2020-07-15 Nr. AB-13603-3-61-3-04502-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1877-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04502-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui E. K. (E. K.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. (E. K.) (toliau – ir atsakovas) 99,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – poilsio nameliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turto objektas), todėl atsakovas yra įtrauktas į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Atsakovui buvo teikiami mokėjimo pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau jis nemokėjo vietinės rinkliavos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas neturi duomenų, kad atsakovui būtų taikyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvata. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3603-968/2016 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už poilsio namelius (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovui yra žinoma apmokestinimo vietine rinkliava tvarka ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą ir mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas E. K. atsiliepime į prašymą prašė prašymo netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad poilsio namelių iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., o tai patvirtina, jog turto objektai nėra realiai eksploatuojami ir kad jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, realiai nesusidaro ir neegzistuoja. Turto objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui perduoti valstybinei įmonei miškų urėdijai, todėl pareiškėjo veiklos teritorija neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, kurioje yra turto objektas.

5. Atsakovas teigė, kad jis nėra gavęs jokio registruotu laišku siųsto pranešimo ir / ar raginimo sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, todėl tinkamai nepranešus apie skolą reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, todėl tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu nėra įmanoma būti komunalinių atliekų turėtoju keliuose skirtinguose miestuose. Ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo E. K. 99,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą, susidariusią nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2004 m. vasario 20 d. nuosavybės teise priklauso ½ pastato (poilsio namelio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ pastato (poilsio namelio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), išsiuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl 99,04 Eur susidariusios skolos. Pareiškėjas atsakovui siuntė pakartotinius mokėjimo pranešimus – pranešimą Nr. N181131063 ir pranešimą Nr. N181131062. Teismo sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

8. Teismas taip pat nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3603-968/2016 tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu buvo iš esmės konstatuota, kad atsakovas yra šioje byloje aptariamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėtojas, o pareiškėjas – subjektas, turintis reikalavimo teisę kreiptis į teismą dėl šios vietinės rinkliavos skolos priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 patvirtinta koncesijos sutartimi „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Neringos savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą (administravimą) savivaldybės pavedimu yra atsakingas pareiškėjas.

10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog nėra gavęs registruotu laišku pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, tačiau jis nenurodo, kad apskritai nėra gavęs pranešimų ir raginimo sumokėti rinkliavą ir kad jam nebuvo žinoma apie šią prievolę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kasmet teikė pranešimus ir siuntė raginimus atsakovo nurodomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vertino, kad nėra pagrindo atmesti teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo reikalavimą sumokėti vietinės rinkliavos skolą vien tuo pagrindu, kad atsakovui buvo siųsta neregistruota pašto korespondencija, nors pagal Nuostatų 30, 31, 36 ir 37 punktų reikalavimus pranešimai siunčiami registruota pašto siunta. Tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog tinkamai laikėsi savo nustatytos informavimo apie mokėtiną vietinę rinkliavą tvarkos (mokėjimo pranešimą siųsti registruotu laišku, o ne paprastu paštu), neatleidžia vietinės rinkliavos mokėtojo nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo ir / ar jo prievolė mokėti vietinę rinkliavą neišnyksta. Teismo vertinimu, terminas sumokėti vietinę rinkliavą sueina vėliau, kuomet tinkamai įvykdomas informavimo reikalavimas. Teismas akcentavo, kad prašymas su visais priedais, įskaitant ir visus mokėjimo pranešimus už ginčo laikotarpį, įteiktas atsakovui registruotu laišku 2019 m. sausio 4 d., papildomi rašytiniai įrodymai su mokėjimo pranešimais įteikti registruota pašto siunta teisminio nagrinėjimo metu.

III. 11. Atsakovas E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų aplinkybių, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai.

13. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, 122 straipsniu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalimi, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, 131 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 35, 41 ir 43 punktais, teigia, kad Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog būtent jis turi reikalavimo teisę, kurią atsakovas būtų pažeidęs.

14. Atsakovas, akcentuodamas Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 30, 31 ir 34 punktuose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo informavimo tvarką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šiuo aspektu, pažymi, jog byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki pareiškėjo prašymo pateikimo teismui dienos jokie pranešimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui registruotu paštu nebuvo siunčiami. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo pradėtas išieškojimas yra neteisėtas.

15. Atsakovas, vadovaudamasis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 32 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 2, 4 ir 8 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant principą „teisėjas moka“ esmę, pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ginčo laikotarpiu turto objektu realiai naudojosi. Priešingai, atsakovas teismui nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausiančio turto objekto – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., o tai akivaizdžiai patvirtina, kad turto objektai realiai nėra eksploatuojami ir kad jokios su jais susijusios buitinės atliekos, kurios būtų ir / ar galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, realiai nesusidaro ir neegzistuoja.

16. Atsakovas paaiškina, kad jo turto objektai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl kurio nuomos ne dėl atsakovo kaltės ginčo laikotarpiu vyko įvairūs teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovas iš esmės net ir neturėjo sąlygų laisvai ir nekliudomai naudotis nei žemės sklypu, nei turto objektu, jų valdyti ir / ar jais disponuoti, t. y. atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoju.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad turto objektas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Turto objektas yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją. Atsakovo žiniomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti Kretingos miškų urėdijai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veiklos teritorija neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos.

18. Atsakovas pažymi, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to kiekvieną mėnesį šiame mieste moka už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, tam pačiam asmeniui ir tuo pačiu metu nėra įmanoma būti komunalinių atliekų turėtoju keliuose skirtinguose miestuose. Todėl atsakovas nepagrįstai yra įtrauktas į pareiškėjo administruojamą registrą, tokiu būdu iš esmės už tą pačią paslaugą tuo pačiu metu laikant atsakovą buitinių atliekų turėtoju ne tik Vilniuje, bet ir Neringoje.

19. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos principas „teršėjas moka“ yra siejamas su faktiškai perduotų tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu, pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas vietinę rinkliavą būtų apskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas ar kad nebūtų įmanoma jų konkrečiai apskaičiuoti.

20. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas, vadovaudamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 ir 16 straipsniais, Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 10 ir 25 punktais, Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 10, 23 ir 24 punktais, Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-163 „Dėl Neringos savivaldybė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų“, Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V13-684 „Dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaravimo“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3603-968/2016, kuriame konstatuota, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, o pareiškėjas – subjektas, turintis reikalavimo teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, Nekilnojamojo turto registro išrašu, patvirtinančiu faktą, kad atsakovas Neringos savivaldybės teritorijoje turi jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pabrėždamas, kad kiekvienais metais siunčia pranešimus ir raginimus sumokėti rinkliavą pareiškėjo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pagal Nuostatus (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) pranešimai, raginimai siunčiami neregistruota pašto siunta, į tai, kad pareiškėjas atsisako mokėti rinkliavą, vertina, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovo E. K. 99,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio Neringos teritorijoje, savininkas (atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ pastato (poilsio namelio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ pastato (poilsio namelio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)) ir turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėjui, kuris administruoja vietinę rinkliavą, nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos mokesčio (99,04 Eur už 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį).

24. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad pagal Rinkliavų įstatymo 131 straipsnio 1 dalį vietinė rinkliava turi būti mokama į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą, tačiau pirmosios instancijos teismas rinkliavą priteisė pareiškėjui, kuris nėra vietinės rinkliavos gavėjas ir neturi reikalavimo teisės; pagal Nuostatų, galiojusių iki 2017 m. birželio 30 d., 30–31, 34 punktus, pareiškėjas turėjo parengti nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam rinkliavos mokėtojui ir pranešimą kiekvienais metais iki sausio 15 d. privalėjo išsiųsti paštu; pagal Nuostatų 37 ir 38 punktus atliekų turėtojas, gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą, privalėjo per 10 dienų nuo raginimo datos sumokėti ir tik praėjus tam terminui nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas pranešimus įteikė atsakovui registruotu laišku 2019 m. sausio 4 d., o prieš tai jokie pranešimai registruotu laišku nebuvo siųsti; atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtojas, byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjas vietinę rinkliavą būtų apskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

27. Neringos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, patvirtino Nuostatus, pagal kuriuos atsakovas turėjo mokėti nustatyto dydžio rinkliavas.

28. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino nuostatus, kuriais vietinės rinkliavos surinkėju paskyrė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (Nuostatų 9 p.) ir nurodė, kad vietinės rinkliavos surinkimą organizuoja ir tvarko pareiškėjas (29 p.). Vadovaujantis Nuostatais, pareiškėjas atsako už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą (18 p.), Neringos savivaldybės biudžetinės sąskaitos administratorius ir pareiškėjas privalo organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos apskaitą. Pagal Nuostatų 41 punktą pareiškėjas įsipareigoja atidaryti specialiąją sąskaitą, kurioje bus kaupiamos vietinės rinkliavos lėšos. Sumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą apskaitoma savivaldybės biudžeto straipsnyje „Neapmokestinamos pajamos. Vietinės rinkliavos.” (Nuostatų 42 p.).

29. Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą dėl rinkliavos išieškojimo, nes pareiškėjui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-299-438/2016; kt.).

30. Vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

31. Pagal bylos duomenis atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Neringos savivaldybės teritorijoje. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).

32. Atsakovas teigia, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog jis ginčo laikotarpiu turto objektais (jų dalimi) apskritai būtų realiai naudojęsis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog ginčo laikotarpiu turima poilsio namelių dalimi visiškai nebuvo naudojamasi (nesinaudojo nei atsakovas, nei jo leidimu kiti asmenys), kad atsakovas apie tai buvo informavęs pareiškėją ar Neringos savivaldybę, kad kreipėsi dėl vietinės rinkliavos sumažinimo ar atleidimo nuo jos mokėjimo. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. gruodžio 12 d. išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad poilsio nameliai, kurių dalies savininku yra atsakovas, negali būti naudojami, eksploatuojami. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad poilsio nameliai negali būti eksploatuojami, jais nėra naudojamasi. Nustatyta, kad atsakovas tik 2018 m. birželio 11 d. pateikė prašymą išbraukti jį iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro.

33. Pažymėtina, kad byloje taip pat yra nustatyta, jog ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl vietinės rinkliavos mokėjimo jau buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3603-968/2016 yra nustatyta, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėtojas ir pareiškėjui turi mokėti vietinę rinkliavą (ABTĮ 57 str. 2 d.).

34. Pagal Nuostatus, pareiškėjas rengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus 27 punkte numatytus atvejus (30 p.), ir kiekvienais metais iki sausio 15 d. paštu siunčia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (31 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos (Nuostatų 34 p.). Praėjus dešimčiai dienų po 34 punkte nustatytų mokėjimų terminų, vietinių rinkliavų nesumokėjusiems turėtojams pareiškėjas išsiunčia raginimus registruotu laišku sumokėti vietines rinkliavas arba atitinkamas jų dalis. Gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, atliekų turėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo datos (Nuostatų 36–37 p.). Pagal Nuostatų 38 punktą, praėjus 37 punkte nustatytam terminui, nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.

35. Pareiškėjas, reikalaudamas sumokėti vietinę rinkliavą ar siekdamas ją išsiieškoti / prisiteisti, privalo laikytis Nuostatuose įtvirtintos vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo ir vietinės rinkliavos mokėtojų informavimo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019).

36. Byloje nustatyta, kad atsakovui pareiškėjas kasmet teikė pranešimus ir siuntė raginimus paties atsakovo nurodomu ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tai buvo siunčiama neregistruota pašto korespondencija, nors pagal Nuostatų 30, 31, 36 ir 37 punktų reikalavimus turėjo būti siunčiama registruota pašto siunta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog tinkamai laikėsi nustatytos informavimo apie mokėtiną vietinę rinkliavą tvarkos (mokėjimo pranešimą siųsti registruotu laišku, o ne paprastu paštu), neatleidžia vietinės rinkliavos mokėtojo nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo ir / ar jo prievolė mokėti vietinę rinkliavą neišnyksta. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad teismas prašymą su visais priedais, įskaitant ir visus mokėjimo pranešimus už aptariamą mokestinį laikotarpį, įteikė atsakovui registruotu laišku 2019 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas per 10 dienų skolos nesumokėjo.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, kai pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo, pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą netenkintini (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016).

38. Tačiau šioje byloje pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo žinoma, jog jis yra pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi sumokėti vietinės rinkliavos mokestį, o jei yra aplinkybės, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, kreiptis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo. Pagal susiklosčiusią situaciją tai, kad atsakovui registruotu paštu nebuvo atsiųstas pranešimas (raginimas), jam nesutrukdė sumokėti vietinę rinkliavą, nes pagal bylos duomenis atsakovas laikosi pozicijos, kad jis pareiškėjui neturi mokėti vietinės rinkliavos, rinkliavos nesumokėjo per nustatytą terminą ir gavęs registruotu paštu dokumentus apie susidariusią skolą.

39. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (atsakovas nuosavybės teise valdo poilsio namelių, esančių Neringos teritorijoje, dalis) lemia tai, jog pagal Nuostatų 8 punktą ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė