2020-12-09 Nr. AB-23279-3-62-3-00328-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2019-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00328-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės PN nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis muilas, tualetinis popierius. Ne visada būdavo skiriami viršutiniai ir apatiniai drabužiai (apatinis trikotažas, sportinis kostiumas, striukė, batai ir kt.), išduodami drabužiai buvo netinkamos kokybės, todėl buvo verčiamas nesilaikyti asmens higienos. Tai kėlė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas. Jis ne kartą žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių bei drabužių išdavimo, tačiau atsakydavo, kad higienos priemonės jam nepriklauso. Nurodė, jog dėl dantų neprižiūrėjimo pradėjo juos skaudėti ir pradėjo kristi dantys.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 30 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Nuo 2015 m. birželio 3 d. pareiškėjas prašymų suteikti rūbus nėra teikęs. Iki 2017 m. sausio 1 d. tualetinis popierius (1 vnt. per 1 mėn.) ir tualetinis muilas (100 g. per 1 mėn.) būdavo išduodamas. Nurodė, kad prašymų dėl jam neišduotų higienos priemonių bei drabužių pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN neteikė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. patirtą neturtinę žalą.

7. Teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 11 d. atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d.

8. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo.

Taigi pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys, teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017), padarė išvadą, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. konstatavo neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad iki 2017 m. sausio 1 d. tualetinis popierius (1 vnt. per 1 mėn.) ir tualetinis muilas (100 g. per 1 mėn.) pareiškėjui buvo išduodamas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti Marijampolės PN paaiškinimais ir pateikta informacija. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytus deklaratyvius teiginius dėl neišduodamo tualetinio popieriaus ir tualetinio muilo atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsnio, 112 straipsnio 3 dalies, 137 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs prašymą dėl įstaigos drabužių išdavimo, ir pareiškėjui nepateikus teismui įrodymų, jog atsakovo atstovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, teismas pareiškėjo nurodytus deklaratyvius teiginius dėl neišduodamų įstaigos drabužių ir jų netinkamos kokybės atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui neišdavus asmens higienos priemonių, pareiškėjui galėjo kilti neigiamos pasekmės, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu), kurie vertintini ir Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimu. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas buvimo Marijampolės PN metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) raštu dėl higienos priemonių išdavimo, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur suma.

III. 12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo iš dalies ir priteisė 100 neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą nepriteisti neturtinės žalos. Kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ aktualioje redakcijoje nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui, mokiems nuteistiesiems higienos priemonės nėra išduodamos. Remiantis nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pareiškėjas buvo mokus, apsipirkdavo nuteistųjų parduotuvėje, todėl ir higienos reikmenys neprivalėjo būti išduodami. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas visiškai neįrodė galbūt patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateigtų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tariami išgyvenimai nepasiekia tokio lygio, kad neturtinė žala būtų atlyginta pinigine išraiška, tokių duomenų neturi nei atsakovas, nei teismas. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d., atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: pareiškėjo skundo reikalavimų daliai dėl laikotarpio nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 11 d. įskaitytinai pritaikė ieškinio senaties terminą, dėl likusio laikotarpio konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais), todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija teismo sprendimą tuo aspektu, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis.

17. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, o atsakovas paaiškino, kad šių higienos priemonių išdavimas pareiškėjui (nuteistajam) galiojusiuose teisės aktuose nebuvo numatytas. Atsižvelgęs į tai, kad tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas suimtiesiems numatė minėtų higienos priemonių išdavimą, t. y. suimtiesiems ir nuteistiesiems galiojo skirtingas reguliavimas, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimą.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kurioje teismas, remdamasis EŽTT suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu.

20. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui jo skunde nurodytos higienos priemonės nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. nebuvo išduotos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. būtų kreipęsis dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo į Marijampolės PN administraciją.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendime byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05), be kita ko, pažymėta, kad nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. kreipėsi į pataisos įstaigą su prašymu išduoti jam higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi peiliukus), o įstaigos administracija tokio prašymo netenkino, todėl negalima konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų ir nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvų dėl higienos priemonių neišdavimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 10 d. negalima laikyti pagrįstais.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.

24. Pareiškėjas LVAT 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu argumentus ir reikalavimus dėl sprendimo pakeitimo galima nurodyti tik apeliaciniame skunde. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepadavė, be to, pareiškėjo skundas atmestas visiškai, dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo reikalavimo dėl metinių palūkanų priteisimo.

25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria konstatuotas pažeidimas dėl higienos priemonių neišdavimo bei pareiškėjui iš atsakovo priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir pareiškėjo O. B. skundą atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė