Legislator Case Law & Legislation
82f540ee-306a-455e-91fa-ff0bf64a8617 AI generated

82f540ee-306a-455e-91fa-ff0bf64a8617 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 82f540ee-306a-455e-91fa-ff0bf64a8617
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Legislator headnote

AI generated

82f540ee-306a-455e-91fa-ff0bf64a8617 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. I-1141-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05378-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. L. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus pataisos namų    2013-10-14 sprendimÄ Nr. 9-5983(09) ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 1–4).PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 3 str. sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus bei minėto įstatymo 1 straipsniu pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d., sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę.

Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus pataisos namus praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusį pareiginės algos iÅ¡mokos skirtumÄ bei pateikti paskaičiavimus: kokio dydžio pareiginės algos dalis neiÅ¡mokėta.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog Vilniaus pataisos namai atsakyme paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl sumažintų pareiginės algos bei priedo už kvalifikacinę klasę dalių grÄ Å¾inimo. Su Å¡iuo sprendimu pareiÅ¡kėja nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti kaip nėteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Atsakovas Vilniaus pataisos namai teismo prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. (b. l. 9–10).             Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus pareiginės algos koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, priteisimo.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ .Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-09 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2013-10-24, praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kyla pareiÅ¡kėjos reikalavimai, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.

įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Å iai administracinei bylai iÅ¡spręsti yra aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 str. aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų 2013-10-14 sprendimÄ Nr. 9-5983(09). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2013-09-19 kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus pataisos namų direktorių dėl informacijos apie nepriskaičiuotos ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pateikimÄ ir atsiskaitymÄ (b. l. 5). Vilniaus pataisos namai, atsakydami į šį praÅ¡ymÄ , 2013-10-14 raÅ¡tu Nr. 9-5983(03) paaiÅ¡kino, kad ne esant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiÅ¡kėjai sumažinto darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėti dėl to susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ (b. l. 6).Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos reikalavimas – panaikinti Vilniaus pataisos namų 2013-10-14 sprendimÄ Nr. 9-5983(09).Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1, 132 str., 133 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos E. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                              RÅ«ta Miliuvienė