2019-12-18 Nr. AB-24124-3-61-3-02222-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1278-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. O3E-166 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau - Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-317 ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti bazinės šilumos (toliau – ir II bazinė šilumos kaina) ir karšto vandens kainų dedamąsias, kurios buvo taikomos 2011–2016 m. laikotarpiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. Nuo 2017 m. vasario 1 d. Komisija pareiškėjui ėmė teikti raštus, prašydama papildomos informacijos, kuri būtina Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui vykdyti. Prašomos informacijos kiekiai buvo itin dideli, dalis jų nepateko į laikotarpį, kuris vertinamas nustatant II bazinę šilumos kainą, o pareiškėjui nustatyti terminai buvo gerokai trumpesni, nei nustatyti teisės aktuose. Atsižvelgdamas į tai, kad visus būtinus duomenis II bazinei šilumos kainai nustatyti pareiškėjas buvo pateikęs dar prieš pirmą kartą patvirtinant II bazinę šilumos kainą (laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio), pareiškėjas prašė Komisijos paaiškinti, kokie tiksliai veiksmai atliekami jo atžvilgiu ir kokia procedūra vykdoma, kad jis galėtų išsiaiškinti savo teises ir pareigas tokių procedūrų metu. Komisija 2017 m. kovo 7 d. raštu prašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti jame nurodytą informaciją pagal 40 skirtingų klausimų, prašė pateikti įvairius 2006–2008 metų duomenis, dokumentus, paaiškinimus, taip pat nurodė pateikti itin didelės apimties duomenis (visų (duomenys neskelbtini) pagal rašto prieduose nurodytas formas). Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. pateikė atsakymą su dalimi prašomos informacijos, kurią objektyviai galėjo pateikti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Komisijos pateiktų prašymų įvykdyti per 5 darbo dienas yra objektyviai neįmanoma dėl itin didelio prašomos informacijos kiekio bei jos senumo (prašoma pateikti senesnę nei 10 metų informaciją). Buvo nurodytos objektyvios priežastys, kad kovo mėnesį pareiškėjas vis dar vykdo licencijuotą šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklą, atliko daugybę darbų, reikalingų Vilniaus šilumos ūkio perdavimui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasibaigus nuomos sutarties terminui (2017 m. kovo 29 d.). Atsakovas 2017 m. kovo 14 d. patenkino pareiškėjo prašymą ir nuo 2017 m. kovo 30 d. panaikino jai išduotą šilumos tiekimo licenciją, kadangi 2017 m. kovo 29 d. baigė galioti Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai buvo išduota šilumos tiekėjo licencija Vilniaus mieste. Taigi, nuo 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas nebėra šilumos tiekėjas.

4. Komisija 2017 m. kovo 31 d. rašte pareiškėjui nurodė pateikti 2017 m. kovo 7 d. rašte nurodytą, išskyrus jau pateiktą, informaciją. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. pateikė Komisijai raštą, su kuriuo buvo pateikta iki tos dienos surinkta informacija ir paaiškinimai bei pateikiami klausimai dėl atliekamų procedūrų. Pareiškėjas taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių dalies nurodytos informacijos pateikti negali, be to, nurodė, jog dalį informacijos, dokumentų ir paaiškinimų yra pateikęs su 2017 m. kovo 14 d. raštu. Pareiškėjas nurodė, kad su likusia dalimi dokumentų ir informacijos Komisija gali susipažinti jos patalpose (archyve). Komisija 2017 m. balandžio 24 d. raštu nurodė pareiškėjui iki 2017 m. gegužės 3 d. pateikti 2017 m. kovo 7 d. rašto 4 ir 20–24 dalyse bei 2017 m. balandžio 24 d. rašto 4 dalyje nurodytą informaciją, taip pat nurodė, kad dėl kitų 2017 m. kovo 7 d. nurodytų klausimų Komisija spręs gavusi prašomus duomenis pagal nurodytą formą. Komisija nurodė, kad minėta informacija yra reikalinga Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui vykdyti, taip pat siekiant nuodugniai išnagrinėti 2006–2008 metų faktinių sąnaudų, priskirtų šilumos tiekimo veiklai, pagrįstumą. Laikotarpiu iki 2017 m. gegužės mėn. pareiškėjas ir Komisija apsikeitė ir kitais raštais dėl informacijos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Komisijos Šilumos ir vandens departamento šilumos skyrius 2017 m. gegužės 22 d. pateikė pažymą Nr. O5E-115, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimus, nes nepateikė Komisijai jos nurodytais terminais prašytos informacijos ir dokumentų. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. rašte Komisijai pateikė pastabas dėl Komisijos pažymos.

5. Komisija 2017 m. gegužės 31 d. Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam šilumos tiekimo licencija buvo panaikinta nuo 2017 m. kovo 30 d., pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, kadangi kaip licencijos turėtojas nepateikė nurodomos informacijos per Komisijos nustatytus terminus. Pareiškėjas buvo įpareigota pateikti konkrečius duomenis, taip pat nurodoma, kad, pažeidimo nepašalinus per 20 darbo dienų, jo atžvilgiu gali būti pradėta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sankcijos skyrimo procedūra ir gali būti paskirta bauda iki 0,5 procento metinių pajamų, gautų praėjusiais metais iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

6. Komisijos Nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad buvo priimtas Komisijai peržengiant savo kompetenciją. Tokio pobūdžio nutarimą Komisija gali priimti tik tokių ūkio subjektų atžvilgiu, kurie vykdo Komisijos reguliuojamą veiklą, ir tik dėl tokių pažeidimų, kurie padaryti tą veiklą vykdant. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Nutarime yra nustatytas licencijuotos šilumos tiekimo veiklos pažeidimas, tačiau pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 30 d. nebevykdo šios veiklos, todėl pažeisti jos negalėjo. Esant tokiai situacijai Komisija nebėra pareiškėjo licencijuojamą veiklą prižiūrintis subjektas.

7. Nutarimo neteisėtumas pasireiškia ir tuo, kad Komisija atliko teisės aktuose neapibrėžtą procedūrą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymas nereiškia, kad Komisija jį gali vykdyti nesilaikydama jos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjo negali būti prašoma pateikti bet kokią informaciją, jei tokia pareiga neįtvirtinta ir nėra reikalinga teisės aktuose nustatytiems tikslams įgyvendinti, bei taikyti sankciją už tokios pareigos nevykdymą. Be to, Komisija ignoravo pareiškėjo prašymus paaiškinti, kokios procedūros jos atžvilgiu yra vykdomos.

8. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas priimtas dėl pareiškėjui pateiktų neteisėtų / teisiškai nepagrįstų reikalavimų nevykdymo. Šiuo atveju neįvertinta, kad Komisija prašė pareiškėjo pateikti duomenis ir informaciją tokia forma, kokia jis informacijos nekaupia. Tai yra didelis darbas, reikalaujantis didelių darbo laiko sąnaudų, nepagrįstai didinantis administracinę naštą, o svarbiausia, kad tokių ataskaitų pildymo nenustatė joks nei 2006–2008 m. galiojęs, nei šiuo metu galiojantis teisės aktas. Komisija neturėjo teisės reikalauti informacijos apie kiekvieną darbuotoją, atsakovui nėra suteikta teisė atlikti pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo funkciją. Pareiškėjas neatliko jame nurodomo pažeidimo, nes pateikė visą teisės aktuose nustatytą informaciją Komisijos teisės aktuose nurodytai procedūrai, t. y. perskaičiuoti pareiškėjos šilumos ir karšto vandens kainų dedamąsias, vykdyti. Nei Vilniaus apygardos administraciniame sprendime, nei pačiai Komisijai skaičiuojant bazinę kainą nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė ar pateikė per mažai informacijos, reikalingos kainoms apskaičiuoti.

9. Komisijos reikalavimams įvykdyti pareiškėjai buvo suteikti trumpesni, nei įstatymuose nustatyti ir (ar) aiškiai tokio masto reikalavimui įvykdyti per trumpi terminai, per juos pareiškėjas objektyviai negalėjo įgyvendinti Komisijos nurodytų reikalavimų. Nebuvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Pareiškėjas ne viename rašte atsakovei nurodė, kad dalies prašomos informacijos pateikti objektyviai neturi galimybių, kadangi nustatyti terminai yra neracionaliai trumpi prašomam informacijos kiekiui surinkti ir pateikti, juo labiau kad dalies prašomos informacijos neturi, kadangi jos nekaupia ir nesistemina, o dalį informacijos pareiškėjas jau buvo pateikęs Komisijai.

10. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Komisijai yra suteikti įgaliojimai valstybės reguliuojamų energetikos ūkio subjektų srityje, tarp jų ir įgaliojimai kontroliuoti, prižiūrėti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą, gauti reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti informaciją, todėl Komisija turi diskrecijos teisę pasirinkti kontrolės bei priežiūros prioritetus ir priimti atitinkamus sprendimus. Komisija turi teisę gauti visą reikalingą informaciją pareigoms įgyvendinti, kilusioms iš iki 2017 m. kovo 30 d. su pareiškėju susiklosčiusių santykių. Komisija net keletą kartų pareiškėjui teiktuose raštuose aiškiai nurodė reikalaujamos informacijos tikslą, t. y. nurodė, jog siekia tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo Komisija įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo šilumos bazinės ir karšto vandens kainų dedamąsias. Komisija prašomos informacijos neturėjo, o teismui konstatavus, kad pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis, įpareigojo Komisiją išsireikalauti iš pareiškėjos objektyviam apskaičiavimui būtinus duomenis. Pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti informacijos, kurią jis jau yra pateikęs, Komisija prašė tik tos teisingos informacijos, kurios neturėjo. Tai, kad pareiškėjas yra pateikęs dalį fragmentuotos Komisijos prašomos informacijos, negali būti vertinama, kad buvo išsamiai atsakyta į Komisijos užklausas. Informacijos turi būti pateikta tiek ir tokia forma, iš kurios Komisija galėtų priimti sprendimus dėl šilumos tiekimo veiklai priskirtų sąnaudų teisingumo, būtinumo ir pagrįstumo.

12. Pareiškėjas yra patvirtinęs tvarką, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Taigi, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas prašomų duomenų laikotarpiu turėjo (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) reikalingi, nes Komisija, skaičiuodama šilumos kainos dedamąsias ir formuodama būtinųjų (duomenys neskelbtini) sąnaudų dydį, privalo įsitikinti, kad (duomenys neskelbtini). Komisija, įvertindama visas aplinkybes, tiek būtinumą kuo greičiau įvykdyti teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, tiek pareiškėjo galimybes pateikti informaciją, nustatė realų bei protingą terminą Komisijos prašymams įgyvendinti. Įvertinus tai, kad pareiškėjas per nurodytą laikotarpį neįvykdė pateiktų Komisijos prašymų, akivaizdu, kad ne dėl trumpo laikotarpio jis nepateikė visos Komisijos prašomos informacijos. Priimant tokio pobūdžio nutarimus, t. y. konstatuojant pažeidimus, joks teisės aktas nenustato Komisijai pareigos vertinti subjekto, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, kaltę. Skundžiamo Nutarimo tikslas nėra nubausti pareiškėją, o priešingai – konstatuoti, kokios informacijos jis nepateikė, bei suteikti terminą pašalinti pažeidimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. LVAT 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko galioti

15. Komisija 2017 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į pareiškėją prašydama iki 2017 m. vasario 10 d. pateikti rašte nurodomą informaciją, reikalingą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. rašte paprašė Komisijos išsamiai paaiškinti, kokiai tiksliai procedūrai atlikti Komisijai reikalinga 2017 m. vasario 1 d. raštu prašoma informacija.

16. Komisija 2017 m. kovo 7 d. raštu prašė pareiškėjo pateikti rašte nurodomus duomenis ir informaciją, kuri reikalingą teismo sprendimui įgyvendinti. Rašte nurodyta, kad duomenys ir informacija turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos, taip pat pabrėžta, kad informacijos turi būti pateikta tiek ir tokia forma, iš kurios Komisija galėtų priimti sprendimus dėl šilumos tiekimo veiklai priskirtų sąnaudų teisingumo, būtinumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. raštu pateikė dalį informacijos ir paaiškino, kad didžioji dalis prašomų dokumentų (ar jų kopijų) saugoma archyve, o darbuotojai, rengę ekonominių rodiklių suvestines ar ruošę kitus prašomus pateikti dokumentus / jų paaiškinimus, šiuo metu UAB „Vilniaus energija“ nebedirba, be to, yra vykdomi parengiamieji Vilniaus šilumos ūkio perdavimo darbai. Dėl šių priežasčių pareiškėjui išanalizuoti, surinkti tokios didelės apimties ir tokio senumo duomenis, taip pat juos įvertinti yra objektyviai neįmanoma. Pareiškėjas nurodė, kad yra pateikęs visus II bazinei kainai nustatyti reikiamus dokumentus, taip pat visą kitą teisės aktuose nustatytą informaciją.

17. Komisija 2017 m. kovo 16 d. rašte pakartotinai nurodė, kad informacija reikalinga teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimui įvykdyti, bei paprašė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo pateikti dar nepateiktą informaciją. Komisija 2017 m. kovo 31 d. raštu dar kartą kreipėsi į pareiškėją prašydama iki 2017 m. balandžio 7 d. pateikti dar nepateiktą informaciją. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu pateikė papildomą informaciją pagal Komisijos pateiktus klausimus ir nurodė, kad kitą teisės aktuose apibrėžtą informaciją jau yra pateikęs bei į dalį Komisijos klausimų atsakęs. Be to, pareiškėjas yra pasiruošęs sudaryti sąlygas Komisijos atstovams susipažinti su Komisijos raštuose nurodytais dokumentais vietoje, t. y. pareiškėjos patalpose / archyve. Komisija 2017 m. balandžio 24 d. raštu pareiškėjui nurodė iki 2017 m. gegužės 3 d. pateikti trūkstamą informaciją. Taip pat dar kartą paaiškino, kad informacija reikalinga teismo sprendimui įvykdyti.

18. Komisija 2017 m. gegužės 22 d. paskelbė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pažymą Nr. O5E-115, kurioje buvo siūloma Komisijai pritarti parengtam nutarimo projektui ir konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimus, t. y. Komisijos suteiktais terminais nepateikė prašomoms informacijos, bei nustatyti 5 darbo dienų terminą pažeidimui pašalinti. Taip pat buvo siūloma įspėti pareiškėją, kad, nepašalinus šio pažeidimo, jai gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda.

19. Komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, t. y. per Komisijos suteiktus terminus nepateikė prašomos informacijos. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad, per 20 darbo nepašalinus nurodyto pažeidimo, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 0,5 proc. energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

20. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Komisijos nuostatų 9 punktą, Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir 34 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad iš pateiktų teisės aktų nuostatų matyti, kad Komisijai suteikiama teisė kontroliuoti, prižiūrėti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą bei reikalauti iš jų informacijos, reikalingos Komisijos suteiktoms funkcijoms įvykdyti, o energetikos įmonės turi pareigą tokią informaciją pateikti. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė šią jai teisės aktuose įtvirtintą pareigą.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Komisija neturėjo teisės nustatyti licencijuojamos veiklos pažeidimo jo atžvilgiu, nes nuo 2017 m. kovo 30 d. jis nebėra jos licencijuojamą veiklą prižiūrintis subjektas. Vilniaus apygardos administracinio teismo spendimas, kuriam įvykdyti atsakovas prašė pateikti informaciją, priimtas 2015 m. gruodžio 11 d., o įsiteisėjo 2017 m. sausio 24 d., pareiškėjui pirmasis raštas su nurodoma pateikti informacija pateiktas jau 2017 m. vasario 1 d., o kitas raštas, kuriame nurodoma detalesnė reikalinga informacija, – 2017 m. kovo 7 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjo veiklos licencija dar nebuvo panaikinta. Nutarime konstatuotas pažeidimas laikotarpiu, kai pareiškėjas dar buvo licencijuojamos veiklos vykdytojas ir Komisija buvo jo veiklą prižiūrintis subjektas. Aplinkybė, jog vėliau licencija buvo panaikinta, nepašalina Komisijos teisės nustatyti veiklos pažeidimus, padarytus licencijos galiojimo laikotarpiu, kadangi tuo metu ji buvo atsakinga už vykdomos veiklos kontrolę ir priežiūrą.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija 2017 m. vasario 1 d. rašte, 2017 m. kovo 7 d. rašte, 2016 m. kovo 16 d. rašte ir 2017 m. balandžio 24 d. rašte pareiškėjui aiškiai nurodė, kad prašoma informacija reikalinga teismo sprendimui, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais, įvykdyti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Komisija atliko teisės aktuose neapibrėžtą procedūrą, kadangi savo veiksmais ji tiesiog siekė įgyvendinti priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis bei Šilumos ūkio įstatymo 34 straipsnio 3 dalis įtvirtina Komisijos teisę reikalauti pateikti visą jos funkcijoms įvykdyti reikalingą informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija siekdama įgyvendinti teismo sprendimą nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

23. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas yra pateikęs visą teisės aktuose nustatytą informaciją reikiamai procedūrai įvykdyti. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas atsakovui teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, todėl Komisija įpareigotina iš pareiškėjos išsireikalauti bei iš naujo įvertinti visus šilumos bazinės kainos dedamosioms ir karšto vandens kainų dedamosioms objektyviai apskaičiuoti būtinus dokumentus. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs visų reikiamų duomenų, reikalingų atsakovės funkcijoms įvykdyti.

24. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Komisija pareiškėjo prašė pateikti duomenis ir informaciją tokia forma, kokia ji informacijos nekaupia. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į Veiklos principų 1 punktą, pažymėjo kad (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini).

25. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Komisija neturi teisės reikalauti informacijos apie kiekvieną darbuotoją, teismas nurodė, kad Komisija turi teisę reikalauti iš energetikos įmonių visos jos funkcijoms atlikti reikalingos informacijos, o įmonės turi pareigą ją pateikti. Komisija 2017 m. kovo 7 d. rašte nurodė, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) sąnaudas turi būti pateikta (duomenys neskelbtini). Komisija nereikalavo detalios informacijos apie (duomenys neskelbtini), buvo prašoma tik informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini), be to, teismo nuomone, priešingai, nei teigia pareiškėja, tokie Komisijos veiksmai nelaikyti (duomenys neskelbtini).

26. Teismas, vertindamas Komisijos raštuose nurodytus terminus informacijai pateikti, atsižvelgė į Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai teigia, kad Komisija raštuose nustatė trumpesnius nei 10 darbo dienų terminus informacijai pateikti. Tačiau pareiškėjas, nepaisydamas raštuose nustatytų terminų, nesilaikė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinto 10 dienų termino informacijai pateikti. Teismas pažymėjo, jog pirmasis atsakovo raštas, kuriame buvo prašoma pateikti teismo sprendimui įvykdyti reikalingą informaciją, pareiškėjui buvo išsiųstas jau 2017 m. vasario 1 d., o skundžiamas Nutarimas priimtas 2017 m. gegužės 31 d., per šį laikotarpį atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją reikalaudama duomenų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti Komisijai reikalingą informaciją.

27. Dėl pareiškėjo argumento, jog pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, taip pat nebuvo užtikrintos esminės garantijos ir paskirstyta įrodinėjimo našta, teismas nurodė, jog iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjui jokia sankcijos skyrimo procedūra nebuvo pradėta, jis buvo įspėtas apie tokią galimybę, jei nesilaikys nutarime pateikto nurodymo ištaisyti konstatuotą pažeidimą. Nei Energetikos įstatymas, nei Šilumos ūkio įstatymas neįtvirtina Komisijai pareigos konstatuojant pažeidimą nustatyti subjekto kaltę, taigi į šią aplinkybę, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas atsižvelgti neturėjo. Be to, konstatavus, kad šiuo atveju jokia sankcijos skyrimo procedūra neatliekama, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, susijusius su esminių garantijų neužtikrinimu ir netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.

28. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė jai Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte įtvirtintos pareigos pateikti Komisijai reikalaujamą informaciją, todėl Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 29. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. Nutarimą.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad nei Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, nei Šilumos ūkio įstatymo 36 straipsnio 13 dalies 7 punktas, nei kiti teisės aktai nesukuria savarankiškos, nuo kitų teisės aktų ir procesų nepriklausomos pareigos ūkio subjektams pateikti bet kokius prašomus duomenis Komisijos nustatyta tvarka ir forma. Komisija turi teisę prašyti tik tokių duomenų, kurie numatyti Šilumos kainų nustatymo metodikoje ir jos prieduose. Teismas netyrė, kokie dokumentai ir duomenys teikiami Komisijai nustatant bazines šilumos ir karšto vandens kainas.

31. Komisija šiuo atveju turėjo remtis Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklėmis, patvirtintomis Energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 (toliau – Informacijos teikimo taisyklės), o ne Energetikos įstatymu ar Šilumos ūkio įstatymu.

32. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Komisija prašė pateikti duomenis tokia forma, kuria Pareiškėjas jų nekaupia ir neprivalo teikti, taip pat nevertino Komisijos prašymų turinio, o vietoje to apribojo deklaracija, kad pareiškėjas turi informaciją apie savo sąnaudas.

33. Teismas padarė išvadą, Komisija siekė vykdyti Teismo sprendimą ir Pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų, neišnagrinėjęs visų pareiškėjo pateiktų įrodymų ir neištyręs norminių teisės aktų, reguliuojančių Komisijos veiklą. Pareiškėjo nuomone, Komisija, siekdama papildomai įvertinti ūkio subjekto kainos projekte pateiktos informacijos dėl siūlomų sąnaudų pagrįstumą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, turi teisę, iš anksto paskelbus, atlikti ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, kurio vykdymo procedūra yra aiškiai reglamentuota teisės aktais. Komisija dar 2009 m. prieš paskaičiuodama bazinę šilumos kainą atliko pareiškėjo licencijuojamos veiklos patikrinimą, tame tarpe ir norėdama įvertinti faktinių sąnaudų pagrįstumą (būtinumą).

34. Teismas privalėjo nustatyti, kokiu teisės aktu vadovaudamasi Komisija reikalauja pateikti prašomą informaciją, ir galiausiai atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas padarė pažeidimą per Komisijos – ne teisės aktuose – nustatytus terminus nepateikęs Komisijos, o ne teisės aktuose, nurodytos informacijos.

35. Komisija 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti pareiškėją pateikti informaciją, tačiau šioje byloje Komisija jau atsisakė visų savo reikalavimų dėl Nutarimu išreikalautinų dokumentų.

36. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo tuos pačius argumentus, pateiktus pareiškėjo apeliaciniame skunde. Papildomai pareiškėjas paaiškina, kad pareiškėjas dėjo visas pastangas Komisijos prašymams įvykdyti ir Komisija jau yra perskaičiavusi II bazinę kainą, t. y. įvykdžiusi teismo sprendimą.

37. Pareiškėjui įvykdžius Nutarimą ir pateikus prašomus duomenis, teisminis procesas dėl Nutarimo teisėtumo nebeturi teisinės reikšmės, todėl byla turėtų būti nutraukta.

38. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

40. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo LVAT 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-96-261/2018 ir teigia, kad Nutarimas kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir būdamas tarpiniu procedūriniu aktu, skirtu pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti, neturi būti nagrinėjamas atskirai. Teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o priėmus – administracinę bylą nutraukti.

41. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nepasisakė dėl visų jo argumentų, Komisija nurodo, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento.

42. Tai, kad šiuo atveju teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kaip turi būti įvykdyta teismo sprendime nurodyta procedūra, nereiškia, kad Komisija veikia ultra vires.

43. Pareiškėjo nurodytas teisinis reglamentavimas, susijęs su ūkio subjektų veiklos patikrinimu, šiuo atveju nėra taikomas, todėl neturėtų būti vertinamas.

44. Teisiniai santykiai, dėl kurių priimtas Nutarimas, susiklostė dar iki licencijos pareiškėjui panaikinimo datos. Aplinkybė, jog pareiškėjui panaikinta šilumos tiekimo licencija, savaime nepanaikina pareigų, susiformavusių licencijuojamos veiklos periodu bei nepanaikina atsakomybės už atliktus veiksmus minėtu laikotarpiu. Priešingu atveju licencijos praradimas suformuotų pagrindą išvengti savo pareigų.

45. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis, nepaneigia Komisijos teisės priimti Nutarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. O3E-166, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Šiame nutarime Komisija konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, nes per Komisijos suteiktus terminus nepateikė prašomos informacijos – (duomenys neskelbtini). Komisija nutarimo antruoju punktu nurodė pareiškėjui ištaisyti konstatuotus pažeidimus ir pateikti reikalaujamą informaciją. Taip pat Komisija nutarimu įspėjo pareiškėją, kad, per 20 darbo nepašalinus nurodyto pažeidimo, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 0,5 proc. energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

48. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. O3E-166 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d.,2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą).

51. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

52. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

53. Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

54. Tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali tirti, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pripažinęs nenagrinėtinais teismuose skundus dėl valstybinių institucijų nurodymų pateikti atliekamiems tyrimams reikalingus dokumentus pagrįstumo. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS‑1106‑556/2015 konstatuota, kad remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (taip pat žr. 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-955-556/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir pan.).

55. Būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinėje byloje Nr. eA-96-261/2018 priimtoje 2018m. vasario 12d. nutartyje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės tapatų administracinį ginčą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ panaikinimo, nurodė, kad tokio pobūdžio komisijos nutarimas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu ir kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi (LVAT 2018m. vasario 12d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-96-261/2018).

56. Teisėjų kolegijos manymu, pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali nagrinėjamai situacijai mutatis mutandis, siekiant atskleisti administracinio akto, nesukeliančio savarankiškų teisinių pasekmių, ypatumus ir vertinimą teismų praktikoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija įvertino skundžiamą Nutarimą, jo priėmimo kontekstą ir su juo susijusį teisinį reglamentavimą, taip pat būtinybę užtikrinti asmens teisminę gynybą skundžiant jo teisių ir interesų pažeidimą.

57. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalį be kita ko suteikti įgalinimai tvirtinti reguliuojamos veiklos apskaitos reikalavimus, tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, kontroliuoti kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai, kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-316 ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-317 bei Komisija įpareigota iš naujo apskaičiuoti bazinės šilumos ir karšto vandens kainų dedamąsias, kurios buvo taikomos 2011–2016 m. laikotarpiu. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

59. 2017 m. vasario 1 d. Komisija raštu Nr. R2-(Š)-327 kreipėsi į pareiškėją prašydama iki 2017 m. vasario 10 d. pateikti rašte nurodomą informaciją, reikalingą VAAT sprendimui įvykdyti. 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 010-1895 pareiškėjas paprašė Komisijos išsamiai paaiškinti, kokiai tiksliai procedūrai atlikti Komisijai reikalinga 2017 m. vasario 1 d. raštu prašoma informacija. 2017 m. kovo 7 d. Komisija raštu Nr. R2-(Š)-675 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti rašte nurodomus duomenis ir informaciją, kuri reikalingą 2015 m. gruodžio 11 d.

VAAT sprendimui įgyvendinti. Rašte buvo nurodama, kad duomenys ir informacija turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos, taip pat pabrėžta, kad informacijos turi būti pateikta tiek ir tokia forma, iš kurios Komisija galėtų priimti sprendimus dėl šilumos tiekimo veiklai priskirtų sąnaudų teisingumo, būtinumo ir pagrįstumo. 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 013-01-2783 pareiškėjas atsakydamas į Komisijos 2017 m. kovo 7 d. raštą pateikė dalį informacijos ir paaiškino, kad didžioji dalis prašomų dokumentų (ar jų kopijų) saugoma archyve, o darbuotojai, rengę (duomenys neskelbtini) suvestines ar ruošę kitus prašomus pateikti dokumentus / jų paaiškinimus, šiuo metu UAB „Vilniaus energija“ nebedirba, be to, yra vykdomi parengiamieji Vilniaus šilumos ūkio perdavimo darbai.

Dėl šių priežasčių pareiškėjui išanalizuoti, surinkti tokios didelės apimties ir tokio senumo duomenis, taip pat juos įvertinti yra objektyviai neįmanoma. Nurodė, kad yra pateikęs visus II bazinei kainai nustatyti reikiamus dokumentus, taip pat visą kitą teisės aktuose nustatytą informaciją. Pakartotinai prašė patikslinti Komisijos vykdomą procedūrą. 2017 m. kovo 16 d. Komisija raštu Nr. R2-(Š)-821 atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. raštą pakartotinai nurodė, kad informacija reikalinga 2015 m. gruodžio 11 d.

VAAT sprendimui įvykdyti, bei paprašė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo pateikti dar nepateiktą informaciją. 2017 m. kovo 31 d. Komisija raštu Nr. R2-(Š)-979 dar kartą kreipėsi į pareiškėją prašydama iki 2017 m. balandžio 7 d. pateikti dar nepateiktą informaciją. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjas raštu Nr. 013-01-3309 pateikė papildomą informaciją pagal Komisijos pateiktus klausimus. Nurodė, kad kitą teisės aktuose apibrėžtą informaciją jau yra pateikęs bei į dalį Komisijos klausimų atsakęs. Taip pat paaiškino, kad yra pasiruošęs sudaryti sąlygas Komisijos atstovams susipažinti su Komisijos raštuose nurodytais dokumentais vietoje, t. y. pareiškėjo patalpose/archyve.

Įvertinusi pareiškėjo 2017 m. balandžio 12 d. raštą bei kartu su juo pateiktą informaciją, Komisija 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. R2-(Š)-1206 pareiškėjui nurodė iki 2017 m. gegužės 3 d. pateikti trūkstamą informaciją. Taip pat dar kartą paaiškino, kad informacija reikalinga 2015 m. gruodžio 11 d. VAAT sprendimui įvykdyti. 2017 m. gegužės 22 d. Komisija paskelbė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pažymą Nr. O5E-115 „Dėl pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kurioje buvo siūloma Komisijai pritarti parengtam nutarimo projektui ir konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimus, t. y.

Komisijos suteiktais terminais nepateikė prašomoms informacijos, bei nustatyti 5 darbo dienų terminą pažeidimui pašalinti. Taip pat buvo siūloma įspėti pareiškėją, kad, nepašalinus šio pažeidimo, jam gali būti inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra, kurios metu gali būti skiriama bauda.

60. 2017 m. gegužės 31 d. Komisija priėmė šioje byloje ginčijamą nutarimą Nr. O3E-166 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, nes per Komisijos suteiktus terminus nepateikė prašomos informacijos.

61. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, reglamentuodamas sankcijas ir jų taikymo tvarką, nustato Komisijos diskreciją energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus tam tikrus kitoje nuostatoje nurodytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, skirti baudas už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju pagal savo pobūdį ir paskirtį Komisijos priimtas Nutarimas nelaikytinas savarankiška sankcija. Nagrinėjamos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie konkrečius nukrypimus nuo privalomų teisės normų reikalavimų bei pasiūlyti šiuos trūkumus ištaisyti, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių ateityje. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo anksčiau minėtose bylose suformuotos aiškios praktikos ir sprendžia, jog Nutarimas kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme yra tarpinis procedūrinis aktas, skirtas pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti. Nutarimo reikalavimų neįvykdymas yra pagrindas įgaliotai institucijai spręsti dėl teisės aktuose numatytos baudos licencijos turėtojui skyrimo, tuo jam sukuriant visumą neigiamų pasekmių. Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamoje byloje nėra gauta duomenų, kad pareiškėjui tokia sankcija buvo pritaikyta, t.y. byloje nėra duomenų jog pareiškėjui buvo sukurtos neigiamos pasekmės.

63. Atsižvelgdama į tai, teisės į teisminę gynybą skundžiant pareiškėjo teisių, interesų pažeidimą užtikrinimo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad tarpiniu procedūriniu aktu laikytinas Komisijos įspėjimas dėl daromo pažeidimo ir jo neištaisymo atveju skirtinos sankcijos (2017 m. gegužės 31 d. Komisijos nutarimas Nr. O3E-166). Tokio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas bei poveikis galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teismo galėtų ir turėtų būti vertinamas kartu su nutarimu (jei toks būtų priimtas), kuriuo už atitinkamus pažeidimus būtų taikoma sankcija. Tuo tarpu 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos nutarimas Nr. O3E-166 kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir būdamas tarpiniu procedūriniu aktu, skirtu pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti, neturi būti nagrinėjamas atskirai.

64. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis, 103 straipsnio 1 punktas). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

65. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, iš viso buvo sumokėjęs 35 Eur žyminį mokestį (II t., b. l. 195, IV t., b. l. 192). Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas, nes administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl nutarimo panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ sumokėtą 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė