2022-06-01 Nr. AB-14686-3-62-3-00100-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2662-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00100-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. H. H. H., A. B. J. A.K.ir jų nepilnamečio vaiko Y. K. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. H. H. H., A. B. J. A.K.ir jų nepilnamečio vaiko Y. K. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. H. H. H., A. B. J. A.K.(toliau – ir pareiškėjai), veikdami ir kaip Y. K. K. K. įstatyminiai atstovai, kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-sios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliečiai, 2021 m. liepos 30 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tikslu pateikti prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad pareiškėjas S. H. H. H. dalyvavo protestuose ir dėl to šeima sulaukė grasinimų iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, o užpuolus jų namus – pareiškėja A. B. J. A. K. buvo sumušta.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (išskyrus nepilnametį vaiką). Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento sprendimu, 2021 m. gruodžio 2 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau skundas buvo atmestas.

4. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo sprendimais, nurodė, kad Komisijai buvo pateikti patikslintas pareiškėjų skundas, kuriame pažymėta, jog Migracijos departamento sprendimu buvo nagrinėjamas tik pareiškėjo S. H. H. H. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstumas, o pareiškėjos A. B. J. A.K. prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytos aplinkybės liko neišnagrinėtos. Pareiškėjos A. B. J. A.K. prašymas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo turėjo būti nagrinėjamas atskirai nuo sutuoktinio, kadangi ji kilmės valstybėje buvo sužalota dėl to, kad jos sutuoktinis dalyvavo politiniuose protestuose, dėl ko patiria baimę būti persekiojama, kankinama, žeminama ar kitokiu būdu baudžiama.

5. Pareiškėjai teigė, kad ginčijami sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo ir objektyvumo principus, nepagrįstai buvo apribota ir pareiškėjų teisė būti išklausytiems. Komisija, nagrinėdama Migracijos departamento sprendimo teisėtumo klausimą nepagrįstai nevertino pareiškėjų patikslintuose skunduose pateiktų argumentų, ignoravo pareiškėjų situaciją individualizuojančias aplinkybes. Be to, Migracijos departamento sprendime padaryta techninių klaidų – nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjai atvykę į Lietuvos Respubliką su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o tai galėjo turėti įtakos priimant nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjų apklausos protokole klaidingai nurodoma apklausos pratęsimo laikas, protokolo turinys neatitinka apklausos garso įrašo turinio, klaidingai nurodomas pareiškėjų vaiko amžius.

6. Nagrinėjamu atveju atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami dėl jų politinių įsitikinimų, nes dalyvavimo gatvės protestuose. Jungtinių Tautų pagalbos (duomenys neskelbtini) misija patvirtina, kad protestuotojai yra grobiami, mušami, su jais žiauriai elgiamasi, kankinami elektra, verčiami pasirašyti pasižadėjimus nedalyvauti tolesniuose protestuose. Patvirtinama, kad tokia ginkluotų grupuočių veikla nėra baudžiama, valstybės institucijos nenori tirti bylų dėl smurto prieš protestuotojus. Nors nediskriminacinio smurto pareiškėjų regione nėra, akivaizdu, jog jų saugumui egzistuoja individuali grėsmė dėl paplitusio smurto prieš gatvės protestų dalyvius. Pareiškėjų nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad jų prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytos aplinkybės yra teisingos, jiems kilmės valstybėje gresia reali grėsmė būti persekiojamiems dėl politinių pažiūrų, todėl ginčijamuose sprendimuose padarytos nepagrįstos išvados, jog pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7. Be to, pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamento sprendime neproporcingai taikomas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikas. Pareiškėjai dėjo visas pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedami tikslo apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus jiems ir jų vaikui. Sienos kirtimo faktas negali būti priežastis taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjų asmenybės yra identifikuotos, jie išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti neketina, laikosi apgyvendinimo tvarkos. Nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, kad savanoriškai neišvyktų iš šalies.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu įvertinus pareiškėjų pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Pareiškėjų 2021 m. gruodžio 17 d. pateikti patikslinti skundai Migracijos departamente buvo gauti 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. pareiškėjų patikslinti skundai buvo gauti jau po Komisijos sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, pareiškėjų skundo teiginiai dėl tariamų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

11. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai numato, jog Migracijos departamentas turi teisę priimti bendrus sprendimus dėl tos pačios prieglobsčio prašytojų šeimos narių, jeigu priimant bendrus sprendimus neatskleidžiamos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės, dėl kurių gali kilti grėsmė jo interesams. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pareiškėjas, t. y. dėl to, kad pareiškėjas ir jo tėvas dalyvavo demonstracijose.

12. Atsakovas neneigė, kad Migracijos departamento sprendime klaidingai nurodyta, jog pareiškėjai, kirsdami Lietuvos Respublikos sieną, su savimi neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau nesutiko su skundo argumentais, jog ši aplinkybė galėjo turėti lemiamą įtaką priimant sprendimą. Ši aplinkybė esminė yra tuomet, kai sprendžiama, ar pareiškėjai yra už savo kilmės valstybės ribų. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, nors jame ir padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjai neturėjo asmens dokumentų, tačiau nustatyta, jog pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesuteikia pagrindo abejoti Migracijos departamento sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Skundo teiginiai susiję su apklausos nutrūkimu dėl techninių kliūčių, kad apklausos laikas nurodytas kitas arba, jog vertėjas vietoje 10 mėnesių išvertė 10 metų, taip pat yra nepagrįsti. Pareiškėjai nepaaiškino, kaip šios aplinkybės paneigia Migracijos departamento sprendimo teisėtumą, kokią įtaką šios aplinkybės turėjo esminių aplinkybių vertinimui ir konkrečiai neįvardijo, kaip dėl šių aplinkybių buvo išnagrinėtos pareiškėjų nurodyti prieglobsčio motyvai.

13. Akcentavo ir tai, kad pirminiame prieglobsčio prašyme pareiškėjai nurodė, jog buvo pagrobtas jo sūnus K. H., tačiau į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko su sūnumi Y. K. K. K.. Nė vienas iš pareiškėjų apklausos metu neminėjo aplinkybės, kad jie turėjo dar vieną sūnų ir, kad jis buvo pagrobtas. Priešingai, pareiškėjai teigė, kad buvo pagrobtas pareiškėjo tėvas. Pareiškėjai savo pasakojimui pagrįsti pateikė 2021 m. liepos 3 d. pareiškimo (duomenys neskelbtini) policijai nuotrauką, kurioje, be kita ko, teigiama, kad 2021 m. liepos 3 d. grupė asmenų iš grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ užpuolė namus ir pagrobė sūnų K. H. S. R., sumušė žmoną A. B. J. . Minėtame pareiškime nurodomi kito asmens, nei atvyko į Lietuvos Respubliką, anketiniai duomenys. Be to, pareiškime nenurodoma, kad buvo pagrobtas ir pareiškėjo tėvas. Atsakovo vertinimu, abejotina, kad teikiant pareiškimą policijai, būtų galima suklysti, nurodant, ar tėvas, ar sūnus buvo pagrobtas.

14. Atsakovas nurodė, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog pareiškėjai gali būti persekiojami „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pajėgos, vakarų piliečiai, (duomenys neskelbtini) kariai ir (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Duomenų, kad minėta grupuotė persekiotų pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius, nerasta. Siekdamas pagrįsti pasakojimą, pareiškėjas papildomai pateikė tariamai „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsto laiško nuotrauką. Atsakovo nuomone, yra pagrįstų abejonių dėl šio dokumento autentiškumo, kadangi jis, kaip ir kiti pareiškėjų pateikti dokumentai, nėra apgadintas, o atrodo lyg ką tik būtų sumaketuotas kompiuterinėmis priemonėmis. Mažai tikėtina, kad laiškas, kurį tariamai paliko grasintojai, nuo jo surašymo momento iki atsiradimo pareiškėjo namuose liktų be naudojimo žymių (be sutepimų, sulankstymų, sulamdymų). Be to, tai yra foto nuotrauka, todėl visapusiškas laiško ištyrimas nėra įmanomas. Svarbi ir aplinkybė, kad pareiškėjų pateiktoje nuotraukoje nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ logotipas neatitinka oficialaus skelbiamo logotipo, nėra duomenų, jog minėta grupuotė siuntinėja grasinančius laiškus protestuose dalyvavusiems asmenims. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjai iš anksto ruošėsi kelionei ir rinko (kūrė) dokumentus, galinčius pagrįsti jų prieglobsčio prašymą.

15. Migracijos departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, todėl tikėtina, jog pareiškėjai, vengdami grąžinimo, gali pasislėpti.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjams S. H. H. H. ir A. B. J. A.K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams S. H. H. H. ir A. B. J. A.K. atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2356, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kartu su mažamečiu sūnumi, aštuonių asmenų grupėje 2021 m. liepos 30 d. iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), neteisėtai kirsdami sieną, pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjai pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtame prašyme K. K. H. H. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dalyvavo politinėse demonstracijose, todėl jo sutuoktinė ir vaikas sulaukė grasinimų, sutuoktinė buvo sumušta, o sūnus K. H. buvo pagrobtas. Pirminės apklausos metu K. K. H. H. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, musulmonas, kilmės valstybėje gyveno Bagdade, jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pėsčiomis atvyko į Lietuvos Respubliką. Kilmės valstybėje susilaukė grasinimų, kadangi dalyvavo politiniuose protestuose. Po namų durimis rasdavo laiškų su grasinimais, todėl bijo, kad kilmės valstybėje gali būti nužudytas arba nužudyti jo šeimos nariai. Kreipėsi pagalbos į vietinę policiją, tačiau suprato, kad ji jam ir jo šeimai nepadės.

18. Pareiškėja A. B. J. A. K. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, musulmonė, kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini), jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Pareiškėja teigė, kad 2021 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu atvyko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pėsčiomis kirto Lietuvos sieną. Nurodė, kad jos sutuoktinis ir sutuoktinio tėvas dalyvavo politiniuose protestuose. Vėliau po namų durimis rasdavo grasinančius laiškus, tačiau jų tikslaus turinio nežino. Akcentavo, jog kai ji buvo nėščia, kilmės valstybėje buvo sumušta nepažįstamų asmenų, o jos sutuoktinio tėvą pagrobė jai nežinomi asmenys.

19. Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. atstovė atliko antrinę K. K. H. H. apklausą, buvo padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno vienuose namuose kartu su sutuoktine, sūnumi, tėvu ir motina. 2021 m. liepos 3 d. į namus atėjo grasintojai ir jo neradę sumušė sutuoktinę bei pagrobė tėvą, grasino, kad jeigu jie nepaliks (duomenys neskelbtini), jiems gresia dideli nemalonumai. Teigė, jog apie į namus atvykusius grasintojus telefonu pranešė kaimynai bei sutuoktinė, todėl grįžo namo ir kartu su sutuoktine nuvyko į vietinę ligoninę bei policijos komisariatą. Ligoninėje medikai nustatė, kad buvo sužeista sutuoktinės kakta. Policijos komisariate parašė pareiškimą dėl sutuoktinės sužalojimo. Minėjo, jog jam iki šiol nėra žinoma tėvo buvimo vieta. Akcentavo, jog buvo įbaugintas minėtų įvykių, todėl nusprendė kartu su šeima išvykti iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 1 d. po namų durimis rado laišką, kuriame buvo rašoma, kad grasintojams žinoma, jog jis dalyvavo politinėse demonstracijose ir kol jis bus (duomenys neskelbtini), jis bus surastas ir nužudytas. Dalyvavo 2021 m. birželio mėn. Bagdade vykusiuose politinėse demonstracijose.

20. Migracijos departamento atstovė 2021 m. spalio 26 d. atliko antrinę A. B. J. A.K. apklausą, buvo padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis ir jo tėvas dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose politiniuose protestuose. 2021 m. liepos 1 d. gavo grasinančio turinio laišką, o 2021 m. liepos 3 d. grasintojai atėjo į namus. Tuo metu namuose sutuoktinio nebuvo, todėl grasintojai pagrobė sutuoktinio tėvą. Teigė, kad nenorėjo leisti grasintojams pagrobti sutuoktinio tėvą, todėl ją sumušė. Tuo metu buvo vieną mėnesį nėščia, todėl dėl patirto smurto persileido. Nurodė, kad dėl sužalojimų lankėsi ligoninėje, ten praleido tris dienas, kreipėsi pagalbos ir į vietinį policijos komisariatą. Grasintojai išeidami pasakė, kad jeigu jie grįš į (duomenys neskelbtini), jie visi bus nužudyti. Nurodė, jog į namus atėjusių asmenų nepažįstą. Po patirto smurto suprastėjo savijauta, vargina galvos skausmai, bijo grįžti į kilmės valstybę.

21. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos dvi pareiškėjų apklausos, Migracijos departamento sprendime detaliai analizuoti ir įvertinti jų nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes, jų kilmės valstybės informaciją. Apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų.

22. Įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog realus persekiojimo pavojus yra nukreiptas į pagrindinį protestuose vaidmenį atliekančius asmenis, žurnalistus, politinius veikėjus o ne į eilinius protestų dalyvius. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pasakojimo akivaizdu, jog jis buvo eilinis protestuotojas, apie vyksiančias politines demonstracijas sužinodavo per „(duomenys neskelbtini)“ ir priimdavo sprendimą jose dalyvauti. Pažymėjo ir tai, kad tik pareiškėjas S. H. H. H. teigia dalyvavęs protestuose, o jo sutuoktinė jais nesidomėjo. Pareiškėjas apie protestus pateikė tik minimalią, neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją. Teismo vertinimu, net darant prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, jis nebuvo sulaikytas valstybės institucijų (pareigūnų), realaus persekiojimo iš jų pusės, iš esmės, nepatyrė, teigė tik, kad aktyviai dalyvavo demonstracijose. Taigi, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, demonstracijose dalyvavo daug žmonių, o jis pats nebuvo demonstracijų organizatorius, jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, jis nepatyrė realių persekiojimų veiksmų iš valstybės pareigūnų pusės, remdamasis pareiškėjo pasakojimu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo žinomas kilmės valstybės institucijoms dėl savo dalyvavimo demonstracijose. Be to, vien fakto, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Būtent konstatavus asmenų, kurie dalyvavo protestuose kaip eiliniai protestų dalyviai, realaus persekiojimo iš valstybės institucijų nebuvimas suponuoja, tai, kad nėra pagrindo pripažinti jų persekiojimo realumo ir pagrįstos persekiojimo baimės grėsmės.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiami tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais duomenimis. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Potencialiu pavojumi įvardinta grupuotė „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Migracijos departamento sprendime pateiktais duomenimis nustatyta, kad minėta grupuotė yra (duomenys neskelbtini) finansuojama (duomenys neskelbtini) kovotojų ir politinė organizacija, ji pirmiausia buvo nukreipta į(duomenys neskelbtini) karius prieš(duomenys neskelbtini) pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupuotė nėra valstybės institucinė struktūra ar organizacija.

24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai apklausų metu neįvardijo jų galimų persekiotojų kaip „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės narių, pirminės apklausos metu teigė, kad nežino kas yra persekiotojai, tačiau (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai pateiktame pareiškime nurodė, kad sutuoktinę sumušė grupė asmenų iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės. Teismas sutiko su atsakovo keliamomis abejonėmis dėl 2021 m. liepos 1 d. grasinančio turinio laiško autentiškumo. Laiškas paliktas po namų durimis neišvengiamai turėtų būti apgadintas, išteptas, sulankstytas ar pan., o pareiškėjų pateiktoje laiško fotografijoje jis atrodo idealios būklės. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ grupuotė (duomenys neskelbtini) piliečiams būtų siuntusi grasinančio turinio laiškus, atspausdintus ant popieriaus su grupuotės logotipu.

25. Iš pateiktos medžiagos, apklausų garso įrašų bei protokolų teismas nustatė, kad pareiškėjų pasakojimai apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą buvo abstraktus, nedetalūs, nenuoseklus. Pareiškėjas vengė detaliau papasakoti apie politines demonstracijas, kuriose dalyvavo, nenurodė tikslių jų datų, smulkiau nepapasakojo kas vyko protestuose. K. K. H. H. apklausų metu nenurodė, kad kartu su juo protestuose dalyvavo ir jo tėvas, šią informaciją pateikė tik sutuoktinė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai tvirtina, jog persekiotojai pagrobė S. H. H. H. tėvą, tačiau pareiškėjas pirminiame prieglobsčio prašyme ir 2021 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai pateiktame pareiškime teigė, jog persekiotojai pagrobė jo sūnų. Taip pat apklausų metu A. B. J. A.K. nurodė, kad 2021 m. liepos 3 d. buvo vieną mėnesį nėščia ir dėl patirto smurto persileido. K. K. H. H. apklausų metu šios aplinkybės iš vis nenurodė. Teismo posėdžio metu pareiškėjus atstovavęs advokatas paaiškino, jog musulmonų kultūroje nėra būdinga pasakoti apie patirtą persileidimą, todėl pareiškėjas šią aplinkybę nutylėjo. Vis dėlto, teismui pateiktame Bagdado universitetinės ligoninės 2021 m. liepos 3 d. medicininiame išraše konstatuojama, kad pacientė patyrė smegenų sukrėtimą, dėl patirto smūgio buvo praradusi sąmonę, tačiau apie pareiškėjos nėštumą ir patirtą persileidimą, nėra užsimenama ir tai teismui leido abejoti šios aplinkybės patikimumu. Minėti pareiškėjų pasakojimų ir pateiktų dokumentų neatitikimai įrodo, kad pasakojimai yra nenuoseklus, neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, todėl Migracijos departamentas pagrįstai juos vertinto kritiškai.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, todėl nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl migracijos departamentas pagrįstai sprendimu jiems nesuteikė pabėgėlio statuso, o taip pat neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos.

27. Teismas atmetė skundo argumentus, kad pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje turėjo būti nagrinėjamas atskirai nuo jos sutuoktinio. Teisės aktai numato atsakovui teisę šeimos narių atžvilgiu priimti bendrą sprendimą, jeigu tyrimo metu nenustatomos asmeninės šeimos nario aplinkybės, dėl kurių jam kilmės valstybėje gali kilti grėsmė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų prieglobsčio prašymų aplinkybės yra neatsiejamai susijusios. Įvertinus pareiškėjų pasakojimų turinį, akivaizdu, kad pareiškėja nukentėjo nuo grupės asmenų išskirtinai dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo politiniuose protestuose.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skunde nurodytų atsakovo tyrimo klaidų (dėl asmens dokumentų (ne)turėjimo, sūnaus anketinių duomenų tikslumo, pareiškėjo apklausos laiko), teismas konstatavo, kad klaidos yra išskirtinai techninio pobūdžio. Migracijos departamento sprendimo turiniui jos neturėjo jokios įtakos, o pareiškėjų skundo argumentai, kad jos kelia abejonių dėl tyrimo skaidrumo ir objektyvumo yra abstraktaus pobūdžio, nėra pateikiamas nei vienas pavyzdys, kokią įtaką šios klaidos galėjo turėti sprendimo priėmimui.

29. Įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, kuriais buvo teigiama, kad Komisija nepagrįstai ignoravo jų 2021 m. gruodžio 17 d. patikslintą skundą ir nagrinėjo išskirtinai tik 2021 m. gruodžio 3 d. skunde pateiktus argumentus dėl Migracijos departamento sprendimo neteisėtumo, teismas pažymėjo, kad Komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą priėmė dar iki tol, kol Migracijos departamente buvo užregistruotas pareiškėjų patikslintas skundas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjai skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

30. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jiems (išskyrus vaiką) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas sprendė, kad taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl jis negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į tai, teismas Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas 2 metų terminą. Atitinkamai, teismas pakeitė ir Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, sutrumpindamas terminą iki 2 metų.

III. 31. Pareiškėjai apeliaciniu skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

32. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą. Pareiškėjas visą laiką teigė, kad turi įrodymus, patvirtinančius grasinimų ir užpuolimo faktą. Kaip patvirtina apklausų protokolai, Migracijos departamentas taip ir nesuteikė informacijos, kokiu elektroninio pašto adresu, ir kokie dokumentai turėtų būti perduoti, juolab kad pareiškėjas turi ribotas galimybes naudotis kompiuteriu. 2021 m. lapkričio 19 d., supažindinus pareiškėją su sprendimu ir paaiškinus apskundimo tvarką, pareiškėjas sprendime nurodytu elektroninio pašto adresu departamentui perdavė dokumentus, tačiau šie dokumentai ir kiti pareiškėjo pateikti įrodymai, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, liko neišnagrinėti.

33. Atsakovo padarytos proceso ir fakto klaidos kelia abejonių dėl atlikto nagrinėjimo skaidrumo ir objektyvumo bei Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo. Sprendime pateikiami neteisingi faktai, dokumentų vertimai.

34. Teigia, kad teismas nenagrinėjo ir pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, nenagrinėjo pareiškėjų teismui pateiktų įrodymų. Pareiškėjų Migracijos departamentui elektroniniu paštu pateikti išsamūs paaiškinimai ir įrodymai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, nebuvo tirti bylos nagrinėjimo metu.

35. Migracijos departamento sprendime nenagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos priklausymo pažeidžiamų asmenų grupei. Šis klausimas turėjo būti išspręstas, priimant sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

36. Vertindamas valstybės kilmės informaciją, teismas nesivadovavo pareiškėjų pateiktais šaltiniais, nurodančiais, kad persekiojimo grėsmė kyla visiems protestų dalyviams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepatyrė realių persekiojimo veiksmų, o tai tiesiogiai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Pareiškėjų baimė nėra hipotetinė, ji yra pagrįsta, kaip ir realiai patirta prievarta.

37. Pažymi, kad Migracijos departamento sprendimai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų Migracijos departamento sprendimų teisėtumo klausimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, pareiškėjų skundą tenkinant.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų teiginiai, jog Komisija neatsižvelgė į patikslintus skundus, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Migracijos departamente 2021 m. gruodžio 2 d. buvo gautas pareiškėjų advokato P. V. skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo panaikinimo, o Komisijos sprendimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjų pateikti patikslinti skundai (skunduose data nurodoma 2021 m. gruodžio 17 d.) Migracijos departamente buvo gauti tik 2021 m. gruodžio 21 d.

40. Nors pareiškėjai teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas dvejose prieglobsčio prašymų procedūrose, tačiau Migracijos departamentas nenagrinėjo pareiškėjų pateiktų dviejų skundų (patikslintų), kadangi jie buvo gauti po Komisijos sprendimo priėmimo. Be to, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „D. P. Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 11 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti bendrus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus sprendimus dėl tos pačios prieglobsčio prašytojų šeimos narių, jeigu priimant bendrus sprendimus neatskleidžiamos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės, dėl kurių gali kilti grėsmė jo interesams. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėjo būti nagrinėjamas atskirai, nes ji tariamai patyrė fizinį smurtą, nepaneigia aplinkybės, jog tariamai patirtas smurtas turi priežastinį ryšį ne su pareiškėjos asmeninėmis savybėmis, bet su jos sutuoktinio, kadangi jis tariamai dalyvavo demonstracijose.

41. Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesudarė tinkamų sąlygų pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, yra nepagrįsti. Visos sąlygos pateikti dokumentus buvo sudarytos, tačiau pareiškėjai to nepadarė laiku.

42. Sprendime yra padaryta techninė klaida (nurodant, kad pareiškėjai neturėjo asmens dokumentų), tačiau pareiškėjai skunde niekaip neargumentuoja, kokią įtaką ši klaida turėjo Migracijos departamento sprendimui, kokios aplinkybės liko neįvertintos ar buvo neteisingai įvertintos.

43. Komisijos sprendimo, pareiškėjų skundo teiginiai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei buvo palikti nenagrinėti, kadangi pareiškėjai prieglobsčio prašymo negrindė šiomis aplinkybėmis, t. y. priešingai negu teigia pareiškėjai, Komisijos sprendimas nebuvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Šie argumentai buvo išdėstyti pareiškėjų teiktame skunde (galimai advokatų padaryta techninė klaida), Komisija turėjo pareigą į visus argumentus atsakyti, jeigu jie ir nėra susiję su faktine pareiškėjų padėtimi.

44. Migracijos departamento nuomone, visiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, susiję su apklausos nutrūkimu dėl techninių kliūčių, kad apklausos laikas nurodytas kitas arba, kad vertėjas vietoje 10 mėnesių išvertė 10 metų. Pareiškėjai niekaip nepaaiškina, kaip šios aplinkybės paneigia Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kokią įtaką šios aplinkybės turėjo esminių aplinkybių vertinimui ir konkrečiai neįvardija, kaip dėl šių aplinkybių buvo išnagrinėtos pareiškėjų nurodyti prieglobsčio motyvai.

45. Pareiškėjų istorija kelia abejonių, nes skirtingai aiškinamos sūnaus, tėvo pagrobimo aplinkybės. Taip pat pateiktos dokumentų nuotraukos atrodo, kad būtų naujai sumaketuotos (rašto popierius švarus, be sutepimų, be sulamdymų, įplyšimų).

46. Pareiškėjų pasakojimo motyvų nepatvirtino ir tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), jis nebuvo sulaikytas policijos, jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso.

47. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Migracijos departamento sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Pareiškėjai apeliaciniu skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

50. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

52. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 53. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21M40790 panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje.

54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams (išskyrus jų nepilnametį vaiką, kuriam draudimas netaikytas) atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl minėtą terminą sutrumpino iki dvejų metų.

55. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad buvo pažeista jų teisė į teisingą teismą, tyrimas atliktas su proceso pažeidimais. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus pareiškėjų situacijos tyrimo. Teigia, kad vertindamas valstybės kilmės informaciją teismas nesivadovavo pareiškėjų pateiktais šaltiniais, nurodančiais, jog persekiojimo grėsmė kyla visiems protestų dalyviams.

56. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

57. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. skundo argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

59. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus gink-luoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

60. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

61. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

62. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

63. P. T. aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

64. P. T. aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

65. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad pareiškėjas S. H. H. H. ir jo tėvas dalyvavo protestuose ir dėl to sulaukė grasinimų iš „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės. Taip pat teigė, kad 2021 m. liepos 3 d. grupė asmenų iš minėtos grupuotės užpuolė pareiškėjų namus, sumušė pareiškėją A. B. J. , dėl ko ji patyrė persileidimą, ir pagrobė pareiškėjo tėvą.

66. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems „v“ pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad grupuotė „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) finansuojama (duomenys neskelbtini) kovotojų ir politinė organizacija, kuri 2006 m. atsiskyrė nuo (duomenys neskelbtini) armijos, vadovaujama (duomenys neskelbtini).

Grupę finansuoja (duomenys neskelbtini) ir ji propaguoja (duomenys neskelbtini) interesus (duomenys neskelbtini). Ji pirmiausia buvo nukreipta į(duomenys neskelbtini) karius prieš (duomenys neskelbtini) pasitraukimą iš (duomenys neskelbtini) 2011 m., po to „(duomenys neskelbtini)“ pervadino save kaip politinę organizaciją. Nuo pat (duomenys neskelbtini) iškilimo 2013 m. pabaigoje „(duomenys neskelbtini)“ kovojo kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausybe prieš (duomenys neskelbtini) valstybę. 2017 m. ji tapo „(duomenys neskelbtini)“ koalicijos nariu (duomenys neskelbtini) vyriausybėje ir laimėjo 14 vietų (duomenys neskelbtini) parlamente.

Ji dažnai vadinama viena iš specialiųjų grupių – (duomenys neskelbtini) kariuomenės vartojamu terminu apibūdinti (duomenys neskelbtini) veikiančias (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) grupes. Nuo pat veiklos pradžios „(duomenys neskelbtini)“ labai pasitikėjo (duomenys neskelbtini) finansavimu, mokymu ir logistine parama, o mainais veikė kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotinis (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbotvarkę ir skatindamas savo interesus. Taip pat nustatyta, kad per (duomenys neskelbtini) vykusius protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą.

Iki 2020 m. vasario mėn. vidurio buvo areštuoti 2 800 žmonių, iš kurių visi, išskyrus 38, buvo paleisti. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) ataskaita, žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. Šaltiniai pateikia tikslingų išpuolių pavyzdžių:

žinomos aktyvistų poros nužudymas 2019 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini); televizijos tinklo, siejamo su opozicija, direktoriaus nužudymas; 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo nužudyti mažiausiai 6 aktyvistai. Panašu, kad išpuoliai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti. Asmenys buvo pagrobti netoli protesto vietų ar pakeliui, netoli jų namų arba važiuojant į darbą ir atgal. Šaltiniai nurodo, kad ir (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už tikslinį žmonių persekiojimą.

Už pagrobimus pirmiausia atsakingi milicijos būriai. 2020 m. gegužės 23 d. Jungtinių Tautų pagalbos misija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareiškė patvirtinusi 99 protestuotojų dingimo atvejus, iš kurių 25 dingo be žinios. Sulaikyti ar pagrobti protestuotojai buvo mušami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, kartais jie buvo kankinami elektra. Taip pat buvo pranešta, kad prieš paleidžiant sulaikytieji ir (arba) pagrobtieji buvo priversti pasirašyti pasižadėjimą nedalyvauti tolesniuose protestuose. Šaltiniai praneša, kad tam tikrais atvejais dėl smurto prieš protestuotojus (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų ((duomenys neskelbtini)) darbuotojai buvo nušalinti nuo pareigų arba buvo suimti, apkaltinti ir nuteisti, arba buvo išduoti jų arešto orderiai.

Rasta mažai informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi prieš kitas ginkluotąsias pajėgas, dalyvavusias smurtaujant prieš protestuotojus. Vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

67. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjų kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nebuvo demonstracijų organizatorius, jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, jis nepatyrė realių persekiojimų veiksmų iš valstybės pareigūnų pusės, todėl remdamasis pareiškėjo pasakojimu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo žinomas kilmės valstybės institucijoms dėl savo dalyvavimo demonstracijose.

68. Nors pareiškėjai skunde teigia, kad pirmosios instancijos nesivadovavo pareiškėjų pateiktais šaltiniais, nurodančiais, kad persekiojimo grėsmė kyla visiems protestų dalyviams, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Pareiškėjų pateikta informacija iš esmės atitinka atsakovo surinktą informaciją, t. y. kad per protestus (duomenys neskelbtini) buvo areštuota daug žmonių, tačiau pareiškėjų šaltiniai nepaneigia išvados, jog sistemingas persekiojimas (iš anksto organizuojami užpuolimai, grobimai ir t. t.) gresia tik pagrindiniams protestų organizatoriams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net darant prielaidą, jog pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, jis nebuvo sulaikytas valstybės institucijų (pareigūnų), realaus persekiojimo iš jų pusės, iš esmės nepatyrė, pats nurodė, kad tik dalyvavo demonstracijose.

69. Be kita ko, pareiškėjai skunde nurodo, kad Migracijos departamento sprendime nenagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos priklausymo pažeidžiamų asmenų grupei ir jos pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija su pareiškėjų argumentais nesutinka, kadangi abu pareiškėjai (sutuoktiniai) prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą grindė būtent ta aplinkybe, kad pareiškėjas dalyvaudavo protestuose. Pati pareiškėja jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų jai kilsiančią asmeninę grėsmę, nenurodė. Pareiškėja teigė, kad ji protestuose nedalyvavo, o galimai patirtas smurtas buvo susijęs būtent su jos vyro veikla, t. y. grasinimai ir užpuolimas buvo nukreipti prieš pareiškėją S. H. H. H.. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovo argumentams, jog Migracijos departamentas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymus kartu, kadangi jie yra sąlygoti tų pačių priežasčių. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėjo būti nagrinėjamas atskirai, nes ji tariamai patyrė fizinį smurtą, nepaneigia aplinkybės, kad tariamai patirtas smurtas turi priežastinį ryšį ne su pačios pareiškėjos asmeninėmis savybėmis, bet su jos sutuoktinio dalyvavimu protestuose. Toks atsakovo sprendimas visiškai atitinka Tvarkos aprašo 11 punktą, kuriame nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti bendrus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus sprendimus dėl tos pačios prieglobsčio prašytojų šeimos narių, jeigu priimant bendrus sprendimus neatskleidžiamos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės, dėl kurių gali kilti grėsmė jo interesams.

70. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų pasakojimai apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą buvo abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs. Nepriklausomai nuo to, ar vertėja, kuri dalyvavo pareiškėjų apklausose, tinkamai išvertė pareiškėjų vaiko amžių, pareiškėjų pasakojime pateiktos detalės turi esminių trūkumų. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjai pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtame prašyme pareiškėjas K. K. H. H. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dalyvavo politinėse demonstracijose, todėl jo sutuoktinė ir vaikas sulaukė grasinimų, sutuoktinė buvo sumušta, o sūnus K. H. buvo pagrobtas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko su mažamečiu vaiku Y. K. K. K., tačiau 2021 m. spalio 26 d. pareiškėjai teigė, kad užpuolimo metu buvo pagrobtas pareiškėjo tėvas, o sūnaus grobimo faktas apskritai nebeminimas. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nurodė, kad rašydamas „sūnus“, jis suklydo ir nurodė „tėvas“, nes arabų kalboje šie žodžiai skiriasi tik vienu ženklu, tačiau toks pareiškėjo paaiškinimas vertintinas tik kaip siekis pašalinti pateikto pasakojimo trūkumus. Be to, pareiškėjas apklausos metu teigė, jog užpuolikai sužeidė žmonos kaktą, o pareiškėja teigė, kad ji buvo mušama į galvą ir į pilvą, todėl patyrė persileidimą. Šio svarbaus fakto pareiškėjas nepaminėjo. Posėdžio metu pareiškėjų atstovas teigė, kad musulmonų bendruomenėje nepriimtina kalbėti apie persileidimą, tačiau, tokia informacija pagrįsta tik paties advokato paaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tariamas persileidimas neminimas ir pareiškėjų papildomai pateiktame dokumente – 2021 m. liepos 3 d. Bagdado ligoninės išraše, kuriame teigiame, kad pareiškėja kenčia nuo smegenų sukrėtimo.

71. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

72. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

73. Taip pat didelė apeliacinio skundo dalis yra susijusi su galimai atsakovo atlikto tyrimo proceso pažeidimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodomi pažeidimai (atsakovo klaidos) neturi reikšmės Migracijos departamento sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kaip buvo nustatyta byloje – Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors pareiškėjai dokumentus vis tik turėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė dėl asmens dokumento turėjimo / neturėjimo nagrinėjamo klausimo aspektu, t. y. sprendžiant dėl pareiškėjams gresiančio pavojaus, nėra teisiškai reikšminga. Be to, pareiškėjai teigė, kad pareiškėjo K. K. H. H. apklausos protokole pateiktas netikslus apklausos pratęsimo laikas, pareiškėjos A. B. J. A. K. apklausos protokole padaryta klaida, nurodant pareiškėjų sūnaus amžių. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios klaidos yra išskirtinai techninio pobūdžio. Migracijos departamento sprendimo turiniui atsakovo padarytos techninio pobūdžio klaidos neturėjo jokios įtakos, o pareiškėjų skundo argumentai, kad jos kelia abejonių dėl atlikto tyrimo skaidrumo ir objektyvumo, yra abstraktaus pobūdžio. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad nurodytos techninio pobūdžio klaidos galėjo turėti įtakos Migracijos departamento sprendimo priėmimui.

74. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas, kad Migracijos departamentas pažeidė Tvarkos aprašo 89 punktą, nes nesudarė pareiškėjams sąlygų pateikti papildomus dokumentus ir informaciją. Priešingai nei teigia pareiškėjai, dar 2021 m. spalio 26 d. vykusių apklausų metu, tiek pareiškėjai, tiek pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti viską, ką jie turi, tačiau įrodymai atsakovui buvo pateikti jau po Migracijos departamento sprendimo priėmimo. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, atsakovas neprivalėjo vertinti pareiškėjų su patikslintu skundu pateiktų įrodymų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų skundas Komisijai buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 2 d., o patikslintas skundas Komisijai pateiktas 2021 m. gruodžio 18 d., tačiau tai buvo nedarbo diena. Komisija sprendimą priėmė 2021 m. gruodžio 20 d. ryte, o pareiškėjų patikslinti skundai Migracijos departamento raštinėje užregistruoti tik 2021 m. gruodžio 21 d.

75. Pažymėtina, kad ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, todėl pareiškėjų skundo argumentas, jog nebuvo išversti dokumentai, kuriuos jie patys pateikė teismui, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjai atsakovui dokumentus pateikė jau po Migracijos departamento sprendimo priėmimo, todėl atsakovui nekilo pareiga nei versti šiuos dokumentus, nei juos vertinti.

76. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

77. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad nors Bagdade egzistuoja beatodairiškas smurto lygis, tačiau grėsmė nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taigi, nėra pažeidžiami asmenys. Prieglobsčio prašytojai (tėvai) yra darbingo amžiaus jauni asmenys. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

78. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų S. H. H. H., A. B. J. A.K.ir jų nepilnamečio vaiko Y. K. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė