2021-04-07 Nr. AB-6917-3-61-3-00045-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-136-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00045-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1S-129(2020) „Dėl AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. lapkričio 26 d. skundo“ ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šiame ginče įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai atskleisti tretiesiems asmenims AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl komercinių paslapčių apsaugos identifikuotą A. M. paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose esančią informaciją. Pareiškėjas tvirtino, kad nurodytos informacijos, kurią jis laiko komercine paslaptimi, atskleidimas sumažintų jo konkurencinį pranašumą, kadangi jo konkurentai galėtų bandyti pradėti bendradarbiauti su pareiškėjo verslo partneriu, pareiškėjas turėtų pradėti ieškoti naujo verslo partnerio. Tai turėtų neigiamą įtaką pareiškėjo ekonominei veiklai, taip pat paslaugų vartotojams (sumažėtų pareiškėjo galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtų apribota konkurencijos teikiama nauda).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra proporcingas. Pirma, vienas iš skundo reikalavimų yra įpareigoti pripažinti minėtą informaciją komercine paslaptimi. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų teismo pozicija, jog, esą, galima būtų tenkinti skundą. Antra, tai, ar minėta informacija yra komercinė paslaptis, galima spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl pareiškėjo teiginiai apie informacijos vertę ir potencialią žalą yra prielaidų pobūdžio.

III. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išspręsti iš esmės, t. y. taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas mano, kad teismo atsisakymas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstas, formalus, neatitinka teismų praktikos. Pažymi, kad šioje stadijoje teismas turėjo vertinti tik tai, ar skundo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, teismas, pripažindamas, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas, neatsižvelgė į prašomos neatskleisti informacijos apimtį. Prašomos priemonės taikymas atsakovui nesukeltų reikšmingų neigiamų padarinių, nes jis galės naudoti visą tyrimo medžiagą, išskyrus trijose pastraipose apie 10 kartų paminėtą to pačio verslo partnerio pavadinimą ir 4 kartus paminėtą to verslo partnerio vadovo vardą. Be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankus teismo sprendimas prarastų savo prasmę ir taptų netikslingas, t. y. formaliai jį vis dar būtų galima įgyvendinti, tačiau praktinės reikšmės, kurios pareiškėjas pagrįstai tikisi kreipdamasis į teismą, tokio sprendimo įgyvendinimas jau neturėtų, kadangi informacija, kurią pareiškėjas laiko komercine paslaptimi, būtų atskleista.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad jo nurodyta informacija turėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytose pastraipose A. M. paaiškinimai yra abstraktaus pobūdžio, be pareiškėjo verslo partnerio pavadinimo ir jo direktoriaus vardo paaiškinimuose nėra jokių konkrečių duomenų. Šiuo atveju nėra duomenų, kad aplinkybė, jog AB „Eurovia Lietuva“ yra pareiškėjo verslo partneris, apskritai nežinoma ir negalima lengvai jos gauti aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, t. y. kad tokia informacija yra slapta. Pabrėžtina, kad apie pareiškėjo ir AB „Eurovia Lietuva“ bendradarbiavimą skelbiama viešai, ši informacija lengvai prieinama pareiškėjo konkurentams (viešųjų pirkimų dokumentuose). A. M. paaiškinimuose taip pat nėra informacijos apie verslo partnerį kaip papildantį pareiškėjo ekonominį potencialą ar pan. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jam galinčią kilti žalą, pareiškėjo teiginiai apie potencialią žalą tėra prielaidų pobūdžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. padavė apeliacinį skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šiame ginče įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai atskleisti tretiesiems asmenims AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl komercinių paslapčių apsaugos identifikuotą A. M. paaiškinimų protokolo 49.2, 49.3 ir 49.4 pastraipose esančią informaciją (iš viso apie 10 kartų paminėtą to pačio verslo partnerio pavadinimą ir 4 kartus paminėtą to verslo partnerio vadovo vardą) – grindžia tuo, kad, nepritaikius šios priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta itin didelė neatitaisoma žala, t. y. sumažėtų pareiškėjo konkurencinis pranašumas, nes jo konkurentai galėtų bandyti pradėti bendradarbiauti su pareiškėjo verslo partneriu, pareiškėjas turėtų pradėti iš naujo ieškoti patikimo, jo ekonominį potencialą papildančio partnerio, susidurtų su kliūtimis ateityje dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (neigiamas poveikis paslaugų vartotojams).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog dėl to, kad konkurentai sužinos informaciją apie jo partnerį (pavadinimą ir vadovo vardą), pareiškėjui gali kilti žala, tačiau šios žalos (jos dydžio) nepagrindžia jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjas pateikia teorinio pobūdžio pasvarstymus apie numanomus konkurentų pasiūlymus jo partneriui, kurie savaime nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindų taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė