2025-12-30 Nr. AB-23437-3-63-3-01175-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-333-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01175-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivų konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivų konstrukcijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laivų konstrukcijos“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 23 d. priimto nutarimo (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 30226 (toliau – ir Pažeidimo byla) juridiniam asmeniui UAB „Laivų konstrukcijos“ dalį, susijusią su Bendrovės administracine atsakomybe: už neužtikrinimą, jog bendrovės direktorė H. A. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. dirbtų direktore, o Y. I. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. 23.30 val. dirbtų montuotoju, sudarius su jais rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) skyriui.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad UAB „Laivų konstrukcijos“ laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. neužtikrino, kad direktorė H. A. dirbtų direktore sudarius su ja rašytinę darbo sutartį ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų priėmimo tvarka pranešus VSDFV skyriui, taip savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio, 1 punkto nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su tokiu vertinimu, nes byloje nebuvo jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos teiginius.

3. Pareiškėjas manė, kad pareigūnai minėtą atvejį tyrė formaliai ir paviršutiniškai, net nesigilinant į pareiškėjo bei jo atstovo tyrimo metu pateiktus rašytinius įrodymus, jog šiuo atveju buvo susidariusi netipinė situacija, kuri nebuvo detaliai aprašyta galiojančiuose teisės aktuose, o pati susidariusi situacija yra išskirtinė situacija, kadangi ji yra įtakota karo veiksmų (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog bendrovės UAB „Laivų konstrukcijos“ vienintelis akcininkas 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą paskirti (duomenys neskelbtini) pilietę H. A. įmonės direktore, šis sprendimas valstybės registre buvo įregistruotas tik 2021 m. kovo 26 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) priėmė sprendimą paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Šio dokumento pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 588 „Dėl LR Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2020 m. birželio 10 d. nutarimas) priėmė sprendimą draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką jei jie neturi Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pilietė H. A. ne dėl savo tyčios ar veikimo, neveikimo neturėjo realių galimybių ne tik atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, bet ir žinoti realesnius savo galimo atvykimo laikotarpius dėl karinės situacijos. Pateikti dokumentai įrodė, kad direktorė atitinka medicininio pobūdžio kriterijus, pagal kuriuos ji turi teikti medicininę pagalbą, ir ji neturėjo galimybės nepažeidžiant savo valstybės teisės aktų reikalavimų apibrėžtu laikotarpiu legaliai ir teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir betarpiškai vykdyti savo pareigų. Pareiškėjas manė, kad H. A. negalėjo dėl įvairių Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų sprendimų ne tik atvykti į Europos Sąjungos valstybę iš (duomenys neskelbtini), bet ir išvykti iš savo tėvynės, nes dėl karo veiksmų (duomenys neskelbtini) prezidentas savo įsaku šios grupės asmenims buvo uždraudęs.

6. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nei Bendrovės akcininko, nei įmonės administracijos darbuotojų veiksmuose nebuvo jokių tyčios ar kodekse uždraustų, pavojingų veikų, atitinkančio administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymių, todėl ši skundžiama nutarimo dalis turėtų būti šalintina iš dokumentų, atliekant pakartotinį veiklos teisinį vertinimą.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Y. I. niekada nebuvo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotoju. Tiriant šio asmens tragišką žūtį, apklausiant įmonės darbuotojus buvo nustatyta, kad minėtas asmuo bandė įsidarbinti šioje Bendrovėje, tačiau jam nepavyko, nes tuo metu nebuvo tiek daug darbų, kurių atlikimui būtų reikalinga įdarbinti papildomų darbuotojų. Kadangi minėtas asmuo buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, o šiai darbuotojų grupei yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl Bendrovė iš anksto įvertina savo galimybes priimti tokį darbuotoją. Pareiškėjas akcentavo, kad nė vienas Bendrovės darbuotojas iki minėto asmens žūties nežinojo apie jį, be to, įmonės darbininkai nedirbo nakties režimu, teigė, kad jis buvo konkurentų darbuotojas.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad bylos medžiagoje yra nurodyta, jog žuvęs asmuo atliko virinimo darbus, tuo tarpu skundžiamame Nutarime Bendrovei yra inkriminuojama veika už tai, kad Bendrovė neva turėjo užtikrinti jo kaip montuotojo darbinių funkcijų realizavimą. Suvirinimo ir montavimo darbai skiriasi savo specifika, o atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Bendrovė nėra mačiusi bent vieno Y. I. kvalifikaciją patvirtinančio dokumento ir nebuvo susitarusi dėl kokių nors nakties metu laivo konstrukcijų virinimo darbų laive „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suprantama ką ir kokiu būdu Bendrovė turėjo užtikrinti.

9. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo pašalinti liudytojų paaiškinimuose nurodyti esminiai prieštaravimai, nemotyvuotai buvo atsisakyti atlikti papildomo tyrimo veiksmus, taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo bei teisingo proceso principai.

10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo teisės pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją).

12. Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d nutarimu priėmė sprendimą paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 2020 m. birželio 10 d. nutarimu uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką su tam tikromis išlygomis. Šie teisės aktai neteko galios 2022 m. gegužės 1 d. H. A. vienintelio akcininko sprendimu bendrovės direktore paskiriama 2021 kovo 4 d., t. y. jau galiojant draudimui užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas manė, kad nėra jokių duomenų, jog H. A. atitiktų aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytus kriterijus dėl kurių ji galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo nuomone, kad Bendrovės akcininkas skirdamas H. A. Bendrovės direktore jau žinojo, kad pagal galiojančius teisės aktus ji faktiškai į Lietuvos Respubliką negali atvykti.

13. Atsakovas nurodė, kad neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes H. A. vykdė Bendrovės direktorės funkcijas: pasirašė UAB „Laivų konstrukcijos“ 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, su A. S. pasirašė 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartį, pasirašė 2022 m. gegužės 9 d. įsakymus dėl O. S., Y. H. apmokamų atostogų. Atsakovas akcentavo, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. H. A. įgaliojo E. M. (vienintelis įmonės akcininkas) atstovauti Bendrovės interesus, o 2023 m. gegužės 1 d. valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ registruotas įmonės naujas vadovas Y. L.. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2022 nuo gegužės 7 dienos iki gegužės 23 dienos Y. I., kartu su A. S., N. V. bei kitais asmenimis, kurių dalis buvo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai (Y. H., O. S.) atliko remonto darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. Šiems darbuotojams vadovavo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas Y. K.. 2022 m. gegužės 4 d. UAB „Laivų konstrukcijos“ akcininkas E. M. UAB „Vakarų laivų remontas“ gamybos vadovo pavaduotojui atsiuntė darbuotojų sąrašą išduoti leidimams patekti į teritoriją. Šiame sąraše kartu su kitais darbuotojais buvo nurodytas ir Y. I.. Atsakovas manė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, bei kitai bylos medžiagai, nekilo jokių abejonių, kad Y. I. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d., 8:04 val. iki 2022 m. gegužės 23 d., 23:30 val. dirbo montuotoju kaip UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas su kuriuo turėjo būti pasirašyta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nutarimu pripažinti kaip nelegaliai UAB „Laivų konstrukcijos“ dirbę N. V. ir A. S., kartu su Y. I. vykdė remonto darbus laive „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas šių asmenų nelegalaus darbo neginčija.

II. 14. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad:

12.1. Inspekcija 2023 m. balandžio 18 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0959-0051 (toliau – ir Protokolas) pareiškėjui, nes pareiškėjas, būdamas darbdaviu, nepranešė Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus, Inspekcijos inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395, (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau likus kaip vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, t. y užsieniečių O. S., Y. H., A. S., N. V. atžvilgiu nebuvo laikytasi įstatymuose numatytų reikalavimų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 8 dalį ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, kai tuo tarpu atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. H. A. dirbtų direktore, Y. I. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. dirbtų montuotoju, A. S. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dirbtų suvirintoju, N. V. laikotarpiu 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. birželio 16 d. dirbtų montuotoju sudarius su jais rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir taip savo veiksmais pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto padarymą.

12.2. 2023 m. gegužės 23 d. Inspekcija Nutarimu Pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 1 dalies 2 punktu, už teisės pažeidimą skyrė 3 480 Eur baudą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 1 punktu Bendrovė įpareigota nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiais asmenimis. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 2 punktą Bendrovė įpareigota sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi ir už 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skirta juridiniam asmeniui 200 Eur bauda. Apibendrinus abu pažeidimus skirta juridiniam asmeniui 3 480 Eur bauda.

16. Teismas, apžvelgęs Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 55, 56, 57, 58 straipsnių ir 60 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad iš Nutarimo matyti, jog pareiškėjui už padarytas veikas Y. I. ir H. A. atžvilgiu buvo inkriminuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas taip pat nurodė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcijos, galiojusios darbo sutarčių su užsieniečiais sudarymo metu, bei 56 straipsnio 2 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2021 m. birželio 15 d. ir galiojusios Nutarimo surašymo metu, nuostatas ir pažymėjo, kad sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

17. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo teismas nustatė, kad Bendrovės organų sąraše H. A. direktore paskyrimo (išrinkimo) data 2021 m. kovo 4 d., įgaliojimų pabaigos data 2023 m. gegužės 8 d., registruota VSDFV apskaitoje nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 18 d. pasiaiškinime dėl Protokolo Inspekcijos inspektoriui pripažino, kad akcininkas 2021 m. kovo 4 d. savo vienasmeniu sprendimu H. A. paskyrė Bendrovės direktore ir įregistravo VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjas teigė, kad šią informaciją valstybės registras įregistravo tik 2021 m. kovo 24 d., bei nurodė, kad dėl COVID-19 epidemijos labai sulėtėjo tarp valstybių dalykiniai ryšiai, todėl (duomenys neskelbtini) valstybės pilietė laiku negalėjo atvykti į Europos Sąjungos valstybę, net pasiskiepijusi Europos Sąjungoje tinkančia vakcina direktorė taip pat negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir vykdyti savo pareigas, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu uždraudė trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.

18. Teismas nustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtino, jog H. A. vykdė Bendrovės direktorės funkcijas, buvo pasirašytas UAB „Laivų konstrukcijos“ 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, su A. S., pasirašyta 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis, pasirašyti 2022 m. gegužės 9 d. įsakymai dėl O. S., Y. H. apmokamų atostogų. Buvo nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. H. A. įgaliojo E. M. atstovauti Bendrovės interesus, tuo tarpu 2023 m. gegužės 10 d. VĮ „Registrų centras“ registruotas įmonės naujas vadovas Y. L..

19. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis profesijos atitinka atliktų užsieniečių darbų pobūdį Bendrovėje. Y. H., O. S., A. S., N. V. bei kitų užsieniečių pasiaiškinimai patvirtino faktą, kad jie dirbo nelegaliai, t. y nesudarę darbo sutarčių. Panašiu laikotarpiu dirbo Y. H., O. S., A. S., N. V. ir kiti iš (duomenys neskelbtini) atvykę darbuotojai. A. S. pasiaiškinime nurodė, kad buvo susitarta, jog dirbs suvirintoju įmonėje UAB „Laivų konstrukcijos“, darbo grafikas nuo pirmadienio iki penktadienio, po 11 valandų, šeštadieniais – 6 darbo valandos, sekmadieniais pagal norą, atlyginimas 6–7 eurai per valandą, įrankius teikia įmonė. Darbo nurodymus teikdavo Bendrovės meistras, kuris išmokėdavo pinigus, o vėliau pervesdavo juos į banko korteles. Darbo sutartis buvo sudaryta, bet negalėjo pasakyti kada būtent ji buvo sudaryta. Iš Y. H. paaiškinimo buvo matyti, kad jis įmonėje dirbo nuo 2020 metų, gegužės mėnesį atostogų metu jis tęsė darbą baržoje, nes jam buvo pasiūlytas papildomas darbas, dėl darbo užmokesčio su juo niekas nesitarė, už darbą laive negavo darbo užmokesčio. Bendrovės darbuotojo M. E. paaiškinimu 2022 m. gegužės 24 d. paskambinęs Y. K. teigė, kad naktį su draugu Y. I. vykdė suvirinimo darbus laive, kurio metu, įvykus dujų sprogimui, Y. I. žuvo. Teigė, kad jis dirbo kaip fizinis asmuo, asmeniškai susitaręs su kitais asmenimis.

20. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir AB „Vakarų laivų gamykla“ pateiktais duomenis laikotarpiu nuo 2022 m. nuo gegužės 20 iki 31 dienos, nustatė, kad A. S. į Bendrovės teritoriją pateko 10 kartų, N. V. nuo 2022 m gegužės 20 iki 29 dienos pateko 7 kartus, tuo tarpu Y. I. į gamyklos teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. pateko 6 kartus. Remdamasis pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Y. I. du kartus teritorijoje praleido daugiau kaip 11 valandų.

21. Teismas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, remdamasis paaiškinimais ir VSDFV pateikta informacija, sprendė, kad akivaizdu, jog pareiškėjas UAB „Laivų statykla“ apie darbuotojų H. A., Y. I., taip pat kitų darbuotojų Y. H., O. S., A. S., N. V., priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios taip pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad pranešimas VSDFV buvo atliktas pavėluotai, nes šalyje keitėsi teisinis režimas susijęs su priemonių apsaugai prieš pandemiją įgyvendinimu, be to, pranešimas VSDFV buvo pateiktas pačio pareiškėjo iniciatyva, todėl manė, kad tai buvo netyčinis pažeidimas.

Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad pažeidimas buvo padarytas, kad pareiškėjas jo nedelsiant nepašalino, priešingai nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimas būtų sustabdytas ir leido tai tęstis pakankamai ilgą laikotarpį, byloje nebuvo ginčo, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kurio privalėjo laikytis, pareiškėjas nesilaikė, pažeidimas buvo padarytas, kadangi ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjo įvardyti argumentai nekeitė pažeidimo padarymo fakto, t. y. nelegalaus darbo nustatymo.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis Y. I. žuvo, be to Bendrovė laikydamasi tokios įdarbinimo praktikos, leido susiklostyti nesąžiningai konkurencinei situacijai prieš kitas įmones, kurios Inspekcijos nutarimu pripažintos padariusios pažeidimą ir nubaustos už nelegalų darbą analogiškomis aplinkybėmis.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, nes atsakovas priimdamas ginčijamą Nutarimą įvertino visas aplinkybes pagal turimą informaciją. Bylos duomenys patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Inspekcija priimdama Nutarimą vertino pareiškėjo pateiktus 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, iš kurių buvo matyti, kad darbuotojas Y. I.. pradėjo dirbti 2022 m. gegužės mėnesį. Iš pateiktų duomenų buvo matyti, jog H. A. susidūrusi su kliūtimis negalėjo atvykti į Lietuvą ir minėta darbuotoja darbo nepradėjo. Teismas laikė, kad pareiškėjas, net ir teismui įvertinus pateiktus visus įrodymus apie darbuotojų H. A. ir Y. I. įdarbinimą, padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

23. Teismas nurodė, kad skundžiamame Nutarime padaryta išvada, jog Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas) keturių užsieniečių H. A., Y. I., A. S., N. V. atžvilgiu. Nutarime apibrėžiant pažeidimo požymius nurodyta, kad užsieniečiai neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir todėl nesilaikyta Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris pacituotas kaip: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.“. Teismas pabrėžė, kad pažeidimo metu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.) galiojo kitokia šio punkto redakcija: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 49–1 straipsnio 6 dalį.“. Tuo tarpu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (pažeidimo metu) galiojusio Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, o 58 straipsnio 11 punkte buvo numatyta, kad užsieniečiui nėra privalomas leidimas dirbti, jei jis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

24. Teismas pažymėjo, kad nuostata dėl profesijų sąrašo Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsirado tik nuo 2021 m. kovo 1 d. Nepaisant to, reguliavimo esmė liko analogiška kaip iki tol galiojusio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte – reikalaujama, kad užsienietis turėtų leidimą dirbti, jeigu profesija nėra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – ir Profesijų sąrašas). Nutarime pasisakyta, kad užsieniečių profesija nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą. Teismas sprendė, kad nebuvo ginčo, jog užsieniečiams leidimas buvo reikalingas ir jie jo neturėjo. Taip pat nebuvo nustatyta, kad užsieniečiai nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėnesio, teismo vertinimu, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. jau galiojo Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija su nuoroda į Profesijų sąrašą, taigi iš dalies teisinga.

25. Teismas sprendė, kad nors nuoroda į pažeidimo metu galiojusį Įstatymo 57 straipsnį yra reikšminga tik tiek, ar užsieniečiams buvo reikalingas leidimas, o ginčo dėl to nebuvo. Nutarime iš esmės aiškiai įvardinta esminė aplinkybė – įdarbinant. Iš pareiškėjo skundo taip pat buvo akivaizdu, kad toks nustatytas pažeidimas jam yra visiškai aiškus. Taigi, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog byloje yra aplinkybių dėl kurių būtų galima sumažinti baudą.

26. Teismas nurodė, kad sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą nustatyta šio straipsnio 3 dalyje, taip pat apžvelgė šio įstatymo 55 straipsnio, 60 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, bei pažymėjo, kad Bendrovei 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ20618 dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui buvo paskirta 870 eurų bauda už pažeidimo numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte padarymą. Taigi Bendrovė jau bausta už nelegalų darbą per paskutinius 2 metus.

27. Įvertinęs byloje esančią medžiagą teisės aktų kontekste, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes pareiškėjas iš esmės nepagrindė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymėjo, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Argumentų ir duomenų, kad atsakovas būtų pritaikęs pareiškėjui finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydamas bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nebuvo pateikta. Bendrovė faktiškai įdarbino užsieniečius, tam tikrą laiko tarpą jie faktiškai ir dirbo. Tokiu būdu Bendrovė sudarė nelygias konkurencines sąlygas lyginant su kitais darbdaviais, be to, sukūrė migrantų darbo kontrolės rizikas. Pažeidimui konstatuoti įstatymas nenustato pasekmių požymio, užtenka fakto, kad užsienietis buvo įdarbintas ir (ar) dirbo neturėdamas tam leidimo ir to, jog informacija apie įdarbinimą nebuvo pateikta nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Bendrovė vienu metu padarė du pažeidimus – ne tik įdarbino, t. y. padarė pažeidimą, kuris atitinka nelegalaus darbo, kaip jis apibrėžtas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, požymius, bet ir neteikė informacijos. Pažeidimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką (užsieniečiai pradėjo dirbti 2020 m. gegužės mėnesį). Teismas sprendė, kad padarytas pažeidimas atitinka nelegalaus darbo požymius, kuris yra laikomas vienu iš sunkiausių pažeidimų darbo teisės srityje, sumažinus baudą mažiau nei įstatymų leidėjo numatyta minimali riba, būtų paneigtas tokio pažeidimo pavojingumas, taip pat lygybės principas, nes už tokius pažeidimus kiti asmenys būtų baudžiami sunkiau. Teismas nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo teigti, jog paskirta bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams, o jos mažinimas labiau nei numatyta įstatymų leidėjo šiuo atveju neatitinka teisingumo principo.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog pareiškėjui skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nebuvo pagrindo.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bendroves UAB „Mes Service Lt“ ir UAB „Gindana“.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokios priežastys galimai buvo nulėmusios Y. l. mirtį, tačiau nenurodė kokį iš tikro darbą mirusysis dirbo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad nelaimės metu bedarbis Y. l. 2014 m. ankstesniame darbe dirbo montuotuoju, suinteresuoto asmens surinktoje medžiagoje jis jau yra įvardintas kaip suvirintojas. Šios dvi profesijos darbinių funkcijų atlikimo prasme kardinaliai skiriasi ir teismas net nesiėmė jokių veiksmų nei posėdžio metu, nei priimant skundžiamą sprendimą išsiaiškinti tai kokio pobūdžio darbas iš tiesų nelaimės dieną buvo atliekamas ir kada realiai jis buvo atliekamas. Be to, Nutarime kaip darbo vieta yra minimas laivas, nenurodant kam jis priklauso nuosavybės teise ir kas šiame laive buvo atliekama. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis nebuvo ir nėra susijęs jokiais civiliniais, teisiniais ar darbinio pobūdžio santykiais su šio laivo savininku. Laivas nuosavybės priklauso UAB „Gindana“ kuri yra sudariusi su UAB „Mes Service Lt“ rangos sutartį, kuri paskutinė ir rūpinasi atliktinais darbais laive bei samdo tam reikalui jai, o ne pareiškėjui reikalingus darbuotojus ar net įmones. Teismas nenurodė net kokie UAB „Laivų konstrukcijos“ ir Y. l. siejo santykiai, kurie galėjo būti kvalifikuotini kaip darbiniai.

22.2. Teismui pateiktoje medžiagoje buvo fiksuota, jog J. K. ir Y. l. gan ilgą laiko tarpą siejo draugiški santykiai ir sumanymas nakties metu dirbti laive priklausančiam UAB „Gindana“ buvo susijęs išimtinai su asmeninėmis paskatomis, t. y. J. K. atveju noras papildomai užsidirbti ir galimybė tuo metu buvusiam bedarbiui Y. l. gauti papildomą pajamų pragyvenimui. Dėl darbo sąlygų, darbo instrumentų, patekimo į uždarą uosto teritoriją buvo tartasi su UAB „Mes Service Lt“ kaip bendrove, kuri tuo metu suteikdavo darbo bei koordinavo ir kitų asmenų darbą. Be to, pareiškėjas informavo teismą, jog AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje veikia bendrabutis, kuriame įvairiais laiko tarpais gyveno kaip Y. H., O. S., A. S., N. V. ir kiti iš (duomenys neskelbtini) atvykę darbuotojai, ką patvirtino suinteresuoto asmens atstovas, todėl 2022 m gegužės 20 iki 29 dienos laikotarpiu fiksuotas šių asmenų kaip ir Y. l. buvimas bendrabutyje neturėtų būti tapatinamas su darbo valandomis. Teismas klaidingai vertino J. K. vaidmenį siūlant, kaip savo bendrovės darbuotojams taip ir kitiems asmenims papildomą darbą ne bendrovėje, kadangi jis buvo atliekamas išimtinai UAB „Mes Service Lt“ labui, kuri veikė kaip remonto darbų užsakovas ir operatyvus jų atlikimo koordinatorius. Tokiu būdu, realus šių laivo remonto darbų užsakovas yra ne pareiškėjas o kita bendrovė, t. y. UAB „Mes Service Lt“.

22.3. Pagal formuojamą teismų praktiką bei naujausią šios srities norminį reglamentavimą 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, nebeliko reikalavimo pranešti apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą; taigi byloje aktualaus pažeidimo padarymas (pranešimo nepateikimas) nebelaikytinas nelegaliu darbu, jis kvalifikuotinas kaip užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį. Teismas nesulaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2776-492/2022 suformuoto vertinimo.

22.4. Teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų (Bendrovės direktorės H. A. darbines veiklos) ir nepašalino esminio teismui pateiktos medžiagos prieštaravimo, kodėl suinteresuotam asmeniui atliekant pirmus galimo nelegalaus darbo patikrinimus, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir vėliau surašant pirmąjį nutarimą H. A., kaip teisėta Bendrovės direktorė tiko, o priimant antrąjį nutarimą jau nebetiko ir pats nutarimas buvo surašytas pareiškėjo darbuotojui, kuris nėra atsakingas už Bendrovės vadovavimą ir kuriam direktoriaus įsakymo pagrindu nesuteikti jokie įgaliojimai. Be to, (duomenys neskelbtini) pilietis Y. I.. niekada nedirbo pareiškėjo Bendrovėje, todėl nesuprantama kokiu būdu teismas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šį asmenį rado. Teismo posėdžio metu komentuojant dokumentą, kurį galimai teismas ir vertino, kaip darbo laiko apskaitos dokumentą buvo paaiškinta, kad J. K. ranka daryti įrašai nėra darbo laiko žymėjimas, o tik su metalo suvirinimu susijusių medžiagų panaudojimo kiekiai, kurie buvo pateikiami užsakovui UAB „Mes Service Lt“ tam, kad minėta bendrovė laiku ir pakankama apimtimi aprūpintų reikalingomis medžiagomis darbui ir būtų galima jam derantis dėl uždarbio su bendrove „Mes Service Lt“ apskaičiuoti kiekvieno asmens su kuriuo buvo sutaręs dėl J. K. naktinio darbo asmeninį atlygį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra nustatytos formos dokumentas, kuris yra pildomas darbdavio įgalioto asmens, o tuo tarpu J. K. nebuvo nei įgaliotas asmuo, nei buvo apmokytas tokio pobūdžio dokumentų pildymui, juolab tuo metu Bendrovėje įvairiuose objektuose Lietuvoje dirbo ganėtinai daug darbuotojų, ką patvirtina teismui pateikti pareiškėjo nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentai.

22.5. Nei tyrimo metu nei teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas su Y. l. buvo susitaręs kokį nors darbą atlikti ar su jo žinia. Pareiškėjo įsitikinimu, naktinis darbas laive kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Gindana“ kuriame darbus organizavo, samdė žmones bei atliko UAB „Mes Service Lt“ negali būti vertinama kaip leidimas ar neprieštaravimas pašalinės bendrovės naudai, o ir jokių susitarimų, nei tuo pagrindu atliktų mokėjimų, bendrovė UAB „Mes Service Lt“ pareiškėjui nėra atlikusi. Teismo posėdžio metu net nebuvo tirta kokio pobūdžio darbus atliko žuvusysis, kas pareiškėjo nuomone yra labai svarbu, nes Bendrovė įvykio metu tam skirtos įrangos neturėjo, o pačio Y. l. darbinė kvalifikacija net neatitiko specifinės pareiškėjo pagrindinės darbo veiklos, be to taip ir liko neaišku ką konkrečiai turėjo atlikti žuvusysis, nes policijos pareigūnų užfiksuoti įvairūs darbo įrankiai tik liudija, jog tuo metu laive dirbo pakankamai žmonių, kurie vykdė skirtingas UAB „Mes Service Lt“ darbines užduotis.

22.6. Teismas neatskleidė bylos esmės, rangos civilinius teisnius santykius susiklosčiusius tarp UAB „Mes Service Lt“ ir Y. I. dėl nesuprantamų priežasčių priskyrė pareiškėjui, nieko nepasisakydamas dėl Y. l galimo darbo, jo apimties ir atlygintinumo, nes kaip paminėjo suinteresuoto asmens atstovas, kuris ir pats vykdė tyrimą, jokių duomenų, kad pareiškėjas gavo kokią nors ekonominę naudą iš remonto darbų laive „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame UAB „Gindana“ nebuvo gauta ir nei vienas pareiškėjo darbuotojas tuo metu dirbęs savo iniciatyva jokio atlygio iš UAB „Mes Service Lt“ kaip užsakovo nėra gavęs.

31. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, pateiktą apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, bei atsiliepime pakartoja Bendrovės direktorės paskyrimo aplinkybes, atliekamas funkcijas ir papildomai nurodo:

32.1. Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 metais nuo gegužės 7 d. iki gegužės 23 d. Y. I., kartu su A. S., N. V. bei kitais asmenimis, kurių dalis buvo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai (Y. H., O. S.) atliko remonto darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. Šiems darbuotojams vadovavo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas Y. K.. UAB „Laivų konstrukcijos“ akcininkas E. M. UAB „Vakarų laivų remontas“ gamybos vadovo pavaduotojui P. P. 2022 m. gegužės 4 d. atsiuntė darbuotojų sąrašą išduoti leidimams patekti į teritoriją. Šiame sąraše kartu su kitais darbuotojais yra nurodytas ir Y. I.. Pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ duomenis Y. I. į šios gamyklos teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), pateko 6 kartus. Be to, UAB „Vakarų buitis“ direktorius P. Ž. 2023 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino, jog A. S., N. V. ir Y. I. 2022 m. gegužės mėnesį negyveno bendrabutyje, o su pareiškėju paskutinį kartą buvo bendradarbiauta 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovui nekilo jokių abejonių, kad Y. I. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d., 8:04 val. iki 2022 m. gegužės 23 d., 23:30 val. dirbo montuotoju kaip UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas su kuriuo turėjo būti pasirašyta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

32.2. Nutarimu pripažinti kaip nelegaliai UAB „Laivų konstrukcijos“ dirbę N. V. ir A. S., kartu su Y. I. vykdė remonto darbus laive „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas šių asmenų nelegalaus darbo neginčija.

32.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu. Remiantis teismų praktika, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkciją, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2023 m. gegužės 23 d. priimto Nutarimo Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ30226 dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, įvertinus pateiktus įrodymus apie darbuotojų H. A. ir Y. I. įdarbinimą, vienu metu padarė du pažeidimus – ne tik įdarbino, t. y. padarė pažeidimą, kuris atitinka nelegalaus darbo, kaip jis apibrėžtas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, požymius, bet ir neteikė informacijos. Teismas taip pat nustatė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Nutarimu paskirta bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad buvo neatskleista bylos esmė, bei iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

38. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus dėl Nutarime nustatytų pažeidimų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

39. Inspekcija Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, neužtikrino, jog UAB „Laivų konstrukcijos“ laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. H. A. dirbtų direktore, Y. I. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. dirbtų montuotoju, A. S. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dirbtų suvirintoju, N. V. laikotarpiu 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. birželio 16 d. dirbtų montuotoju, sudarius su jais rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir taip savo veiksmais pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto padarymą. Inspekcija Nutarimu Pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 1 dalies 2 punktu, už teisės pažeidimą skyrė 3 480 Eur baudą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 1 punktu Bendrovė įpareigota nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiais asmenimis. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 2 punktą Bendrovė įpareigota sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi ir už 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skirta juridiniam asmeniui 200 Eur bauda. Apibendrinus abu pažeidimus skirta juridiniam asmeniui 3 480 Eur bauda.

40. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ginčijo Nutarimo dalį dėl dviejų asmenų – direktorės H. A. ir darbuotojo Y. I. darbo Bendrovėje. Iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjui už padarytas veikas Y. I. ir H. A. atžvilgiu buvo inkriminuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

41. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

42. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.), darbdavys buvo nelaikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu jis, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdė šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvoje, ir leidimas dirbti Lietuvoje, jeigu pagal Įstatymo trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje, arba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpiu, nurodytu Užimtumo įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvoje laikotarpiu saugo Įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

43. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. galiojusioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3164 redakcija) buvo patikslinta sąlyga, kada darbdavys nelaikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. jis privalo pranešti apie įdarbintą užsienietį, kaip nurodyta Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje. Ši sąlyga nebuvo numatyta nuo 2021 m. birželio 15 d. galiojančioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcijoje (Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pacitavo, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. birželio 15 d. ir galiojusioje Nutarimo surašymo metu, buvo nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Įstatymą trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

45. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovės organų sąraše H. A., direktorės, paskyrimo (išrinkimo) data 2021 m. kovo 4 d., įgaliojimų pabaigos data 2023 m. gegužės 8 d., registruota VSDFV apskaitoje nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. H. A. vykdė Bendrovės direktorės funkcijas, buvo pasirašytas UAB „Laivų konstrukcijos“ 2023 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, su A. S., pasirašyta 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartis, pasirašytas 2022 m. gegužės 9 d. įsakymas dėl O. S., Y. H. apmokamų atostogų. Nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. H. A. įgaliojo E. M. atstovauti Bendrovės interesus, o 2023 m. gegužės 10 d. VĮ „Registrų centras“ registruotas įmonės naujas vadovas Y. L..

46. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad 2022 metais nuo gegužės 7 d. iki gegužės 23 d. Y. I., kartu su A. S., N. V. bei kitais asmenimis, kurių dalis buvo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai (Y. H., O. S.) atliko remonto darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. Šiems darbuotojams vadovavo UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas Y. K.. UAB „Laivų konstrukcijos“ akcininkas E. M. 2022 m. gegužės 4 d. UAB „Vakarų laivų remontas“ gamybos vadovo pavaduotojui atsiuntė darbuotojų sąrašą išduoti leidimams patekti į teritoriją. Šiame sąraše kartu su kitais darbuotojais yra nurodytas ir Y. I.. Remiantis bylos medžiaga ir AB „Vakarų laivų gamykla“ pateiktais duomenis Y. I. į gamyklos teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 23 d. pateko 6 kartus, o du kartus teritorijoje praleido daugiau kaip 11 valandų. Bendrovės darbuotojas M. E. 2022 m. gegužės 24 d. paaiškinime nurodė, kad paskambinus Y. K., šis teigė, kad naktį su draugu Y. I. vykdė suvirinimo darbus laive, kurio metu, įvykus dujų sprogimui, Y. I. žuvo.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje veikia bendrabutis, kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai, todėl 2022 m. gegužės 20–29 dienomis fiksuotas šių asmenų kaip ir Y. I. buvimas bendrabutyje neturėtų būti tapatinamas su darbo valandomis, tačiau šią pareiškėjo poziciją paneigia atsakovo nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, t. y. 2023 m. balandžio 4 d. UAB „Vakarų buitis“, kuri teikia apgyvendinimo paslaugas AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje, direktoriaus P. Ž. elektroninis laiškas, jog A. S., N. V. ir Y. I. 2022 m. gegužės mėnesį negyveno bendrabutyje, o su pareiškėju paskutinį kartą buvo bendradarbiauta 2021 m. rugpjūčio mėnesį.

48. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad Inspekcija priimdama Nutarimą vertino pareiškėjos pateiktus 2022 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, iš kurių matyti, kad darbuotojas Y. I. pradėjo dirbti 2022 m. gegužės mėnesį. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog H. A. susidūrusi su kliūtimis negalėjo atvykti į Lietuvą ir minėta darbuotoja darbo nepradėjo. Teismas laikė, kad pareiškėjas, įvertinus pateiktus visus įrodymus apie darbuotojų H. A. ir Y. I. įdarbinimą, padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios

49. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjas UAB „Laivų statykla“ apie darbuotojų H. A., Y. I., taip pat kitų darbuotojų Y. H., O. S., A. S., N. V., priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios taip pažeisdamas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kurio privalėjo laikytis pareiškėjas nesilaikė, pažeidimas buvo padarytas, kadangi ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjo įvardyti argumentai nekeičia pažeidimo padarymo fakto, t. y. nelegalaus darbo nustatymo. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, nes atsakovas priimdamas ginčijamą Nutarimą įvertino visas aplinkybes pagal turimą informaciją.

50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad Nutarime padaryta išvada, jog Bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas) keturių užsieniečių H. A., Y. I., A. S., N. V. atžvilgiu, Nutarime apibrėžiant pažeidimo požymius nurodė, kad užsieniečiai neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir todėl nesilaikyta Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris pacituotas kaip: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.“. Pažeidimo metu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.) galiojo kitokia šio punkto redakcija: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 49-1 straipsnio 6 dalį.“. Tuo tarpu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (pažeidimo metu) galiojusio Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta: „Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, o 58 straipsnio 11 punkte buvo numatyta, kad užsieniečiui nėra privalomas leidimas dirbti, jei jis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

51. Taigi, nuostata dėl profesijų sąrašo Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsirado tik nuo 2021 m. kovo 1 d. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, reguliavimo esmė liko analogiška kaip iki tol galiojusio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte – reikalaujama, kad užsienietis turėtų leidimą dirbti, jeigu profesija nėra įtraukta į Profesijų sąrašą. Nutarime pasisakyta, kad užsieniečių profesija nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą. Byloje nėra ginčo, kad užsieniečiams leidimas buvo reikalingas ir jie jo neturėjo. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiai nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėnesio, taigi laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. jau galiojo Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija su nuoroda į Profesijų sąrašą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nuoroda į pažeidimo metu galiojusį Įstatymo 57 straipsnį yra reikšminga tik tiek, ar užsieniečiams buvo reikalingas leidimas, o ginčo dėl to nėra.

52. Baudų skyrimą už Užimtumo įstatymo pažeidimus reglamentuoja šio įstatymo 60 straipsnis. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK).

53. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-859 redakcija) 2 dalis nustatė, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (Inspekcija), skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

54. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.).

55. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

56. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte: bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas minėtą įstatymo nuostatą pažeidė, pas jį nelegaliai dirbo 4 asmenys (užsieniečiai H. A., Y. I., A. S., N. V.).

57. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą nustatyta šio straipsnio 3 dalyje ir yra: bauda nuo 200 iki 400 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Nutarimu pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta 300 Eur bauda.

58. Kaip minėta, Nutarimu pareiškėjui paskirta subendrinta nuobauda – 3 480 Eur bauda.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

60. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino Inspekcija, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui minimalią baudą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir / ar dėl to turėtų būti mažinama ar būtų keičiama Nutarimo dalis dėl baudos skyrimo. Be to, pažymėtina, kad Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo pažeidimus, o atsakovas, Nutarimu spręsdamas dėl baudų, jas subendrino, taip pat buvo nustatyta, kad Bendrovei 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ20618 dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui buvo paskirta 870 eurų bauda už pažeidimo numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte padarymą. Taigi, Bendrovė jau bausta už nelegalų darbą per paskutinius 2 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarimu paskirtos baudos, kurios mažinti nemato pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

61. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

62. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų ir argumentų, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma, konstatuojant, kad Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas, o jame išdėstytas nustatytų aplinkybių vertinimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas. Inspekcija rėmėsi ginčui aktualiais ir nenuginčytais įrodymais.

63. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laivų konstrukcijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė