82ee392f-abbe-4e99-aae5-5029554c287c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-959-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03414-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

Č. skundu (b. 1. 1-2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VST), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2013-05-01–2015-09-25 laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis sÄ lygomis. Automobiliuose labai trÅ«kdavo sėdimos vietos, kartÄ pareiÅ¡kėjas turėjo važiuoti stovėdamas, nebuvo atskiros patalpos asmeniniams daiktams susidėti, todėl vietos kabinoje bÅ«davo dar mažiau.

Transporto priemonėse nebuvo vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos, todėl Å¡iltuoju periodu bÅ«davo labai karÅ¡ta, trÅ«kdavo oro, o Å¡altuoju – taip Å¡alta, kad stingdavo kojos. Pasak pareiÅ¡kėjo, konvojavimas vyko kartu su infekcinėmis ligomis sergančiais ligoniais, nesilaikant saugumo reikalavimų, automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai ir atsarginis išėjimas nelaimės atveju. Nurodytos konvojavimo sÄ lygos sutrikdė pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , didelius nepatogumus, pasidarė dirglus, patyrė orumo pažeminimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti (b. l. 36-39).

Atsakovo atstovas nurodo, kad konvojuojamieji vežami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas remiantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimui skirtas VST tarnybinis transportas turi transporto priemonių registracijos liudijimus su paskirties nurodymais, kasmetines techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymais ir yra naudojamas remiantis šiais dokumentais. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Patikrinimų metu nenustatyta, kad kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Atsakovas pabrėžė, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, prieÅ¡ingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu leistinas asmenų skaičius nebuvo virÅ¡ytas.Atsiliepime teigiama, kad saugos diržus bÅ«tina prisisegti tik jei jie transporto priemonėse yra įrengti. Pažymima, kad pareiÅ¡kėjo transporto priemonėse saugos diržai buvo.Pasak VST, sergantieji pavojingomis užkrečiamomis ligomis vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje.

Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu buvo pažeisti nurodyti reikalavimai.Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas, manydamas, jog konvojavimo metu yra pažeidžiamos jo teisės bei jausdamas neigiamÄ poveikį savo fizinei ir psichinei sveikatai, turėjo galimybę pateikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui, tačiau to nepadarė. VST nuomone, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl sÄ lygos taikyti CK 6.271 straipsnį, neatsirado. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-09-25.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamas jo konvojavimas vyko nuo 2013-05-01, tačiau skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismui pateikė 2016-08-22 (b. l. 3). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-08-21.CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Å iuo atveju, atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė (b. l. 16), todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , šį klausimÄ teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų patyrė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos įvertino 5 000 EUR neturtine žala. Tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus pareiÅ¡kėjas vertino kaip itin reikÅ¡mingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės bei kreiptis teisminės gynybos.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondencijÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realiÄ galimybę per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taip pat pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, tačiau to nepadarė ir nepateikė teismui įrodymų, jog dėjo aktyvias pastangas laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti laiku, teismas ex officio tokių aplinkybių taip pat nenustatė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimui už 2013-05-01– 2013-08-21 laikotarpį taikytina ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), o skunde nurodytos konvojavimo sÄ lygos vertintinos už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2015-09-25 imtinai (ginčo laikotarpis).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Byloje pagal kelionės žiniaraščių duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas 49 kartus (t. 1 b. l. 40-89, 142-200, t. 2, b. l. 1-77) specialiaisiais automobiliais, turinčiais transporto priemonės registracijos liudijimus ir išduotas techninės apžiūros ataskaitas (t. 1, b. l. 97, 98, 101, 102, 110, 111, 113, 114, 116, 117, 119, 120, 122, 123, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 140, 141).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas techniÅ¡kai tvarkingomis transporto priemonėmis.PareiÅ¡kėjas teigia, kad konvojavimo metu specialiuosiuose automobiliuose trÅ«kdavo vietos ir jis turėdavo vykti stovėdamas. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis, nei yra sėdimų vietų. Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas pažymėjo, kad konvojavimo transportas nevyksta, jeigu yra virÅ¡ijamas konvojuojamųjų skaičius.

Å iuos argumentus patvirtina 2014-04-14 kelionės žiniaraščio įraÅ¡as, kad dėl vietos stokos nebuvo priimti 4 kalinamieji (t. 1, b. l. 180-181). Ä®vertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punktuose nurodytÄ transporto priemonių maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas), matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais:

„VW Crafter“, valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 154, EFS 565, EFS 563, EFS 558, EFS 559, EFS 561, FUV 253, FUV 254, kuriuose įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 97, 101, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140), „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184, kuriuose įrengtos 29 sėdimos vietos (b. l. 97, 101). Pagal minėtose transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų kiekį ir VST kelionės žiniaraščiuose nurodytÄ vykusių asmenų skaičių, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius ginčo laikotarpiu nebuvo virÅ¡ijamas.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, visos konvojuojamųjų pareikÅ¡tos pretenzijos yra įraÅ¡omos į kelionės žiniaraÅ¡tį, taip pat visi konvojuojamieji turi teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui, kurie, jei neiÅ¡sprendžiami vietoje, perduodami VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vadovybei. IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl vietos trÅ«kumo konvojavimo metu, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl vietos stokos.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad vasarÄ transporto priemonėse bÅ«davo labai karÅ¡ta, jam trÅ«kdavo oro, o žiemÄ â€“ labai Å¡alta.

Nurodė, kad automobiliuose nebuvo bagažo skyriaus ir avarinio išėjimo.Reikalavimai specialiojo transporto įrengimui yra išdėstyti Konvojavimo taisyklėse. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje be kita ko turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui (Konvojavimo taisyklių 146.4 punktas), tačiau Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja, kokia turi būti oro temperatūra specialiojo transporto kamerose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus vien tuo pagrindu, kad subjektyvia pareiškėjo nuomone, konvojavimo metu oro temperatūra nebuvo komfortabili.

Iš atsakovo atstovo pateiktų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčo laikotarpiu, schemų matyti, kad jose visose buvo įrengtos šildymo sistemos ir ventiliacija, visi automobiliai turi langus, bagažo skyrių ir evakuacinius liukus (b. l. 96, 100, 109, 112, 115, 118, 121, 124, 127, 130, 133, 136, 139). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus ir kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičių, visose transporto priemonėse vienam asmeniui tenkusio oro tūris atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus (b. l. 92-94, 99, 104, 107-108).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad VST pareiškėjo konvojavimo metu pažeidė Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus.Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonėse nebuvo saugos diržų.Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatytas saugos diržų specialiajame transporte įrengimas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

IÅ¡ nurodyto reglamentavimo matyti, kad saugos diržai transporto priemonėje gali bÅ«ti neįrengiami, jeigu tai nenumatyta jos konstrukcijoje. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad visuose automobiliuose, kuriais vyko pareiÅ¡kėjas, saugos diržai buvo, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas neindividualizavo nusiskundimo dėl saugos diržų trÅ«kumo, nenurodė konkretaus laikotarpio ir automobilio, kuriame nebuvo saugos diržų, todėl Å¡ie argumentai laikytini pernelyg deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepatvirtinantys neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kartu su juo buvo konvojuojami infekcinėmis ligomis sergantys asmenys.Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.2 punktu, konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto iÅ¡vadÄ , įraÅ¡ytÄ konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas.

Konvojavimo taisyklių 103.7 punkte nustatyta, kad sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamÄ ja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kurio konvojavimo metu vyko su pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, nenurodė, kuo vadovaudamasis nustatė, kad nurodyti asmenys serga bÅ«tent tokiomis ligomis ir Å¡ių asmenų neįvardijo, t. y. nepakankamai konkretizavo savo nusiskundimÄ .

Tuo tarpu atsiliepime į skundÄ VST nurodė, kad laikosi Konvojavimo taisyklių 103.7 punkto reikalavimų. PareiÅ¡kėjui nepakankamai individualizavus aplinkybes, iÅ¡ kurių kildina žalÄ , ir byloje nesant tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto ir neteisėtų VST veiksmų.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2013-08-11–2015-09-25 pareiÅ¡kėjo konvojavimo laikotarpiu VST laikėsi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, konvojavimÄ vykdė specialiai tam pritaikytu transportu, užtikrino saugų pareiÅ¡kėjo transportavimÄ , o konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų minėtu laikotarpiu atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinų sÄ lygų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Margarita Stambrauskaitė