7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c · Vilniaus rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. A2.6.-319 -834/2016                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3VILNIAUS RAJONO APYLINKÄS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkÄs teismo teisÄja Vaida SinkeviÄienÄ,sekretoriaujant RÅ«tai ÄereÅ¡kaitei,dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Å½.
Legislator headnote
AI generated7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c · Vilniaus rajono apylinkÄs teismas: Nežino, kodÄl tokį pirmÄ Ä¯raÅ¡Ä atsiuntÄ, įraÅ¡us siunÄia bÅ«rio vadas. Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posÄdžio metu parodÄ, kad administracinÄn atsakomybÄn traukiamÄ asmenį prisimena. Jie dirbo Utenos kelyje, pamatÄ prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, apsisuko, sustabdÄ ir suraÅ¡Ä protokolÄ . Greitis buvo užfiksuotas automobilio įranga. Automobilio valstybinį numerį pastebÄjo, taÄiau iÅ¡art apsisukti nebuvo galimybÄs, nes dar vienas ar keli automobiliai važiavo, jie juos praleido, apsisuko ir tik tada sustabdÄ.
Full text
Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. A2.6.-319 -834/2016                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3VILNIAUS RAJONO APYLINKÄS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkÄs teismo teisÄja Vaida SinkeviÄienÄ,sekretoriaujant RÅ«tai ÄereÅ¡kaitei,dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ Å½.
V. atstovams R. KlimaÅ¡auskui, E. DavidaviÄiÅ«tei nedalyvaujant Ž. V.,iÅ¡nagrinÄjusi Ž. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), KlaipÄdoje, dirbanÄio UAB â(duomenys neskelbtini)â ir UAB â(duomenys neskelbtini)â, bausto administracine tvarka, administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , n u s t a t Ä: Ž. V. 2016 m. sausio 31 d., apie 9:12 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius â Utena, vairuodamas automobilį AUDI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiavo 164 km/val., greiÄiu, o po paklaidos 161 km/val., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybÄs 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus, t. y. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.
Ž. V. 2016-03-31 ir 2016-04-22 posÄdžių metu protokole užfiksuotų faktų nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad video medžiaga, kuri buvo iÅ¡reikalauta, nesutampa su ta, kuriÄ peržiÅ«rÄjo automobilyje. IÅ¡ jų filmo matÄ savo greitį 120 km/h. važiuojant gana ilgÄ laikÄ . Jam sunku suprasti pareigÅ«nų motyvus. Jis nematÄ pareigÅ«nų, neatkreipÄ dÄmesio, kol į galÄ nepradÄjo mirksÄti lempos. TeigÄ, kad medžiagoje skiriasi pamatymo momentas, vijimosi ir sustabdymo atkarpa.
Su pareigÅ«nais norÄjo paÅ¡nekÄti neįraÅ¡ant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodÄ, kad abejoja. Daug sekundžių buvo važiuojama jam iÅ¡ paskos, laukiama kol virÅ¡ys greitį. Jų kvalifikacija jam kÄlÄ abejonių. Ž. V. atstovÄ E. D. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä bylÄ nutraukti ir parodÄ, kad byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nepakankami iÅ¡vadoms apie Ž. V. kaltumÄ padarius, (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatytÄ pažeidimÄ , padaryti ir administracinei nuobaudai paskirti.
PaaiÅ¡kino, kad kyla pagrįstų abejonių dÄl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž. V. pažeidimas, autentiÅ¡kumo, kadangi vaizdo įraÅ¡uose matyti, akivaizdÅ«s Å¡ių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, todÄl Å¡i vaizdo medžiaga negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžianÄiu Ž. V. kaltÄ. NurodÄ, kad įrodymai surinkti nesilaikant SUNIT naudojimo instrukcijoje numatytų reikalavimų, t.y. nÄra tinkamai užfiksuoti transporto priemonÄs, virÅ¡ijanÄios greitį, valstybiniai numeriai, todÄl negalima konstatuoti, kad vaizdo įraÅ¡e matoma transporto priemonÄ yra vairuojama Ž.
V.. NurodÄ, kad neįtikÄtina, jog per 0,2 sekundÄs, esant blogoms oro sÄ lygoms, bÅ«tų įmanoma pamatyti ir įsiminti Å¡eÅ¡ių simbolių valstybinius numerius. PareigÅ«nai nepagrįstai teigÄ, kad transporto priemonÄ nebuvo dingusi iÅ¡ jų akiraÄio, nes net ir esant plaÄiausiam regÄjimo kampui, nÄra įmanoma matyti, kas vyksta už posÅ«kio, kurį užstoja miÅ¡kas. PasisakÄ, kad STALKER DUAL SL radaras galÄjo rodyti nepatikimus duomenis dÄl lietaus, o dÄl galimos netinkamos S. V. 24 prietaiso ir radaro STALKER DUAL SL sÄ veikos vaizdo medžiagoje buvo fiksuojami akivaizdžiai tikrovÄs neatitinkantys greiÄio duomenys.
NurodÄ, kad pareigÅ«nai V. G. ir E. K. užfiksuojant administracinÄs teisÄs pažeidimÄ nesivaržant vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tuo pažeisdami policijos pareigÅ«nų etikos kodeksÄ .Kelių policijos valdybos atstovÄ A. G. teismo posÄdžio metu palaikÄ suraÅ¡ytÄ protokolÄ ir parodÄ, kad yra apklausti pareigÅ«nai, kurie tam tikrų kompleksinių priemonių pagalba užfiksavo pažeidimÄ â tiek pareigÅ«nų akimis, tiek greiÄio fiksavimo prietaisu, tiek liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimu, kad vaizdo įraÅ¡ymo priemonÄ SUNIT fiksavo greiÄio virÅ¡ijimo faktÄ kelyje Vilnius â Utena.
Nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o buvo kilÄ abejonių dÄl automobilio valstybinio numerio, taÄiau abu pareigÅ«nai, kurie sausio 31 d. sustabdÄ automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosekliai teigÄ, kad tai bÅ«tent Å¡is automobilis, kuris buvo užfiksuotas greiÄio prietaisu STALKER DUAL SL, kad Å¡is automobilis virÅ¡ijo greitį. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matoma, kad tai vienintelis automobilis atvažiuojantis iÅ¡ priekio, kuris virÅ¡ijo greitį, paskui jį nÄra važiuojanÄių automobilių.
GalbÅ«t vaizdo registratoriuje Ž. V. dingsta iÅ¡ vaizdo, taÄiau pareigÅ«nų žiÅ«rÄjimo laukas platesnis, jie teigia, kad automobilis nebuvo dingÄs iÅ¡ jų akiraÄio. NurodÄ, kad pagal iÅ¡raÅ¡Ä apie asmens pažeidimus Ž. V. yra charakterizuojamas, kaip nuolat darantis KET pažeidimus, ne kartÄ yra baustas už greiÄio virÅ¡ijimÄ . Ž. V. paaiÅ¡kinimai, kad tai ne jo greitis, yra tik gynybinÄ pozicija, kadangi jam už tokį pažeidimÄ gresia ne tik bauda, bet ir teisių atÄmimas.
PaaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡ymo prietaisas SUNIT yra daugiau kaip pagalbinÄ priemonÄ prie STALKER DUAL SL, ji viena neveikia. DÄl prietaisų veikimo nÄra abejonių, kad jie bÅ«tų sugedÄ.L. V. G. teismo posÄdžio metu parodÄ, kad administracinÄn atsakomybÄn traukiamÄ asmenį prisimena. TÄ dienÄ jie važiavo keliu A14 su nežymÄtu tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo greiÄio matavimo įranga. Kai važiavo, įranga buvo nustatyta į atvažiuojanÄias transporto priemones. Jie kilo į įkalnÄ, o nuo įkalnÄs važiavo vairuotojas, kurio greitis buvo užfiksuotas.
Tuo momentu buvo tik vienas automobilis, kai jis pralÄkÄ, jie apsisuko, pasivijo ir sustabdÄ jį. SuraÅ¡ant protokolÄ buvo daromas garso įraÅ¡as. Protokolas buvo suraÅ¡omas tarnybiniame automobilyje, kuriame yra garso įraÅ¡ymo įranga. Prasilenkiant jie matÄ automobilio, kuriuo vairuotojas važiavo vienas, valstybinius numerius. Po prasilenkimo automobilį matÄ, jis nebuvo dingÄs iÅ¡ akiraÄio, gyvai matÄ, nes visÄ laikÄ tiesus kelio ruožas, niekur pasukti tikrai negalÄjo. Automobilis važiavo dideliu greiÄiu, pasivijo kitÄ policijos automobilį, kuris važiavo ta paÄia kryptimi, tada automobilis sumažino greitį ir jie jį sustabdÄ.
PrieÅ¡prieÅ¡iais jo nestabdÄ, nes nesaugu ir kelia pavojų vairuotojui, be to iÅ¡ galo maÅ¡inos važiavo, o greiÄiai buvo nemaži. Nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametÄ iÅ¡ akiraÄio, jis važiavo tiesiai link Utenos. Kai pradÄjo apsisukinÄti, praÄjo kelios minutÄs, kol sustojo. Kai jį vijosi, jis lenkÄ 2-3 maÅ¡inas. Ten buvo betoninis nelygus kelias. Nežino, kur dingo tos 5 sekundÄs, dÄl įrangos negali atsakinÄti, tam yra patikros. Ä®ranga veikia, viskas įraÅ¡oma automatiÅ¡kai, po kelias minutes įraÅ¡o, iÅ¡saugo, kad nebÅ«tų iÅ¡trauktas visas įraÅ¡as.
Nežino, kodÄl tokį pirmÄ Ä¯raÅ¡Ä atsiuntÄ, įraÅ¡us siunÄia bÅ«rio vadas. Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posÄdžio metu parodÄ, kad administracinÄn atsakomybÄn traukiamÄ asmenį prisimena. Jie dirbo Utenos kelyje, pamatÄ prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, apsisuko, sustabdÄ ir suraÅ¡Ä protokolÄ . Greitis buvo užfiksuotas automobilio įranga. Automobilio valstybinį numerį pastebÄjo, taÄiau iÅ¡art apsisukti nebuvo galimybÄs, nes dar vienas ar keli automobiliai važiavo, jie juos praleido, apsisuko ir tik tada sustabdÄ.
Å iuo atveju greiÄio matuoklis vieno automobilio greitį fiksavo. Kai jie tikrina greitį, yra lÄtesnio ir greitesnio automobilio funkcija, jÄ Ä¯junginÄja, kad matuotų kelis automobilius â lÄtesnį ir greitesnį. Ž. V. buvo supažindintas su vaizdo medžiaga, jis buvo pasodintas pas juos į automobilį, jie visi gan ilgai diskutavo, supažindino su protokolu. Kai sustabdÄ, jis buvo priÄjÄs ir praÅ¡Ä neraÅ¡yti ATP protokolo, neiti į automobilį, klausÄ ar spÄjom kažkÄ nufilmuoti.
Jis praÅ¡Ä neraÅ¡yti protokolo, greiÄiausia dÄl to, kad suprato, jog daug virÅ¡ijo greitį, kad galbÅ«t neteks vairuotojo pažymÄjimo. Garso įraÅ¡as daromas, kai žmogus sodinamas į tarnybinį automobilį. Kai jie prieina prie vairuotojo, garso įraÅ¡as nedaromas, nes neturi diktafono. Jų akimis matosi, kuris automobilis važiuoja greiÄiau, jei automobiliai važiuoja vienodu greiÄiu, tai jie nestabdo ir nesuraÅ¡o protokolo. Stabdo tik tada kai yra 100 proc. tikri, kad tas automobilis važiavo.
Vizualiai matosi, jei vienas automobilis 50 km/h. važiuoja, o kitas 100 km/h. ir vaizdo įraÅ¡e tai matosi. PrieÅ¡prieÅ¡inÄje eismo juostoje važiavo Å¡is automobilis ir paskui jį dar du ar vienas automobiliai, atstumas tarp jų gana didelis buvo. Kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai gerai matosi, o kartais nesimato, tai nuo oro sÄ lygų priklauso. Jie važiuodami matÄ ir automobilio markÄ, ir valstybinius numerius. Kai Ž. V. automobilį pamatÄ, neatsimena, kada kitÄ automobilį pamatÄ, minuÄių reikalas buvo.
Kai važiavo matÄ, kad automobilis virÅ¡ija greitį, kai prasilenkÄ pamatÄ ir valstybinį numerį, ir markÄ, tik tada kitas automobilis pasirodÄ. Å iandien to automobilio valstybinio numerio jis neprisimena. Kai pirmÄ kartÄ pamatÄ automobilį atstumas buvo apie 300 m. Tuo metu valstybinių numerių nematÄ, matÄ monitoriuje tik, kad transporto priemonÄ juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatÄ prasilenkiant. NeskaiÄiavo per kiek transporto priemonÄ priartÄjo prie jo. Per 10-15 m. matÄ valstybinius numerius, per sekundÄ jis įsidÄmi 6 skaitmenų skaiÄių.
Tiksliai nepamena, kiek laiko truko apsisukimas, galbÅ«t apie minutÄ laiko, viskas greitai vyko. Kai apsisukinÄjo, porininkas žiÅ«rÄjo į automobilį, jam galimybÄs jį matyti nebuvo, nes sÄdÄjo keleivio vietoje, jis automobilio nematÄ, bet kai apsisuko jau matÄ. Vaizdo medžiagÄ matÄ, kai rodÄ jÄ vairuotojui, tai valstybiniai numeriai ir automobilio markÄ atitiko. Pradedami tarnybÄ jie įsÄda į automobilį, įjungia vaizdo registratorių, niekur to nefiksuoja. SveikatÄ ir regÄjimÄ tikrinasi kas 2 metus, nes turi bÅ«ti Å¡imtaprocentinis regÄjimas.
PažymÄjo 10-15 metrų atstumÄ , nes tokiu atstumu pradÄjo matyti valstybinius numerius, kai automobilis artÄjo prie jų. ArtÄdamas dar geriau matÄ numerius, nes automobilis prasilenkÄ visai Å¡alia, taÄiau valstybiniai numeriai nebuvo garsiai užfiksuoti. Fiksuojant pažeidimÄ buvo raÅ¡omas tarnybinis praneÅ¡imas, jame buvo nurodyti valstybiniai numeriai. Vydamasis automobilį âAudiâ į spidometrÄ nežiÅ«rÄjo, nes stebÄjo transporto priemonÄ. Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamas jų greitis vejantis automobilį.
Nepamena ar Ž. V. už sankryžos sustabdÄ. Kai pamato pažeidÄjÄ , apie tai praneÅ¡a budÄtojui, bet į garso įraÅ¡Ä neturi to įraÅ¡yti. GreiÄio matuokliai yra skirtingi, kai kurie net nuotraukų nedaro. GreiÄio matuokliams yra tvarka, taisyklÄs, žino STALKER DUAL SL naudojimo tvarkÄ . Å vyturÄlius automobilyje įsijungÄ, kai stabdÄ automobilį, nes iÅ¡kart įjungti bÅ«tų nesaugu, kadangi tokiu greiÄiu važiuodamas vairuotojas galÄtų iÅ¡sigÄ sti, nusukti. Automobilių stabdymas yra patrulių veiklos instrukcijoje ar policijos veiklos įstatyme apraÅ¡ytas.
PrivažiavÄ iÅ¡ galo turi padaryti âsaugų koridoriųâ kolegai, kad transporto priemonÄs nekliudytų pareigÅ«nų. Fiksuojant greitį paklaida yra 5 ar 3 proc. vairuotojo naudai, tai yra nurodyta prietaiso patikros sertifikate. Jie patys įveda ATP registre sertifikato numerius, o greitį automobilis pats paskaiÄiuoja. Å iuo atveju paklaida buvo 5 km/h. vairuotojo naudai. Jis sÄdÄjo aukÅ¡Äiau, nei kad kameros buvo, todÄl vaizdÄ matÄ platesniu spektru.Liudytojas D. B. (D. B.) teismo posÄdžio metu parodÄ, kad pateikÄ kompaktinius diskus Vilniaus rajono apylinkÄs teismui, ruoÅ¡Ä medžiagÄ gal 2 ar 3 kartus.
Dažniausiai į teismÄ siunÄia medžiagÄ , kuri atspindi pažeidimo esmÄ. Kiekvienas prietaisas yra sureguliuotas taip, kad daro skirtingo ilgumo įraÅ¡us - vienas daro 15 min., o kitas 1 val. Å itas prietaisas buvo iÅ¡karpytas, kad bÅ«tų užfiksuota pažeidimo esmÄ. Buvo filmuota SUNIT prietaisu, kuris yra susietas su greiÄio matuokliu, t.y. sujungti aparatai: vienas turi vaizdo įraÅ¡ymo, o kitas greiÄio matavimo funkcijÄ . Pagreitinimo jis neatliko. Ä®ranga SUNIT atlieka pagreitinimus. Kamera yra padaryta taip, kad ji pati fokusuoja automatiÅ¡kai, gal nuo to fokusavimo taip atsitiko.
NÄra galimybių iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pritraukti automobilio numerius. PareigÅ«nų matymas patvirtina, kad tai bÅ«tent tas automobilis. Ä®vertinimÄ , kuris automobilis važiuoja greiÄiau turi atlikti pats pareigÅ«nas, nes prietaisas pats neskirsto. ATP protokole greiÄio matuoklio duomenys yra raÅ¡omi, SUNIT yra pagalbinis prietaisas vaizdui, o ne greiÄio matavimui. SUNIT neturi atskiros patikros, tai yra prietaisas vaizdui filmuoti. Užvedus maÅ¡inÄ jis įsijungia ir dirba kartu su greiÄio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis.Ž.
V. padaryti administracinÄs teisÄs pažeidimai įrodinÄjami taip pat byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais: administracinio teisÄs pažeidimo protokolu, iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius teisÄs pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinÄs 3-iojo bÅ«rio patrulio 2016-01-31 suraÅ¡ytu tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad patruliuojant buvo sustabdytas greitį virÅ¡ijantis automobilis, praneÅ¡imu dÄl vairuotojo pažymÄjimo ir (arba) traktorininko pažymÄjimo paÄmimo, vairuotojo pažymÄjimo kopija, asmens duomenimis, kuriuose nurodyta, kad Ž.
V. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiuodamas 164 km/h. greiÄiu. I. Ž. V. ir jo atstovÄs E. D. paaiÅ¡kinimus, Kelių policijos valdybos atstovÄs A. G. paaiÅ¡kinimus, liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymus, iÅ¡tyrus administracinÄs bylos medžiagÄ , leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. V. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ . (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigÅ«nas), nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, ar yra atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
              DÄl greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybinių numerių užfiksavimo.SUNIT prietaiso instrukcijos 1 puslapyje yra nurodyta, kad prietaisas identifikuoja valstybinį numerį ir parodo nuotraukÄ , su transporto priemone, ekrane. Automatinis transporto priemonÄs numerių atpažinimas apraÅ¡omas SUNIT instrukcijos 10 puslapyje. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad transporto priemonÄs, kurios greitis buvo 164 km/val. valstybiniai numeriai nebuvo automatiÅ¡kai nustatyti ir jie nÄra matomi vaizdo įraÅ¡e. Liudytojas E. K. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai kartais matosi gerai, o kartais nesimato, tai priklauso nuo oro sÄ lygų.
Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad važiuodami matÄ ir automobilio markÄ, ir valstybinius numerius. Kai pirmÄ kartÄ pamatÄ automobilį atstumas buvo apie 300 m., tuo metu valstybinių numerių nematÄ, matÄ monitoriuje tik, kad transporto priemonÄ juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatÄ prieÅ¡prieÅ¡iais prasilenkiant su transporto priemone maždaug 10 â 15 m. atstumu. Liudytojas E. K. patvirtino, kad per sekundÄ jis gali įsidÄmi 6 skaitmenų skaiÄių. Teismas pažymi, kad pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klÄ, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CentrinÄs medicinos ekspertizÄs komisijoje, todÄl atitinka aukÅ¡tus pareigÅ«nui keliamus sveikatos reikalavimus.
Taigi darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju, nurodytu 10 - 15 metrų atstumu, kad ir prastomis oro sÄ lygomis, bet pareigÅ«nai neabejotinai galÄjo matyti ir įsidÄmÄti ne tik transporto priemonÄs valstybinius numerius, bet ir jos markÄ bei spalvÄ , kadangi, kaip matoma iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų, tai buvo vienintelÄ transporto priemonÄ važiuojanti prieÅ¡prieÅ¡iais pareigÅ«nų automobilio. PažymÄtina, jog tai, kad nors vaizdo medžiagoje neužfiksuoti greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybiniai numeriai, nesudaro pagrindo abejoti, kad Ž.
V. padarÄ pažeidimÄ numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d., kadangi posÄdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, jog bÅ«tent Ž. V. vairuojamÄ automobilį jie matÄ. Tai, kad daugiau tuo metu važiuojanÄių automobilių nebuvo patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as. PažymÄtina, jog protokolas administracinio teisÄs pažeidimo bylose suraÅ¡omas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todÄl administracinÄn atsakomybÄn traukiamo Ž.
V. atstovÄs teiginiai dÄl nepakankamo įrodymų kiekio atmestini kaip nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatyti pažeidimai gali bÅ«ti įrodinÄjami ne tik techninÄmis priemonÄmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų â liudytojų parodymais, ir pan. Be to, teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įrodymų rinkimo procesas turi bÅ«ti racionalus â įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms iÅ¡vadoms dÄl asmens kaltÄs padaryti.              DÄl transporto priemonÄs dingimo policijos pareigÅ«nams iÅ¡ akiraÄio.AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens atstovÄs teigimu, iÅ¡ vaizdo įrašų matosi, kad greitį virÅ¡ijÄs automobilis iÅ¡ policijos pareigÅ«nų akiraÄio buvo dingÄs ilgiau nei pusÄ minutÄs. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad automobilis nebuvo dingÄs iÅ¡ jų akiraÄio, nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametÄ iÅ¡ akiraÄio, jis važiavo tiesiai link Utenos.
Teismas konstatuoja, kad nors vaizdo įraÅ¡e transporto priemonÄ trumpam dingsta iÅ¡ vaizdo, taÄiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų matyti, kad policijos pareigÅ«nų žiÅ«rÄjimo laukas platesnis, kadangi jie sÄdi aukÅ¡Äiau ir mato vaizdÄ platesniu spektru, nei jį fiksuoja prietaisai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigÅ«nų parodymais.             DÄl vaizdo medžiagos koregavimo ir taisymo.AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamo Ž. V. atstovÄs argumentas, kad kyla pagrįstų abejonių dÄl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž.
V. pažeidimas, autentiÅ¡kumo, kadangi vaizdo įraÅ¡uose matyti akivaizdÅ«s Å¡ių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, yra nepagrįstas, kadangi remiantis liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimu matyti , kad įranga SUNIT atlieka pagreitinimus, kadangi kamera yra padaryta taip, kad pati automatiÅ¡kai fokusuotų vaizdÄ .             DÄl prietaisų S. D. SL ir S. V. 24 patikimumo.A. A., kurio valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo Ž. V., važiavimo greitis užfiksuotas greiÄio matuokliu STALKER DUAL SL Nr. DD002307, kuris buvo patikrintas 2015-05-08, patikros sertifikatas Nr. 0160269, patikros galiojimo terminas iki 2016 m. gegužÄs 7 d., todÄl nekyla abejonių dÄl Å¡io greiÄio matuoklio ir jo duomenų patikimumo.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vaizdas buvo įraÅ¡inÄjamas prietaisu SUNIT, kuris yra kaip pagalbinÄ priemonÄ prie greiÄio matuoklio STALKER DUAL SL ir vienas neveikia, jis veikia kartu su greiÄio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis. Teismas pažymi, kad priemonei SUNIT nÄra reikalinga metrologinÄ patikra, nes Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonÄs patikra tai matavimo priemonÄs tinkamumo įvertinimas eksperimento bÅ«du tiriant jos metrologines charakteristikas bei tikrinant nustatytų reikalavimų atitikimÄ .
Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonÄ tai įrankis, prietaisas ar jų sistema, skirti matavimui. Apibendrinant konstatuotina, kad metrologinÄ patikra turi bÅ«ti atlikta matavimo prietaisams, o prietaisas SUNIT nematuoja, bet tik fiksuoja jau atliktÄ matavimÄ , todÄl jam patikra nereikalinga. Teismas taip pat pažymi, kad abejoti techninÄs priemonÄs rodmenimis nÄra pagrindo. Byloje nÄra duomenų, kad nurodytu greiÄio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis.
PažeidÄjo atstovÄ taip pat nurodo, kad vaizdo medžiagos viename epizode matyti, kad nors Ž. V. vairuojama transporto priemonÄ važiuoja, taÄiau jos greitis nÄra rodomas 5 sekundes, kitame epizode matyti, kad policijos transporto priemonÄ stovi, jos greitis didÄja. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinÄje byloje Nr. N1-1872/2007). Taigi nors teismas sutinka su Å¡iais administracinÄn atsakomybÄn traukiamo Ž.
V. atstovÄs argumentais, taÄiau pažymi, kad jie nepaneigia visų kitų byloje esanÄių ir pažeidimÄ patvirtinanÄių įrodymų.              DÄl prieÅ¡taringų liudytojų parodymų.AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamo Ž. V. atstovÄs argumentas, kad teismo posÄdžio metu liudytojai davÄ prieÅ¡taringus parodymus, neatitinkanÄius byloje esanÄių įrodymų, yra nepagrįstas, kadangi policijos pareigÅ«nai, V. G. ir E. K. apklausti teismo posÄdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieÅ¡taraudami iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, todÄl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais ir jais nesivadovauto.
PareigÅ«nų parodymai, kurie yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, detalÅ«s, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus (jų tarnybinius praneÅ¡imus, garso bei policijos automobilyje įrengto vaizdo fiksavimo medžiagÄ ), ir kurie visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų Ž. V. padarytų administracinių teisÄs pažeidimų vaizdÄ . Teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nai nÄra kaip nors susijÄ su administracinÄn atsakomybÄn traukiamu asmeniu.
Aplinkybių, kad policijos pareigÅ«nai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, turÄjÄ pagrindÄ administracinÄn atsakomybÄn traukiamÄ asmenį apkalbÄti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebÅ«tų teisÄs pažeidimų padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodÄ ir pats Ž. V. bei jo atstovÄ. Policijos pareigÅ«nai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todÄl netikÄti jų paaiÅ¡kinimais, abejoti pareigÅ«nų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nÄra jokio pagrindo.
Teismo posÄdžio metu, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų, buvo nustatyta, kad kai Ž. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, pažeidÄjas buvo priÄjÄs prie tarnybinio automobilio ir praÅ¡Ä neraÅ¡yti jam ATP protokolo, taip pat klausÄ ar policijos pareigÅ«nai spÄjo kažkÄ nufilmuoti. Policijos pareigÅ«no teigimu, jis praÅ¡Ä neraÅ¡yti protokolo, greiÄiausia dÄl to, kad suprato, jog daug virÅ¡ijo greitį, kad galbÅ«t neteks vairuotojo pažymÄjimo.
Tai, kad Ž. V. pareigÅ«nus kvietÄ pasikalbÄti ne tarnybiniame automobilyje matyti ir vaizdo įraÅ¡e, darytame forminant administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ . Nors pats Ž. V. paaiÅ¡kino, kad su pareigÅ«nais norÄjo paÅ¡nekÄti neįraÅ¡ant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodÄ, kad abejoja jo pažeidimu, jų kvalifikacija jam kÄlÄ abejonių, taÄiau Ž. V. parodymus teismas vertintina kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs.DÄl policijos pareigÅ«nų etikos kodekso pažeidimo.Teismas konstatuoja, kad bet kokio pobÅ«džio pretenzija, reiÅ¡kiama policijos pareigÅ«nams, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET, saugiai vairuoti transporto priemonÄ, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Å ios bylos nagrinÄjimo dalykas yra administracinis teisÄs pažeidimas, inkriminuotas Ž. V.. TodÄl jo atstovÄs argumentų dÄl policijos pareigÅ«nų elgesio ir veiksmų užfiksuojant administracinÄs teisÄs pažeidimÄ Å¡ioje byloje teismas nenagrinÄja bei nurodo, kad policijos etikos kodekso pažeidimus nagrinÄja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos TarnybinÄs etikos komisija bei policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų tarnybinÄs etikos komisijos pagal kompetencijÄ .Taigi įvertinta iÅ¡dÄstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog Ž.
V. vairuodamas transporto priemonÄ, virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Jo padaryta veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d. kvalifikuota tinkamai. Ž. V. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nÄra nustatyta. Jo atsakomybÄ sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos paÄios rūšies teisÄs pažeidimas (ATPK 32 str. 2 d.). Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į padaryto administracinio teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumÄ visuomenei, nes važiavimas virÅ¡ijant leistinÄ greitį važiuojant dienos metu, kÄlÄ didelį pavojų tiek paÄiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidÄjo asmenybÄ, kuris dirba, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greiÄio virÅ¡ijimÄ , rodo neatsakingÄ pažeidÄjo požiÅ«rį į teisÄs aktais nustatytų reikalavimų bei taisyklių laikymÄ si, į tai, kad nÄra jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybÄ.
Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, Ž. V. skirtina didesnÄ nei sankcijos minimume numatyta bauda, o įvertinus tai, jog nors už greiÄio virÅ¡ijimÄ Å½. V. baustas nekartÄ , taÄiau nÄra baustas už greiÄio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 km., per valandÄ , taikytinas minimalus sankcijoje numatytas teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo terminas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä: Ž. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 300 EUR (trijų Å¡imtų euro) baudÄ su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 (vienam) mÄnesiui.Bauda turi bÅ«ti sumokÄta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â ne vÄliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos į AB bankÄ âSwedbankâ, ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001.
Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK 16054940396.IÅ¡aiÅ¡kinti Ž. V., kad po nutarimo priÄmimo paskirtos baudos mokÄjimo iÅ¡dÄstymo ar vykdymo atidÄjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinÄn atsakomybÄn, turi teisÄ kreiptis į ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ MokesÄių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                 Vaida SinkeviÄienÄ