2021-01-20 Nr. CB-655-2-01-3-03392-2012-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. sausio 13 d. gautu atsakovės E. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovė E. C. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo ir atsakovės E. C. priešieškinį ieškovei S. N. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I. E., sodininkų bendrija „Verkiai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2021-01-20 Nr. CB-655-2-01-3-03392-2012-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Full text
Nr. DOK-213
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. sausio 13 d. gautu atsakovės E. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė E. C. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo ir atsakovės E. C. priešieškinį ieškovei S. N. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I. E., sodininkų bendrija „Verkiai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vienerių metų terminą, per kurį neturėjo būti pretenzijų dėl per arti sklypo ribos pastatytos malkinės ir garažo, skaičiavo ne nuo šių statinių statybos pradžios (nuo 2004 – 2006 ar 2008 metų), o nuo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimų įsigaliojimų dienos, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d. Teismo vertinimu, ieškovė per metus nuo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo kreipėsi su skundais į institucijas dėl neišlaikyto teisės aktuose įtvirtinto atstumo, todėl netaikė atsakovės prašomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 įtvirtintos išimties. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatyta išimtis taikytina ir iki jos priėmimo atsiradusiems teisiniams santykiams, t. y. išimtis taikytina ir atsakovės statiniams atgaline data. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014. Šioje byloje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta išimtis taikytina ir atgaline data vienerių metų terminą pretenzijai dėl statybos pareikšti skaičiuojant nuo statybos pradžios.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 12 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 237.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė