7bbf4bd2-e561-4289-9e45-a44b5befb022 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Albinas Antanaitis                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-594-2014Teisėja Liuba Kymantienė                                        Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01138-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2014 m. liepos 11 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam R.

M., jo gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Taip pat priteista iÅ¡ nuteistųjų R. M. ir A. A. po 270 Lt nukentėjusiajam A. J. 383 Lt bei M. S. 153 Lt.Taip pat priteista iÅ¡ R. M. – 520 Lt, o iÅ¡ A.

A. 546 Lt valstybei už suteiktÄ advokato pagalbÄ .Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. A. bei M. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. A., M. K., tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , 2013-10-29, apie 01.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, kieme, panaudodami fizinį smurtÄ Indijos piliečių A. J. ir M. S. atžvilgiu, R. M. pargriovus nukentėjusįjį A.

J. ir grasinant įrėmus į kaklÄ nenustatytu daiktu, tuo metu M. K. kartu su A. A. nukentėjusiajam M. S. sudavus 3 smÅ«gius kumščiais į veidÄ , o Å¡iam nukritus ant žemės, A. A. su M. K. iÅ¡kraustė M. S. kelnių kiÅ¡enes ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, 700 litų vertės, su jame įdėtomis dviem SIM kortelėmis, 10 ir 20 litų vertės, ir 200 litų, viso pagrobė svetimo turto nukentėjusiajam M. S. priklausančio turto už 930 litų, po ko A. A., pribėgęs prie R.

M. laikomo ant žemės A. J., iÅ¡kraustė nukentėjusiojo A. J. kelnių kiÅ¡enes ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3510i“, 50 litų vertės, su jame įdėta „Pildyk“ SIM kortele, 5 litų vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHTC“, 250 litų vertės, su jame įdėta „Pildyk“ SIM kortele, 5 litų vertės ir 320 litų, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. J. priklausančio turto už 630 litų.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nes mano, kad ji yra per griežta, kadangi savo kaltę jis pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o jo bendrininkams teismas paskyrė Å¡velnesnes bausmes.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R.

M. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė R. M. bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ . Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisingai nurodyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Negalima ignoruoti faktų, jog R. M. teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių ir nesistengia keisti savo elgesio. Nors apeliantas nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , tačiau jis nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, turėjo vadovautis BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis bei parinkti laisvės atėmimo bausmę.

Tai ir buvo padaryta – R. M. skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Už BK 180 str. 1 d. įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį veikos pobÅ«dį, skyrė netgi mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ dvejiems metams, kuri, įvertinus jau anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra laikytina per griežta bausme.

Baudžiamoji byla nebuvo baigta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ar baudžiamuoju įsakymu, todėl pagrindų taikyti BK 641 straipsnį ir tokiu bÅ«du trečdaliu sumažinti paskirtÄ bausmę nėra. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad plėšimÄ jis įvykdė ne vienas, o kartu su dviem bendrininkais, kuriems pirmos instancijos teismas neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, todėl galima suprasti, kad panaÅ¡aus sprendimo tikisi ir jis. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nors visi trys nuteistieji padarė tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau skiriamos bausmės visada privalo bÅ«ti individualizuojamos konkretaus teisės pažeidėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paskirtos bausmės lyginimas su bendrininkams paskirtomis bausmėmis nėra pagrįstas. Nuteistieji A. A. ir M. K. buvo teisiami, prieÅ¡ingai nei apeliantas, neturint teistumo. Be to, skiriasi ir asmenų charakteristikos, todėl logiÅ¡ka, kad ne vienodos apimties yra ir jų teisių varžymas bei ribojimas.Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar netaikyti yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės vykdymo atidėjimas R. M. nėra galimas, jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo bÅ«du, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos nebus keičiamas. Pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali jį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo me­tu bÅ«tų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų su­var­Å¾ytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieÅ¡­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­Äiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo jÄ Å¡velninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-06-10 pažymÄ Nr. TP-7-(2.10)-2087), patvirtinančiÄ 213,20 Lt iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R.

M. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį.

Å iuo metu mechanizmas, kaip bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯tvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagÄ nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų bÅ«ti teikiama nemokamai, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :             nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Albinas Antanaitis Teisėjai                                                                  Dmitrijus Korsakovas                                                                                         Algirdas Remeika