2022-04-27 Nr. AB-10463-3-62-3-02587-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-272-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02587-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. jam teko maitintis ne dietiniu maitinimu, kuris jam turėjo būti tiekiamas dėl jo ligos (pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Negaunant dietinio maitinimo pareiškėjui atsirado sveikatos sutrikimų – kamuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad ne kartą yra kreipęsis į medikus, jog jam skirtų vaistų nuo (duomenys neskelbtini), tačiau vaistų jam nesuteikdavo, o iš savo pinigų vaistų įsigyti jis nesugebėdavo. Dietinis maitinimas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, tačiau Marijampolės PN nepagrįstai dietinio maitinimo nepratęsė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamas maistas buvo nekokybiškas (atšalęs, blogo kvapo). Dėl tokių neteisėtų Marijampolės PN veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad maitinimas įstaigoje organizuojamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, valgiaraščiai skelbiami interneto tinklalapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose, nuteistųjų skaitykloje. Maisto pavyzdžiai periodiškai teikiami Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui. Maisto energetinės vertės ar kokybės neatitikimai nebuvo nustatyti. Nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo maitinimo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 5 d. medicininio pažymėjimo Nr. 56/1394 nustatė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. Pareiškėjui dietinis maitinimas vėl rekomenduotas 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. Marijampolės PN pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo skirtas nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

7. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų maitinimą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Marijampolės PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis Taisyklėmis bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Aptartas teisinis reguliavimas užtikrina teisę nuteistiesiems, kurie turi sveikatos sutrikimų, gauti dietinį maitinimą.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių medicininių duomenų, jog nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui dietinis maitinimas priklausė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN medikai atsisakė jam skirti dietinį maitinimą, jog tokius jų veiksmus jis apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas jokio Kalėjimų departamento sprendimo neskundžia, kaip tą numato BVK 183 straipsnis. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas su Kalėjimų departamento atsakymų turiniu ir išvadomis sutiko. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dėl jam neskirto dietinio maitinimo ginčui aktualiu laikotarpiu į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė į medikus dėl jam neskiriamų vaistų nuo (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN jis negavo jam priklausančio dietinio maitinimo, jog jam nebuvo skiriami vaistai nuo (duomenys neskelbtini), atmetė.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės PN jam teko maitintis atšalusiu, sugedusiu maistu, pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto energetinė vertė, kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN atlieka nuteistųjų maitinimo organizavimo patikrinimus, surašo patikrinimo aktus, kuriuose fiksuojamas porcijų kiekis (svoris), temperatūra, maisto produktų galiojimo terminai, t. y. vykdo maitinimo paslaugos tiekėjo pareigų vykdymo kontrolę. Maisto kokybės patikrinimą ginčo laikotarpiu taip pat atliko ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Iš Tyrimų protokolo matyti, kad maisto energetinės vertės ar kokybės neatitikimai nebuvo nustatyti. Teismas konstatavo, kad pagrindo išvadai, jog Marijampolės PN dėl maisto gaminimo ir laikymo sąlygų, jų kontrolės galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, nėra. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės PN jam teko maitintis atšalusiu, sugedusiu maistu, atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovų veiksmuose nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.

III. 12. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas cituoja CK nuostatas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės taikymą ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, todėl būtų neteisinga priteisti mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei priteisia Europos Žmogaus Teisių Teismas motyvuojant žema minimalia mėnesine alga, esančia Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, toks požiūris pažeidžia lygybės principą ir yra diskriminacinis. Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalą ir prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Marijampolės PN vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. Ž. reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų nesuteikiant jam būtino dietinio maitinimo bei tiekto netinkamos kokybės maisto nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

18. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. būtinųjų sąlygų visumos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta priteisiant 5 000 Eur.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią patyrė Marijampolės PN nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. neužtikrinus jam dietinio maitinimo. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 5 d. medicininio pažymėjimo Nr. 56/1394 nustatyta, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., pareiškėjui dietinis maitinimas vėl rekomenduotas 2020 m. rugsėjo 8 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios bylos ginčo laikotarpis yra nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. kai pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo skirtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės dėl šios bylos ginčo laikotarpio, todėl teisėjų kolegija nagrinėja, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nenustatė Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neteikiant pareiškėjui dietinio maitinimo nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ginčui aktuali BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taisyklių 5 punktas nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Pagal Taisyklių 7 punktą suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

23. Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 21 d. pažyma bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į šeimos gydytoją vieną kartą, skundėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui dietinis maitinimas vienam mėnesiui skirtas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės PN 2020 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. 55/04-963 (b. l. 44) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl nuteistųjų maisto davinio dalinimo organizavimo, dietinio maitinimo ir maisto kokybės į (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2020 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. dietinis maitinimas skirtas nebuvo, todėl šiuo laikotarpiu neteisėtų veiksmų, nesuteikdami pareiškėjui dietinio maitinimo, Marijampolės PN neatliko, o pirmosios instancijos teismas dėl šios skundo dalies pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu.

24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maisto davinio vienam asmeniui per parą energinė vertė turi sudaryti 2 298 kcal, riebalai – 72 g, baltymai – 72 g, angliavandeniai – 334 g. Iš byloje esančio Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų 2020 m. birželio 30 d. protokolo Nr. 86 419 matyti, kad 2020 m. birželio 24 d. maisto davinyje buvo 2 642 kcal, riebalų – 92 g., baltymų – 78 g., angliavandenių – 375,5 g. Taigi maisto davinio energetinė vertė visiškai atitiko nustatytas normas, o tikrinimas buvo atliktas pareiškėjo buvimo Marijampolės PN metu. Be to, iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad Marijampolės PN buvo nuolat tikrinama išduodamų maisto davinių kokybė ir kiekis. Pareiškėjas teikė nusiskundimus Marijampolės PN administracijai dėl, jo manymu, netinkamos maisto kokybės, jie buvo nagrinėjami, pareiškėjui pateikti atsakymai. Pareiškėjas duomenų, kad būtų skundęs Marijampolės PN veiksmus ar priimtus sprendimus dėl netinkamo maitinimo BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Marijampolės PN nagrinėjamu aspektu neteisėtų veiksmų neatliko.

25. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, bei neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė