82d3f6ea-2bf2-4e01-b955-e528fe257350 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1875-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01747-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;15.2.3.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5-6, 48-49).PareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2012 m. liepos 17 d. jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad kameros langai neÅ¡varÅ«s, jų nusivalyti nėra galimybės, kadangi langai uždengti grotomis.

Pro langus mažai patenka natÅ«ralios Å¡viesos, o elektra nuo 9:30 val. iki 16:00 val. yra iÅ¡jungiama. Kameroje visi asmenys rÅ«kė, o į praÅ¡ymus suteikti nerÅ«kantiems asmenims patalpas administracija neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjo nuomone, buvo pažeistos Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatos, nes pasivaikščiojimo kiemeliai yra tik apie 8 kv. m. dydžio, o pasivaikščioti galima per parÄ tik 1 valandÄ . Gyvenamos kameros priskirtos prie maitinimo patalpų, nes maistas tiekiamas tiesiai į kamerÄ , kriauklės pavirÅ¡ius surÅ«dijęs, o karÅ¡tas vanduo nėra tiekiamas, tuo pažeidžiami Lietuvos Higienos normų reikalavimai.

Tualetas neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, jame nėra atskiros ventiliacijos, nėra unitazo. Mėnesiui iÅ¡duodamas prastos kokybės 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio užtenka tik 4 dienoms. DuÅ¡u galima naudotis 1 kartÄ per savaitę 10-15 minučių. Kameroje vienintelis ventiliacijos Å¡altinis yra langas, kurį atidarius oro patenka labai mažai, todėl kameroje pastoviai bÅ«davo drėgna, nedžiÅ«davo rÅ«bai. Taip pat kameroje buvo žiurkių, tarakonų, o čiužiniuose ir patalynėje parazitų.

Nurodė, kad draudžiama turėti kompiuterius bei Å¡iltus pledus. Maisto energetinė vertė siekė tik nuo 1300 iki 1500 kcal, dėl to sportuojantis pareiÅ¡kėjas negavo pilnaverčio maisto. Tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, ko pasėkoje, pareiÅ¡kėjo socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui sutriko ir pablogėjo sveikata, jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, atsirado dirglumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 8-11) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m.) normÄ . Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas tardymo izoliatoriuje laisvai galėjo naudotis teise bÅ«ti pasivaikščiojimo kieme, pasinaudoti sporto kiemeliu, teniso kambariu, biblioteka ir kt., t.y. visomis priemonėmis kompensuoti kalinimo sukeltus nepatogumus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė nei į administracijÄ , nei į aukÅ¡tesnes institucijas, nei į teismÄ , o akumuliavo netinkamų sÄ lygų periodÄ , manytina, kad gautų didesnę iÅ¡mokÄ , jei laimėtų procesÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ argumentuoja nekonkrečiai, nenurodo, kokių priemonių ėmėsi, paÅ¡alinti neigiamÄ mažo ploto įtakÄ , kad padarytÄ Å¾alÄ suprato tik iÅ¡vykęs iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus, be to atlikdamas tyčines nusikalstamas veikas pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti, kad pateks į laisvės atėmimo vietas ir su tuo susijusias gyvenimo sÄ lygas, todėl dar bÅ«damas laisvėje turėjo tam pasiruoÅ¡ti psichologiÅ¡kai. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) veiksmų, atlyginimo. Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės ir pažymos apie R. M. laikymo sÄ lygas Kauno TI duomenimis pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2012 m. liepos 17 d. (b.l. 12, 21-37).Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 10). Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) normos.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno TI, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ bei kitus reikalavimus laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2012 m. liepos 17 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į minėtos įstaigos administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo tardymo izoliatoriuje pradžios, t.y. nuo 2010 m. liepos 21 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 20 d. (b.l. 7). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtime į atsiliepimÄ , argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu ir priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo buvimas Kauno TI laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. liepos 17 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, ventiliacijos, netinkamas naudojimui tualetas ir kriauklė, be to tualetas įrengtas neatskiriant jo nuo kameros bendros erdvės, leidžiama naudotis duÅ¡u tik kartÄ per savaitę, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, pažeista teisė kvėpuoti grynu oru, o ne tabako dÅ«mais, draudžiama turėti Å¡iltus pledus, o kameros priskirtinos prie maitinimo patalpų, kadangi į jas yra patiekiamas maistas, neužtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės sÄ lygos.

Taip pat pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į kokybiÅ¡kÄ Â maistÄ , teisė į ilgalaikius pasimatymus bei teisė nusiprausti duÅ¡e dažniau nei 1 kartÄ per savaitę. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad jo buvimo laikotarpiu Kauno TI kai kuriose kamerose buvo mažai vietos, t.y. trÅ«ko ploto. Kauno TI atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų ginčo laikotarpiu nesiskundė.Atsakovo parengtos 2014 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 11-8778 apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b. l. 21-37) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI nuo 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 338, nuo 2012 m. gegužės 15 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 320 ir laikomas iki 2012 m. birželio 19 d., nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. liepos 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 240.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Bylos duomenimis (b. l. 23-37) nustatyta, kad:PareiÅ¡kėjui vertinamu laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. liepos 17 d. teko 4,00 kv. m., 5,33 kv. m., 8,00 kv. m., 7,82 kv. m., 5,21 kv. m., 3,91 kv. m., 15,96 kv. m., 3,99 kv. m., 5,32 kv. m., 7,98 kv. m., t.y. Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. V-124 numatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje nebuvo mažesnis kaip 3,6 kv. m.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir taip buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos Kauno TI buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktais nustatytÄ gyvenamos patalpos plotÄ nebuvo pažeistos, o atvirkščiai, kai kuriais laikotarpiais gerokai virÅ¡ytas teisės aktais nustatytas minimalus plotas (pvz., nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2012 m. liepos 16 d. kiekvienam nuteistajam teko 5,32 kv. m. ploto, t.y. 1,72 kv. m. ploto teko daugiau, (b.l. 35-36).

Duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du buvo bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, vertinamu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, todėl konstatuotina, jog nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atliekant bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam Kauno TI neužtikrino tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. per neÅ¡varius langus pateko per mažai natÅ«ralios Å¡viesos, nebuvo ventiliacijos, pareiÅ¡kėjui teko gyventi kartu su rÅ«kančiaisiais asmenims, per maži pasivaikščiojimo kiemeliai, kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, kriauklė netinkama naudoti, tualetas neatskirtas nuo visos bendros kameros erdvės, tualetinio popieriaus rulonas buvo duodamas mėnesiui tik vienas, galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikta tik kartÄ per savaitę, kameroje buvo žiurkių ir tarakonų, patalynėje – parazitų, buvo tiekiamas netinkamos kokybės maistas, nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai bei draudžiama turėti Å¡iltus pledus ir kompiuterius, todėl pareiÅ¡kėjo nuomone, jam sutriko ir pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, atsirado dirglumas, t.y. patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus skundo motyvus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 21 punktÄ , Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Tuo tarpu Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta tik sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.). Be to, pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Dėl minėtos normos pažeidimo įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir įrengtas tinkamai (b.l. 14-15). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad tualetinio popieriaus gauna tik vienÄ ruloniukÄ per mėnesį, kurio kokybė labai prasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui).

Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. PareiÅ¡kėjas paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad patalpose langai neÅ¡varÅ«s ir atsidaro tik 0,5 cm, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktos foto lentelės, matyti, kad langai gali bÅ«ti atidaryti ir uždaryti daugiau nei teigia pareiÅ¡kėjas (b.l. 16, 76-81). Be to, pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena tvarkos apraÅ¡o patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 5, 6 punktus, atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo, patikrinimų metu turi informuoti apie atsiradusius trÅ«kumus ir gedimus, taip pat palaikyti kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ (b.l. 18).

Byloje nėra duomenų, kad dėl to pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ . Skundo motyvas, kad gyvenamosios patalpos priskirtos prie maitinimo patalpų, yra nepagrįstas, kadangi minėta HN 76:2010, reglamentuojanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , nenumato atskiros patalpos, kurioje nuteistieji galėtų atskirai pavalgyti, todėl maistas yra tiekiamas tiesiogiai į apgyvendinimo patalpas.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog bÅ«damas Kauno TI negavo pilnaverčio maisto, kurio energetinė vertė tik nuo 1300 iki 1500 kcal. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal Maisto davinių teikimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 26 d.

įsakymu Nr. 1-17, maisto daviniai suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiami tris kartus per parÄ ir turi atitikti technologinių procesų bei higienos taisyklių reikalavimus (b.l. 58-59). Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų nustatyti minėtų reikalavimų pažeidimai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pilnaverčio maisto negavimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog esant didesniam poreikiui už teisės aktais numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės maisto produktus, juos galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas (b.l. 63-66).

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į administracijÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems veiksmams pagrįsti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes kameroje visi rÅ«kė, o į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus perkelti jį pas nerÅ«kančius nebuvo reaguota.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno TI administracijÄ dėl jo perkėlimo pas nerÅ«kančiuosius, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra per mažas, o pats pasivaikščiojimo laikas 1 val. - per trumpas. Pažymėtina, jog suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje, pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančios ploto normos, todėl Å¡i teisė pažeista nebuvo. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o 13 punktÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore (b.l. 83-85).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, be to kai kurie kiemeliai yra su sporto įranga (b.l. 74-75). Atsižvelgiantį tai, pareiÅ¡kėjo minėti argumentai laikytini nepagrįstais.Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o 7 ir 8 punktai numato kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir esant atitinkamoms sÄ lygoms naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 5 min. (b.l. 86). Apie Å¡io teisinio reglamentavimo pažeidimus įrodymų nepateikta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl Å¡ios teisės pažeidimas nenustatytas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI užtikrina Å¡varÄ bei higienÄ gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose. Atsakovas teismui pateikė 2010 m. lapkričio 26 d. sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ ir Kauno TI, bei Valstybinių kontrolės institucijų patikrinimų registracijos žurnalo Nr. 2.2-83 kopijÄ (b.l. 87-88, 89-99), kurie patvirtina, kad Kauno TI reguliariai yra atliekama vabzdžių ir graužikų kontrolė bei jų naikinimas. Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti kompiuterius ir pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173 punktÄ nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais (173.7. punktas); patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas). Asmeninių kompiuterių iÅ¡davimo naudotis suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas 2012 m. balandžio 20 d.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-68, reglamentuoja nuteistųjų ir suimtųjų teisę naudotis asmeniniais kompiuteriais tris valandas per parÄ (b.l. 72-73). Jokių objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su Å¡io pobÅ«džio pažeidimais ir atsakovo veiksmų neteisėtumu.Nuo 2009 m. balandžio 1 d. galiojančio Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Taigi, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas suimtiesiems leidimai ilgalaikiams pasimatymams tardymo izoliatoriuje nesuteikiami (ABTÄ® 57 str.). Be to, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno TI administracija pareiÅ¡kėjui atsisakė suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymų arba nereagavo prokuroro ar teismo leidimÄ pasimatyti. Teismas konstatuoja, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 10 str., 57 str.).Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Kauno TI bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų bei nepateikė įrodymų, jog dėl dvasinių ir emocinių sukrėtimų, baimės, patiriamo streso bÅ«tų kreipęsis į gydytojus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556 - 95/2009). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas