotas ta pačia kraštine ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui gali būti parduodamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas prailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio ploto bendrą kraštinę, todėl mano, kad pareiškėjų skundo argumentai neatitinka Projekte nurodytos informacijos. Atsakovas pažymėjo, jog iš Projekto matyti, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių, taip pat nebuvo pateiktas žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai pritarimai, todėl dėl šių priežasčių Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius neturėjo teisinio pagrindo toliau derinti pareiškėjų pateiktą Projektą.

13. Atsakovo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjai nepagrindė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie tariamą šio sprendimo neteisėtumą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su UAB „Geo group“, kad savivaldybės atstovų dokumentuose nėra duomenų apie NŽT sutikimą valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas, todėl, kad Projekte nenumatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias į projektuojamą žemės sklypą ties projekte nurodytais taškais Nr. 10 ir Nr. 11. UAB „Geo group“ kreipėsi į NŽT su paklausimu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SD-1718-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad: „<...> gavo Jūsų prašymą pateikti išaiškinimą dėl teritorijos tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių SB „Tyrinėtojas“ bendrijoje, (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus Skyriaus archyve esančią dokumentaciją nustatyta, kad ši teritorija yra suprojektuota sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ generaliniame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V. Generaliniame plane tarp žemės sklypų (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) yra numatytas 3,5 m pločio pravažiavimas. Šis pravažiavimas yra nurodytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane“. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėmis, suderino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Projekto sprendiniai yra įkelti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys B. Č. ir K. Z. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek ir pagal išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus kartu su Projektu turėjo būti pateikti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų pritarimai. Projektas turėjo būti suderintas su SB „Tyrinėtojas“. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai sutapatina žemės sklypo savininko interesą būti projektuojamo valstybinės žemės sklypo pirkėju ir interesą žinoti greta formuojamo naujo žemės sklypo sprendinius, išreikšti valią dėl jų tinkamumo.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad Projekto netinkamumą patvirtina ir tai, jog Projektu formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas yra 1 386 kv. m, kai pagal Reikalavimų sąlygas nurodyta rengti apie 2 250 kv. m teritorijos. Paaiškino, jog, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių ir Reikalavimų galiojimo sąlygas, yra nustatomas ir taikomas penkerių metų jų galiojimo terminas, per kurį turi būti parengtas ir užbaigtas derinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Nagrinėjamu atveju, terminas baigėsi 2021 m. kovo 15 d., todėl ir nebuvo galimybės priimti galutinį sprendimą tvirtinti Projektą iki šio termino pabaigos. Būtent dėl šio termino pasibaigimo nėra galimas ir teismo sprendimas pagal skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą patvirtinti Projektą, nes tai reikštų įpareigojimą derinti ir tvirtinti Projektą, kai jis nebegali būti tvirtinamas pagal teisės aktų reikalavimus.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad pareiškėjai nepaneigė atsakovo argumentų, jog Projektas turėjo būti suderintas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis K. Z. ir B. Č., kad Projektu formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas paskirstomas greta esantiems žemės sklypams ne pagal bendrą teisės aktuose numatytą principą. Projekte bendrosios taisyklės nebuvo laikomasi, todėl pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys turėjo susitarti raštu dėl kitokių ploto paskirstymo proporcijų. Pareiškėjai neišpildė šio reikalavimo, toks susitarimas nebuvo pasiektas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geo group“ atsiliepime į skundą pritaria pareiškėjų pozicijai, kad Projektas atitiko visus Žemės formavimo ir pertvarkymo projektams keliamus reikalavimus ir turėjo būti patvirtintas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad Projektas buvo atliktas apimant mažesnę teritoriją, nei yra nurodyta Savivaldybės 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymuose. Administracijos 2016 m. kovo 10 d. įsakymas turėjo priedą, kuriame buvo nurodytas Projekte dalyvaujančių asmenų sąrašas. Šis priedas yra vėlesnis nei 2016 m. kovo 10 d. Administracijos įsakymas. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2821-438/2020, dėl įsakymo priedo neteisėtumo nepasisakė, todėl jis laikomas teisėtu. Įsakymo priedo pagrindu, kuris atitiko realią situaciją, ir buvo paruoštas Projektas, neįtraukus į Projektą M. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, prieš atlikdamas Projektą kreipėsi į M. B., kuris pateikė atsisakymą dalyvauti Projekte. Taigi Administracijos klaidos negalėjo užkirsti kelio Projektui patvirtinti, nes Projektas buvo įgyvendintas laikantis teisės aktų reikalavimų.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą. Teismas priteisė iš pareiškėjų G. J. ir R. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui B. Č. 508,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Administracijoje buvo gautas UAB „Geo group” prašymas suderinti Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. sausio 29 d. skundžiamu sprendimu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo derinimo“ Nr. A51-8194/21(2.14.2.12E-ŽEM) atsisakė derinti pateiktą Projektą, nurodydama šiuos atsisakymo motyvus: 1) parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-714 „Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“, 1 punkte nurodytos planuojamos teritorijos ploto; 2) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių iki Projekto rengimo pradžios nepateikė, o parengtą Projektą pasirašė ne visi Projekto rengimą inicijavę asmenys; 3) pateiktame derinti Projekte prie formuojamo žemės sklypo Nr. 1A numatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve).

23. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir įvertinęs Projekto sprendinius, konstatavo, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių, taip pat nebuvo pateikti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų pritarimai, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo derinti pareiškėjų pateiktą Projektą. Teismas nurodė, kad Projekte prie formuojamų žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 11, 34, 33 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Projekto byloje nepateikta duomenų, kad minėtame laisvame žemės sklype būtų suprojektuotas (numatomas/esamas) kelias. Projekto dokumentuose taip pat nėra duomenų apie valstybinės žemės patikėtinio sutikimą valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas. Taigi atsakovas, nustatęs, kad Projekte nenumatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias į projektuojamus žemės sklypus, teisėtai dėl šių Projekto trūkumų paprašė pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo / išvažiuojamojo kelio į planuojamą žemės sklypą per valstybinę žemę, ir atsisakė derinti Projektą.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracija visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė nagrinėjimo procedūrų, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas.

25. Teismas iš į bylą pateikto Administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 22 d. rašto Nr. A51-7155/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl reikalavimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus galiojimo“ nustatė, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydamas pareikšti nuomonę, ar yra galimybė pratęsti projektų rengimo reikalavimų galiojimo terminą ir kokiomis sąlygomis tai turėtų būti atliekama, arba esant reikalui inicijuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių pakeitimą. Aplinkos ministerija 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. (14)-D8-714 „Dėl nuomonės pateikimo“ informavo, kad atsižvelgiant į Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėse numatytą Projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų trukmę, mano, kad Projektų rengimo reikalavimų galiojimo termino (ne ilgesnis kaip 5 metai) pakanka Projektui parengti ir patvirtinti. Pasibaigus Projekto rengimo reikalavimų galiojimo terminui, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, Projekto rengimas turėtų būti inicijuojamas iš naujo. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. A51- 21(2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją apie Aplinkos ministerijos poziciją ir nurodė, kad jeigu iki 2021 m. kovo 15 d. nebus užbaigtos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklėse numatytos Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros, žemės sklypo savininkai turėtų pateikti naują prašymą inicijuoti žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), Projekto rengimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog teisės aktai nenumato Projekto rengimo reikalavimų galiojimo termino pratęsimo, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl įpareigojimo pratęsti sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projektui parengti.

III. 26. Pareiškėjai G. J. ir R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti UAB „Geo group“ 2020 m. lapkričio 16 d. parengtą Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą teisėtu, panaikinti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti Projektą ir įpareigoti atsakovą patvirtinti šį Projektą, įpareigoti Administraciją ištaisyti 2016 m. kovo 10 d. įsakymą dėl Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, neįtraukiant M. B. žemės sklypo teritorijos bei pratęsti 2016 m. kovo 18 d. išduotas sąlygas Žemės formavimo ir pertvarkymo projektui įgyvendinti. Pareiškėjai, be kita ko, prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjai, išdėstydami iš esmės analogiškas aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo išdėstę pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikosi pozicijos, kad Administracijos skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta patvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjų manymu, Administracijos atstovai, atsisakydami patvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą, peržengė savo kompetencijos ribas, o pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai palaiko atsakovo poziciją, kuri prieštarauja teisės aktams bei teisės principams.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas, palaikydamas pirmosios instancijos teismo poziciją, mano, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Administracija 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. A51-41414/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo pareiškėjus, kad Administracija atsižvelgė į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko 2021 m. kovo 23 d. prašymą, kuriame jis nurodė nepageidaujantis dalyvauti tolesnėse žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrose, bei į pareiškėjų pateiktus prašymus pratęsti žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A30-1430/21 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“.

30. Atsakovas pažymi, kad ginčas dėl klaidos ištaisymo prarado savo aktualumą, kadangi Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A30-1430/21, kuriuo pradedamas rengti apie 1395 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, neįtraukiant į šį projektą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininko.

31. Atsakovas nurodo, kad Projekte įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas šiuo atveju lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių, taip pat nebuvo pateikti žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), savininkų rašytiniai pritarimai, patvirtinantys, kad jie pritaria parengto Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Dėl šių priežasčių, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius neturėjo teisinio pagrindo toliau derinti pareiškėjų pateiktą Projektą.

32. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra grindžiamas formalaus pobūdžio argumentais, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai prieštarauja Administracijos pateiktiems įrodymams. Administracijos įsitikinimu, pareiškėjai neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

33. Tretieji suinteresuoti asmenys K. Z. ir B. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus ir pagal bylos aplinkybes priimti nutartį nutraukti apeliacinį procesą, o nusprendus nagrinėti bylą iš esmės – apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nėra procesinių prielaidų nagrinėti apeliacinį skundą. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ir paskelbė sprendimą 2021 m. spalio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, nurodydamas, kad pareiškėjų apeliacinis skundas paduotas ne tik nesumokėjus žyminio mokesčio, bet ir praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi sudaryti galimybę pareiškėjams pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, byloje nebuvo pateiktas joks prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, be to, nėra teismo nutarties, kuria šis terminas būtų atnaujintas. Todėl remiantis išdėstytu, nėra pagrindo priimti ir nagrinėti pareiškėjų apeliacinį skundą, nes jis neatitinka turinio ir formos reikalavimų.

35. Tretieji suinteresuoti asmenys, be kita ko, pažymi, jog pareiškėjų skundo reikalavimai suformuluoti nekorektiškai. Pareiškėjų skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Pareiškėjų skundo reikalavimų konstrukcija parodo, kad pareiškėjai patys netiesiogiai patvirtina jų nepagrįstumą, jie iš esmės siekia suformuoti žemės sklypą ne pagal teisės aktų reikalavimus parengtą Projektą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjų pateiktą Projektą dėl projekto sprendinių, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Administracijos Skyrius) sprendimo turinį, konstatavo, kad Administracijos Skyrius visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė jo kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė prašymo nagrinėjimo procedūrų, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris atitinka VAĮ reikalavimus.

38. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad Administracijos Skyriaus skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta patvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai mano, kad Administracijos atstovai, atsisakydami patvirtinti jų pateiktą Projektą, peržengė savo kompetencijos ribas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaiko atsakovo poziciją, kuri prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei teisės principams.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

40. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. prašymu UAB „Geo group“ kreipėsi į Administraciją, prašydama suderinti Žemės formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini). Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo derinimo“ Nr. A51-8194/21(2.14.2.12E-ŽEM) atsisakė derinti pateiktą Projektą, motyvuodamas tuo, kad: 1) parengtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A30-714 „Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A30-3760 „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“, 1 punkte nurodytos planuojamos teritorijos ploto; 2) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių iki Projekto rengimo pradžios nepateikė, o parengtą Projektą pasirašė ne visi Projektą inicijavę asmenys; 3) pateiktame derinti Projekte prie formuojamo žemės sklypo Nr. 1A numatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. numatytas privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 10-11 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos Skyriaus pateiktomis pastabomis, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydami panaikinti skundžiamą sprendimą bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

41. Pareiškėjai nesutinka su Administracijos Skyriaus sprendimu, tvirtindami, kad, vadovaujantis teisės aktais, jeigu nėra projekto dalyvių bendro susitarimo, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas dalinamas remiantis įstatymų, t. y. įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus prašymas pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo / išvažiuojamojo kelio į planuojamą žemės sklypą per valstybinę žemę yra nepagrįstas, kadangi žemės sklype 1A yra privažiavimas, o ne valstybinė žemė. Šis sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir privažiavimas prie žemės sklypo nurodytas ir užregistruotas Registrų centre. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas Administracijos Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus susiklosčiusią situaciją.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos arba NŽT. Šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 1 p. (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės)). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

43. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Pardavimo taisyklių nustatyta tvarka, kurių 8 punkte įtvirtinta, kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Rašytinis susitarimas dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių sudaromas iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Kiekvienam pirkėjui pagal jam tenkančią parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį suprojektuojamas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Žemėtvarkos projekte, pagal kurį formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, turi būti numatytas šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sujungimas su pirkėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu.

44. Iš byloje pateikto Projekto matyti, kad yra formuojamas 149 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Projekto sprendiniuose nurodyta, kad įsiterpęs 17 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, projektuojamas prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsiterpęs 12 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, projektuojamas prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o 120 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas projektuojamas prie žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad žemės sklypų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), savininkai nepateikė rašytinio susitarimo dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio ploto dalių iki Projekto rengimo pradžios, o parengtą Projektą pasirašė ne visi Projektą inicijavę asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bei Pardavimo taisyklių nuostatomis, turėjo būti padalintas į lygias dalis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo padalintas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių ir nebuvo pateiktas minimų žemės sklypų savininkų rašytinis sutikimas, patvirtinantis, kad pastarieji pritaria parengto Projekto sprendiniams, pagrįstai konstatuota, kad Administracijos Skyrius neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo derinti pareiškėjų Administracijos Skyriui pateiktą Projektą.

45. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Analogiško pobūdžio reikalavimas yra įtvirtintas ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. kovo 15 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-139/16(.2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai) 5.5 papunktyje. Paminėtų taisyklių 49 punkte numatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka, o pagal 491.2 punktą – turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

46. Pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir privažiavimas prie šio žemės sklypo įregistruotas Registrų centre. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles yra nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, kartografuojami žemės sklype esantys objektai, tačiau tai nėra tie dokumentai, kuriais remiantis projektuojamas įvažiavimo / išvažiavimo kelias į žemės sklypą, nes įvažiuojamieji / išvažiuojamieji keliai į / iš žemės sklypų yra projektuojami remiantis teritorijų planavimo dokumentais, statybos techniniais projektais, o ne parengtais žemės sklypų kadastriniais matavimais. Iš Projekto sprendinių matyti, kad jame prie formuojamų žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas įvažiuojamasis / išvažiuojamasis kelias nesudaro kelių tinklo, t. y. privažiuojamasis kelias nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribų posūkio taškais 11, 34, 33 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paminėtame laisvame žemės plote būtų suprojektuotas (numatomas / esamas) kelias, kaip tai yra įtvirtinta paminėtų taisyklių 42 punkte, todėl Administracijos Skyrius skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjų pateiktą Projektą nurodytu aspektu ir paprašė pareiškėjų pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriaus, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą dėl įvažiuojamojo / išvažiuojamojo kelio į planuojamą žemės sklypą per valstybinę žemę. Taigi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, nustatęs Projekto sprendinių neatitikimus teisės aktų reikalavimams, pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjų Administracijos Skyriui pateiktą Projektą.

47. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad Administracijos Skyriaus skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta patvirtinti jų pateiktą Projektą, yra nepagrįstas ir neteistas, o Administracijos atstovai, atsisakydami patvirtinti Projektą, peržengė savo kompetencijas ribas.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams, pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktuose yra įtvirtinti reikalavimai, keliami administraciniam sprendimui. Šio straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimas atsisakyti patvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą buvo priimtas pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus ginčo faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Skundžiamame sprendime nurodomos aiškios ir pagrįstos atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą Projektą priežastys ir aplinkybės, t. y. pateikti faktinis ir teisinis pagrindai bei išdėstyti aiškūs ir pakankami motyvai. Suprantama, kodėl pareiškėjų atžvilgiu priimtas būtent toks sprendimas. Aplinkybę, kad pareiškėjai suprato skundžiamo sprendimo turinį patvirtina ir tai, kad jie tinkamai ir be jokių trikdžių realizavo savo teisę į teisminę gynybą, siekdami apskųsti šioje byloje skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo ir Administracijos Skyriaus sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

52. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. J. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė