2024-07-17 Nr. AB-10838-3-62-3-00592-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-391-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00592-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kas visa tai ir kada išvalys ir / ar kompensuos nuostolius?“.

Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad minėtame bute 2024 m. vasario 1 d. buvo keičiamos į bendro naudojimo laiptinę išorinės durys. Dėl didelio triukšmo atliekant darbus ji negalėjo būti savo bute. Prašė paaiškinti, ar remonto darbai atliekami teisėtai, ar buto savininkas turi leidimą atlikti tokio pobūdžio darbus, koks triukšmo lygis yra leistinas, ar tikrinamas triukšmo lygis, jei ne, kodėl ir kas tai turi daryti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad valytoja 2024 m. vasario 1 d. išvalė bendro naudojimo laiptinę, tačiau darbininkai, dirbę minėtame bute, ją vėl išpurvino kalkių nuosėdomis. Pareiškėja klausė, kas visą tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius, ar tai viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai. Prašė imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėja teigė, kad pareiškimą pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu. Tą pačią dieną ji gavo pranešimą, kad pareiškimas yra persiųstas Administracijai.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškimas buvo įteiktas, tačiau atsakymo į vieną iš pareiškime pateiktų klausimų – „Kas visa tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius?” – Administracija iki šiol nepateikė.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio nebuvo aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėja kreipiasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia bei reikalauja iš atsakovo arba kokios realios teisminės gynybos prašo teismo, todėl 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 24 d. pateikė paaiškinimą, kad skundu siekia apginti pažeistą teisę gauti informaciją bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą. Pažymėjo, kad nesiekia ginčyti Administracijos pateikto atsakymo.

Pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. pakartotinai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas neatsakė į pateiktą klausimą – „Kas visa tai ir kada išvalys ir / ar kompensuos nuostolius?“, tokiu būdu pažeidė pareiškėjos teisę teisės normų nustatyta tvarka ir terminais gauti informaciją.

Teismas taip pat nurodė, kad iki pareiškėjos skundo priėmimo klausimo išsprendimo buvo gauti Administracijos duomenys apie tai, jog atsakymas į 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą pareiškėjai pateiktas 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“.

Teismas pažymėjo, kad susiklostė situacija, kai jau skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog atsakovas įvykdė pareigą pateikti atsakymą į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, o pareiškėja šio fakto neginčija ir nenori ginčyti jai atsakovo pateikto atsakymo.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo. Dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti. Atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog jos netenkina gauto atsakymo turinys, nes, pareiškėjos nuomone, ne į visus klausimus buvo atsakyta. Tuo atveju, kai yra nesutinkama su rašto / atsakymo motyvais ir / ar apimtimi, skundžiamas individualus administracinis aktas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja, manydama, jog atsakovas netinkamai, neišsamiai ar vengdamas atsakyti į dalį klausimų, pateikė atsakymą, kuris netenkina pareiškėjos, turėjo skųsti patį raštą, tačiau nekelti ginčo teisme, kuriuo būtų sprendžiamas atsakovo vilkinimo atlikti jai priskirtus veiksmus, klausimas. Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, jog atsakyta ne į visus jos pateiktus klausimus, o tai yra susiję su rašto teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau ne su vilkinimu atlikti veiksmus.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad pareiškėja dėl to, jog nėra gavusi atsakymo iš atsakovo į savo 2024 m. vasario 2 d. prašymą, be šio yra pateikusi dar 5 skundus, t. y. administracinėse bylose Nr. eI2-8644-641/2024, Nr. eI2-8675-743/2024, Nr. eI2-8716-952/2024, Nr. eI2-8742-362/2024, Nr. eI2-8829-644/2024 prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pateiktą prašymą, išskiriant kiekvieną prašyme suformuluotą klausimą į atskirą teismui pateikiamą skundą.

Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad ji į Administraciją kreipėsi su vienu prašymu, todėl atsakovas pagrįstai pateikė vieną atsakymą. Pareiškėjos elgesys pateikiant teismui 6 skundus, kiekvieną prašyme suformuluotą klausimą išskiriant į atskirą bylą, nelaikytinas procesiškai sąžiningu. Be to, administracinėje byloje Nr. eI2-8644-641/2024 pareiškėjos skundas atsakovui Administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar tai viskas teisėta?“, yra priimtas, todėl pareiškėja turi teisę toje byloje tikslinti savo skundo reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjos skundo dėl atsakovo įpareigojimo nagrinėjimas nedaro jokios įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo dėl to. Vien formalus tokio skundo priėmimas ir nagrinėjimas neatitiktų ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų.

Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje ėmėsi neteisėtų veiksmų, t. y. 2024 m. balandžio 17 d. Raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar buvo atsakyta į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. Pareiškimą, jeigu taip, pateikti atsakymą.

Pareiškėja pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismas neteisėtai, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, paprašė atsakovo pateikti atsiliepimą į skundą. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ir 6 straipsnyje įtvirtintą ginčo šalių lygybės principą.

Pareiškėja akcentuoja, kad teismas, neišsprendęs skundo priėmimo klausimo, bylą išnagrinėjo iš esmės, pažeisdamas ABTĮ reikalavimus. Teismas skundo priėmimo stadijoje neturi vertinti pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį bei atsakovo atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Administracija 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat tai, kad pareiškėja neginčija ir nepageidauja ginčyti Administracijos jai pateikto atsakymo į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje neteisėtai išsprendė klausimą dėl skundo reikalavimo pagrįstumo ir neteisėtai pareikalavo iš atsakovo pateikti atsiliepimą į skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Prienų seniūnę, nurodydama, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas remontas, o 2024 m. vasario 1 d. buvo keičiamos durys. Dėl didelio triukšmo pareiškėja negalėjo būti savo namuose. Pareiškėja klausė: „Ar tai viskas teisėta? Ar turi šio buto savininkas leidimą atlikti tokio pobūdžio remonto darbus? Koks triukšmo lygis yra leistinas? Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja pareiškime taip pat pažymėjo, kad valytoja išvalė bendro naudojimo laiptinę, bet darbininkai, dirbę (duomenys neskelbtini) bute, laiptinę vėl išpurvino, po darbo visa laiptinė buvo dulkėse. Pareiškėja pareiškime klausė: „Kas visą tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius? Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“. Prašė imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu 2024 m. vasario 2 d. buvo informuotas, kad skundas persiųstas Prienų savivaldybės administracijai.

Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kas visa tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius?“.

Pareiškėja, be kita ko, skunde nurodė, kad į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo klausimą „Kas visa tai ir kada išvalys ir/ar kompensuos nuostolius?“ ji iki šiol nėra gavusi atsakymo, todėl atsakovas varžo pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2024 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar buvo atsakyta į A. M. 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, jeigu buvo, prašė pateikti atsakymą bei nurodyti, kada ir kokiu būdu jis buvo išsiųstas pareiškėjai ar jos atstovui.

Administracija, atsakydama į teismo paklausimą, informavo, kad 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, taip pat pateikė atsakymo kopiją.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus.

Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pareiškėja dėl to, jog nėra gavusi atsakymo iš atsakovo į savo 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, be šio, yra pateikusi dar 5 skundus, t. y. administracinėse bylose Nr. eI2-8644-641/2024, Nr. eI2-8675-743/2024, Nr. eI2-8716-952/2024, Nr. eI2-8742-362/2024, Nr. eI2-8829-644/2024, kuriose prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pateiktą prašymą, išskiriant kiekvieną prašyme suformuluotą klausimą į atskirą teismui pateikiamą skundą. Be to, Administracija 2024 m. balandžio 18 d. raštu pateikė informaciją, kad atsakovas į pareiškėjos prašymą atsakė 2024 m. vasario 6 d. raštu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnio nuostatomis, įvertinęs skundo turinį ir byloje esančią informaciją, 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai, kad nesutikdama su Administracijos atsakymu ar jo dalimi, pareiškėja turi teisę jį skųsti administraciniam teismui. Taip pat nurodė, kad skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti sprendimų rūšis. Be to, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Praleidus skundo padavimo terminą, teismas gali jį atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Be to, skundas dėl administracinio akto panaikinimo apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja, įvertinusi nutarties motyvuojamoje dalyje detaliai aptartus skundo trūkumus bei atsižvelgdama į atsakovo duomenis apie pateiktą atsakymą ir vis tik manydama, jog atsakovas vilkino atlikti prašomus veiksmus, turi aiškiai nurodyti, kokius veiksmus atsakovas vilkino atlikti bei suformuluoti reikalavimą, nurodant, kokius konkrečius veiksmus prašoma įpareigoti atsakovą atlikti (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str.). Tuo atveju, jei pareiškėja manytų, kad teisines pasekmes jai sukelia Administracijos 2024 m. vasario 6 d. atsakymas ir siektų šį administracinį aktą ginčyti, patikslintame skunde privalo nurodyti, koks konkretus aktas skundžiamas, jo priėmimo datą ir numerį, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, pateikti skundžiamą administracinį aktą bei sumokėti žyminį mokestį ir pridėti tai patvirtinantį dokumentą.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad tuo atveju, jeigu ji praleido terminą pateikti skundą teismui dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, ji įpareigotina pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Taip pat, jog nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 24 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas vilkina ir neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, t. y. neatsakė į pateiktą klausimą „Kas visa tai ir kada išvalys ir / ar kompensuos nuostolius?“, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjos teisę teisės normų nustatyta tvarka ir terminais gauti informaciją. Teigė, kad teismas skundo priėmimo stadijoje neturi vertinti pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad pareiškėja siekia gauti atsakymą (sprendimą) į savo pareiškimą, o nesiekia ginčyti atsakovo pateikto atsakymo. Prašė priimti jos skundą nagrinėti.

Pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame pakartojo 2024 m. balandžio 24 d. paaiškinime nurodytus argumentus ir pažymėjo, kad siekia gauti sprendimą į jos pareiškimą, o nesiekia ginčyti atsakovo pateikto atsakymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad iš pareiškėjos skundo ir paaiškinimų matyti, jog jos netenkina gauto atsakymo turinys, kadangi ne į visus klausimus buvo atsakyta. Tokiu atveju, kai nesutinkama su rašto / atsakymo motyvais ir / ar apimtimi, turi būti ginčijamas individualus administracinis aktas, taigi pareiškėja turėjo ginčyti Administracijos atsakymą, o ne kelti ginčą dėl atsakovo vilkinimo atlikti jam priskirtus veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI2-8644-641/2024 pareiškėjos skundas Administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar tai viskas teisėta?“, yra priimtas, todėl pareiškėja turi teisę toje byloje tikslinti savo skundo reikalavimus. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjos skundo dėl įpareigojimo atsakovui nagrinėjimas nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, todėl nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo dėl to. Vien formalus tokio skundo priėmimas ir nagrinėjimas neatitiktų ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, Administracijos pateiktus duomenis, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė, kad nors pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą atlikti jos prašomus veiksmus, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjai atsakovas pateikė atsakymą, su kuriuo ji nesutinka, todėl nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus bei išaiškino, kad pareiškėja turi ginčyti jai Administracijos pateiktą atsakymą, atitinkamai patikslinti skundą, sumokėti žyminį mokestį ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, dėl to nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo, su kuriuo pareiškėja, kaip matyti iš skundo turinio, nesutinka, kadangi nebuvo atsakyta į vieną iš jos pareiškime nurodytų klausimų, teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus. Esant nenuginčytam administraciniam sprendimui (jo neginčijant), kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas turėjo pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, o ne atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, o pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjos A. M. skundą laikyti nepaduotu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius