AS-143-335-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-335/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01638-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. V. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. liepos 29 d. skundu, kurį 2011 m. spalio 27 d. ir 2012 m. sausio 25 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.9-1266 (toliau – ir 2011 m. birželio 10 d. Sprendimas), 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. P-365 (toliau – ir 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymas) bei 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-444 (toliau – ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymas) neteisėtais ir juos panaikinti; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – atsakovas, Generalinė prokuratūra) paskelbti naują atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis: į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Generalinio prokuroro 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. I-99 patvirtinto Prokurorų karjeros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 40 punkto nuostata neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams (institucijų administravimo skaidrumo principui), ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 punkto nuostata neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nepraleido termino skundui dėl 2011 m. birželio 10 d. Sprendimo ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo paduoti. Nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. atostogavo, o ginčijamų aktų turinys jam tapo žinomas tik 2011 m. liepos 4 d., t. y. kai jis grįžo į tarnybą. Apie 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo turinį sužinojo tik 2011 m. liepos 14 d., kai 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 17.10.-956 kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl leidimo susipažinti su Prokurorų karjeros komisijos pretendentams į laisvas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas atrinkti (toliau – Komisija) medžiaga, todėl nuo 2011 m. liepos 14 d. ir turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui dėl šio įsakymo paduoti. Jeigu teismas terminus skundui paduoti skaičiuotų nuo skundžiamų aktų išleidimo datos, pareiškėjas prašė juos atnaujinti dėl svarbios priežasties.

Atsakovas atsiliepimu į skundą nurodė, kad 2011 m. birželio 10 d. Sprendimas priimtas kaip išankstinis ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalies nuostatas tokio pobūdžio sprendimui apskųsti nustatytas dvidešimt dienų terminas. Pareiškėjas pripažįsta, kad ginčijamą 2011 m. birželio 10 d. Sprendimą gavo 2011 m. liepos 4 d., o pirminį skundą teismui pateikė tik 2011 m. liepos 28 d. Tai patvirtina, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir yra pagrindas administracinės bylos dalį dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Be to, ginčijami įsakymai priimti 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. birželio 10 d., o pareiškėjo pirminio skundo padavimo teismui data – 2011 m. liepos 28 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. K. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą nurodė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą teisės aktams ginčyti. Pabrėžė, jog pareiškėjas, pats dirbdamas Vilniaus apygardos prokuratūroje kartu su juo tame pačiame prokuratūros pastato aukšte, gerai žinojo, kad, pasibaigus delegavimo laikotarpiui, 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymu jis buvo grąžintas į darbą šioje prokuratūroje, tačiau šio įsakymo, taip pat kitų skunde nurodytų aktų įstatymo nustatytu terminu neginčijo. Kadangi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl kurių skundas nebuvo paduotas laiku, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, byla turi būti nutraukiama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir nepatenkino pareiškėjo prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Konstitucinį Teismą (ABTĮ 101 str. 6 p., 102, 106 str.).

Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. Sprendimo, 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Generalinės prokuratūros pareigos paskelbti naują atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę. Pažymėjo, jog ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į administracinį teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 32 str. 1, 2 d., 33 str. 1, 2 d.). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Tais atvejais, kai įstatymai numato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, turi būti vadovaujamasi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog dėl sprendimo, kurį priima išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo šios institucijos sprendimo gavimo dienos. Ginčams dėl prokurorų atrankos į laisvas prokurorų pareigas skelbimo, organizavimo, vykdymo tvarkos, Komisijos sudarymo ir veikimo principų, dėl pretendentų vertinimo kriterijų, dėl prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašo ir kitų panašių klausimų sprendimui taikytinas Prokuratūros įstatymas ir Aprašas.

Ginčams dėl Komisijos išvadų spręsti yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Aprašo 48 punktas nustato, jog atrankoje dalyvaujantis prokuroras Komisijos išvadas dėl šio aprašo nuostatų įgyvendinimo gali apskųsti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Generaliniam prokurorui, o Generalinio prokuroro sprendimą dėl šių išvadų – teismui ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, jog jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, teismas bylą nutraukia.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Sprendimą, 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymą ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymą, kreipėsi 2011 m. liepos 29 d. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog apie tai, kad yra priimti 2011 m. birželio 10 d. Sprendimas ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymas, sužinojo tik 2011 m. liepos 4 d., nes nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. atostogavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas manė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui dėl minėtų administracinių aktų teismui paduoti skaičiuotinas nuo 2011 m. liepos 4 d. ir yra nepraleistas.

Tvirtino, kad apie 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo turinį sužinojo tik 2011 m. liepos 14 d., t. y. kai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su Komisijos medžiaga, todėl terminas skundui dėl 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo panaikinimo teismui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 14 d. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, 2011 m. liepos 29 d. kreipdamasis į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti 2011 m. birželio 10 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. priimtus administracinius aktus, nepraleido ABTĮ nustatytų terminų skundui į teismą paduoti.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, kuri konkrečiai diena laikytina atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotinas terminas pareiškėjo skundui teismui paduoti. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. birželio 10 d. Sprendimo, nustatė, kad šis Generalinio prokuroro sprendimas priimtas, sprendžiant ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokią Komisijos išvadų apskundimo tvarką imperatyviai nustato Aprašo 48 punktas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d.

Sprendimą, kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjas teismui galėjo skųsti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, jog apie 2011 m. birželio 10 d. Sprendimą sužinojo 2011 m. liepos 4 d., t. y. kai po atostogų grįžo į tarnybą prokuratūroje, todėl teismas padarė išvadą, kad ši diena laikytina atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojamas 20 dienų terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti. Skaičiuojant, kad terminas skundui dėl 2011 m. birželio 10 d.

Sprendimo į teismą paduoti prasideda 2011 m. liepos 4 d., paskutinė diena skųsti šį sprendimą buvo 2011 m. liepos 25 d. (2011 m. liepos 24 d. buvo nedarbo diena). Kadangi pareiškėjas su skundu, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Sprendimą, į teismą kreipėsi tik 2011 m. liepos 29 d., jis praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo, nurodė, jog pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nepraleido termino šiam įsakymui apskųsti, nes šio administracinio akto turinys jam tapo žinomas tik 2011 m. liepos 4 d.

Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. imtinai atostogavo. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovės į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo turinys tą pačią dieną buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos prokuratūros internetiniame tinklalapyje www.prokuraturos.lt. Teismo vertinimu, viešas skundžiamo akto turinio paskelbimas jo priėmimo dieną suponuoja išvadą, jog apie 2011 m. birželio 10 d. Įsakymą pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti 2011 m. birželio 10 d., t. y. informacijos apie jo turinį paskelbimo dieną, todėl ši diena laikytina atskaitos tašku, nuo kurio turi būti skaičiuojamas terminas skundui dėl 2011 m. birželio 10 d.

Įsakymo paduoti. Kadangi skundą teismui dėl 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo panaikinimo pareiškėjas padavė tik 2011 m. liepos 29 d., jis praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Tai, jog tuo metu, kai ši informacija buvo paskelbta internete, pareiškėjas atostogavo, negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, be to, žinodamas, kad 2011 m. birželio 3 d. Komisija priėmė išvadą, po kurios turi sekti vieno iš pretendentų, kuriuo jis taip pat buvo, skyrimas į pareigas, galėjo aktyviai domėtis priimamais sprendimais ir laiku apginti savo teises bei teisėtus interesus, tačiau to nepadarė.

Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atostogų metu buvo kažkur išvykęs ir kad neturėjo galimybės naudotis internetu. Kitų svarbių priežasčių, kodėl praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo panaikinimo, pareiškėjas taip pat nenurodė. Teismas, spręsdamas dėl 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo, nustatė, kad 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 17-10.-956 pareiškėjas kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydamas leisti susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu ir rašytine išvada. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepraleido termino skundui dėl 2011 m. gegužės 16 d.

Įsakymo teismui paduoti, nes apie jo turinį sužinojo tik 2011 m. liepos 14 d., t. y. kai minėtu raštu kreipėsi į Generalinį prokurorą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamu 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymu nuspręsta laikyti trečiąjį suinteresuotą asmenį, Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorą, 2011 m. gegužės 17 d. grįžusiu į tarnybą prokuratūroje, pasibaigus delegavimo į OLAF laikotarpiui, ir trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2011 m. gegužės 17 d. paskirtas į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareigas.

Grąžinus trečiąjį suinteresuotą asmenį į pareigas prokuratūroje, jis įgijo teisę dalyvauti atrankoje į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kartu su kitais dviem pretendentais, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, 2011 m. birželio 2 d. dalyvavo Komisijos posėdyje, kaip vienas iš pretendentų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo turinys jam tapo žinomas tik 2011 m. liepos 14 d.

Akivaizdu, jog jau 2011 m. birželio 2 d. Komisijos posėdyje pareiškėjas žinojo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra grąžintas į tarnybą prokuratūroje, nes, priešingu atveju, jis nebūtų galėjęs dalyvauti atrankoje į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo turinį pareiškėjas galėjo žinoti dar anksčiau nei 2011 m. birželio 2 d. (nors trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas apie jo sugrįžimą žinojo dar anksčiau, nes jie dirba tame pačiame pastato aukšte), atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojamas terminas skundui paduoti laikoma 2011 m. birželio 2 d., t. y. diena, kada pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame kaip kandidatas į tas pačias pareigas dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad į teismą su skundu dėl 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo, apie kurį žinojo jau 2011 m. birželio 2 d., panaikinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2011 m. liepos 29 d., jis praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindu šiam terminui atnaujinti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde prašė atnaujinti terminus skundui paduoti, jei teismas juos skaičiuos nuo skundžiamų aktų išleidimo datos, nurodydamas, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties.

Teismas pažymėjo, jog svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Pareiškėjas teismui dėl termino paduoti skundą praleidimo nepateikė jokių įrodymų, o jo nurodytos priežastys yra subjektyvios, priklausančios nuo paties pareiškėjo valios.

Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui termino skundui dėl 2011 m. birželio 10 d. Sprendimo, 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo ir 2011 m. birželio 10 d. Įsakymo paduoti, taigi bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti šiuos administracinius aktus, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, nutraukė. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Generalinei prokuratūrai paskelbti naują atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus, administracinės bylos dalį dėl šio reikalavimo teismas nutraukė tuo pačiu ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Teismas, be to, nurodė, jog pareiškėjas skunde prašė kreiptis: į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 40 punkto nuostata neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams (institucijų administravimo skaidrumo principui), ir į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 punkto nuostata neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams. Vadovaudamasis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog teismas gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, tik tuo atveju, jei teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl skundą padavusio asmens teisių pažeidimo.

Kadangi nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina jam praleidus terminą skundui paduoti, byloje nebelieka nagrinėjamo ginčo, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pagal ABTĮ 111 straipsnį. Pažymėjo, jog subjektai, turintys teisę su abstrakčiu prašymu kreiptis į administracinį teismą, prašydami ištirti, ar norminis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar kitą Vyriausybės norminį aktą, įvardyti ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pareiškėjas yra prokuroras ir šiai subjektų grupei priklauso. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis suteikia teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, o pareiškėjas šiuo atveju neprašė ištirti, ar Aprašo 40 punkto nuostatos prieštarauja konkrečiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, o tik prašė ištirti jo atitikimą bendriesiems teisės principams. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teismas laikė nepagrįstu ir netenkintinu.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, jog tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 punkto nuostata neprieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams, nėra pagrindo, nes, nutraukus bylą, pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumas nebėra sprendžiamas iš esmės, o tai reiškia, kad nebėra taikoma ir prašoma ištirti Prokuratūros įstatymo nuostata.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apie Generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo turinį sužinojo tik 2011 m. liepos 14 d. Komisija kiekvieno kandidato pateiktus ir surinktus apie jį duomenis (įsakymus, charakterizuojančią medžiagą) vertino atskirai ir individualiai, nedalyvaujant visiems trims pretendentams kartu, todėl 2011 m. birželio 2 d. jis dar nesužinojo, jog 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymu trečiasis suinteresuotas asmuo grąžintas į tarnybą prokuratūroje. Tą dieną jis neturėjo galimybės tokios informacijos gauti, jos niekas ir nepaskelbė. Iki 2011 m. liepos 14 d. jam nebuvo žinomas 2011 m. gegužės 16 d. Įsakymo tekstas ir turinys. Ši teismo sprendimo dalis yra paremta tik prielaida.

2. Apie Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. Įsakymą sužinojo tik 2011 m. liepos 4 d., kai po atostogų grįžo į darbą prokuratūroje. Remtinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinė byla Nr. AS442-04/2012). Per savo atostogas buvo išvykęs į kelionę už Lietuvos Respublikos ribų. Ši aplinkybė (ilgai trunkanti kelionė automobiliu be internetinio ryšio ir faktinis buvimas už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos Respublikos) patvirtina, kad neturėjo realių galimybių sužinoti apie priimtą 2011 m. birželio 10 d. Įsakymą bei nuo nurodytos datos pradėti rinkti įrodymus ir rengti skundą dėl įsakymo panaikinimo. Skundo ruošimo parengiamasis laikotarpis buvo pakankamai sudėtingas dėl skundžiamų sprendimų apimties, jame keliamų klausimų, todėl skundas teismui buvo paduotas 2011 m. liepos 29 d. Šis laikotarpis dėl paminėtų aplinkybių neturėtų būti laikytinas nepagrįstu uždelsimu. Tarnybinį paštą perskaitė tik sugrįžęs po kasmetinių atostogų, nes tarnybinio pašto korespondenciją, pagal sudarytas darbdavio technines sąlygas, galima skaityti tik esant tarnybos vietoje.

3. Apie Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. priimtus sprendimus plačiąja prasme: Sprendimą bei Įsakymą sužinojo 2011 m. liepos 4 d., sugrįžęs į tarnybą po kasmetinių atostogų. 2011 m. birželio 10 d. Sprendime ginčijamos aplinkybės yra sudėtinė skundo teismui dalis, todėl, siekdamas visapusiško ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, skundo pagrindą išdėstė viename procesiniame dokumente. Formalus keturių dienų termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu, nes jau 2011 m. liepos 14 d. rašte Generaliniam prokurorui buvo išreikšta jo valia skųsti administraciniam teismui atrankos į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę procedūrą ir jos rezultatus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. AS442-04/2012).

4. Konstatavus, kad nurodyta teismo nutarties dalis dėl administracinės bylos nutraukimo praleidus terminus skundui paduoti yra neteisėta bei nepagrįsta, galima teigti, kad ir teismo nutarties dalis nepatenkinti jo prašymų yra be teisinio pagrindo, nes byloje iš esmės nėra išnagrinėti net du skunde teismui nurodyti dalykai – reikalavimai (kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Konstitucinį Teismą).

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji neprieštarauja ABTĮ nuostatoms, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl ABTĮ nuostatų taikymo skundų padavimo administraciniam teismui terminų skaičiavimo ir praleisto termino atnaujinimo klausimais. Skundžiama nutartimi konstatavus, kad ši administracinė byla nutrauktina, nes pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytus terminus skundui paduoti, tenkinti apelianto prašymus kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Konstitucinį Teismą neliko jokio teisinio pagrindo, todėl šie apelianto prašymai pagrįstai buvo atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo jo naudai turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nustatė, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytus skundo padavimo terminus ginčijamiems aktams apskųsti, nerado pagrindo terminams atnaujinti ir todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.). Apelianto teiginiai, kad teismas dėl paminėtų kreipimųsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Konstitucinį Teismą iš esmės nepasisakė ir jų netyrė, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas: 1) Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.9-1266 „Dėl Prokurorų karjeros komisijos sprendimo“; 2) Generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. P-365 „Dėl T. K. perkėlimo“; 3) Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-444 „Dėl T. K., Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, perkėlimo“.

Iš bylos matyti, kad Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 17.9-1266 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. birželio 3 d. skundą Nr. 17.10-780 „Dėl Prokurorų karjeros komisijos sprendimo“, pateiktą Aprašo 47 punkto nustatyta tvarka. Generalinis prokuroras šį sprendimą priėmė išsprendęs ginčą ne teismo tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.9-1266 gavo 2011 m. liepos 4 d., todėl paskutinė skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2011 m. liepos 25 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2011 m. liepos 29 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Jis nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 str. 1 d.). Turi būti pagrįstos visos termino praleidimo priežastys iki tinkamo skundo pateikimo dienos.

Iš bylos taip pat matyti, kad Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. P-444 trečiasis suinteresuotas asmuo perkeltas į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentą ir paskirtas į šio departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Apie tai, kad Generalinis prokuroras trečiąjį suinteresuotą asmenį paskyrė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, 2011 m. birželio 10 d. buvo paskelbta Lietuvos Respublikos prokuratūros interneto puslapyje. Būtent nuo šios datos – viešo paskelbimo – turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio skundo padavimo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Paskutinė skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2011 m. liepos 11 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2011 m. liepos 29 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo atostogos negali pateisinti termino praleidimo. Be to, jam grįžus iš atostogų 2011 m. liepos 4 d. terminas skundui paduoti dar buvo nepasibaigęs. Pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas siekdamas apskųsti šį įsakymą. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-04/2012 aptarta faktinė situacija nėra tapati.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) turi pažeisti asmens teises ar įstatymų saugomus interesus jo priėmimo (įvykdymo) metu. Generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. P-365 jo išleidimo metu akivaizdžiai negalėjo pažeisti pareiškėjo, kaip 2011 m. birželio 2 d. atrankos į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas dalyvio, teisių.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Generalinio prokuroro 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 17.9-1266 ir 2011 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. P-444 bei įpareigoti atsakovą paskelbti naują atranką į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę; bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. P-365 nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nutraukus administracinę bylą, nėra pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Konstitucinį Teismą.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

Be to, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka nustatytų reikalavimų. Toks prašymas šiuo metu negali būti išspręstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė