2021-11-10 Nr. AB-23758-3-61-3-04224-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2494-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. (P. S.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys - R. G., G. L., V. S. ir S. C. (S. C.)) dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. P. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-1443-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti klausimą dėl žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo NŽT nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir gretimų sklypų savininkai G. L. bei R. G. 2019 m. vasario 22 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Geodeta“ sudarė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir projektas) parengimo darbų sutartį dėl žemės sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir patvirtinimo bei kadastrinių matavimų bylų parengimo. Projekto vadovas S. C. (toliau – ir Projekto vadovas) parengė keletą projektų variantų, nes viena iš gretimų žemės sklypų savininkių turėjo savo pasiūlymų ir pageidavimų, kad parengtas projektas būdų naudingesnis jai. Teigė, kad atvykus pas Projekto vadovą pareiškėjui buvo pateiktas projektas, kuris atitiko taisyklių reikalavimus, pareiškėjas pasirašė ant atskiro dokumento, jog su projektu sutinka. Pareiškėjas nurodė, kad interneto svetainėje sužinojo, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas Įsakymu patvirtino UAB „Geodeta“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Teigia, kad susipažinęs su prie Įsakymo pridedamais dokumentais, sužinojo, kad Įsakymu patvirtintas visiškai kitas projektas, nei buvo jam parodytas anksčiau, todėl su Įsakymu nesutiko ir pateikė skundą NŽT, tačiau skundas nebuvo patenkintas.

3. Pareiškėjas teigė, kad įsiterpusio žemės ploto dvi skirtingos kraštinės ribojasi su jam priklausančiu žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini). Projekto vadovas įsiterpusio žemės sklypo ploto dalį, tarp Pareiškėjo žemės sklypo ir žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), padalino proporcingai pareiškėjo ir gretimo žemės sklypo kraštinėms, tačiau įsiterpusio žemės ploto didesnę dalį, tarp pareiškėjo žemės sklypo ir žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), suprojektavo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), savininko naudai. Nurodė, kad pertvarkant jo žemės sklypą, Projekto vadovas taip pat pakeitė jam priklausančio žemės sklypo kampo taško koordinates, kad po žemės sklypų pertvarkymo Pareiškėjo žemės sklype teisėtai pastatyta tvora atsirado apie 0,25 metro už jam projektuojamo sklypo ribų, t. y. atsirado gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viduje. Nurodė, jog Projekto vadovui keletą kartų sakė, kad įsiterpęs žemės sklypas turi būti padalintas atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kraštines, tačiau kai Pareiškėjas buvo pakviestas pasirašyti sutikimą su projektu, Projekto vadovas jam parodė visai kitą projekto planą, nei įkeltą į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Teigė, kad nesutinka ir niekada nebuvo sutikęs su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo patvirtintu projektu. Teigė, kad Projekto vadovas elgėsi nesąžiningai ir pasirašęs su juo atlygintiną projektavimo sutartį veikė priešingai pareiškėjo interesams, turint tikslą pagerinti kito žemės sklypo savininko padėtį.

4. Atsakovas NŽT su Pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog Pareiškėjui 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1SS-2176-(8.5) pateikė sprendimą, kuriame nurodomos visos faktinės aplinkybės apie Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemoje (toliau – ir Informacinė sistema) įkeltus Projekto vadovo sprendimus, apie įkeltus priedus su parašais, nurodytas galiojantis teisinis reglamentavimas ir pateikta išvada, kad neįmanoma nustatyti, ar savininkų 2019 m. birželio 12 d. sutikimo raštas su parašais buvo pasirašytas sutinkant su 2019 m. gegužės 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, nes jis pateiktas kaip atskiras dokumentas. Teigė, kad Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog pagal galiojančią tvarką Pareiškėjas gali inicijuoti projekto keitimą. Pažymėjo, kad minėtas raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Nurodė, jog Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl reiktų panaikinti Įsakymą, kokius neteisėtus veiksmus NŽT atliko Pareiškėjo atžvilgiu, ar kokių nustatytų teisės aktų reikalavimų neatitinka parengtas projektas.

6. Atsakovas teigė, jog nesutinka su Pareiškėjo argumentais dėl valstybinėje žemėje esančių statinių ir pažymi, kad nėra duomenų, jog norimoje privatizuoti valstybinėje žemėje būtų registruotų statinių. Pareiškėjo argumentus dėl tvoros laikė nepagrįstais ir pažymėjo, kad Projekto vadovas turėjo atsižvelgti į atliktus kadastrinius matavimus, jais nustatytas besiribojančių žemės sklypų ribas. Pažymėjo, jog žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra paženklinti tiksliais matavimo prietaisais, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte posūkio taškų koordinatės sutampa su sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškų koordinatėmis, todėl Projekto vadovas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą parengė pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, jog jeigu Pareiškėjas pasistatė tvorą už sklypo ribų, tai nereiškia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas neteisingai.

7. Atsakovas nurodė, kad pats Pareiškėjas pasirašė ant Projekto vadovo pateikto sutikimo, todėl negalėjo būti apgautas. NŽT remiasi Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika ir teigia, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsakovė pažymėjo, kad atliko visus veiksmus pagal pavestą kompetenciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Nurodė, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Įsakymas ir Sprendimas netenkinti Pareiškėjo skundo yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. su Pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodžiusi, jog nesutinka su Pareiškėjo skundo argumentu, jog Projekto vadovo sprendiniai parengti tik jos naudai. Teigė, kad Pareiškėjas dalyvavo projekto rengimo procese, reiškė nesutikimus, teikė pastabas Projektų vadovui, visada pasirašinėjo ant Projekto vadovo teiktų lapų nieko nespaudžiamas ir niekaip neveikiamas. Nurodė, kad jokių ginčų, Projekto vadovo grasinimų ji negirdėjusi, mano, kad Pareiškėjas yra klaidingai įsivaizdavęs, kad visa valstybinė žemė, kuri yra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų turi priklausyti jam. Pažymėjo, kad tai pažeistų jos teises, nes NŽT parengtas projektas buvo kompromisinis susitarimų variantas, kurį Projekto vadovas parengė pagal Pareiškėjo siūlymus. Nurodė, jog Pareiškėjas kelia ginčą dėl apgaulės, pats būdamas nesąžiningas asmuo, užgrobęs daugelį metų įsiterpusio žemės sklypo dalis: už namų valdos arė žemę, tvoros stulpus vartams statė savavališkai už savo sklypo ribų. G. L. pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Pareiškėjas pasirašinėjo dėl projekto sprendinių, o kitokių įrodymų, kad Projekto vadovas Pareiškėją apgavo, naudojo spaudimą ar kitas neigiamas poveikio priemones, išskyrus Pareiškėjo nepagrįstus teiginius, nėra. Nurodė, jog Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų tyčia Projekto vadovo apgautas, suklaidintas. Paskutiniam sprendinių variantui jokių oficialių skundų Pareiškėjas nebuvo pateikęs. Paaiškino, kad ją ir Projekto vadovą sieja tik tai, kad ji kaip ir Pareiškėjas pasirašė sutartį dėl įsiterpusio žemės sklypo suprojektavimo, kadastro duomenų bylos parengimo, o toliau Projekto vadovas veikė savo kompetencijos ir atsakomybės ribose. Nurodė, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. C. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodęs, jog nesutinka su Pareiškėjo argumentais, kad apie parengtą projektą Pareiškėjas buvo informuotas tik 2019 m. birželio mėnesį. Teigė, jog 2018 m. birželio 28 d. buvo parengti informaciniai raštai adresuoti Pareiškėjui, R. G. ir V. S., kuriais informuojama, jog šalia jiems priklausančių žemės sklypų yra rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis Pareiškėjui pasirašant sutikimus dėl projekto sprendimų jokio spaudimo nedarė, Pareiškėjas pats laisva valia pasirašė minėtus dokumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su Pareiškėjo teiginiu, jog pertvarkant Pareiškėjo sklypą, matininkas pakeitė žemės sklypo kampo taško pažymėto skaičiumi 3 koordinates. Nurodė, jog koordinatės pažymėtos skaičiumi 3 nebuvo pakeistos, jos buvo nustatytos, kai matininkas Pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. paženklino žemės sklypą ir atliko kadastrinius matavimus. Teigė, jog nei vienas projekto sprendinio pakeitimas nebuvo vykdomas be Pareiškėjo žinios, priešingai, Pareiškėjo pageidavimu buvo perdaromi projekto sprendiniai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su teiginiu, kad jis pakeisdamas projekto sprendinius pablogino Pareiškėjui įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog tai ir buvo pagrindinis Pareiškėjo pageidavimas, kad būtų pakeisti projekto sprendiniai, t.y. riba ties tašku Nr. 14 būtų suformuota būtent taip, kaip prašė Pareiškėjas. S. C. nurodė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Pareiškėjas net kelis kartus, suvokdamas savo veiksmus, pasirašinėjo dėl projekto sprendinių ir vėliau savo iniciatyva nepagrįstai keisdavo nuomonę, kas iš esmės nesudaro pagrindo patenkinti Pareiškėjo skundą.

10. Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir V. S. atsiliepimai į skundą nebuvo gauti.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. 315 eurų bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas konstatavo, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. G. L., žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė per Informacinę sistemą 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą organizuoti projekto rengimą (duomenys neskelbtini) naujam įsiterpusiam žemės sklypui suformuoti, esančiam tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog prašymus dėl projekto rengimo pateikė ir gretimų žemės sklypų savininkai R. G. (2018 m. sausio 23 d.) ir P. S. (2018 m. sausio 17 d.). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-287-(14.48.123.), kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

14. Teismas nurodė, jog Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. NŽT pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą. Atsakydama į pareiškėjo skundą, NŽT 2019 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 1SS-2176-(8.5.) išdėstė faktines aplinkybes apie Informacinėje sistemoje įkeltus Projekto vadovo sprendinius, apie įkeltus priedus su parašais, nurodė galiojantį teisinį reglamentavimą ir pateikė išvadą, kad neįmanoma nustatyti, ar savininkų 2019 m. birželio 12 d. sutikimo raštas su parašais buvo pasirašytas sutinkant su 2019 m. gegužės 6 d. projekto sprendiniais, nes jis pateiktas kaip atskiras dokumentas.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o projekto rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT (40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 40 straipsnio 2 dalis).

Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis). Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (9 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taisyklių 22 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote, organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus.

Šiame punkte numatyta, jog projektą rengiant Taisyklių 2.6 punkte nurodytu atveju, organizatorius apie planuojamą rengti projektą registruotais laiškais Taisyklių 47 ir 48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Informacinės sistemos priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais.

Nurodė, jog Taisyklių 47 punktas numato, jog kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami pagal Taisyklių 2.15 punkto reikalavimus. Taisyklių 2.15 punkte numatyta, jog jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir NŽT interneto svetainėje arba tik NŽT interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios.

16. Teismas nustatė, jog iš Pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio matyti, jog Pareiškėjas skundu neginčija NŽT procedūrinių veiksmų, susijusių su projekto rengimu ir tvirtinimu. Pareiškėjas savo skundą grindžia išimtinai Projekto vadovo veiksmais, kuriais jis neva apgavo ir suklaidino Pareiškėją. Akcentavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ginčijamo Įsakymo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o atsakovo procesinę padėtį byloje užima NŽT. Pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių argumentų, paneigiančių priimto Įsakymo ir Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko Pareiškėjo atžvilgiu arba kokių nustatytų teisės aktų reikalavimų neatitinka parengtas projektas.

Iš skunde išdėstytų bendro pobūdžio Pareiškėjo argumentų apie tai, kad Pareiškėjas jaučiasi apgautas ir suklaidintas matininko nėra aišku, kuo pasireiškia Atsakovo priimto Įsakymo ir Sprendimo neteisėtumas. Šioje byloje turėtų būti keliami klausimai, ar Atsakovas atliko visus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir ar priimtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nesutiko su Pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjo tvora patenka į suprojektuotą valstybinę žemę 0,25 m atstumu pagal projekto koordinatę Nr.

3. Pažymėtina, jog šio projekto rengėjas privalėjo vadovautis atliktais kadastriniais matavimais, kurių pagalba nustatytos besiribojančių žemės sklypų ribos. Pažymėjo, jog žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra paženklinti tiksliais matavimo prietaisais, projekto posūkio taškų koordinatės sutampa su sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškų koordinatėmis, todėl Projekto vadovas projektą parengė pagal teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, jog Pareiškėjas pasistatė tvorą už sklypo ribų nereiškia, jog projektas parengtas neteisingai.

Iš byloje esančių įrodymų, teismas konstatavo, jog Pareiškėjas sistemingai ir laisva valia 2018 m. spalio 6 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. birželio 12 d. pasirašinėjo sutikimus dėl projekto sprendinių, o nesutikdamas su projekto sprendiniais, inicijuodavo sprendinių pakeitimo procesą. Įrodymų, paneigiančių, kad matininkas Pareiškėją būtų apgavęs, naudojo spaudimą ar kitas neigiamo poveikio priemones, išskyrus Pareiškėjo teiginius, nėra. Iš pateiktos rašytinės medžiagos ir teismo posėdyje proceso dalyvių teiktų paaiškinimų nustatyta, jog matininkas ir kiti proceso dalyviai, Pareiškėjui keičiant savo nuomonę, bandė derinti projekto sprendinius tinkančius Pareiškėjui (šias aplinkybes patvirtina proceso dalyvių žodiniai paaiškinimai teisme, byloje pateikti informaciniai pranešimai, kuriais proceso dalyviai buvo kviečiami aptarti projekto sprendinius ir kt.).

G. L. atsiliepime atstovas pažymėjo, jog byloje yra pateikti licencijuoto matininko oficialūs dokumentai, kurie buvo įkelti į Informacinę sistemą ir kurie NŽT buvo įvertinti ir nepaneigti, todėl šių oficialių dokumentų teisingumu ir pagrįstumu teisėjų kolegija neturė pagrindo abejoti. Pareiškėjas siekia nuginčyti administracinius aktus tuo pagrindu, jog jį neva apgavo ir suklaidino matininkas. Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. atstovas nurodė administraciniame procese nėra numatyta galimybė administracinius aktus ginčyti dėl trečiojo asmens apgaulės, nes administracinėse bylose sprendžiamos bylos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, dėl neteisėto administracinio akto priėmimo.

Pareiškėjo pasekmės sietinos su rangos darbų netinkamu atlikimu ar veikimu pagal rangos sutartį apgaulėje laikomos civilinio proceso nagrinėjimo dalyku, teismas pažymėjo, jog Atsakovas šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba (viešojo administravimo subjektas), ji veikia savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų dėl to, kad NŽT Pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, ar, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų šioje byloje nenurodė ir nepateikė.

17. Teismas nurodė, jog Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių NŽT neteisėtus veiksmus, jokių oficialių skundų galutiniam projekto sprendinių variantui iki projekto patvirtinimo Pareiškėjas taip pat nepateikė, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nepagrindė Atsakovo galimai neteisėtų veiksmų tvirtinant galutinį projekto variantą. Nors ir Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių dėl kitokio projekto sprendinių patvirtinimo, nei jis buvo patvirtintas, nereiškia, kad priimtas Įsakymas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų administracinių aktų turinį nesutiko su Pareiškėjo skundo argumentais, jog priimti aktai yra formalūs, nemotyvuoti bei priimti nesilaikant pagrindinių taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Ginčijami aktai yra grindžiami teisės aktų nuostatomis, juose nurodomos sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai, pasirašyti įgaliotų atstovų. Pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti sprendimo priėmimo motyvus, todėl Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog priimti aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, vien dėl to, jog Pareiškėjas teigė neva buvęs apgautu ir suklaidintu matininko. NŽT, priimdama Įsakymą ir Sprendimą laikėsi jai VAĮ nustatytų viešojo administravimo principų. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie paneigtų priimtų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas NŽT priimtą Įsakymą ir Sprendimą paliko nepakeistus, o Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teisėjų kolegija tenkino iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens G. L. prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš Pareiškėjo 315 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir pilnai tenkinti jos prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. G. L. apeliaciniame skunde nurodo:

21.1. pirmosios instancijos teismui 2020 m. spalio 20 d. iki teismo posėdžio pateikti visi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai - sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnį, nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens G. L. teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.2. pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu, pripažino, jog maksimali priteistina suma už atsiliepimo teismui parengimą sudaro 1 500 Eur (2,5 x 600 Eur), tačiau atsižvelgdamas į atsiliepimo turinį, jo apimtį ir bylos sudėtingumą, laikė, jog rengiant atsiliepimą advokatui neprireikė specifinių žinių arba didelių laiko sąnaudų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašomą priteisti 600 Eur sumą sumažino iki 300 Eur. Be to, už atstovavimą teismo posėdyje prašomą priteisti 150 Eur sumą sumažino iki 15 Eur.

21.3. kartu su trečiojo suinteresuoto asmens prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai ir sąskaita už teisines paslaugas. Abiejuose pinigų priėmimo kvituose 600 Eur ir 150 Eur sumai yra nurodyta, kad mokama pagal atstovavimo sutartį už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą. Advokato sąskaitoje Nr. C20/18 yra pateikiama bendra suma už konsultacijas, atsiliepimo į skundą surašymą ir pateikimą teismui, atstovavimą teisme, tačiau pirmosios instancijos sprendime rašoma priešingai, atskiriant 150 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdyje. Nors teismas ir pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo parengimo teismui paslaugas administracinėje byloje bendra suma neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau visiškai nepagrįstai ją sumažino iki 300 Eur.

21.4. apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nepagrįsta išvada, nes prie G. L. ant septynerių lapų surašyto atsiliepimo į pareiškėjo skundą yra pridėti net 22 jo priedai, kas liudija bendros informacijos didelę apimtį. Yra akivaizdu, kad tai neatitinka teismo išvados, jog advokatui neprireikė specifinių žinių arba didelių laiko sąnaudų.

21.5. pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, jog maksimali priteistina suma už atsiliepimo teismui parengimą yra 1500 Eur.Prašoma priteisti suma yra tik 750 Eur. Akivaizdu, kad trečiasis suinterestuotas asmuo G. L. realiai patyrė ir pagrindė prašomas priteisti 750 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurios yra ne didesnės nei nustatyta Rekomendacijose. Mano, jog teismas formaliai ir be jokio realaus pagrindo sumažino trečiojo suinteresuoto asmens G. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų, trečiojo suinteresuoto asmens patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo pagrįstumas.

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija detaliau netikrins pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų bei padarytų išvadų dėl pareiškėjo P. S. keltų reikalavimų pagrįstumo ir pasisakys tik dėl trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniame skunde išsakytų nusiskundimų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

26. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens G. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš prašytų priteisti 750 Eur priteisė jai iš pareiškėjo 315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui – 300 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą bei 15 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

27. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su atsiliepimo į skundą turinio, jo sudėtingumo ir advokato laiko sąnaudų vertinimu, papildomai nurodydama, jog teismas be pagrindo laikė, jog 150 Eur suma yra už jos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą pareiškėjo skundas buvo atmestas pilna apimtimi, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens G. L., kuri byloje turėjo priešingą interesą, nei pareiškėjas, teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą.

29. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose.

30. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog už atsiliepimą į ieškinį ( administracinėse bylose -skundą) rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju užpraėjusio ketvirčio ( 2019 m. IV ketvirčio) nuo suteiktos teisinės paslaugos ( atsiliepimo į skundą surašymo) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 358,6 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis už atsiliepimą į skundą būtų 3396,50 Eur (2,5 x 1358,6 = 3396,50).

31. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistinas maksimalus koeficientas yra 0,1. Atsižvelgus į šios bylos teismo posėdžio pirmojoje instancijoje datą ir trukmę, užpraėjusio ketvirčio ( 2020 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 398,50 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis už trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtų -139,85 Eur (0,1x 1x1398,50).

32. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tais pačiais teisės aktais, tačiau savo sprendime nurodė, jog maksimalios priteistinos sumos yra atitinkamai 1500 Eur ir 15 Eur. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atlikti paskaičiavimai neatitinka Rekomendacijose nurodytų taisyklių ir galėjo turėti esminės įtakos tolesnėms teismo išvadoms dėl atlygintinų išlaidų dydžio, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, susijusiems su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

33. Iš trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ( dviejų pinigų priėmimo kvitų ir sąskaitos Nr. C20/18 ) matyti, kad G. L. per du kartus advokatui sumokėjo 750 Eur, atskirai neišskiriant atsiliepimo surašymo, atstovavimo teisme ar pasirengimo teismo posėdžiui išlaidų. Prašoma priteisti 750 Eur suma už visas advokato paslaugas nesiekia net ketvirtadalio Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio už atitinkamas teisines paslaugas, minėtos išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgus į susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, atsiliepimo į skundą turinį, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitus Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, šių išlaidų nebuvo ir nėra pagrindo mažinti.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. L. apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas keistinas, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. už byloje patirtas atstovavimo išlaidas iš pareiškėjo P. S. priteistina 750 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens G. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. L. iš pareiškėjo P. S. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė