2013-11-04 Nr. AB-7373-3-61-3-02296-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1183/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02296-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paverba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paverba“ skundą atsakovui Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Paverba“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Paverba“, įmonė, bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas, NTAKD) 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) pažeidimus byloje Nr. ATK2-160/12 ir bylą nutraukti.

Nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje Žirmūnų g. 106, Vilniuje, rado laikomus tabako gaminius: 8 pakelius cigarečių „Premjer“, 4 pakelius cigarečių „VIP8“, 3 pakelius cigarečių „Premjer 7“, pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tabako gaminius pareigūnams kavinėje, esančioje Žirmūnų g. 106, Vilniuje, parodė ten dirbusi barmene V. K.. Maišelyje su minėtais tabako gaminiais buvo rasta ir pinigų – 4,50 Lt. Pareiškėjas neturi licencijos parduoti, laikyti tabako gaminius, o rasti tabako gaminiai jam nepriklauso, nebuvo įsigyti už įmonės lėšas ir bendrovė jais neprekiavo. V. A., prekiavęs cigaretėmis, nėra susijęs su įmone darbo santykiais, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, bendrovei nepadarius jai inkriminuoto pažeidimo.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38-42) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. pareiškėjui priklausančioje kavinėje, adresu Žirmūnų g. 106, Vilnius, buvo rasti laikomi tabako gaminiai – 16 vienetų cigarečių pakelių be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, kartu rasta 4,50 Lt. Minėti tabako gaminiai pareiškėjo kavinėje buvo laikomi neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Ant pareiškėjo prekybos vietoje laikomų ir parduodamų cigarečių pakelių (pakuotės) valstybine lietuvių kalba nepateikti įspėjamieji užrašai apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai ir nenurodyti dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai cigaretėse. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 3 dalies 1 punktą, 4 punktą ir 6 punktą, 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirta 10 000 Lt bauda. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingas už teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo ekonominę veiklą, jis turi pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad nors tabako gaminiai ir buvo laikomi kavinės patalpose, tačiau jis už tai nėra atsakingas. Departamentas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, nustatytas faktines aplinkybes įvertino vadovaudamasis įstatymu, todėl nėra pagrindo atsakovo nutarimą skirti baudą laikyti neteisingu. Priimant Departamento 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-160/12, nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos, dėl šios priežasties naikinti ginčijamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu (b. l. 90–93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012 m. liepos 17 d. surašė protokolą Nr. ATK2-199 (b. l. 46-47), nurodydamas, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje Žirmūnų g. 106, Vilniuje, 2012 m. liepos 5 d. buvo rasti laikomi tabako gaminiai su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 8 pakeliai cigarečių „Premjer“, 4 pakeliai cigarečių „VIPg“, 3 pakeliai cigarečių „Premjer 7“, 1 pakelis cigarečių „Fest“. Tabako gaminių ženklinimas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių 3, 8, 14, 16.1 punktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų ir jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai.

Tabako gaminiai pareiškėjui priklausančioje kavinėje laikomi neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už nurodytais teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimus 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. ATK 2-160/12 paskyrė pareiškėjui 10 000 Lt baudą (b. l. 30-33). Pareiškėjo kaltę atsakovas pagrindė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjų A.

R. ir T. K. 2012 m. liepos 5 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2012 m. liepos 5 d., nuo 13.30 val. iki 14.40 val., prie parduotuvės „Ikiukas“, esančios Žirmūnų g. 106, Vilniuje, buvo stebimas V. A., kuris pareiškėjui priklausančiame bare, užėjęs už prekystalio, kaip vėliau nustatyta, vis paimdavo tabako gaminių (b. l. 50, 51). Pareiškėjo darbuotojos V. K. 2012 m. liepos 5 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad ji dirba UAB „Paverba“ kavinėje, adresu Žirmūnų g. 106, Vilnius, asmuo, vardu V., 2012 m. liepos 5 d. jai į kavinę atnešė juodos spalvos maišelį, prašė palaikyti, nurodė, kad tuoj paims.

Kas maišelio viduje, ji nežinojo. Jis ateidavo, kažką paimdavo ir išeidavo, vėliau šį maišelį ji atidavė policijos pareigūnams (b. l. 53-54). Atsakovas pareiškėjo kaltę taip pat grindė V. A. 2012 m. liepos 5 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose jis prisipažino, kad 2012 m. liepos 5 d., apie 13.45 val., Žirmūnų g. 106, Vilniuje, už 4,50 Lt pardavė cigarečių pakelį su baltarusiškomis banderolėmis, tačiau nurodė, kad nurodytu adresu „IKI“ parduotuvėje esančiame bare maišelio su cigaretėmis nelaikė (b. l. 52).

NTAKD 2012 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio protokole Nr. 2-160/12 užfiksuotais pareiškėjo direktoriaus A. A. paaiškinimais, kad tabako gaminiais prekiavo pašalinis asmuo, bendrovė tokių gaminių nelaikė ir nepardavinėjo (b. l. 75-76). Departamentas, skirdamas nuobaudą, taip pat rėmėsi 2012 m. liepos 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. liepos 5 d. iš V. K. buvo paimti 8 pakeliai cigarečių „Premjer“, 4 pakeliai cigarečių „VIP8“, 3 pakeliai cigarečių „Premjer 7“, pakelis cigarečių „Fest“ ir 4,50 Lt.

Nurodyti tabako gaminiai nebuvo pažymėti lietuviškomis banderolėmis (b. l. 55). NTAKD 2012 m. liepos 17 d. protokole Nr. ATK2-199 nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, jam priklausančiose patalpose laikydamas Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, tabako gaminių ženklinimas taip pat neatitiko įstatymo nustatytų ženklinimo reikalavimų, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, šie gaminiai laikomi neturint licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad 2012 m. liepos 5 d., apie 14 val. kavinėje, adresu Žirmūnų g. 106, Vilnius, asmuo, kurio pavardės nežino, vardu V., davė jai pasaugoti juodos spalvos maišelį, kol jis nueis į parduotuvę, nurodė, kad jame yra maisto produktai. Ji maišelio turinio netikrino. Iš vakaro toje kavinėje buvę asmenys taip pat paliko dar vieną juodos spalvos maišelį, kurį ji per klaidą, vietoje V. palikto maišelio, atidavė pareigūnams. Policijos pareigūnams, jį atidarius, pamatė, kad jame buvo cigarečių pakeliai.

Liudytojas A. R. ir T. K. iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją, kad 2012 m. liepos 5 d. buvo stebimas asmuo – V. A., kuris siūlė pirkti tabako gaminius, įeidavo į pareiškėjo kavinės patalpas ir iš juodo maišo, kaip vėliau nustatyta, ištraukdavo cigarečių pakelius. Šį maišą jiems atidavė nurodytos kavinės barmenė, jame buvo rasta įvairių rūšių cigarečių, nepažymėtų lietuviškomis banderolėmis. Barmenė nurodė, kad maišas ne jos, jį pasidėjo nepažįstamas vyriškis. Sulaikytas V. A. prisipažino, kad pardavė cigaretes, tačiau nurodė, kad pareiškėjui priklausančiame bare cigarečių nelaikė.

Teismas nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. liepos 17 d. protokolas Nr. ATK2-199, 2012 m. liepos 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo direktoriaus A. A. ir pareiškėjo darbuotojos V. K. paaiškinimai, liudytojų A. R., T. K. ir V. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu, NTAKD 2012 m. liepos 17 d. protokolas Nr. ATK2-199, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo laikomi tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, tabako gaminių ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 51-2301) (toliau – ir Taisyklės) nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų ir jiems nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, tabako gaminiai buvo laikomi neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p., Taisyklių 1 p., 3 p., 8 p., 14 p.).

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo direktorius pripažino, jog pareiškėjas neturi licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, taip pat nepaneigtos ir faktinės aplinkybės, kad jam priklausančioje kavinėje buvo rasta tabako gaminių be gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ir be banderolių (16 cigarečių pakelių), ant pareiškėjo prekybos vietoje laikomų cigarečių pakelių (pakuotės) valstybine lietuvių kalba nebuvo pateikti įspėjamieji užrašai apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai ir nenurodyti dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai cigaretėse.

Pareiškėjo argumentas, kad jis neplatino tabako gaminių jam priklausančioje kavinėje ir dėl to jam negali būti taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė, paneigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią laikomasi nuostatos, jog tabako gaminių ar alkoholinių produktų laikymo, turint tikslą juos parduoti, prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ar Tabako kontrolės įstatymo taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012, konstatavo, kad teisės pažeidimo, kuriuo ūkio subjektas nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančias akcizines prekes, sudėtis yra formali, t. y. užtenka vien konstatuoti faktą, kad atitinkamos prekės buvo laikomos ūkio subjekto, neturinčio teisės prekiauti tokiomis prekėmis, patalpose.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1, 4, 6 punktus.

Teismas nustatė, jog atsakomybę už šiuos pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus nustato Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis, kuriame nustatyta, kad už šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt bauda. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktų pažeidimus įmonėms nustatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą nustatyta bauda nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt.

Atsižvelgęs į Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, tai, kad atsakovo priimtame 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarime Nr. ATK2-160/12 už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus pareiškėjui paskirta 10 000 Lt bauda, skundžiamame akte pažymėta, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, kas įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir jam skirta mažesnė, nei baudos vidurkis, bauda, teismas vertino, kad pažeidimas įrodytas, o pareiškėjui skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. ATK2-160/12 paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Paverba“ apeliaciniu skundu (b. l. 97–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: kaip ir buvo nurodyta skunde, įmonėje nebuvo laikomi tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos banderolių ir be gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, o buvo perduoti saugojimui įmonės darbuotojui (darbuotojui nežinant turinio).

2. Administracinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje, nes tai yra valstybės prievartos taikymas, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, galioja asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės (administracinės sankcijos), nekaltumo prezumpcija. Pareigūnų pareiga yra ištirti visus pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertinti ir tik po to taikyti atitinkamas sankcijas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-jojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjų A. R. ir T. K. 2012 m. liepos 5 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2012 m. liepos 5 d., nuo 13.30 val. iki 14.40 val., prie parduotuvės „Ikiukas“, esančios Žirmūnų g. 106, Vilniuje, buvo stebimas V. A., kuris bare užėjęs už prekystalio, kaip vėliau nustatyta, vis paimdavo tabako gaminių. Liudytojais apklausti A. R. ir T. K. iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją, kad „2012 m. liepos 5 d. buvo stebimas asmuo, V. A., kuris siūlė pirkti tabako gaminius, įeidavo į pareiškėjo kavinės patalpas ir iš juodo maišo, kaip vėliau nustatyta, ištraukdavo cigarečių pakelius.“ Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įmonė ar įmonės darbuotojai nebuvo neteisėtos veikos dalyviais ir nėra susiję su neteisėta tabako gaminių apyvarta.

3. Paskirtos baudos dydis akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, vertinant pagal Tabako kontrolės įstatymą skirtinos ekonominės sankcijos dydžiui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgtina į ūkio subjekto finansines galimybes paskirtą baudą sumokėti, o tuo pačiu ir skiriamos ekonominės sankcijos pasekmes tolimesniam šio subjekto verslui. Minėtos aplinkybės vertintinos atsižvelgus į šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę, jos neigiamas pasekmes smulkiajam verslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1662/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010 ir kt.). Ekonominės sankcijos pritaikymas įmonei apsunkins bendrovės ekonominę padėtį ir sutrikdys jos veiklą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104-107) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia panašius argumentus, kaip ir pirminiame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Naujų argumentų apeliaciniame skunde jis nepateikia, todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

2. Kritiškai vertintini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, neva pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, įmonėje nebuvo laikomi tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos banderolių ir be gaminių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, o buvo perduoti saugojimui įmonės darbuotojai (darbuotojui nežinant turinio). Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio, yra nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino ginčijamą atsakovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-160/12 teisėtu ir pagrįstu, kuris neprieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikosi kitokio požiūrio į ginčo dalyką nei pirmosios instancijos teismas, savaime dar nereiškia, kad teismo sprendimas yra naikintinas.

3. Kritiškai vertintina pareiškėjo faktinių aplinkybių interpretacija, neva jo kavinėje, esančioje Žirmūnų g. 106, Vilniuje, prekybos vietoje rasti tabako gaminiai nebuvo laikomi prekybos vietoje, o buvo perduoti saugojimui įmonės darbuotojai (darbuotojui nežinant turinio). Tokia pareiškėjo pozicija net ir lingvistiniu metodu aiškinant taikytinas teisės normas nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkamo subjekto nustatymo. Teisės pažeidimo, kuriuo ūkio subjektas nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančias akcizines prekes, sudėtis yra formali, t. y. užtenka vien konstatuoti faktą kad atitinkamos prekės buvo laikomos ūkio subjekto, neturinčio teisės prekiauti tokiomis prekėmis, patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Akivaizdu, kad taikant ir aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 4, 6 punktų normas sisteminiu, lingvistiniu metodais, nėra skirtumo, ar tabako gaminiai buvo saugomi ar laikomi pareiškėjo prekybos vietoje. Atsakomybei atsirasti pagal minėtas nuostatas pakanka, nustatyti, kad tokie tabako gaminiai buvo rasti/laikomi ir (arba) parduodami neturint juridinę galią turinčių privalomų gaminių įsigijimą arba gabenimą dokumentų, yra nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiu ženklu – banderole, ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taip pat pakanka nustatyti, kad prekybos vietoje buvo rasti/laikomi tabako gaminiai neturint licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, kad būtų nustatyti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose ir analogiškose bylose, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įpareigojimą valstybei imtis visų įmanomų priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų interesus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, skundą atmesdamas kaip nepagrįstą ir atsakovo nutarimą palikdamas nepakeistą.

4. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl paskirtos baudos dydžio sumažinimo. Keisti ginčijamą atsakovo nutarimą nėra juridinio pagrindo, juo labiau, kad pareiškėjas nepateikė jokių motyvų nei įrodymų, pagrindžiančių paskirtos baudos nepagrįstumą ir neproporcingumą padarytam teisės pažeidimui, o vadovaujasi tik deklaratyviomis tezėmis apie šalyje vyraujančią ekonominę krizę, kuri nebūtinai paveikė pareiškėjo verslą. Tokie pareiškėjo argumentai yra vertintini kaip siekis bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus gresiančios atsakomybės. Pareiškėjui buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintiems tikslams.

Be to, ekonominė sankcija, skiriama už Tabako kontrolės įstatymo numatytus pažeidimus įgyvendina inter alia prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-199/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės pažeidėjams;

šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009). Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą ir dokumentus, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, palikdamas paskirtą ekonominę sankciją galioti, ir pagrįstai konstatuodamas, kad pareiškėjui skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, nutarimo taikyti ekonomines sankcijas pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo (10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p.) pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su paties pažeidimo faktu, teigdamas, jog nustatyto pažeidimo subjektu jis negali būti, taip pat nesutinka su paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu.

Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais.

Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p.); be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (14 str. 3 d. 4 p.); jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (14 str. 3 d. 6 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei visą bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, t. y., kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1, 4, 6 punktus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. liepos 17 d. protokolas Nr. ATK2-199, 2012 m. liepos 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo direktoriaus A. A. ir pareiškėjo darbuotojos V. K. paaiškinimai, liudytojų A. R., T. K. ir V. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje buvo laikomi tabako gaminiai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, tabako gaminių ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-195 patvirtintų Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklių (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 51-2301) nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų ir jiems nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, tabako gaminiai buvo laikomi neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p., Taisyklių 1 p., 3 p., 8 p., 14 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi (ABTĮ 57 str. 5 d.). Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nors proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau, remiantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006). Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad už įmonėje rastus tabako gaminius pareiškėjas nėra atsakingas, nes šie gaminiai buvo perduoti saugoti įmonės darbuotojai, laikytini nepagrįstais, kadangi nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ir argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju jam nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija ir kodėl yra neteisingos aplinkybės, jog būtent pareiškėjui priklausančios kavinės patalpose buvo rasti teisės aktų reikalavimų neatitinkantys tabako gaminiai, o pareiškėjas juos laikė savo patalpose, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, kurias patvirtina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. liepos 17 d. protokolas Nr. ATK2-199, 2012 m. liepos 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo Policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo direktoriaus A. A. ir pareiškėjo darbuotojos V. K. paaiškinimai, liudytojų A. R., T. K. ir V. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu. Pareiškėjas nepaneigė minėtais įrodymais nustatytų aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių kitų įrodymų, tik savo poziciją, kuri byloje vertintina kritiškai, dėl galimybės būti pasirinkta gynybos pozicija. Todėl negalima teigti, jog šiuo atveju kilo abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės ir šios abejonės turėtų būti vertinamos būtent pareiškėjo naudai (lot. in dubio pro reo).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors, kaip teigia pareiškėjas, įmonė ar jos darbuotojai nebuvo neteisėtos veikos dalyviais ir nėra susiję su neteisėta tabako gaminių apyvarta, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija buvo pritaikyta būtent už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose numatytų draudimų nepaisymą, t. y. už tai, kad, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, savo patalpose laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius, bet ne pardavė, gabeno ar importavo šiuos gaminius. Taigi, vien tabako gaminių laikymas savo patalpose pareiškėjui užtraukė atsakomybę pagal Tabako kontrolės įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011). Todėl tai, kad minėtus tabako gaminius pardavinėjo trečiasis asmuo – V. A., šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei pagal Tabako kontrolės įstatymą neturi reikšmės.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotojai trečiasis asmuo perdavė saugoti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius, nors ji apie tai ir nežinojo, bet to, neturint kavinėje licencijos prekiauti tokiais gaminiais, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjui paskirtą baudą kaip neproporcingą padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo, jog skundžiamame atsakovo sprendime pažymėta, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, kas įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir jam skirta mažesnė, nei baudos vidurkis, bauda, todėl pareiškėjui skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tik tai, jog paskirta bauda apsunkins bendrovės ekonominę padėtį ir sutrikdys jos veiklą, o teismas turėtų atsižvelgti į ūkio subjekto finansines galimybes paskirtą baudą sumokėti, tuo pačiu ir skiriamos ekonominės sankcijos pasekmes tolimesniam šio subjekto verslui, į šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę, jos neigiamas pasekmes smulkiajam verslui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kodėl paskirta ekonominė sankcija sutrikdys jo veiklą bei kaip paveiks tolimesnį jo verslą, kokiu santykiu sumažės jo gaunamos pajamos ir kokią reikšmę tai turės jo verslui. Taip pat nėra aišku, kodėl ir kokiu būdu ekonominė krizė būtent šiuo metu neigiamai veikia pareiškėjo verslą. Pastebėtina, jog ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Įstatymų leidėjas, ekonominėms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004). Todėl pareiškėjo argumentai, jog paskirta ekonominė sankcija apsunkins bendrovės ekonominę padėtį, nėra pagrindas sumažinti pareiškėjui atsakovo paskirtą baudą.

Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paverba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas