2022-06-01 Nr. AB-14486-4-44-3-00110-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2803-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00110-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanacienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Y. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Y. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje pagal Gambijos (duomenys neskelbtini) A. Y. prisistačiusio asmens skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Y. prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 22S4585 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis skunde nurodė, kad Departamentas 2022 m. vasario 24 d. priėmė Sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Užsienietis neturi jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė — apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarant sąlygas jam laisvai judėti.

3. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36513, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą apskundė privaloma neteismine tvarka. Departamentas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 21M52546 skundą tenkino. Departamentas priėmė naują sprendimą Nr. 22S4882 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio. Sprendimas nėra įsigaliojęs. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Nėra priimtas sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas nebuvo nustatytas, todėl VSAT nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Be to, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36513, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė privaloma ikiteismine tvarka. Departamentas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 21M52546 skundą tenkino. Departamentas priėmė naują sprendimą Nr. 22S4882 nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Departamentas 2022 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4585 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

7. Teismas sprendė, jog tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, pateikė ribotą, klaidinančio pobūdžio informaciją, jo asmenybė nenustatyta iki šiol, rodo, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekė vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Teismas nenustatė, kad Departamento Sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog pritaikius jam švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jos apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Sulaikymo termino pratęsimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga ir nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo.

10.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

10.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.4. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

10.5. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

11. Departamentas atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą. Vien Užsieniečio nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

13. Departamentas 2022 m. birželio 1 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog dėl Užsieniečio apgyvendinimo režimo buvo priimtas Departamento 2022 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 22S76187, kuriuo (ginčijamo) Sprendimo 2 punkto pakeistas – Užsieniečiui suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Užsienietis teismo posėdyje pateikė teismui apeliacinio skundo atsisakymą. Teismo posėdyje atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės Užsieniečiui buvo išaiškintos.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos) (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (3 d.).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečiui pritaikytas švelnesnis apgyvendinimo režimas (suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje), judėjimo laisvės apribojimų klausimą išsprendžiant kitu administraciniu aktu (Departamento 2022 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 22S76187 dėl Sprendimo 2 punkto pakeitimo), o Užsienietis atsisako apeliacinio skundo, apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės jam išaiškintos ir suprantamos, nemato priežasčių, dėl kurių Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje – nutrauktas, Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Y. prisistačiusio asmens atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. A-2803-602/2022.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė