2024-05-08 Nr. AB-7376-3-61-3-10016-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1551-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10016-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HTF group”) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218960 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo darbdavys neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokių nurodyto straipsnio dalių pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo pakeitimo, neatitinka.

3. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turi būti vertinama tik a ir b punktai, kadangi profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Sprendime nėra užsiminta nei apie vieną, nei apie kitą punktą, tik bendrai nurodoma, kad darbdavys neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų ir neva tai nevykdo nurodytos ūkinės komercinės veiklos, tačiau Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra net užsimenama apie tokius reikalavimus, todėl, pareiškėjo vertinimu, atsakovas yra netikslus, dėl to Sprendimas nepagrįstas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HTF group“ (toliau – ir bendrovė) yra sėkmingai veiklą vykdanti bendrovė, deklaruoja krovininių kelių transporto veiklą, kiekvieną mėnesį yra išrašomos sąskaitos, kurios klientų yra apmokamos, veikla vykdoma pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis. Veikla vykdoma tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, būtent veiklos vykdymui ir yra reikalingi darbuotojai, kurie dirbdami pagal sutartį leidžia bendrovei priimti daugiau užsakymų ir juos įvykdyti

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog UAB „HTF group“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas yra netikslus ir naikintinas. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, tiek teismų praktika, o Migracijos departamentas veikdamas savo kompetencijos ribose atliko tyrimą, surinko visą reikiamą medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

8. Teigė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, vertina visas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi susijusias aplinkybes ir faktinius duomenis, o esant poreikiui – sudaro galimybę pateikti reikšmingus duomenis, turinčius įtakos sprendimo priėmimui. Migracijos departamentas bendrovei sudarė visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, jog šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

9. Nurodė, kad pareiškėjas bendrovėje ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį.

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas faktiškai negali dirbti bendrovėje, kuri jį kvietė, nes bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo bendrovė atsiliepime sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį patenkinti.

12. Nurodė, kad palikus galioti neteisėtą Migracijos departamento Sprendimą, nukentės įmonės veikla bei sumažės į valstybės biudžetą mokamos lėšos. Pažymėjo, kad jei liks pareiškėjui pritaikytos nurodytos sankcijos ir bendrovė negalės įdarbinti užsienio valstybių piliečių, neturės darbo jėgos, o tai reiškia, jog žlugs pareiškėjo veikla ir teks kelti bankrotą, kurio metu liks dalis nepatenkintų kreditorių. Pažymėjo, kad bendrovės pajamas iš esmės sukuria užsienio kapitalas, t. y. veikianti įmonė užsienio lėšas pritraukia į Lietuvą ir tokiu būdu papildo biudžetą, priešingai nei vidaus tiekėjai, kurie vykdo pinigų cirkuliaciją šalies viduje ir realaus biudžeto prieaugio nesukuria.

13. Bendrovė vykdo krovinių vežimą krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais ir iš vykdomos veiklos gauna pajamas, kurias naudoja bendrovės veikloje įskaitant ir atlyginimų darbuotojams išmokėjimui. Bendrovė per 2022 metus gavo 508 885 Eur pajamų ir visos jos daugiausiai iš krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Per 2023 metus bendrovė suteikė paslaugų už 967 270,54 Eur, išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros buvo apmokėtos.

14. Bendrovė atsakovui pateikė visus prašomus dokumentus, atsakė į klausimus, todėl Migracijos departamento išvada, kad bendrovė nevykdo veiklos, nepagrįsta.

15. Akcentavo, kad nepaisant ginčijamo Sprendimo priėmimo, Migracijos departamentas priėmė sprendimus leisti pakeisti darbdavį Moldovijos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos Respublikos, Uzbekistano piliečių atžvilgiu ir paskutinis toks sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 29 d. Taip pat priimti sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir daugeliui kitų UAB „HTF group” sėkmingai dirbančių užsieniečių.

II. 16. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218960 ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-8986 iš naujo. Netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad ketino dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, nurodė, jog ketina Bendrovėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

18. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė vykdanti krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą (4940), pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

19. Migracijos departamentas, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

20. Teismas vadovavosi ginčui aktualiomis Įstatymo, Lietuvos Respublikos transporto kodekso nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, jog bendrovės Migracijos departamentui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su jos valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, jog šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Taip pat Sprendime nurodyta, kad bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, o pagal bendrovės pasirinktą veiklos modelį bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, tai reiškia, kad bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

21. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Migracijos departamentui vertinant, jog pareiškėjas neturi realių galimybių bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes bendrovė nevykdo licencijuojamos kelių transporto veiklos atsižvelgiant į tai, kad tik viena bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su bendrovės valdoma krovinine transporto priemone ir bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis.

22. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Atsakovas, Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas bus įdarbintas kaip bendrovės, ar kaip kitų Vokietijos įmonių FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ar J. G. Gutertransporte tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turės teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauti vykdyti darbo funkcijas, mokės atlyginimą ir kt.

Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su minėtoms įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Teismo vertinimu, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas sudarė ar sudarys darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp bendrovės ir minėtų įmonių dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir, ar pareiškėjas atitinka, ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Migracijos departamentas, neįvertinęs šių individualių pareiškėjo aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau bendrovės, kurioje pareiškėjas ketino įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, veiklos vertinimas. Tačiau Sprendime apie bendrovės veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, ketindamas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis Įstatymo reikalavimams, o ne būsimo darbdavio veiklos organizavimo vertinimas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė faktinio Sprendimo pagrindo.

23. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytiems imperatyviems reikalavimams, tai sudaro pagrindą Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

24. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, tačiau ši norma yra nukreipiamoji teisės norma, kurią atsakovas Sprendime siejo su Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti. Todėl įvertinęs tai, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi net trijuose (a, b, c) papunkčiuose reglamentuotas sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvoje ketinantis dirbti ir norintis leidimą laikinai gyventi gauti užsienietis, teismas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog atsakovas Sprendime netiksliai nurodė teisinį pagrindą, t. y. aiškiai nenurodė, kurio ar kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygų pareiškėjas neatitiko.

25. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir tokiu būdu neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčo administracinis aktas. Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vertino bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Transporto kodekso normoms, taip paržengdamas savo kompetencijos ribas, ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, tai leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir šiuo aspektu. Teismas atsakovo Sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-8986.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 700 Eur už suteiktas paslaugas pagal 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 00486, t. y., už skundo parengimą bei atstovavimą, bei 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius. Iš 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 46 matyti, kad mokėtojas – UAB „HTF Group“, gavėjas – advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius, suma – 700 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaita faktūra Nr. 00486, pradinio mokėtojo vardas ir pavardė N. A.. Teismas nurodė, kad advokatui 700 Eur sumokėjo bendrovė. Byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Mokėjimo nurodyme Nr. 146, suformuotame 2023 m. gruodžio 20 d., mokėtoju nurodytas advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius, suma – 23 Eur, įmokos kodas 5660. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jis patyrė šias išlaidas. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, remdamasis ABTĮ 40, 41 straipsnių nuostatomis, teigia, kad procesinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Teigia, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė rašytinius įrodymus, taip pat ir apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d. advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 00486 už teisines paslaugas pagal sutartį dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 23S218960 parengimo ir atstovavimo – 700 Eur, taip pat 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 46, kuriuo UAB „HTF group” atliko mokėjimą už N. A., nurodant, jog mokėjimas atliekamas Vytautui Kuliešiui už N. A., pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00486 sumokant 700 Eur, o taip pat 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 146, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teikiant pradinį skundą buvo aiškiai nurodyta, jog mokėjimas atliekamas už pareiškėją. Nors mokėjimą atliko kitas asmuo, tačiau buvo aiškiai nurodyta už kokį asmenį yra mokama ir už ką konkrečiai yra mokama. Teigia, kad nesupranta pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors akivaizdu, jog prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti mokamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pareiškėjui, nes jis pateikė skundą dėl ginčo, susijusio su juo leidimu laikinai gyventi.

33. Teigia, kad iš pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų matyti, jog mokėjimą atliko bendrovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojo pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent jis, kadangi už pareiškėjui suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas bei žyminį mokestį už skundą sumokėjo UAB „HTF group”, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, kad su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, atliekant mokėjimus buvo nurodyta, kad mokama būtent už pareiškėją, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo dalis nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Taigi teismo sprendimą priėmus pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis realiai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Advokatui už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas sumokėjo trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „HTF Group“.

40. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023). Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus, kuriam UAB „HTF Group“ sumokėjo pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 00486 už skundo teismui parengimą bei atstovavimą (sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos pagal atstovavimo sutartį, o 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, jog mokama už N. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00486), žyminį mokestį už pareiškėją sumokėjo advokato padėjėjas V. Kuliešius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju – UAB „HTF Group“, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, keičiama.

42. Pareiškėjas prašė priteisti jam 700 Eur už skundo teismui parengimą ir atstovavimą bei 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

43. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

44. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur x 2,5), taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Paduodant skundą teismui, žyminį mokestį – 22,50 Eur, sumokėjo advokato padėjėjas V. Kuliešius, todėl ši suma taip pat priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, keičiama, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteisiant 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bei už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 373, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – susipažinimas su byla ir apeliacinio skundo parengimas – 847 Eur, ir 2024 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas sumokėjo UAB „HTF Group“ pagal PVM sąskaitą faktūrą MK Nr. 373. Paduodamas apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 11,25 Eur (už pareiškėją sumokėjo advokato padėjėjas V. Kuliešius, 2024 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta, kad mokama už N. A.).

47. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Už apeliacinio skundo parengimą advokatui faktiškai sumokėta 2024 m. gegužės 3 d., užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 110,30 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 5 275,75Eur. Nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinio skundo parengimą maksimalaus dydžio, tačiau jis nėra proporcingas pareiškėjui suteiktoms teisinėms paslaugoms (nedidelė apeliacinio skundo apimtis, apeliacinis skundas tik dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl jo parengimas nereikalavo didelių advokato darbo sąnaudų) dėl to mažinama. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisia 500 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui taip pat priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 511,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina iš viso 1 233,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pakeisti.

Priteisti pareiškėjui N. A. (N. A.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui N. A. (N. A.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 511,25 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius