Legislator Case Law & Legislation
7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c AI generated

7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-319 -834/2016                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant RÅ«tai ČereÅ¡kaitei,dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å½.

Legislator headnote

AI generated

7b764e76-e2fb-43bc-9152-e2c32cacb09c · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Nežino, kodėl tokį pirmÄ Ä¯raÅ¡Ä atsiuntė, įraÅ¡us siunčia bÅ«rio vadas. Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį prisimena. Jie dirbo Utenos kelyje, pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, apsisuko, sustabdė ir surašė protokolÄ . Greitis buvo užfiksuotas automobilio įranga. Automobilio valstybinį numerį pastebėjo, tačiau iÅ¡art apsisukti nebuvo galimybės, nes dar vienas ar keli automobiliai važiavo, jie juos praleido, apsisuko ir tik tada sustabdė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-319 -834/2016                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant RÅ«tai ČereÅ¡kaitei,dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å½.

V. atstovams R. KlimaÅ¡auskui, E. DavidavičiÅ«tei nedalyvaujant Ž. V.,iÅ¡nagrinėjusi Ž. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: Ž. V. 2016 m. sausio 31 d., apie 9:12 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, vairuodamas automobilį AUDI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiavo 164 km/val., greičiu, o po paklaidos 161 km/val., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

Ž. V. 2016-03-31 ir 2016-04-22 posėdžių metu protokole užfiksuotų faktų nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad video medžiaga, kuri buvo iÅ¡reikalauta, nesutampa su ta, kuriÄ peržiÅ«rėjo automobilyje. IÅ¡ jų filmo matė savo greitį 120 km/h. važiuojant gana ilgÄ laikÄ . Jam sunku suprasti pareigÅ«nų motyvus. Jis nematė pareigÅ«nų, neatkreipė dėmesio, kol į galÄ nepradėjo mirksėti lempos. Teigė, kad medžiagoje skiriasi pamatymo momentas, vijimosi ir sustabdymo atkarpa.

Su pareigÅ«nais norėjo paÅ¡nekėti neįraÅ¡ant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodė, kad abejoja. Daug sekundžių buvo važiuojama jam iÅ¡ paskos, laukiama kol virÅ¡ys greitį. Jų kvalifikacija jam kėlė abejonių. Ž. V. atstovė E. D. teismo posėdžio metu prašė bylÄ nutraukti ir parodė, kad byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nepakankami iÅ¡vadoms apie Ž. V. kaltumÄ padarius, (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatytÄ pažeidimÄ , padaryti ir administracinei nuobaudai paskirti.

Paaiškino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž. V. pažeidimas, autentiškumo, kadangi vaizdo įrašuose matyti, akivaizdūs šių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, todėl ši vaizdo medžiaga negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu Ž. V. kaltę. Nurodė, kad įrodymai surinkti nesilaikant SUNIT naudojimo instrukcijoje numatytų reikalavimų, t.y. nėra tinkamai užfiksuoti transporto priemonės, viršijančios greitį, valstybiniai numeriai, todėl negalima konstatuoti, kad vaizdo įraše matoma transporto priemonė yra vairuojama Ž.

V.. Nurodė, kad neįtikėtina, jog per 0,2 sekundės, esant blogoms oro sÄ lygoms, bÅ«tų įmanoma pamatyti ir įsiminti Å¡eÅ¡ių simbolių valstybinius numerius. PareigÅ«nai nepagrįstai teigė, kad transporto priemonė nebuvo dingusi iÅ¡ jų akiračio, nes net ir esant plačiausiam regėjimo kampui, nėra įmanoma matyti, kas vyksta už posÅ«kio, kurį užstoja miÅ¡kas. Pasisakė, kad STALKER DUAL SL radaras galėjo rodyti nepatikimus duomenis dėl lietaus, o dėl galimos netinkamos S. V. 24 prietaiso ir radaro STALKER DUAL SL sÄ veikos vaizdo medžiagoje buvo fiksuojami akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys greičio duomenys.

Nurodė, kad pareigÅ«nai V. G. ir E. K. užfiksuojant administracinės teisės pažeidimÄ nesivaržant vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tuo pažeisdami policijos pareigÅ«nų etikos kodeksÄ .Kelių policijos valdybos atstovė A. G. teismo posėdžio metu palaikė suraÅ¡ytÄ protokolÄ ir parodė, kad yra apklausti pareigÅ«nai, kurie tam tikrų kompleksinių priemonių pagalba užfiksavo pažeidimÄ â€“ tiek pareigÅ«nų akimis, tiek greičio fiksavimo prietaisu, tiek liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimu, kad vaizdo įraÅ¡ymo priemonė SUNIT fiksavo greičio virÅ¡ijimo faktÄ kelyje Vilnius – Utena.

Nors iš vaizdo įrašo buvo kilę abejonių dėl automobilio valstybinio numerio, tačiau abu pareigūnai, kurie sausio 31 d. sustabdė automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosekliai teigė, kad tai būtent šis automobilis, kuris buvo užfiksuotas greičio prietaisu STALKER DUAL SL, kad šis automobilis viršijo greitį. Iš vaizdo įrašo matoma, kad tai vienintelis automobilis atvažiuojantis iš priekio, kuris viršijo greitį, paskui jį nėra važiuojančių automobilių.

GalbÅ«t vaizdo registratoriuje Ž. V. dingsta iÅ¡ vaizdo, tačiau pareigÅ«nų žiÅ«rėjimo laukas platesnis, jie teigia, kad automobilis nebuvo dingęs iÅ¡ jų akiračio. Nurodė, kad pagal iÅ¡raÅ¡Ä apie asmens pažeidimus Ž. V. yra charakterizuojamas, kaip nuolat darantis KET pažeidimus, ne kartÄ yra baustas už greičio virÅ¡ijimÄ . Ž. V. paaiÅ¡kinimai, kad tai ne jo greitis, yra tik gynybinė pozicija, kadangi jam už tokį pažeidimÄ gresia ne tik bauda, bet ir teisių atėmimas.

PaaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡ymo prietaisas SUNIT yra daugiau kaip pagalbinė priemonė prie STALKER DUAL SL, ji viena neveikia. Dėl prietaisų veikimo nėra abejonių, kad jie bÅ«tų sugedę.L. V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį prisimena. TÄ dienÄ jie važiavo keliu A14 su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo greičio matavimo įranga. Kai važiavo, įranga buvo nustatyta į atvažiuojančias transporto priemones. Jie kilo į įkalnę, o nuo įkalnės važiavo vairuotojas, kurio greitis buvo užfiksuotas.

Tuo momentu buvo tik vienas automobilis, kai jis pralėkė, jie apsisuko, pasivijo ir sustabdė jį. SuraÅ¡ant protokolÄ buvo daromas garso įraÅ¡as. Protokolas buvo suraÅ¡omas tarnybiniame automobilyje, kuriame yra garso įraÅ¡ymo įranga. Prasilenkiant jie matė automobilio, kuriuo vairuotojas važiavo vienas, valstybinius numerius. Po prasilenkimo automobilį matė, jis nebuvo dingęs iÅ¡ akiračio, gyvai matė, nes visÄ laikÄ tiesus kelio ruožas, niekur pasukti tikrai negalėjo. Automobilis važiavo dideliu greičiu, pasivijo kitÄ policijos automobilį, kuris važiavo ta pačia kryptimi, tada automobilis sumažino greitį ir jie jį sustabdė.

Priešpriešiais jo nestabdė, nes nesaugu ir kelia pavojų vairuotojui, be to iš galo mašinos važiavo, o greičiai buvo nemaži. Nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametę iš akiračio, jis važiavo tiesiai link Utenos. Kai pradėjo apsisukinėti, praėjo kelios minutės, kol sustojo. Kai jį vijosi, jis lenkė 2-3 mašinas. Ten buvo betoninis nelygus kelias. Nežino, kur dingo tos 5 sekundės, dėl įrangos negali atsakinėti, tam yra patikros. Įranga veikia, viskas įrašoma automatiškai, po kelias minutes įrašo, išsaugo, kad nebūtų ištrauktas visas įrašas.

Nežino, kodėl tokį pirmÄ Ä¯raÅ¡Ä atsiuntė, įraÅ¡us siunčia bÅ«rio vadas. Liudytojas E. K. (E. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį prisimena. Jie dirbo Utenos kelyje, pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, apsisuko, sustabdė ir surašė protokolÄ . Greitis buvo užfiksuotas automobilio įranga. Automobilio valstybinį numerį pastebėjo, tačiau iÅ¡art apsisukti nebuvo galimybės, nes dar vienas ar keli automobiliai važiavo, jie juos praleido, apsisuko ir tik tada sustabdė.

Å iuo atveju greičio matuoklis vieno automobilio greitį fiksavo. Kai jie tikrina greitį, yra lėtesnio ir greitesnio automobilio funkcija, jÄ Ä¯junginėja, kad matuotų kelis automobilius – lėtesnį ir greitesnį. Ž. V. buvo supažindintas su vaizdo medžiaga, jis buvo pasodintas pas juos į automobilį, jie visi gan ilgai diskutavo, supažindino su protokolu. Kai sustabdė, jis buvo priėjęs ir prašė neraÅ¡yti ATP protokolo, neiti į automobilį, klausė ar spėjom kažkÄ nufilmuoti.

Jis prašė nerašyti protokolo, greičiausia dėl to, kad suprato, jog daug viršijo greitį, kad galbūt neteks vairuotojo pažymėjimo. Garso įrašas daromas, kai žmogus sodinamas į tarnybinį automobilį. Kai jie prieina prie vairuotojo, garso įrašas nedaromas, nes neturi diktafono. Jų akimis matosi, kuris automobilis važiuoja greičiau, jei automobiliai važiuoja vienodu greičiu, tai jie nestabdo ir nesurašo protokolo. Stabdo tik tada kai yra 100 proc. tikri, kad tas automobilis važiavo.

Vizualiai matosi, jei vienas automobilis 50 km/h. važiuoja, o kitas 100 km/h. ir vaizdo įraÅ¡e tai matosi. PrieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje važiavo Å¡is automobilis ir paskui jį dar du ar vienas automobiliai, atstumas tarp jų gana didelis buvo. Kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai gerai matosi, o kartais nesimato, tai nuo oro sÄ lygų priklauso. Jie važiuodami matė ir automobilio markę, ir valstybinius numerius. Kai Ž. V. automobilį pamatė, neatsimena, kada kitÄ automobilį pamatė, minučių reikalas buvo.

Kai važiavo matė, kad automobilis virÅ¡ija greitį, kai prasilenkė pamatė ir valstybinį numerį, ir markę, tik tada kitas automobilis pasirodė. Å iandien to automobilio valstybinio numerio jis neprisimena. Kai pirmÄ kartÄ pamatė automobilį atstumas buvo apie 300 m. Tuo metu valstybinių numerių nematė, matė monitoriuje tik, kad transporto priemonė juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatė prasilenkiant. Neskaičiavo per kiek transporto priemonė priartėjo prie jo. Per 10-15 m. matė valstybinius numerius, per sekundę jis įsidėmi 6 skaitmenų skaičių.

Tiksliai nepamena, kiek laiko truko apsisukimas, galbÅ«t apie minutę laiko, viskas greitai vyko. Kai apsisukinėjo, porininkas žiÅ«rėjo į automobilį, jam galimybės jį matyti nebuvo, nes sėdėjo keleivio vietoje, jis automobilio nematė, bet kai apsisuko jau matė. Vaizdo medžiagÄ matė, kai rodė jÄ vairuotojui, tai valstybiniai numeriai ir automobilio markė atitiko. Pradedami tarnybÄ jie įsėda į automobilį, įjungia vaizdo registratorių, niekur to nefiksuoja. SveikatÄ ir regėjimÄ tikrinasi kas 2 metus, nes turi bÅ«ti Å¡imtaprocentinis regėjimas.

Pažymėjo 10-15 metrų atstumÄ , nes tokiu atstumu pradėjo matyti valstybinius numerius, kai automobilis artėjo prie jų. Artėdamas dar geriau matė numerius, nes automobilis prasilenkė visai Å¡alia, tačiau valstybiniai numeriai nebuvo garsiai užfiksuoti. Fiksuojant pažeidimÄ buvo raÅ¡omas tarnybinis praneÅ¡imas, jame buvo nurodyti valstybiniai numeriai. Vydamasis automobilį „Audi“ į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, nes stebėjo transporto priemonę. Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamas jų greitis vejantis automobilį.

Nepamena ar Ž. V. už sankryžos sustabdė. Kai pamato pažeidėjÄ , apie tai praneÅ¡a budėtojui, bet į garso įraÅ¡Ä neturi to įraÅ¡yti. Greičio matuokliai yra skirtingi, kai kurie net nuotraukų nedaro. Greičio matuokliams yra tvarka, taisyklės, žino STALKER DUAL SL naudojimo tvarkÄ . Å vyturėlius automobilyje įsijungė, kai stabdė automobilį, nes iÅ¡kart įjungti bÅ«tų nesaugu, kadangi tokiu greičiu važiuodamas vairuotojas galėtų iÅ¡sigÄ sti, nusukti. Automobilių stabdymas yra patrulių veiklos instrukcijoje ar policijos veiklos įstatyme apraÅ¡ytas.

Privažiavę iÅ¡ galo turi padaryti „saugų koridorių“ kolegai, kad transporto priemonės nekliudytų pareigÅ«nų. Fiksuojant greitį paklaida yra 5 ar 3 proc. vairuotojo naudai, tai yra nurodyta prietaiso patikros sertifikate. Jie patys įveda ATP registre sertifikato numerius, o greitį automobilis pats paskaičiuoja. Å iuo atveju paklaida buvo 5 km/h. vairuotojo naudai. Jis sėdėjo aukščiau, nei kad kameros buvo, todėl vaizdÄ matė platesniu spektru.Liudytojas D. B. (D. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė kompaktinius diskus Vilniaus rajono apylinkės teismui, ruošė medžiagÄ gal 2 ar 3 kartus.

Dažniausiai į teismÄ siunčia medžiagÄ , kuri atspindi pažeidimo esmę. Kiekvienas prietaisas yra sureguliuotas taip, kad daro skirtingo ilgumo įraÅ¡us - vienas daro 15 min., o kitas 1 val. Å itas prietaisas buvo iÅ¡karpytas, kad bÅ«tų užfiksuota pažeidimo esmė. Buvo filmuota SUNIT prietaisu, kuris yra susietas su greičio matuokliu, t.y. sujungti aparatai: vienas turi vaizdo įraÅ¡ymo, o kitas greičio matavimo funkcijÄ . Pagreitinimo jis neatliko. Ä®ranga SUNIT atlieka pagreitinimus. Kamera yra padaryta taip, kad ji pati fokusuoja automatiÅ¡kai, gal nuo to fokusavimo taip atsitiko.

Nėra galimybių iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pritraukti automobilio numerius. PareigÅ«nų matymas patvirtina, kad tai bÅ«tent tas automobilis. Ä®vertinimÄ , kuris automobilis važiuoja greičiau turi atlikti pats pareigÅ«nas, nes prietaisas pats neskirsto. ATP protokole greičio matuoklio duomenys yra raÅ¡omi, SUNIT yra pagalbinis prietaisas vaizdui, o ne greičio matavimui. SUNIT neturi atskiros patikros, tai yra prietaisas vaizdui filmuoti. Užvedus maÅ¡inÄ jis įsijungia ir dirba kartu su greičio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis.Ž.

V. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio 2016-01-31 surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patruliuojant buvo sustabdytas greitį viršijantis automobilis, pranešimu dėl vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo paėmimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, asmens duomenimis, kuriuose nurodyta, kad Ž.

V. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiuodamas 164 km/h. greičiu. I. Ž. V. ir jo atstovės E. D. paaiÅ¡kinimus, Kelių policijos valdybos atstovės A. G. paaiÅ¡kinimus, liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymus, iÅ¡tyrus administracinės bylos medžiagÄ , leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. V. padarė administracinį teisės pažeidimÄ . (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

              Dėl greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybinių numerių užfiksavimo.SUNIT prietaiso instrukcijos 1 puslapyje yra nurodyta, kad prietaisas identifikuoja valstybinį numerį ir parodo nuotraukÄ , su transporto priemone, ekrane. Automatinis transporto priemonės numerių atpažinimas apraÅ¡omas SUNIT instrukcijos 10 puslapyje. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad transporto priemonės, kurios greitis buvo 164 km/val. valstybiniai numeriai nebuvo automatiÅ¡kai nustatyti ir jie nėra matomi vaizdo įraÅ¡e. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai jie filmuoja yra daromas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo užfiksuoti valstybiniai numeriai kartais matosi gerai, o kartais nesimato, tai priklauso nuo oro sÄ lygų.

Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad važiuodami matė ir automobilio markę, ir valstybinius numerius. Kai pirmÄ kartÄ pamatė automobilį atstumas buvo apie 300 m., tuo metu valstybinių numerių nematė, matė monitoriuje tik, kad transporto priemonė juda ir jos greitį, o valstybinius numerius pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais prasilenkiant su transporto priemone maždaug 10 – 15 m. atstumu. Liudytojas E. K. patvirtino, kad per sekundę jis gali įsidėmi 6 skaitmenų skaičių. Teismas pažymi, kad pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukÅ¡tus pareigÅ«nui keliamus sveikatos reikalavimus.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, nurodytu 10 - 15 metrų atstumu, kad ir prastomis oro sÄ lygomis, bet pareigÅ«nai neabejotinai galėjo matyti ir įsidėmėti ne tik transporto priemonės valstybinius numerius, bet ir jos markę bei spalvÄ , kadangi, kaip matoma iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų, tai buvo vienintelė transporto priemonė važiuojanti prieÅ¡prieÅ¡iais pareigÅ«nų automobilio. Pažymėtina, jog tai, kad nors vaizdo medžiagoje neužfiksuoti greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybiniai numeriai, nesudaro pagrindo abejoti, kad Ž.

V. padarė pažeidimÄ numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d., kadangi posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, jog bÅ«tent Ž. V. vairuojamÄ automobilį jie matė. Tai, kad daugiau tuo metu važiuojančių automobilių nebuvo patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as. Pažymėtina, jog protokolas administracinio teisės pažeidimo bylose suraÅ¡omas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž.

V. atstovės teiginiai dėl nepakankamo įrodymų kiekio atmestini kaip nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatyti pažeidimai gali bÅ«ti įrodinėjami ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, ir pan. Be to, teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įrodymų rinkimo procesas turi bÅ«ti racionalus – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms iÅ¡vadoms dėl asmens kaltės padaryti.              Dėl transporto priemonės dingimo policijos pareigÅ«nams iÅ¡ akiračio.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teigimu, iÅ¡ vaizdo įrašų matosi, kad greitį virÅ¡ijęs automobilis iÅ¡ policijos pareigÅ«nų akiračio buvo dingęs ilgiau nei pusę minutės. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad automobilis nebuvo dingęs iÅ¡ jų akiračio, nuo apsisukimo momento iki stabdymo nebuvo jo pametę iÅ¡ akiračio, jis važiavo tiesiai link Utenos.

Teismas konstatuoja, kad nors vaizdo įraÅ¡e transporto priemonė trumpam dingsta iÅ¡ vaizdo, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų matyti, kad policijos pareigÅ«nų žiÅ«rėjimo laukas platesnis, kadangi jie sėdi aukščiau ir mato vaizdÄ platesniu spektru, nei jį fiksuoja prietaisai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigÅ«nų parodymais.             Dėl vaizdo medžiagos koregavimo ir taisymo.Administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės argumentas, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tariamas Ž.

V. pažeidimas, autentiÅ¡kumo, kadangi vaizdo įraÅ¡uose matyti akivaizdÅ«s Å¡ių įrašų taisymo/koregavimo ir trynimo požymiai, yra nepagrįstas, kadangi remiantis liudytojo D. B. paaiÅ¡kinimu matyti , kad įranga SUNIT atlieka pagreitinimus, kadangi kamera yra padaryta taip, kad pati automatiÅ¡kai fokusuotų vaizdÄ .             Dėl prietaisų S. D. SL ir S. V. 24 patikimumo.A. A., kurio valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo Ž. V., važiavimo greitis užfiksuotas greičio matuokliu STALKER DUAL SL Nr. DD002307, kuris buvo patikrintas 2015-05-08, patikros sertifikatas Nr. 0160269, patikros galiojimo terminas iki 2016 m. gegužės 7 d., todėl nekyla abejonių dėl Å¡io greičio matuoklio ir jo duomenų patikimumo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vaizdas buvo įraÅ¡inėjamas prietaisu SUNIT, kuris yra kaip pagalbinė priemonė prie greičio matuoklio STALKER DUAL SL ir vienas neveikia, jis veikia kartu su greičio matavimo prietaisu, yra neatskiriama jo dalis. Teismas pažymi, kad priemonei SUNIT nėra reikalinga metrologinė patikra, nes Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonės patikra tai matavimo priemonės tinkamumo įvertinimas eksperimento bÅ«du tiriant jos metrologines charakteristikas bei tikrinant nustatytų reikalavimų atitikimÄ .

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė tai įrankis, prietaisas ar jų sistema, skirti matavimui. Apibendrinant konstatuotina, kad metrologinė patikra turi bÅ«ti atlikta matavimo prietaisams, o prietaisas SUNIT nematuoja, bet tik fiksuoja jau atliktÄ matavimÄ , todėl jam patikra nereikalinga. Teismas taip pat pažymi, kad abejoti techninės priemonės rodmenimis nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas kito automobilio važiavimo greitis.

Pažeidėjo atstovė taip pat nurodo, kad vaizdo medžiagos viename epizode matyti, kad nors Ž. V. vairuojama transporto priemonė važiuoja, tačiau jos greitis nėra rodomas 5 sekundes, kitame epizode matyti, kad policijos transporto priemonė stovi, jos greitis didėja. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Taigi nors teismas sutinka su Å¡iais administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž.

V. atstovės argumentais, tačiau pažymi, kad jie nepaneigia visų kitų byloje esančių ir pažeidimÄ patvirtinančių įrodymų.              Dėl prieÅ¡taringų liudytojų parodymų.Administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. V. atstovės argumentas, kad teismo posėdžio metu liudytojai davė prieÅ¡taringus parodymus, neatitinkančius byloje esančių įrodymų, yra nepagrįstas, kadangi policijos pareigÅ«nai, V. G. ir E. K. apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieÅ¡taraudami iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais ir jais nesivadovauto.

PareigÅ«nų parodymai, kurie yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, detalÅ«s, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus (jų tarnybinius praneÅ¡imus, garso bei policijos automobilyje įrengto vaizdo fiksavimo medžiagÄ ), ir kurie visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų Ž. V. padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdÄ . Teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Aplinkybių, kad policijos pareigÅ«nai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, turėję pagrindÄ administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebÅ«tų teisės pažeidimų padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir pats Ž. V. bei jo atstovė. Policijos pareigÅ«nai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti jų paaiÅ¡kinimais, abejoti pareigÅ«nų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų, buvo nustatyta, kad kai Ž. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, pažeidėjas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio ir prašė neraÅ¡yti jam ATP protokolo, taip pat klausė ar policijos pareigÅ«nai spėjo kažkÄ nufilmuoti. Policijos pareigÅ«no teigimu, jis prašė neraÅ¡yti protokolo, greičiausia dėl to, kad suprato, jog daug virÅ¡ijo greitį, kad galbÅ«t neteks vairuotojo pažymėjimo.

Tai, kad Ž. V. pareigÅ«nus kvietė pasikalbėti ne tarnybiniame automobilyje matyti ir vaizdo įraÅ¡e, darytame forminant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Nors pats Ž. V. paaiÅ¡kino, kad su pareigÅ«nais norėjo paÅ¡nekėti neįraÅ¡ant pokalbio, nes jie akivaizdžiai jam parodė, kad abejoja jo pažeidimu, jų kvalifikacija jam kėlė abejonių, tačiau Ž. V. parodymus teismas vertintina kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Dėl policijos pareigÅ«nų etikos kodekso pažeidimo.Teismas konstatuoja, kad bet kokio pobÅ«džio pretenzija, reiÅ¡kiama policijos pareigÅ«nams, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET, saugiai vairuoti transporto priemonę, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinis teisės pažeidimas, inkriminuotas Ž. V.. Todėl jo atstovės argumentų dėl policijos pareigÅ«nų elgesio ir veiksmų užfiksuojant administracinės teisės pažeidimÄ Å¡ioje byloje teismas nenagrinėja bei nurodo, kad policijos etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybinės etikos komisija bei policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų tarnybinės etikos komisijos pagal kompetencijÄ .Taigi įvertinta iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog Ž.

V. vairuodamas transporto priemonę, virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Jo padaryta veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d. kvalifikuota tinkamai. Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 2 d.). Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumÄ visuomenei, nes važiavimas virÅ¡ijant leistinÄ greitį važiuojant dienos metu, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio virÅ¡ijimÄ , rodo neatsakingÄ pažeidėjo požiÅ«rį į teisės aktais nustatytų reikalavimų bei taisyklių laikymÄ si, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, Ž. V. skirtina didesnė nei sankcijos minimume numatyta bauda, o įvertinus tai, jog nors už greičio virÅ¡ijimÄ Å½. V. baustas nekartÄ , tačiau nėra baustas už greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 km., per valandÄ , taikytinas minimalus sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Ž. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 300 EUR (trijų Å¡imtų euro) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001.

Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK 16054940396.IÅ¡aiÅ¡kinti Ž. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė