7b4bbaa9-e84e-4e02-9587-280ea0fcbae6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4106-789/2016Teismo proceso Nr. 3-61-3-02566-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Vilnius       Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,       raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento dėl neturtinės žalos atlyginimo,       Teismas n u s t a t ė:

      PareiÅ¡kėjas D. P. 2015-05-07 pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2015-02-18 buvo laikomas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015-02-25 iki 2015-03-04 ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau kartu – ir AreÅ¡tinės) laikotarpiu nuo 2015-03-26 iki 2015-03-31.

Nurodo, kad AreÅ¡tinių kamerose nėra peleninių, todėl tenka kvėpuoti tabako dÅ«mais. Teigia, kad AreÅ¡tinėse neįrengtos vietų rÅ«bams padžiauti, nebuvo galimybių tinkamai iÅ¡siskalbti rÅ«bus, dėl to sutriko pareiÅ¡kėjo sveikata. Teigia, kad dėl tokių Policijos departamento veiksmų buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus (b. l. 1–3).       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad AreÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti peleninės, todėl jų iÅ¡duoti policijos įstaiga neprivalo. Pabrėžia, kad Lietuvos higienos normos HN 37:2009 (toliau – Higienos normos) 58 p. ir kituose teisės aktuose nenustatyta, kad AreÅ¡tinėse laikomiems asmenims bÅ«tina sudaryti sÄ lygas iÅ¡siskalbti ir iÅ¡džiovinti savo asmeninius daiktus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad AreÅ¡tinėse pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 44).      Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 50, 58).           Teismas k o n s t a t u o j a:

      Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl galimai netinkamų jo laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėse laikotarpiais nuo 2015-02-05 iki 2015-02-18, nuo 2015-02-25 iki 2015-03-04 ir nuo 2015-03-26 iki 2015-03-31.      Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .      CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

      PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl to, kad AreÅ¡tinių kamerose nebuvo peleninių.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatytas rÅ«kymo vietų įrengimas kamerose. Suimtųjų (nuteistųjų) aprÅ«pinimo peleninėmis nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pažymėtina, kad anksčiau aptartuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo įstaigų materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ , įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neiÅ¡siverstų laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai įrengti pelenines, vertintina, ar peleninės gali bÅ«ti laikomos bÅ«tinais daiktais.       Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 3 str. nuostatas valstybės tabako kontrolės politikos principus, be kita ko, yra bÅ«tina ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, didinti visuomenės informuotumÄ apie tabako gaminių ir susijusių gaminių vartojimo daromÄ Å¾alÄ Å¾monių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalÄ valstybei, skatinti rÅ«kančius asmenis mesti rÅ«kyti ir teikti jiems pagalbÄ , siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamÄ jÄ aplinkÄ be tabako dÅ«mų.

Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat pažymėtina, kad Higienos normos 6 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 13 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Visuotinai žinomas faktas, jog tabako gaminių vartojimas kenkia sveikatai. Atsižvelgiant į tai, privalomas laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų aprÅ«pinimas peleninėmis prieÅ¡tarautų minėtiems valstybės tabako kontrolės politikos principams, nustatytiems Tabako kontrolės įstatymo 3 str. bei Sveikatos apsaugos ministerijos tikslams stiprinti gyventojų sveikatÄ ir skatinti sveikÄ gyvensenÄ . PareiÅ¡kėjas vartoja tabako gaminius savo noru, kaip nurodė skunde, pelenus ir nuorÅ«kas iÅ¡meta kitose vietose, taigi peleninė negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinas daiktas, be kurio laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų iÅ¡siversti ir kuriais juos turėtų aprÅ«pinti valstybė.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjui neleido naudotis asmenine pelenine. PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asmeninė peleninė nėra priskirta draudžiamų naudoti daiktų kategorijai, taigi pareiÅ¡kėjas pelenine gali naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nereglamentuojamas peleninių įrengimas laisvės atėmimo vietose, ir tai, kad peleninė negali bÅ«ti laikoma bÅ«tinu daiktu, vertintina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo atžvilgiu nenustatyti.      PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad AreÅ¡tinėse neįrengtos vietos rÅ«bams padžiauti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo tinkamai iÅ¡siskalbti rÅ«bų, dėl to sutriko jo sveikata. Higienos normos 58 p. nustatyta, kad lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami vieÅ¡ojoje skalbykloje. PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo iÅ¡siskalbti rÅ«bų, tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į AreÅ¡tinių administracijÄ ir prašė jam iÅ¡duoti priemones rÅ«bams iÅ¡siskalbti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl to, kad negalėjo iÅ¡siskalbti rÅ«bų, sutriko jo sveikata. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad, kai pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, Å¡ias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių duomenų minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus.      Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinių santykių reglamentavimÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu AreÅ¡tinėse buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti neturtinę žalÄ CK 6.250 str. prasme, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).      Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a:

      PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .      Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Rasa Ragulskytė-Markovienė