Legislator Case Law & Legislation
2020-01-30 Nr. CB-1096-2-10-3-00984-2016-6 AI generated

2020-01-30 Nr. CB-1096-2-10-3-00984-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-01-30 Nr. CB-1096-2-10-3-00984-2016-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria trečiojo asmens K. D. reikalavimas tenkintas iš dalies ir jam iš atsakovo E. G. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nutartimi pripažinta, kad atsakovo E. G. UAB „Klaipėdos duona“ 2016 m. balandžio 27 d. neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“ – neatitinka tikrovės ir žemina trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. garbę ir orumą, atsakovas įpareigotas paneigti šiuos teiginius pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Klaipėdos duona“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje ir iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas apkaltino įmonės direktorių sudarius neteisėtą sandorį ir padarius žalą įmonei ir ši informacija neįvykusiame akcininkų susirinkime buvo pateikta kaip žinia, faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus. Trečiasis asmuo K. D., atsakovui apie jį paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, neabejotinai patyrė išgyvenimus, buvo pažemintas kaip vadovas, dėl to patyrė neturtinę žalą, atlygintiną pagal CK 6.250 straipsnį.

Legislator headnote

AI generated

2020-01-30 Nr. CB-1096-2-10-3-00984-2016-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-404/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00984-2016-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria trečiojo asmens K. D. reikalavimas tenkintas iš dalies ir jam iš atsakovo E. G. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nutartimi pripažinta, kad atsakovo E. G. UAB „Klaipėdos duona“ 2016 m. balandžio 27 d. neįvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime pasakyti teiginiai – „2008 m. valdyba buvo nusprendusi bendrovės vardu nupirkti K. K. jai priklausančias bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 24,5 Lt“, kad „nebuvo valdybos sprendimo pirkti akcijas iš VŠĮ mokant už vieną akciją 49,90 Lt“ ir kad „K. D. sandoris su K. K. yra apsimestinis, siekiant neteisėtai užvaldyti bendrovės turtą, realiai pinigai nebuvo sumokėti“ – neatitinka tikrovės ir žemina trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. D. garbę ir orumą, atsakovas įpareigotas paneigti šiuos teiginius pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Klaipėdos duona“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir pirmame po teismo sprendimo įsiteisėjimo valdybos posėdyje ir iš atsakovo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas apkaltino įmonės direktorių sudarius neteisėtą sandorį ir padarius žalą įmonei ir ši informacija neįvykusiame akcininkų susirinkime buvo pateikta kaip žinia, faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus. Trečiasis asmuo K. D., atsakovui apie jį paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, neabejotinai patyrė išgyvenimus, buvo pažemintas kaip vadovas, dėl to patyrė neturtinę žalą, atlygintiną pagal CK 6.250 straipsnį.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo E. G. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje, neteisingai taikant CK 2.24 straipsnio nuostatas, atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, buvo taikyta civilinė atsakomybė už direktoriaus garbės ir orumo pažeminimą, kuomet bendrovės neįvykusio akcininkų susirinkimo metu atsakovas išsakė abejones dėl bendrovės direktoriaus veiklos, nes galimai pasinaudojant bendrovės turtu direktorius įgijo bendrovės akcijas savo vardu. CK 2.24 straipsnio taikymo pažeidimas iš esmės apribojo akcininkų teises domėtis įmonės vadovo, kurį su įmone sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, veikla, kelti abejones dėl įmonės vadovo veiklos teisėtumo bei kritikuoti įmonės vadovo veiklą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti atsakovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui E. G. už kasacinį skundą 23 (dvidešimt tris) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 24 d. Luminor banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas