7bcd1e65-e93d-4f4e-ac70-b580f28ee654 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-675-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01053-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.4; 3.4.2.7.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų R. G., E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

G. ir E. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, SIA „B2Kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Also Lietuva“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, R. S., antstoliams R. V., B. T. ir A. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, kuriuo prašė iÅ¡kelti R. G. ir E. G. bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi skirti asmenį, kurio kandidatÅ«rÄ pasiÅ«lys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija; patvirtinti pareiÅ¡kėjų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui po 400 Eur per mėnesį sumÄ kiekvienam pareiÅ¡kėjui atskirai.

2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Pareiškėjams nepasisekė nuosavas verslas, ko pasekoje jie liko skolingi kreditoriams, todėl tapo nemokūs. Nurodė, kad pareiškėjai išlaikomų asmenų neturi, jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių taip pat neturi. Teigia, jog pareiškėjas R. G. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniškai 400 Eur per mėnesį. Pareiškėja E. G. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur, nuo kurių dalies yra išieškomos skolos. 2.2.

PraÅ¡o iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma virÅ¡ija dvideÅ¡imt penkias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA), todėl mano, jog jie yra nemokÅ«s. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams R. G. ir E. G..

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 4.1. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjo R. G. pradelstų įsiskolinimų suma, įskaitant solidariÄ skolÄ , yra 164 078,13 Eur. PareiÅ¡kėjos E. G. pradelstų įsiskolinimų suma pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienai yra 27 296,93 Eur, kuri yra solidari su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėja E. G. neturi skolininkų, o pareiÅ¡kėjas R. G. turi 5 005,29 Eur dydžio debitorinį reikalavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 150106/01.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų skolos, tiek solidariai, tiek atskirai, virÅ¡ija 25 MMA. 4.2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. G. Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniÅ¡kai 400 Eur per mėnesį. PareiÅ¡kėja E. G. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur. Neįgaliojo pažymėjimo duomenimis E. G. yra iÅ¡ dalies nedarbinga jos darbingumo lygis siekia 45 procentus. Pažymėjo, jog pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ 2018 m. liepos 18 d. duomenimis E. G. pajamos 2015 metais sudarė apie 495 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2016 metais sudarė apie 276 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2017 metais sudarė apie 290 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Teigia, jog bendra pareiÅ¡kėjų pajamų per mėnesį suma sudaro apie 774 Eur. 4.3. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. G. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ â€“ paskirta 6 500 Lt bauda. PareiÅ¡kėjas bausmę įvykdė ir baudÄ sumokėjo 2013 m. spalio 21 d.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų apskaitos tvarkymÄ (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo, jam buvo paskirta 1 129,80 Eur dydžio bauda, bausmę pareiÅ¡kėjas įvykdė 2018 m. rugsėjo 22 d., t. y. prieÅ¡ pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su pareiÅ¡kėjo nemokumu ir jo teistumas neturi reikÅ¡mės jo nemokomo bÅ«senai. Tačiau pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nusikalstamos veikos ir sumokėtos baudos pablogino pareiÅ¡kėjo finansinę bÅ«klę, Å¡ios lėšos atitinkamai galėjo bÅ«ti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti. 4.4. Nurodė, kad R. G. pajamos yra apie 400 Eur ir E. G. pajamos apie 374 Eur, iÅ¡ viso 774 Eur per mėnesį. Teigia, jog pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodė, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bÅ«tinųjų pareiÅ¡kėjų poreikių tenkinimui jiems reikalinga po 400 Eur suma, iÅ¡ viso 800 Eur suma, tačiau to pareiÅ¡kėjai nepagrindė įrodymais.

Mano, jog pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kime jie nurodo, kad bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį, jiems reikalinga suma yra didesnė nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos. 4.5. Pažymėjo, jog įvertinus 5 005,29 Eur debitorinį reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjų nurodytÄ bÅ«tiniesiems poreikiams reikalingÄ sumÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡laikytinių neturi, duomenų apie padidintus pačių pareiÅ¡kėjų poreikius byloje nėra, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nagrinėjamu laikotarpiu nesiėmė (ėmėsi nepakankamų) veiksmų pagerinti savo galimybes skoliniams įsipareigojimams padengti (savo pajamoms padidinti), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais kreditorių atžvilgiu. 4.6.

Nurodė, kad bÅ«damas darbingo amžiaus ir turėdamas iÅ¡silavinimÄ dirbti atitinkamÄ kvalifikuotÄ darbÄ , pareiÅ¡kėjas R. G. galėjo papildomai užsiimti darbine veikla susijusia su iÅ¡silavinimu ir turėjo galimybę gauti didesnes pajamas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų R.

G. bei E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos jiems tenkinti.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantų iÅ¡silavinimo, nedetalizavo kokios yra apeliantų galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , nenustatė jokių aplinkybių, jog apeliantai sÄ moningai nepasinaudojo galimybėmis gauti didesnes pajamas. Teigia, jog teismas apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ grindė tik vien jų gaunamomis minimaliomis pajamomis. Mano, kad vien formalus konstatavimas jog asmuo, gaunantis minimalų darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali bÅ«ti laikomu objektyviu argumentu ir objektyviomis iÅ¡vadomis, leidžiančiomis manyti, jog apeliantai realiai tokias galimybes turėjo ir turi. 6.2.

PareiÅ¡kėjų nuomone, teismas nutartyje nenurodė ir nedetalizavo, kokios aplinkybės rodo apeliantų suvokimÄ apie savo padėties bloginimÄ siekiant nemokėti skolų, nenustatė ar apeliantai dirbdami ir gaudami minimalų darbo užmokestį suvokė, jog toks jų elgesys yra nesÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu, ar vis dėlto tai yra objektyvių aplinkybių pasekmė. Teigia, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kino ir nenustatinėjo apeliantų pastangų ir galimybių susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , gauti papildomas pajamas.

Antra vertus, teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp apeliantų galimo neveikimo ar pasyvumo ir jų nemokumo bÅ«senos, tai yra nenustatė kokia dalimi apeliantai turėjo galimybę grÄ Å¾inti skolas ir ar ta dalis yra reikÅ¡minga lyginant su visomis skolomis. 6.3. Nurodė, kad teismui teikiamo praÅ¡ymo dėl bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydžio vertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu neturi jokio teisinio pagrindimo. Teigia, jog pareiÅ¡kėjų nurodyta minimaliems poreikiams tenkinti skirtina lėšų suma teismo neįpareigoja ir teismas turi teisę patvirtinti ir mažesnę sumÄ , nei praÅ¡o apeliantai.

Nurodė, kad teikdami teismui praÅ¡ymÄ dėl bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidų dydžio, pareiÅ¡kėjai vadovavosi Lietuvos Respublikoje patvirtintu MMA, todėl prašė nustatyti kiekvienam po 400 Eur sumÄ . Nurodė, kad teismui teikiamas praÅ¡ymas, dėl kurio teismas turi pasisakyti priimdamas galutinį sprendimÄ ir kuris teismo neįpareigoja, nėra ir negali bÅ«ti susijęs su galimu nesÄ Å¾iningumu kreditorių atžvilgiu, nes kreditoriai taip pat turi teisę gintis ir įrodinėti, jog bÅ«tinųjų poreikių suma yra per didelė ir teismas turi teisę į kreditorių nuomonę atsižvelgti. 6.4.

Pažymėjo, kad apkaltinamieji teismo nuosprendžiai R. G. atžvilgiu buvo priimti 2013 m. spalio 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 15 d., tuo tarpu pareiÅ¡kimas teismui patektas 2018 m. spalio 1 d., t. y. jau praėjus trims metams po apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog padaryti nusikaltimai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo R. G. nemokumÄ , neturėjo teisinio pagrindo vertinti Å¡ių aplinkybių apelianto R. G. sÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu kontekste.

Nurodė, jog apeliantui R. G. nesumokėjus baudų, jam bÅ«tų keičiama bausmės rÅ«Å¡is, ko pasėkoje jis ne tik galėjo prarasti gaunamas pajamas bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau ir turimÄ darbÄ bei pajamas, kas didesne dalimi bÅ«tų prieÅ¡taravę kreditorių interesams. 6.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti jiems fizinių asmenų bankroto bylÄ , abiejų apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu vertino bendrai, neiÅ¡skiriant kiekvieno iÅ¡ apeliantų veiksmų, kurie leistų konstatuoti jų nesÄ Å¾iningumÄ , papildomai nurodant tik su apeliantų R.

G. susijusias aplinkybes, pagrindžiant bendrÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti iÅ¡kelti abiem apeliantams bankroto bylÄ . Teigia, kad bendras jų pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo teikiamas tik dėl tos priežasties, jog apeliantė E. G. turi tik vienÄ bendrÄ skolÄ kartu su apeliantų R. G., todėl apeliantų pareiÅ¡kimai greičiau ir ekonomiÅ¡kiau bÅ«tų iÅ¡nagrinėti viename procese.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB SEB bankas praÅ¡o pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ atmeti, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai apsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai. 8.1. Nurodė, kad teismas tinkamai ir labai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo fizinio asmens nemokumo atsiradimo priežastis, įvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o taip pat skolininko sÄ Å¾iningo/nesÄ Å¾iningo elgesio aspektus. 8.2. Nurodė, kad asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus ir iÅ¡ esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

9. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ praÅ¡o netenkinti R. G. ir E. G. atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai. 10.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. G. užima vadovaujančias pareigas įmonėje (duomenys neskelbtini), o jo darbo užmokestis artimas minimaliam, kuris, pagal LR Darbo kodeksÄ gali bÅ«ti mokamas tik už nekvalifikuotÄ darbÄ . Mano, jog yra akivaizdu, jog įmonės vadovo pareigas užimantis asmuo pasižymi aukÅ¡tesniais kvalifikaciniais gebėjimais nei tie, kurie reikalingi dirbant nekvalifikuotÄ darbÄ , tačiau sunkiai suprantama, kaip tokius gebėjimus turintis asmuo galėtų dirbti už minimalų atlygį. 10.2.

Nurodė, kad darbų paieÅ¡kos portalo www.cv.lt duomenimis vien Kretingos mieste yra paskelbta 32 darbo skelbimai. Teigia, jog kai kuriuose skelbimuose nurodytas darbo užmokestis yra didesnis nei pareiÅ¡kėjo Å¡iuo metu kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo gaunamas darbo užmokestis. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas arba sÄ moningai nesiekia padidinti pajamų arba kitÄ pajamų dalį gauna neoficialiai. 10.3. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai konstatavo, jog R. G. teistas pagal BK 223 straipsnį ir teistumas nėra iÅ¡nykęs. Mano, jog Å¡io pagrindo pakanka, kad bÅ«tų atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjams R. G. ir E. G. atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. portalo www.cv.lt darbo skelbimų informacijÄ , tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo bei nenurodė, jog šį įrodymÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei vadovaujantis Å¡ios nutarties 13 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas suinteresuotojo asmens SIA „B2Kapital“ naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ priimti atsisako.

Dėl atskirojo skundo argumentų 15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalis numato, Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ , užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

16. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: pareiÅ¡kėjas yra mokus (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiÅ¡kėja, kad fiziniam asmeniui yra iÅ¡kelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ nesÄ Å¾iningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ teisinis pagrindas.

17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo R. G. skolas sudaro 181 228,43 Eur, t. y. antstolė B. T. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/12/01306, kreditorės AB SEB bankas naudai, likusi neiÅ¡ieÅ¡kota skola 2018 m. gegužės 14 d. – 81 442,28 Eur ir vykdymo iÅ¡laidos. Antstolė R. V. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0074/10/16530 kreditorės UADB „Seesam Lietuva“ naudai, likusi neiÅ¡ieÅ¡kota skola su vykdymo iÅ¡laidomis 2018 m. gegužės 16 d. – 700,21 Eur. Antstolis A. S. vykdo 3 vykdomÄ sias bylas (Nr. 10/13/02012 kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai, skolos likutis su palÅ«kanomis sudaro 27 296,93 Eur;

Nr. 10/10/03115 kreditorės UAB „Elektromarktas“ naudai, skolos likutis sudaro 14 340,48 Eur; Nr. 10/1501262 kreditorės UAB „Also Lietuva“ naudai, skolos likutis su palÅ«kanomis sudaro 4 448,21 Eur; vykdymo iÅ¡laidos sudaro 1 815,07 Eur; iÅ¡ viso 48 900,69 Eur). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje iÅ¡ R. G. priteista 50 185,25 Eur (duomenys neskelbtini) naudai. Nors į bylÄ yra pateiktas antstolio A. S. 2018 m. liepos 9 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo Nr. S1c-54378, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0010/10/03115 ir vykdomasis dokumentas Nr. SN43-171 grÄ Å¾intas Vilniaus miesto 43-ajam notarų biurui.

Antstolis vykdomosios bylos užbaigimo pagrindu nurodė CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ (vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas), tačiau iÅ¡ to pačio patvarkymo matyti, jog skolininkas yra R. G., t. y. fizinis asmuo. Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Elektromarktas“ nebeturi reikalavimo teisės į skolininkÄ R. G..

18. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos E. G. skolas sudaro 27 296,93 Eur, t. y. antstolis A. S. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/13/02012 kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai, skolos likutis su palÅ«kanomis sudaro 27 296,93 Eur.

19. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pareiÅ¡kėjų nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjų nemokumo priežasčių bei pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra iÅ¡nykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

Pareiškėjo nuomone, jis netapo nemokiu dėl to, kad buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnį, be to, pažymėjo, kad apkaltinamieji teismo nuosprendžiai R. G. atžvilgiu buvo priimti praėjus trims metams po apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas R. G. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , jam paskirta 6 500 Lt bauda. PareiÅ¡kėjas bausmę įvykdė ir baudÄ sumokėjo 2013 m. spalio 21 d.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už aplaidų apskaitos tvarkymÄ (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo, jam buvo paskirta 1 129,80 Eur dydžio bauda.

Bausmę pareiškėjas įvykdė 2018 m. rugsėjo 22 d. Teistumas nėra išnykęs. Kaip matyti iš šios nutarties 17 punkte nustatytų aplinkybių, pareiškėjo skolas sudaro 181 228,43 Eur, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjo įsiskolinimas padidėjo 50 185,25 Eur. Tai reiškia, jog jei pareiškėjas nebuvo padaręs nusikalstamos veikos ir iš to nebūtų atsiradęs papildomas įsiskolinimas, pareiškėjo skolas vis tiek sudarytų 131 043,18 Eur (181 228,43 Eur – 50 185,25 Eur).

Tam, kad asmeniui bÅ«tų iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi bÅ«ti Lietuvos Respublikoje (FABÄ® 1 straipsnio 2 dalis) ir Å¡io asmens turtinė bÅ«klė turi atitikti FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, t. y. jis turi bÅ«ti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su pareiÅ¡kėjo nemokumu ir jo teistumas neturi reikÅ¡mės jo nemokomo bÅ«senai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo sumokėtos baudos nepablogino pareiÅ¡kėjo finansinės bÅ«klės tiek, kad dėl to pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas nesÄ Å¾iningu kreditorių atžvilgiu ir Å¡iuo pagrindu jam bÅ«tų atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

21. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiÅ¡kėjai nepasinaudojo galimybėmis susirasti geriau apmokamÄ darbÄ ir dėl to neužtikrino tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais. Mano, jog vien formalus konstatavimas, kad asmuo gaunantis minimalų darbo užmokestį, turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali bÅ«ti laikomu objektyvių argumentu, jog apeliantai realiai tokias galimybes turėjo. Apeliacinės instancijos teismo sutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėja E. G. yra 53 metų amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 374 Eur, nuo kurių dalies yra iÅ¡ieÅ¡komos skolos. Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėja E. G. yra iÅ¡ dalies nedarbinga – jos darbingumo lygis siekia 45 procentus. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjos E. G. iÅ¡silavinimÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokia yra jos kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi Å¡ie duomenys rodo, jog pareiÅ¡kėjai esant vyresnei nei 50 metų, gyvenančiai nedideliame mieste, nesant duomenų apie jos iÅ¡silavinimÄ bei jos darbingumo lygiui siekiant tik 45 procentus, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos galimybės persikvalifikuoti ir susirasti geriau apmokamÄ darbÄ yra apsunkintos, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja sÄ moningai nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija, susijusi su geriau apmokamo darbo susiradimu, yra ir pareiÅ¡kėjui R. G.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra 59 metų amžiaus (arti pensinio amžiaus), dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris sudaro vidutiniÅ¡kai 400 Eur per mėnesį, yra teistas (teistumas neiÅ¡nykęs), duomenų apie jo iÅ¡silavinimÄ Ä¯ bylÄ nepateikta, todėl nėra aiÅ¡ku kokia jo kvalifikacija.

Laikytina, jog visi Å¡ie duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui esant 59 metų amžiaus (arti pensinio amžiaus), gyvenančiam nedideliame mieste bei esant teistam, persikvalifikuoti, ar susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , galimybės yra apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiÅ¡kėjas tyčia siekia pabloginti savo finansinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai siekia tiesiog nuraÅ¡yti savo skolas, laikytini nepagrįstais.

23. Be to, pareiškėjas R. G. nurodė, jog jo darbo užmokestis priklauso nuo jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) finansinės padėties. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) apyvarta, laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2015 metų stipriai sumažėjo (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_dagrema/apyvarta/) (apyvarta 2014 metais siekė nuo 100 000 Eur iki 200 000 Eur; apyvarta 2015 metais siekė nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur), todėl pareiškėjas neturėjo galimybės gauti didesnio (nei gauna) atlyginimo.

Tačiau tais pačiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis gerėja, t. y. apyvarta 2017 metais padidėjo nuo 10 000 Eur (2016 metais) iki 30 000 Eur – 50 000 Eur (2017 metais). Esant nustatytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog gerėjant (duomenys neskelbtini) finansinei padėčiai, tikėtina turės galimybių didėti ir pareiškėjo R. G. darbo užmokestis bei taip bus labiau tenkinami kreditorių reikalavimai.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kime jie nurodo, kad jiems reikalinga bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti suma per mėnesį yra didesnė, nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 6 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ nutartyje, kuria iÅ¡keliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi bÅ«ti nurodoma lėšų suma, kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti, fizinio asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių bÅ«tinumÄ patvirtinti raÅ¡ytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo poreikiams tenkinti bÅ«tinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos iÅ¡nagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai teikdami pareiÅ¡kimÄ prašė nustatyti kiekvienam po 400 Eur sumÄ bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms tenkinti, t. y. iÅ¡ viso prašė nustatyti 800 Eur bÅ«tinųjų iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokios yra bÅ«tinosios pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidos, t. y. nepateikta bÅ«tinųjų iÅ¡laidų detalizacija. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iki mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teisę nustatyti bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydį.

Be to, teismas nėra saistomas pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos nustatyti sumos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma nustatyti suma yra per didelė, galėjo jÄ sumažinti. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodo, kad jiems reikalinga bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti suma per mėnesį yra didesnė, nei jų deklaruojamos gaunamos pajamos, negali bÅ«ti laikoma kaip pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumas bei pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjai yra nesÄ Å¾iningi kreditorių atžvilgiu, nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams R. G. ir E. G. fizinio asmens bankroto bylÄ tuo pagrindu, todėl yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pagal kompetencijÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų R. G. ir E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jolanta Gailevičienė